Byla 2A-318-253/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 595 Eur skolą, 1 270 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog 2013-07-12 šalių susitarimu atsakovė už jį dalyvavo aukcione dėl turto pardavimo iš varžytinių, veikdama savo vardu jo naudai. Atsakovė aukcioną laimėjo ir įsigijo dviejų kambarių butą ( - ). Jis atsakovei pravedė 40 000 Lt (11 595 Eur), tačiau po aukciono ji atsisakė šį turtą jam perduoti Jis kreipėsi į teismą dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-583/2015 paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-10 sprendimo dalį, kuria atsakovė A. M. liko buto adresu ( - ) pirkėja ir savininkė, nors ji šį butą įsigijo jo sąskaita. Kadangi 2015-11-17 atsakovė butą įregistravo savo vardu, todėl ji turi grąžinti jam be pagrindo jai perduotus 11 595 Eur. Nurodė, jog nuo 2013-09-09, kai atsakovė atsisakė perduoti jam šį butą ir jis kreipėsi dėl to su ieškiniu į teismą, iki šio ieškinio teismui padavimo dienos yra susidariusios 1 270 Eur palūkanos, kurias taip pat prašo priteisti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. M. 11 595 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-07-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 306 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. J.; priteisė iš atsakovės A. M. 308 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; priteisė iš ieškovo J. J. 38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; 2016-07-21 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (pakeistas 2016-07-22 nutartimi) nusprendė panaikinti visiškai įvykdžius teismo sprendimą; kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ne tik šalių susitarimai, bet ir galutinis teismo sprendimas byloje dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu suformavo ir galutinai apibūdino susidariusį teisinį santykį kaip paskolą, suteiktą nenustatant galutinio jos grąžinimo termino nei kitų sąlygų, aptariamų iš karto žinant, kad sudaroma paskolos sutartis. Teismas vertino, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai. Įvertinęs liudytojos A. P. paaiškinimus, kad šie tuo metu jos sąskaitoje buvę pinigai priklausė tik J. J., tik jis jais disponavo, o jos pinigų sąskaitoje atsirado tik vėliau, teismas vertino, jog ieškovas įrodė, kad 2013-07-08 vietinio mokėjimo nurodymu jis iš A. P. sąskaitos, pervedė atsakovei 40 000 Lt sumą. Kadangi ieškovas įrodė realų pinigų perdavimą atsakovei, o atsakovė neįrodė, kad pinigus yra grąžinusi ar kitaip už juos atsiskaičiusi, teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Taip pat prašo atsakovei priteisti iš ieškovo J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovą ir atsakovę sieja paskolos teisiniai santykiai. Byloje nepateiktas rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartį, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju nėra vieno iš būtinųjų paskolos elementų – įsipareigojimo grąžinti lėšas ieškovui. Teigia, kad mokėjimo pavedimas, vertintinas kritiškai, kadangi jame nurodyta ne ieškovo, o A. P. valia perduoti pinigus atsakovei, tačiau tai neįrodo, kad atsakovė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo grąžinti gautas pinigines lėšas ieškovui. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad po 2013-07-08 pareiškė reikalavimą atsakovei grąžinti paskolos sumą. Teigia, kad ieškovas neįrodė paskolos teisinių santykių fakto ir esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo, tad neįrodyta ir ieškovo teisė reikšti reikalavimą dėl mokėjimų, vykusių tarp A. P. ir atsakovės, todėl teismas ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jei ieškovas į atsakovės sąskaitą pinigus pervedė iš A. P. sąskaitos, taip siekdamas nuslėpti savo turtą nuo kreditorių, teismas turėjo atsisakyti ginti ieškovo teises. Ieškovas įrodinėjo paskolos teisinių santykių faktą, tad teismas neturėjo teisinio pagrindo akcentuoti nepagrįsto praturtėjimo teisinį institutą.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. J. prašo palikti galioti 2016-10-26 teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad A. P. kitose bylose, kurių sprendimai įsiteisėję, patvirtino, jog šie pinigai buvo ieškovo ir jis valdė banko sąskaitą. Atsakovė žinojo, kad pinigai yra ieškovo. Ieškovo nuomone, atsakovė nesąžiningais veiksmais pasisavino butą bei S. K. ir ieškovo pinigus. Ji teismui nepateikė skolos raštelio su A. P.. Nurodo, kad civilinėse ir baudžiamojoje byloje atsakovė pripažino, kad pinigai yra ieškovo ir tvirtino, jog skolinosi. Mano, kad ieškovui skoloje liko ne S. K., o atsakovė. Teigia, kad skolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  2. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  3. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad buvo susitarta, jog atsakovė savo vardu, bet ieškovo naudai 2013-07-12 dalyvaus varžytynėse, ieškovas pervedė atsakovei 40 000 Lt, atsakovė teismų priimtų sprendimų pagrindu liko pirkėja ir buto savininkė, o jai pervestų lėšų iki šiol ieškovui nėra grąžinusi gera valia. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovą ir atsakovę sieja paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovas neįrodė paskolos teisinių santykių fakto ir esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo.
  4. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pažymi, kad byloje nėra rašytinio dokumento, kuris patvirtintų, jog šalys buvo sudariusios paskolos sutartį. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog aplinkybės dėl ginčo objektu esančių lėšų perdavimo atsakovei susiklostė 2013 m. liepos mėn. Kadangi ieškovo nurodoma paskolos suma yra 40 000 Lt, t. y. didesnė nei tuo metu galiojusioje CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta riba, tokiai paskolos sutarčiai taikytinas įstatymo numatytas privalomas rašytinės sandorio formos reikalavimas. CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, CK 6.875 straipsnio 2 dalis).
  5. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendžiant, ar buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas.
  6. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ginčo lėšas jis sumokėjo atsakovei. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina faktinę aplinkybę, kad 2013‑07‑08 iš A. P. banko sąskaitos atsakovei A. M. pervesta 40 000 Lt. Iš liudytojos A. P. bei atsakovės byloje duotų paaiškinimų nustatyta, kad A. P. su ieškovu buvo sugyventiniai. Iš 2012-11-19 Ūkio banko rašte nurodytų duomenų matyti, kad J. J. turėjo lėšų – Ūkio banke buvo sudaręs terminuoto indėlio sutartį ir turėjo 50 000 Lt terminuotą indėlį, indėlio terminas buvo 2012-12-19. Byloje pateiktas 2013-08-29 J. J. patvirtinimas, jo kopijos tikrumas patvirtintas ir A. P. parašu, jog ieškovas asmeniškai elektroninės bankininkystės būdu valdė A. P. vardu atidarytą banko sąskaitą. Šie duomenys, taip pat byloje esančio liudytojos A. P. 2013‑09‑04 apklausos protokolo duomenys bei liudytojos A. P. nagrinėjamoje byloje duoti paaiškinimai apie bendro gyvenimo su J. J. ir naudojimosi jos vardu atidaryta banko sąskaita aplinkybes bei jos patvirtinimas, kad ginčo lėšų pervedimo metu jos banko sąskaitoje buvę pinigai priklausė tik J. J., sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas 2013-07-08 banko mokėjimo nurodymu iš A. P. sąskaitos realiai perdavė ginčo lėšas atsakovei A. M., o ši minėtas lėšas gavo. Taigi ginčo lėšų perdavimo faktas byloje įrodytas.
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑235/2009; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
  8. Apeliantė nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei banko pervedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta „už butą, ( - )“. Tačiau ši aplinkybė vertintina visumos kitų bylos duomenų ir susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, jog atsakovė varžytynėse savo vardu įsigijo ieškovo ieškinyje nurodomą butą. Vykusiame kitame civiliniame procese dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2015‑11‑06 nutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-583-421/2015), galutinai nuspręsta minėto buto pirkėja ir savininke laikyti A. M., o klausimu dėl susiformavusių teisinių santykių dėl A. M. gautų lėšų nepasisakyta.
  9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovas neįrodė paskolos teisinių santykių fakto ir atsakovės A. M. įsipareigojimo grąžinti ieškovui iš A. P. sąskaitos pervestas lėšas. Vertinant, ar buvo atsakovės įsipareigojimas grąžinti jai perduotas lėšas, kaip vienas iš būtinųjų paskolos sutarties elementų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-06 nutarties turinio matyti, jog kasaciniame skunde atsakovė A. M. akcentavo iš A. P. sąskaitos gautas lėšas laikė paskola. Taip pat atsakovė A. M., duodama paaiškinimus 2016-10-19 teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, pati nurodė, jog skolinosi pinigus iš S. K. ir A. P.. Taigi, esant konkrečioms tarp šalių susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms ir vertinant jų kontekste, pati atsakovė nuosekliai pabrėžė paskolinę ginčo lėšų sumos prigimtį. Tarp šalių kilus ginčui dėl jas siejančių teisinių santykių kvalifikavimo, minėti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad iš A. P. banko sąskaitos mokėjimo pervedimu gautą 40 000 Lt pinigų sumą atsakovė suvokė būtent kaip paskolintas lėšas, t. y. gautas paskolos pagrindu, kartu su iš tokio lėšų perdavimo kylančio atsakovės įsipareigojimo (valios) grąžinti į jos banko sąskaitą pervestą (pasiskolintą) pinigų sumą buvimu (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovė skolos ieškovui nepripažino, tačiau taip pat nurodė, kad pinigų negrąžino ir A. P.. Taigi atsakovė neįrodė, kad ginčo lėšas yra grąžinusi.
  10. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir įvertinusi jų visumą, daro išvadą, kad nustačius, jog ginčo lėšas atsakovei A. M. suteikė J. J. pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl ieškovo nurodomos lėšų sumos kvalifikavo kaip paskolos santykius ir pagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos skolos sumos priteisimo ieškovui yra pagrįstas. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kad ieškovas dažnai dalyvauja civilinėse ir baudžiamosiose bylose kaip proceso dalyvis, nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamos bylos esme ir nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms, nei nurodytos anksčiau. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  13. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų priteisimo klausimas nespręstinas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai