Byla e2-12863-924/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. B

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,

2sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,

3dalyvaujant ieškovės K. L. atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,

4atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei Živilei Baranauskaitei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. B..

6Teismas

Nustatė

7ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 000,00 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė nurodė, kad ( - ) apie 7.15 val. Kaune, Raudondvario pl.-Romainių g. sankryžoje automibilis Mazda 323, v/n ( - ) vairuojamas blaivaus, neturinčio teisės vairuoti, nepilnamečio D. B., sukėlė eismo įvykį, kurio metu ji buvo parblokšta ir sužalota. Eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė patyrė galvos ir kojos traumas, jai buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas. Žaizda galvoje buvo susiųta, buvo rekomenduoti perrišimai. Gauta galvos trauma ieškovei sukėlė neigiamas pasekmes. Dėl galvos traumos patyrė neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus: teko ne vieną dieną eiti į 1 valandos trukmės perrišimus; kęsti skausmą susiuvant žaizdą ir šalinant siūlus iš žaizdos; svaigo galva ir buvo sunku galvoti; negalėdavo pasukti galvos, nes dėl skausmo pykindavo, buvo sutrikusi koordinacija, dėl to buvo sunku vaikščioti. Ant sužalostos dešinės kojos blauzdos liko akivaizdžiai matomas randas. Šis randas, jai kaip moteriai, kelia diskomfortą, jo pašalinimui reikalinga plastinė operacija, kuriai reikalingi pinigai. Nuo eismo įvykio metu patirto šoko atsirado nerviniai priepuoliai. Dėl sveikatos sužalojimo ieškovei buvo apribota galimybė pasirinkti norimą dirbti darbą. Pasibaigus nedarbingumui, trukusiam 56 kalendorines dienas, ir gydytojams nepratęsus sveikatos knygelės buvo atleista iš darbo, patyrė dar vieną gilų psichologinį šoką, nes netekus darbo ir pajamų šaltinio labai pablogėjo gyvenimo kokybė, apėmė depresija. Ieškovės sveikatos knygelę su įrašu „dirbti gali“ gydytojai pratęsė tik 2016 m. birželio 30 d. Ieškovė 2017 m. birželio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria kaip žalą padariusio asmens draudiko, prašė išmokėti 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Negavusi atsakymo į 2017 m. birželio 22 d. pretenziją, Draudimo įstatyme nustatyta tvarka, 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu nagrinėti vartojimo ginčą. Lietuvos bankas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 242-405 atsisakė nagrinėti vartojimo ginčą, nurodydamas, kad ieškovė į draudiką su pretenzija nesikreipė. 2017 m. spalio 12 d. į ieškovės sąskaitą atsakovė pervedė 1 000,00 Eur. Su tokiu atsakovės išmokėtos neturtinės žalos dydžiu ieškovė nesutinka, nes jis nekompensuoja dėl avarijos patirtų neigiamų išgyvenimų atsiradusios neturtinės žalos, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 000,00 Eur neturtinę žalą.

9Atsakovė su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu D. B., vairuodamas automobilį Mazda 323, v/n ( - ) parbloškė ieškovę. Ieškovė po įvykio buvo nuvežta į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau LSMUL KK) skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo diagnozuotas galvos semegenų sutrenkimas, lūžių nebuvo rasta. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė su draudiko išmokos dydžiu nesutiko ir mano, kad jai turi būti išmokėta maksimali Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta išmoka – 5 000,00 Eur. Atsakovės nuomone ieškovei išmokėta draudimo išmoka yra teisinga ir proporcinga ieškovės patirtiems sužalojimams bei išgyvenimams. Ji dėl eismo įvykio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo diagnozuotas tik smegenų sutrenkimas, jokių lūžių nerasta. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl jai turi būti priteista prašoma neturtinės žalos suma. Eismo įvykis nesukėlė ieškovei pavojaus gyvybei, jo metu nebuvo pažeisti jokie svarbūs organai, todėl atsakovės nuomone jis jokios įtakos ieškovės tolimesniam gyvenimui neturės. Nors ieškovė ir nurodo, kad po įvykio buvo atleista iš darbo, tačiau nesuprantamas priežastinis ryšys tarp ieškovės atleidimo ir paties įvykio. Byloje nėra žinoma, kokiu pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo, duomenų, kuriuo laikotarpiu ji neturėjo darbo taip pat nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės nurodyti nusiskundimai – galvos svaigimas, pykinimas yra eismo įvykio pasekmė. Atsakovės teigimu vien asmens teiginiai dėl jo patiriamų dvasinių išgyvenimų nėra laikomi neturtinę žalą pagrindžiančiu įrodymu. Ieškovė neįrodė, kad įvykis turėjo neigiamos įtakos jos gyvenimui, darbinei veiklai ar šeiminiams santykiams, todėl laikytina, kad draudikas teisingai įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą, išmokėdamas 1 000,00 Eur draudimo išmoką.

10Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

11Teismas

konstatuoja:

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Byloje nustatyta, kad ( - ) apie 7.15 val. Kaune, Raudondvario pl.-Romainių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo parblokšta ir sužalota ieškovė. Ieškovė po įvykio buvo nuvežta į LSMUL KK skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo diagnozuotas galvos semegenų sutrenkimas, lūžių nebuvo rasta, atlikta žaizdos revizija, pirminis sutvarkymas. Ieškovė 2017 m. birželio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria kaip žalą padariusio asmens draudiko prašė išmokėti 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Atsakovė 2017 m. spalio 12 d. bankiniu pavedimu į ieškovės sąskaitą pervedė 1 000,00 Eur neturtiės žalos atlyginimą.

14Dėl neturtinės žalos priteisimo.

15Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4 000,00 Eur neturtinę žalą, įrodinėdama, kad ieškovės sumokėti 1000 Eur nekompensuoja dėl eismo įvykio metu patirtų neigiamų išgyvenimų atsiradusios neturtinės žalos.

16Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos A. T. CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (( - ) straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

17Nagrinėjamu atveju, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 4 000,00 Eur neturtinę žalą, savo prašymą grįsdamuo tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirto šoko atsirado nerviniai priepuoliai, iki šiol išliko galvos svaigimas, ant kojos liko randas, kuris jai kaip moteriai kelia diskomfortą, o jo panakinimui reikalinga plastinė operacija. Be to, trukusiam ilgam nedarbingumui ir gydytojams nepratęsus sveikatos knygelės ji buvo atleista iš darbo, patyrė psicholiginį šoką, nes netekus darbo ir pajamų šaltinio labai pablogėjo gyvenimo kokybė, apėmė depresija. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų išrašų nustatyta, kad ieškovei po ( - ) įvykusio eismo įvykio buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, kirstinė žaizda dešinio smilkinio srityje, kaulų lūžių nerasta. Apžiūrėjus ieškovę, atlikus žaizdos reviziją, pirminį sutvarkymą ieškovė buvo išleista ambulatoriniam gydymuisi namuose. Pažymėtina tai, kad medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta jokių duomenų, kad ieškovei buvo sužalota dešinės kojos blauzda dėl ko galėjo likti randas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti rando atsiradimo, jo egzistavimo aplinkybių. Negalėjo pasakyti, ar randas šiuo metu matomas, kokio jis dydžio. Paaiškino, kad šias aplinkybes jam nurodė pati ieškovė, rando jis pats nematė, tačiau abejoti ieškovės žodžiais neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė rando buvimo fakto neįrodė (( - ) straipsnis, 185 straipsnis).

18Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl patirto streso dėl atleidimo iš darbo patyrė daug išgyvenimų, finansinių sunkumų, nes neteko pajamų šaltinio. Teismo vertinimu ieškovė taip pat nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai patvirtinantys, kad ieškovės atleidimas būtų susijęs su nedarbingumu, kuriame ieškovė buvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Jokių duomenų, kad po atleidimo iš darbo ieškovė ilgą laiką jo neturėjo, naujo darbo susirasti negalėjo dėl eismo įvykio metu patirtų traumų pasekmių ir tai, kad pajamos tam tikru laikotarpiu sumažėjo nėra. Duomenų apie tai, kad buvo registruota darbo biržoje byloje taip pat nėra. Sutiktina ir su atsakovės išsakyta pozicija, kad ieškovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad dabartiniai galvos svaigimai, atminties sutrikimas, pykinimas yra būtent ( - ) įykusio eismo įvykio pasekmė. Tokių aplinkybių patvirtinti negalėjo ir ieškovės atstovas nurodydamas, kad nei vienas gydytojas ieškovei nepatvirtino, kad tai galėtų būti eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmė.

19Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu. Teismas sutinka, kad ieškovės eismo įvykio metu patirti sužalojimai turėjo įtakos jos gyvenimo kokybei, tačiau sprendžia, kad vertinant ieškovės eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumą, prašoma priteisti 4 000,00 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, ji nepagrįsta jokiais įrodymais. Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei į tai, kad ieškovei po eismo įvykio buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, prakirsta galva, patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nedarbinga buvo pakankamai ilgą laiką - 56 kalendorines dienas, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Pagal patirtų sužalojimų mąstą, ieškovės išgyvenimus po eismo įvykio, laikytina, kad ieškovei neturtinei žalai atlyginti pakankama iš viso 2 000,00 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei jau yra išmokėjusi 1 000,00 Eur neturtinę žalą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 1 000,00 Eur neturtinė žala (( - ) straipsnis, 185 straipsnis).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21Nei ieškovas, nei atsakovė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos iošnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl dėl šalių patirtų bylinėjimosiiš laidų paskirstymo šioje byloje nesprendžiama (CPK 98 str. 1 d.).

22Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 90,00 žyminis mokestis, kuris turėjo būti mokamas ieškovei kreipiantis į teismą, valstybei priteisiamas iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 22,50 Eur (90,00 Eur x 25 proc. / 100 proc. = 22,50 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p. 96 str. 1 d.).

23Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, ieškovei K. L. 1 000,00 (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos.

27Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

28Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, valstybei 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,... 2. sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės K. L. atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,... 4. atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei Živilei... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L.... 6. Teismas... 7. ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 000,00 Eur neturtinę žalą bei... 8. Ieškovė nurodė, kad ( - ) apie 7.15 val. Kaune, Raudondvario pl.-Romainių... 9. Atsakovė su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, prašė... 10. Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.... 11. Teismas... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Byloje nustatyta, kad ( - ) apie 7.15 val. Kaune, Raudondvario pl.-Romainių g.... 14. Dėl neturtinės žalos priteisimo.... 15. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4 000,00 Eur neturtinę... 16. Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra... 17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 4 000,00 Eur... 18. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl patirto streso dėl atleidimo... 19. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nustatant... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 21. Nei ieškovas, nei atsakovė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas... 22. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 90,00 žyminis... 23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 25. ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“,... 27. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“,... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...