Byla 2S-667-324/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. D. V., J. B., suinteresuotų asmenų D. V., L. P., A. P. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6590-364/2011 pagal G. D. V. ir J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. P., A. P., L. P., R. V., D. V., A. E. P., Z. A. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoto asmens D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėjos G. D. V. ir J. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. ( - )), esantys žemės sklype ( - ), yra gyvenamųjų namų, esančių ( - ), priklausiniai, po 1/9 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys G. D. V., J. B., Z. P., A. P., L. P., A. E. P., R. V. ir D. V., Z. A. S.

3Suinteresuotas asmuo D. V. prašė nustatyti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. ( - )), esantys žemės sklype ( - ), yra gyvenamųjų namų, esančių ( - ), priklausiniai, priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise: Z. P. – 5/100 dalys, A. P. – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. B. – 9/100 dalys, R. V. ir D. V. – 24/100 dalys, L. P. – 19/100 dalių, Z. A. S. – 10/100 dalių, A. E. P. – 8/100 dalys.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalis). Sprendė, kad pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo D. V. ne tik siekia pakeisti kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), kadastro duomenis, bet ir nustatyti kiekvienam bendrasavininkui tenkančią ginčo statinių dalį. Nesant pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų sutarimo dėl kiemo statinių teisinio statuso, VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. KS1-41/2011 atsisakė pakeisti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Konstatavo, kad asmenų nesutarimai dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo yra sprendžiami ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį CK 4.75 str. pagrindu, o bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma bendraturčių sutarimu, o jiems nesutariant, ją nustato teismas ginčo teisenos tvarka (CK 4.89 straipsnis). Įvertinusi minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens D. V. reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme CPK 444–448 straipsniuose nustatyta tvarka. Nusprendęs pareiškėjoms ir suinteresuotam asmeniui D. V. gražinti jų sumokėtą žyminį mokestį, nurodė, kad visos kitos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, nutraukus civilinę bylą, nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

5Atskiruosius skundus dėl šios nutarties padavė pareiškėjos G. D. V., J. B., suinteresuoti asmenys D. V., L. P., A. P.

6Pareiškėjos G. D. V., J. B. ir suinteresuotas asmuo D. V. nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

7Nevertinta, kad nuosavybės teisės į kiemo statinius nėra įregistruotos jokių asmenų vardu, todėl visų pirma turėjo būti sprendžiamas nuosavybės, t. y. statinių priklausymo konkretiems asmenims ir jų valdomiems statiniams klausimas, nustatant atitinkamus prašytus juridinius faktus. Kiemo statiniai yra gyvenamųjų namų priklausiniai, nors toks jų statusas (juridinis faktas) nėra įregistruotas viešame registre.

8Neteisingai nustatyta, kad buvo prašyta pakeisti kiemo statinių kadastro duomenis. Visi kadastro duomenys jau yra įregistruoti viešame registre, jų keisti nereikia ir to nebuvo prašyta padaryti. Buvo prašoma nustatyti juridinį faktą dėl kiemo statinių buvimo kitų pastatų priklausiniais, tuo pačiu – pripažinti jų priklausomybę pareiškėjoms ir suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise atitinkamomis idealiosiomis dalimis (CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punktas, CK 4.12-4.19 straipsniai, 4.74 straipsnis). Nei viešasis registras, nei kiti asmenys be teismo sprendimo negali nustatyti ar užfiksuoti juridinio fakto, jog kiemo statiniai yra gyvenamųjų namų priklausiniai: pagal viešo registro duomenis nėra kiemo statinių savininko, o savininko ar jo prašymo nebuvimas neišvengiamai sąlygoja viešo registro atsisakymą registruoti juridinį faktą dėl kiemo statinių kaip priklausinių statuso. Ieškinio dėl turto naudojimosi, valdymo ar disponavimo juo tvarkos nustatymo teismas gali nepriimti arba atmesti vadovaudamasis vien tuo, kad nėra aiškus jo savininkas ar bendrasavininkų valdomos dalys.

9Nemotyvuota išvada, kad CK 4.75 straipsnis (dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo) ir 4.89 straipsnis (dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisės įgyvendinimo) šioje byloje yra taikytini vienu metu, todėl liko neaišku, remiantis kokia iš šių teisių pareiškėjos ir suinteresuoti asmenys valdo kiemo statinius ir kodėl jie turi nustatinėti jų valdomą dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

10Nurodžius, jog turto savininkai turi kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka, faktiškai patenkintas abiejų pareiškėjų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į kiemo statinių 1/9 dalį kiekvienam bendraturčiui nustatymo, kadangi CK 4.73 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Dėl to teismas turėjo ne nutraukti civilinę bylą, bet tenkinti pareiškėjų arba suinteresuoto asmens D. V. pareiškimus (jų dalis).

11Pareiškėjos G. D. V., J. B. ir suinteresuotas asmuo D. V. prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atitinkamai patenkinti kiekvieno iš jų pareiškimą.

12Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta nutarties dalis, kuria netenkintas jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13Pareiškėjos nepagrįstai pradėjo šią bylą. Gindami savo interesus, L. P. turėjo samdyti antstolį dėl faktinių aplinkybių nustatymo, mokėti advokatui, A. P. samdė advokatą. Dėl šios bylos buvo sustabdyta kita byla, kurioje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žeme tvarkos nustatymo. Šioje byloje pareiškėjų reikalavimai keitėsi penkis kartus, daug kartų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, todėl byla buvo nagrinėjama 8 mėnesius. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad tais atvejais, kada suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, teismas gali priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotų asmenų L. P., A. P. ir pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdžiai skiriasi. Pareiškėjai šioje byloje piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. sąžiningai jomis naudojosi, todėl buvo pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio l dalies analogija).

14Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. prašo pakeisti nutartį ir priteisti iš pareiškėjų suinteresuotiems asmenims L. P. 900 Lt, A. P. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Atsiliepimu į pareiškėjų G. D. V., J. B., suinteresuoto asmens D. V. atskiruosius skundus suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. prašo jų netenkinti. Nurodo, kad kiemo statiniai (tvora, pavėsinė ir grindinys), esantys ( - ), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro bazėje žemės sklype tuo pačių adresu – ( - ). Pagal CK 4.40 straipsnio l dalį statiniai, esantys žemės sklype, yra žemės savininko nuosavybėje, jeigu įstatymo ar sutarties nenumatyta kitaip. Nėra sutarties ar įstatymo, kad kiemo statinių teisinė priklausomybė būtų kitokia, negu numato CK 4.40 straipsnis. Tik apeliantai norėtų kitokios priklausomybės. Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 1.3 punkto 3 papunktyje nurodyta, kad tokiu atveju teismas nutraukia pradėtą bylą.

16Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo Z. A. S. prašo netenkinti pareiškėjų G. D. V., J. B., suinteresuoto asmens D. V. atskirųjų skundų, sutinka su suinteresuotų asmenų L. P. ir A. P. atskirajame skunde nurodytais argumentais. Teigia, kad žemės sklypas, esantis ( - ), dalinės nuosavybės teise priklauso 5 bendraturčiams – G. D. V., J. B., L. P., Z. P. ir A. P. Sklype esantys kiemo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir teises į juos gali reikšti tik sklypo bendraturčiai. Kiti pastatai sklype nėra įregistruoti (žemės sklypo ir pastatų registrai neapjungti). Butų savininkai – D. V., R. V., A. E. P. ir Z. A. S. nėra sklypo bendraturčiai, todėl negali reikšti pretenzijų į kiemo statinius. Pareiškėjos norėjo perdalinti sklypo bendraturčių vardu Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą turtą, skirdamos tam tikrą dalį ne sklypo bendraturčiams. Prašymas pripažinti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tik šių dalybų maskuotė. 2011 m. rugsėjo 30 d. patikslintame pareiškime D. V. teismo prašė „nustatyti, kad kiemo statiniai: tvora, pavėsinė ... yra gyvenamųjų namų ... priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ...“. Byla buvo iškelta dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau D. V. net neprašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. 2011 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi L. P. pasiūlyta pasinaudoti teisine pagalba pagal CPK 161 straipsnį, todėl L. P. sudarė sutartį su advokatu ir dėl to turėjo išlaidų. Įrodinėdamas, kad G. D. V. ir J. B. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo minima kiemo aikštelė yra išgriauta, L. P. pasinaudojo mokamomis antstolio paslaugomis. A. P. taip pat sudarė atstovavimo sutartį su advokatu ir turėjo išlaidų. Kadangi byla buvo nutraukta ir pareiškėjų G. D. V. bei J. B. pareiškimas buvo atmestas, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjų.

17Pareiškėjų G. D. V., J. B. ir suinteresuoto asmens D. V. atskirasis skundas netenkintinas, suinteresuotų asmenų L. P. ir A. P. - tenkintinas.

18Apeliacijos pagal pareiškėjų skundus dalykas – patikrinimas, ar yra jų nurodytos įstatyminės sąlygos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.

19Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad pareiškimuose išvardintų kiemo statinių ( tvoros, kiemo aikštelės ir pavėsinės) buvimo namų priklausiniais konkrečiomis dalimis faktai turėjo būti nustatyti vien todėl, kad nuosavybės teisės į kiemo statinius nėra įregistruotos jokių asmenų vardu.

20Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 str. 1 dalyje nustatyta teisme kreiptis į teismą asmuo gali pasinaudoti tuomet, kai juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

21Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai ( - ), esantys vienoje valdoje žemės sklype ( - ), dalinės nuosavybės teise priklausančiame bendraturčiams G. D. V., J. B., L. P., Z. P. ir A. P., procesiniuose dokumentuose nurodytų kiemo statinių įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre faktas yra akivaizdus. Pareiškėjų tikslas – kiemo įrengimų teisinė registracija namų priklausinių statusu. Teismas sprendžia, kad įstatyminis pagrindas tam yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis, o pačią teisinės registracijos procedūrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.6 punktas. Tam, kad būtų įregistruoti pareiškėjų pageidaujami nekilnojamojo turto kadastro duomenys, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 9.1 punktą turi būti gautas jų prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose ( Nuostatų 13 p.).

22Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

23Kaip minėta, valdoje, kurioje pastatyti kiemo įrenginiai, yra keli nekilnojamųjų daiktų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, savininkai bei keli žemės sklypo bendraturčiai, skirtingai traktuojantys pagrindinį daiktą, kurio priklausiniu pagal CK 4.19 straipsnyje nustatytą apbrėžimą galėtų būti kiemo įrenginiai. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutikimu ( CK 4.75 str. 1 d.). Iš VĮ Registrų centras 2011 m. sausio 26 d. sprendimo nr. KS1-41/2011 matyti, kad apeliantų pareiškimas dėl kiemo įrengimų registracijos nekilnojamojo turto objektų priklausinių statusu buvo netenkintas ne todėl, kad, kaip teigia apeliantai, be teismo sprendimo registro tvarkytojas negali nustatyti ar užfiksuoti tokio juridinio fakto, o dėl to, kad prašymą turi pateikti visi valdoje esančių nekilnojamųjų daiktų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, savininkai. Byloje esančių pareiškimų tikslinimas ir atsiliepimų į juos turinys atskleidžia tokio kreipimosi nebuvimo priežastį – namų savininkų ir žemės sklypo bendraturčių ginčą dėl kiemo įrenginių priskirtinumo ir nuosavybės teisių į juos dalių dydžio.

24Šios aplinkybės pagrindžia, kad pageidaujamą dokumentą dėl kiemo įrenginių buvimo pagrindinio daikto priklausiniu pareiškėjai gali gauti kitokia tvarka, tačiau aukščiau nurodytosios įstatymu reglamentuotos teisės nerealizavo, kilus ginčui dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo. Nesant vienos iš CPK 445 straipsnyje reglamentuotų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla dėl pareiškėjų nurodomų faktų nustatymo CPK XXVI skyriuje reglamentuota ypatingosios teisenos tvarka teisme nenagrinėtina.

25Nepasisakytina dėl apeliantų argumentų, susijusių su žemės sklypo bendraturčių ir namų savininkų ginčais (ieškinio priėmimo, materialinės teisės normų taikymo), kurie, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėtini ieškininės teisenos tvarka – šie argumentai nėra susiję su apeliacijos dalyku.

26Nutraukdamas bylą, teismas pareiškėjų reikalavimų nepatenkino, todėl nesutiktina su atskirojo skundo motyvais dėl faktinio jų reikalavimų išsprendimo.

27Apygardos teismas konstatuoja, kad, netenkindamas suinteresuotųjų asmenų L. P. ir A. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 443 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atvejais, kai byla išnagrinėjama iš esmės. Šiuo atveju byla buvo baigta, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ( nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka), tačiau bylos procesas truko pakankamai ilgai ( aštuonis mėnesius), dėl jo suinteresuotieji asmenys turėjo išlaidų ( t. 2 b.l. 42-45 – 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 400 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą). Įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė šios išlaidos – tai, kad šioje nutartyje nurodytos sąlygos prašomam faktui nustatinėti teisme nebuvimą suinteresuotasis asmuo L. P. nurodė jau pirmajame atsiliepime į pareiškimą, kad suinteresuotasis asmuo D. V., faktiškai pareiškęs savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra profesionalus teisininkas ( advokatas), darytina išvada, jog apeliantų L. ir A. P. nepagrįstai patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Jos lygiomis dalimis priteistinos iš visų trijų pareiškėjų ( CPK 94 str. 1 d.). L., Z. ir A. P. prašymas priteisti 500 Lt už atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą netenkintinas – iš atsiliepimo apimties ir turinio matyti, kad naujų aplinkybių šiame procesiniame dokumente nėra, o advokato darbo ir laiko sąnaudos jam parengti buvo labai nedidelės ( CPK 98 str. 2 d., 93 str. 4 d., 3 str. 7 d.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Nutarė

29palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį dėl bylos nutraukimo.

30Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuotųjų asmenų L. P. ir A. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš pareiškėjų G. D. V. (( - )), J. B. ( a.k. ( - )) ir D. V. ( a.k. ( - )) po 300 ( tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų L. P. ( a.k. ( - )) ir po 166, 66 ( šimtą šešiasdešimt šešis Lt 66 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų – A. P. ( a.k. ( - )).

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio... 2. pareiškėjos G. D. V. ir J. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 3. Suinteresuotas asmuo D. V. prašė nustatyti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi bylą... 5. Atskiruosius skundus dėl šios nutarties padavė pareiškėjos G. D. V., J.... 6. Pareiškėjos G. D. V., J. B. ir suinteresuotas asmuo D. V. nurodo, kad... 7. Nevertinta, kad nuosavybės teisės į kiemo statinius nėra įregistruotos... 8. Neteisingai nustatyta, kad buvo prašyta pakeisti kiemo statinių kadastro... 9. Nemotyvuota išvada, kad CK 4.75 straipsnis (dėl bendrosios dalinės... 10. Nurodžius, jog turto savininkai turi kreiptis į teismą ieškininės teisenos... 11. Pareiškėjos G. D. V., J. B. ir suinteresuotas asmuo D. V. prašo panaikinti... 12. Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta... 13. Pareiškėjos nepagrįstai pradėjo šią bylą. Gindami savo interesus, L. P.... 14. Suinteresuoti asmenys L. P. ir A. P. prašo pakeisti nutartį ir priteisti iš... 15. Atsiliepimu į pareiškėjų G. D. V., J. B., suinteresuoto asmens D. V.... 16. Atsiliepimu į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo Z. A. S. prašo... 17. Pareiškėjų G. D. V., J. B. ir suinteresuoto asmens D. V. atskirasis skundas... 18. Apeliacijos pagal pareiškėjų skundus dalykas – patikrinimas, ar yra jų... 19. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad pareiškimuose išvardintų kiemo... 20. Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių... 21. Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai ( - ), esantys... 22. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški... 23. Kaip minėta, valdoje, kurioje pastatyti kiemo įrenginiai, yra keli... 24. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pageidaujamą dokumentą dėl kiemo... 25. Nepasisakytina dėl apeliantų argumentų, susijusių su žemės sklypo... 26. Nutraukdamas bylą, teismas pareiškėjų reikalavimų nepatenkino, todėl... 27. Apygardos teismas konstatuoja, kad, netenkindamas suinteresuotųjų asmenų L.... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336... 29. palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d.... 30. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties...