Byla I-500-661/2009

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Alvydo Barkausko (pranešėjas) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei,

2dalyvaujant pareiškėjos UAB „Jujūra“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Andžejui Tabero,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Jujūra“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5UAB „Jujūra“ (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2008-10-01 sprendimą Nr. S-205(7-206/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM arba atsakovas) 2008-08-06 sprendimą Nr. 69-139, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2008-06-26 sprendimą Nr. (04)-K3-268 bei patenkinti UAB „Jujūra“ 2008-02-25 prašymą Kauno apskrities VMI Nr. 08/02/25 (reg. Nr. KA6-4079) dėl PVM permokos grąžinimo (b. l. 3-10).

6Pareiškėjas savo poziciją argumentavo tuo, kad skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo išvados pagrįstos netinkamu teises normų, reguliuojančių mokestinius klausimus, taikymu ir aiškinimu, nebuvo atsižvelgta į susiformavusią teisminę praktiką, o taip pat nebuvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.

7Pareiškėjas pažymi, kad mokesčių administratoriai ir Komisija neturėjo pakankamo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Jujūra“ veiksmai traktuotini kaip nesąžiningi. Iš esmės skundžiami sprendimai paremti tik prielaidomis apie Pareiškėjo nesąžiningumą (tėvo ir sūnaus ryšiai, ta pati buhalterė ir pan.), kurios praktiškai nėra niekuo pagrįstos, nes vien tas faktas, kad susijusiais laikomi fiziniai asmenys negali būti pagrindas susijusiais laikyti ir juridinius asmenis. Papildomai Pareiškėjas pastebi, kad mokesčių administratoriai netinkamai atliko mokestinį tyrimą, nes nebuvo surinkta visa reikšminga informacija (nebuvo išsiaiškinta, kodėl UAB „Asitransa“ nesumokėjo PVM mokesčio valstybei, kokias pareigas atliko A. A. UAB „Asitransa“, o J. A. UAB „Jujūra“), todėl Pareiškėjas daro išvadą, kad mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai nėra pagrįsti įrodymais.

8Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė Pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 118-120).

9Atsakovas VMI prie LR FM atsiliepimu į skundą Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-43).

10Savo poziciją atsakovas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, kurioje pateikta aplinkybių, pagal kurias mokesčių mokėtojas įgyja arba neįgyja teisės į PVM ataskaitą. Atsakovas nurodė, kad šiame mokestiniame ginče nepripažinta Pareiškėjo teisė į 117794 Lt PVM atskaitą, neneigiant ūkinių operacijų, įvykusių tarp Pareiškėjo ir UAB „Asitransa“ fakto, bet konstatuojant UAB „Jujūra“ nesąžiningumo faktą, t. y. teigiant, kad Pareiškėjas žinojo apie sutarties partnerio PVM nedeklaravimą ir jo nesumokėjimą į valstybės biudžetą.

11Atsakovas pažymi, jog patikrinimo metu nustatyta, kad abiejose įmonėse dirbo tie patys giminystės ryšiais susiję vadovaujantys asmenys, buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati vyriausioji buhalterė J. J.. Pardavusi Pareiškėjui visas savo pagrindines priemones ir turtą, UAB „Asitransa“ nuo 2008 m. vasario mėn. veiklos nebevykdė, dirbę vairuotojai įdarbinti UAB „Jujūra“. Kaip paaiškinime nurodė pats UAB „Asitransa“ direktorius J. A., artimiausiu metu jo bendrovei bus skelbiamas bankrotas. Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog Pareiškėjui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirto pardavimo PVM UAB „Asitransa“ nesumokės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodyta, jog UAB „Jujūra“ ir UAB „Asitransa“ yra susiję asmenys, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjas ne tik žinojo arba galėjo žinoti, kad UAB „Asitransa“ nesumokėjo ginčijamose PVM sąskaitose faktūrose išskirto PVM, yra nemoki ir jai bus keliama bankroto byla, bet ir siekė įtraukti į UAB „Jujūra“ PVM atskaitą UAB „Asitransa“ pardavimo PVM. Atsižvelgus į Inspekcijos nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Pareiškėjas, atskaitydamas pirkimo PVM pagal UAB „Asitransa“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad apskaičiuotas pardavimo PVM nebus sumokėtas į biudžetą, todėl pagrįstai UAB „Jujūra“ pripažino nesąžiningu mokesčių mokėtoju ir nepripažino jai teisės į 117794 Lt PVM atskaitą, tuo remdamasi Inspekcija priėmė teisingą sprendimą negrąžinti prašomo 80000 Lt PVM skirtumo (permokos). Apibendrindamas atsakovas daro išvadą, kad Inspekcijos, Atsakovo ir Komisijos sprendimai yra teisingi ir teisėti, o Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįsta.

12Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė atmesti Pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 119-120).

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepime į UAB „Jujūra“ skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, sutiko su Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės priimtu sprendimu (b. l. 45-46). Atsiliepimą motyvavo panašiais argumentais kaip ir atsakovas, nurodydama, kad Pareiškėjo žinojimas apie UAB „Asitransa“ finansinę padėtį ir tai, kad paties Pareiškėjo darbuotojai turėjo valdingų įgalinimų kontrahento įmonėje, sudaro pagrindą teigti, kad Pareiškėjas žinojo arba galėjo numatyti apie kontrahento nesąžiningumą, t. y. neatsiskaitymą su valstybės biudžetu.

14Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.

15Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „Jujūra“ direktorius A. A. patvirtino faktą, kad dirbo savo tėvo įmonėje UAB „Asitransa“ direktoriaus pavaduotoju ir buvo atsakingas už techninę saugą. Dirbo po porą valandų į dieną. Patvirtino, kad perpirko automobilius iš UAB „Asitransa“ už rinkos kainą. Nupirktos transporto priemonės nebuvo UAB „Asitransa“ nuosavybe, jos priklausė DnB Nord bankui (b.l. 120-121).

16Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „Asitransa“ direktorius J. A. patvirtino faktą, kad UAB „Asitransa“ turėjo problemų 2007 metais su atsiskaitymas ir mokesčių sumokėjimu. Taip patvirtino, kad jis dirbo sūnaus įmonėje UAB „Jujūra“ direktoriaus pavaduotoju. Tačiau dirbo formaliai, dėl to, kad turėjo licenciją, leidžiančia užsiimti pervežimų veikla (b.l. 120-121).

17Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta UAB „Asitransa“ ir UAB „Jujūra“ buhalterė J. J. patvirtino faktą, kad minėtose įmonėse tvarkė buhalterinę apskaitą. Ji patvirtino faktą, kad UAB „Asitransa“ turėjo problemų 2007 metais su atsiskaitymas ir mokesčių sumokėjimu. Ji neteikė informacijos apie UAB „Asitransa“ finansinę situaciją UAB „Jujūra“ direktoriui (b.l. 120-121).

18Skundas netenkintinas.

19Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas 2007-07-01 – 2008-02-29 laikotarpiu atskaitė 117794 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Asitransa“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2007-11-13 Nr. ASIP358 (MGK b.l. 52), Nr. ASIP359 (MGK b.l. 51), Nr. AS1P360 (MGK b.l. 50), 2007-11-28 Nr. ASIP364 (MGK b.l. 49), 2007-12-07 Nr. AS1P368 (MGK b.l. 48), Nr. ASIP369 (MGK b.l. 47), 2007-12-18 Nr. ASIP370 (MGK b.l. 45), Nr. ASIP371 (MGK b.l. 44), 2007-12-27 Nr. ASIP372 (MGK b.l. 46), 2008-01-11 Nr. ASIP373 (MGK b.l. 43) už transporto priemones (MGK b.l. 29, 30, 33, 34, 36-40, 53, ir kt.).

20Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007-11-13 iki 2008-01-11 iš UAB „Asitransa“ įsigijo transporto priemones ir ekspedijavimo paslaugas už 964363,43 Lt. Iš jų 145394,51 Lt PVM, bei buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM už iš UAB „Asitransa“ įsigytas transporto priemones (išskyrus lengvuosius automobilius) ir paslaugas, t. y. 2007 m. lapkričio mėn. į PVM atskaitą įtraukė 10260 Lt, 2007 m. gruodžio mėn. - 91063,25 Lt, 2008 m. sausio mėn. – 16471,22 Lt (iš viso 117794 Lt). Šie duomenys nustatyti atliekant mokestinį patikrinimą Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (MGK b.l. 25-40).

21Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) pagal mokesčių mokėtojo 2008-02-25 prašymą (MGK b.l. 54). Šiame mokestiniame ginče mokesčių administratorius nepripažįsta Pareiškėjo teisės atskaityti 117794 Lt pirkimo PVM pagal išrašytas UAB „Asitransa“ PVM sąskaitas faktūras, neneigiant ūkinių operacijų, užfiksuotų minėtose PVM sąskaitose faktūrose, realumo, t. y. ginčo dėl ūkinių operacijų, įvykusių tarp Pareiškėjo ir UAB „Asitransa“, fakto nėra.

22Ginčo teisinių santykių metu galiojusi 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 58 str. (2004-01-15 įstatymo Nr. 1X-I960 redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01) redakcija nustatė, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis minėta teisės akto nuostata, įtraukė į PVM atskaitą 117794 Lt sumą. Tačiau mokesčių administratorius, 2008-02-25 gavęs Pareiškėjo prašymą Nr. 08/02/25 grąžinti (įskaityti) 80000 Lt PVM permoką (skirtumą) (MGK b.l. 54), atliko Pareiškėjo PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad Pareiškėjas savo veikla prisidėdamas prie mokesčių nemokėjimo, elgėsi kaip nesąžiningas mokesčių mokėtojas, nes žinodamas, kad tiekėjas - UAB „Asitransa" nesumokėjo (ir nesumokės) į biudžetą pardavimo PVM nuo parduotų transporto priemonių įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM pagal PVM sąskaitas faktūras (2007-11-13 - ASIP Nr. 358, AS1P Nr. 359, ASIP Nr. 360, 2007-11-28 -ASIP Nr. 364, 2007-12-07 - ASIP Nr. 368, ASIP Nr. 369, 2007-12-18 -Nr. AS1P370, Nr. AS1P371, 2007-12-27 - Nr. ASIP372, 2008-01-11 - Nr. ASIP373). Mokesčių administratorius, remdamasis nustatytomis patikrinimo metu aplinkybėmis bei vadovaudamasis PVM įstatymo 64 str. 9 p., kuriame nustatyti reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą, bei nurodyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, konstatavo, kad Pareiškėjas nepagrįstai įtraukė į atskaitą 117794 Lt PVM.

23Teritorinis ir centrinis mokesčių administratorius priėjo išvados, kad Pareiškėjas šiose ūkinėse operacijose buvo nesąžiningas, nes Pareiškėjas žinojo, kad UAB „Asitransa“ nesumokės į valstybės biudžetą 117794 Lt pardavimo PVM. Savo poziciją mokesčių administratorius grindžia tokiais motyvais: 1) Abiejų įmonių vadovai yra susiję asmenys (tėvas ir sūnus). Be to, UAB „Asitransa“ direktorius (J. A.) nuo 2007-11-08 dirbo Pareiškėjo direktoriaus pavaduotoju, o Pareiškėjo direktorius (A. A.) nuo 2001-10-25 dirba ir UAB „Asitransa“ direktoriaus pavaduotoju. 2) Abiejose įmonėse dirba ta pati vyriausioji buhalterė - J. J. (MGK b.l. 63, 65, 66, 67, 68, 69, 70-73). 3) Iki 2007 m. lapkričio mėnesio Pareiškėjas gavo pajamų iš patalpų, kurios priklausė nuosavybės teisėmis Pareiškėjui, nuomos, o nuo 2007 m. lapkričio mėn. pradėjęs perpirkti transporto priemones iš UAB „Asitransa“, 2007-11-15 įsigijęs licenciją verstis tarptautiniu krovinių gabenimu keliais ir septyniems UAB „Asitransa" dirbusiems vairuotojams perėjus dirbti pas Pareiškėją, Pareiškėjas pradėjo pats atlikti krovinių pervežimo paslaugas (MGK b.l. 64).

24Šie faktai, mokesčių administratoriaus teigimu, patvirtina, kad Pareiškėjas žinojo, arba galėjo žinoti, kad UAB „Asitransa“ bus keliama bankroto byla, tuo pačiu žinojo, kad UAB „Asitransa“, deklaruodama pardavimo PVM už parduotas transporto priemones, jo į biudžetą nesumokės ir šiomis sumomis padidino įsiskolinimą valstybės biudžetui.

25Nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, paremiami ūkio plėtros prioritetai (LR Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Taigi akivaizdu, jog mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai (2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 7, 8 str.), nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Šiuos principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta veikla. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiškai reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise.

26Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas galimybės žinoti apima ne visą kitos sandorio šalies ūkinę veiklą, o tik tą jos dalį, kurioje dalyvavo į PVM atskaitą pretenduojantis subjektas. Todėl kitos sandorio šalies padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su mokesčio mokėtojo vykdoma ūkine operacija, paprastai neįtakoja mokesčio mokėtojo sąžiningumo. Tokia pati taisyklė taikytina kalbant ir apie ankstesnes prekių civilinės apyvartos stadijas: jeigu į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas žinojo ar turėjo galimybę žinoti, jog ankstesnėje jo įsigytos prekės apyvartos grandinėje buvo nesumokėti su šios prekės apyvarta susiję mokesčiai, jis laikytinas nesąžiningu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004).

27Nagrinėjant sąžiningumo kaip teisinės kategorijos ir principo turinį, turi būti analizuojama, ar asmuo, atlikdamas tam tikrą ūkinę operaciją, žino, kad jo atliekama ūkinė operacija prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to, atlieka tokią ūkinę operaciją. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Siekiant nustatyti, ai- mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti visumą bylos aplinkybių, tokių kaip Šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas, elgsena prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt. Vertinant mokesčių mokėtojo nesąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004).

28Analizuojant ginčo byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog viena iš transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo laikotarpiu 2007-11-13 – 2008-01-11 priežasčių buvo tas faktas, kad UAB „Asitransa“ atsirado finansinių sunkumų. 2008-05-23 patikrinimo akte Nr. 18-AU16-31 (MGK b.l. 25) yra nurodyta, jog per atliktą priešpriešinį patikrinimą dėl vykdytų pirkimo-pardavimo sandorių su UAB „Asitransa“ nustatyta, kad UAB „Asitransa“ nuo 2008 m. vasario mėnesio krovinių ekspedijavimo veiklos nebevykdo, 2007 metus baigė su 765 572 Lt nuostoliu, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai už 2007 m. - 1196679 Lt, ilgalaikio turto neturi, trumpalaikis 589 020 Lt.

29Be to, UAB „Asitransa“ direktorius J. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „Asitransa“ veiklos nebevykdė dėl to, kad nuo 2007 metų vasaros nukrito pervežimų kainos, įmonė buvo priversta vairuotojams pakelti atlyginimus, padidėjo remonto, kuro, draudimo išlaidos, lizingo palūkanos, atsirado nemokių klientų, kurie įmonei nesumokėjo, įmonė turėjo brangių auto įvykių užsienyje, likviduojant avarijų pasekmes, t. y. tvarkant krovinį, teko brangiai sumokėti, dėl įmonės įsiskolinimų banko sąskaitos buvo areštuotos, įmonė buvo priversta dalį automobilių parduoti, o kitus atiduoti lizingui (b.l. 120-121).

30Pareiškėjas transporto priemones iš UAB „Asitransa“ pradėjo pirkti nuo 2007 metų lapkričio mėnesio, taip pat, 2007-11-15 įsigijęs licenciją verstis tarptautiniu krovinių gabenimu keliais (MGK b.l. 64-94), pats pradėjo teikti krovinių ekspedijavimo ir krovinių vežimo keliais paslaugas, be to, jam nupirkus transporto priemones, septyni UAB „Asitransa“ dirbę vairuotojai perėjo dirbti pas Pareiškėją. Įvertinus nurodytas aplinkybe darytina išvada, kad Pareiškėjas, perimdamas transporto priemones, žinojo arba galėjo žinoti apie UAB „Asitransa“ kreditorinius įsipareigojimus ir sunkią finansinę situaciją.

31Konstatuotina, kad iš byloje esančios medžiagos bei mokesčių administratoriaus pateikiamų byloje nustatytų aplinkybių vertinimo yra pakankamas pagrindas teigti, kad Pareiškėjas atskaitydamas pirkimo PVM žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Asitransa“ nevykdys savo mokestinės prievolės valstybei, susijusios su ginčo ūkinėmis operacijomis, todėl mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėją pripažino nesąžiningu mokesčių mokėtoju ir nepripažino jam teisės į 117 794 Lt PVM atskaitą bei netenkino prašymo grąžinti 80 000 Lt PVM permoką.

32Kaip matyti iš Inspekcijos 2008-08-06 sprendimo Nr. 6-139 ir Kauno AVMI 2008-06-26 sprendimo Nr. (04)-K3-268, vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. nuostatomis ir įvertinus tai, kad Pareiškėjas, pretenduodamas į PVM atskaitą, žinojo (turėjo galimybę žinoti), kad UAB „Asitransa“ nesumokės pardavimo PVM, bei į tai, kad atliekant mokestinį patikrinimą Pareiškėjo vadovas A. A. bendradarbiavo geranoriškai, Pareiškėjui skirta minimali (10 proc. mokėtino PVM) bauda. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta dėl šio pažeidimo Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuota, kad Pareiškėjui pagrįstai paskiria minimali 11 779 Lt PVM bauda.

33Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „Jujūra“ skundas netenkintinas kaip nepagrįstas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

34pareiškėjos UAB „Jujūra“ skundą atmesti.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjos UAB „Jujūra“ atstovui advokatui Gintarui... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teisėjų kolegija,... 5. UAB „Jujūra“ (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir... 6. Pareiškėjas savo poziciją argumentavo tuo, kad skundžiamo Mokestinių... 7. Pareiškėjas pažymi, kad mokesčių administratoriai ir Komisija neturėjo... 8. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir... 9. Atsakovas VMI prie LR FM atsiliepimu į skundą Pareiškėjo skundą prašė... 10. Savo poziciją atsakovas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 11. Atsakovas pažymi, jog patikrinimo metu nustatyta, kad abiejose įmonėse dirbo... 12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepime į UAB „Jujūra“... 14. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie... 15. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „Jujūra“ direktorius 16. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „Asitransa“ direktorius 17. Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta UAB „Asitransa“ ir UAB... 18. Skundas netenkintinas.... 19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas 2007-07-01 – 2008-02-29... 20. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas laikotarpiu nuo... 21. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo... 22. Ginčo teisinių santykių metu galiojusi 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751... 23. Teritorinis ir centrinis mokesčių administratorius priėjo išvados, kad... 24. Šie faktai, mokesčių administratoriaus teigimu, patvirtina, kad... 25. Nustatant mokesčius siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės)... 26. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar... 27. Nagrinėjant sąžiningumo kaip teisinės kategorijos ir principo turinį, turi... 28. Analizuojant ginčo byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog viena... 29. Be to, UAB „Asitransa“ direktorius J. A. teismo... 30. Pareiškėjas transporto priemones iš UAB „Asitransa“ pradėjo pirkti nuo... 31. Konstatuotina, kad iš byloje esančios medžiagos bei mokesčių... 32. Kaip matyti iš Inspekcijos 2008-08-06 sprendimo Nr. 6-139 ir Kauno AVMI... 33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „Jujūra“ skundas... 34. pareiškėjos UAB „Jujūra“ skundą atmesti.... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...