Byla 2A-616-826/2018
Dėl užmokesčio už papildomą darbą priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui Klaipėdos dramos teatrui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dėl užmokesčio už papildomą darbą priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 6 933,19 Eur už atliktą papildomą darbo sutartimi nesulygtą darbą.
  2. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 10 d. pradėjo dirbti Klaipėdos dramos teatre vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams. Darbo santykiai pasibaigė 2017 m. sausio 6 d. Darbo Klaipėdos dramos teatre laikotarpiu nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio jai buvo pavedamas dirbti darbo sutartimi nesulygtas darbas ir už jį nebuvo sumokėta. Ginčui spręsti taikytina teisė, galiojusi papildomo darbo atlikimo metu, t. y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, normos.
  3. 2015 m. spalio 19 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Renginių centras pareiškė ieškinį Klaipėdos dramos teatrui dėl ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso rezultatų panaikinimo ir ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1627-265/2015 ieškovė parengė dokumentus: 2015 m. spalio 28 d. atskirąjį skundą dėl 2015 m. spalio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2015 m. spalio 28 d. atsiliepimą į ieškinį, 2015 m. spalio 28 d. prašymą dėl procesinių veiksmų atlikimo, 2015 m. lapkričio 5 d. dokumentus pagal teismo paklausimą, 2015 m. lapkričio 18 d. tripliką į dubliką, 2015 m. gruodžio 2 d. atsiliepimą į 2015 m. lapkričio 17 d. atskirąjį skundą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių), 2016 m. sausio 19 d. atsiliepimą į UAB Renginių centro 2016 m. sausio 4 d. apeliacinį skundą. Šiuos dokumentus turėjo rengti Klaipėdos dramos teatro juristas, nes tik jo vieno pareigybės aprašyme yra ši funkcija. Kadangi buvo pavesta atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą ir ji jį atliko, už jį atlygintina rinkos kainomis. Už procesinių dokumentų parengimą prašo sumokėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Šeši procesiniai dokumentai buvo rengti 2015 m. spalio–gruodžio mėnesiais (2015 metų ketvirtasis ketvirtis), todėl užmokesčiui už jų parengimą apskaičiuoti turi būti taikomas 2015 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris yra 713,90 Eur, užmokesčiui už 2016 m. sausio 19 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą turi būti taikomas 2015 metų trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris yra 735,10 Eur. Ieškovės apskaičiuota suma už procesinių dokumentų parengimą – 4 739,30 Eur turėtų būti mokama advokatui. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų advokatui mokėtinos sumos, tai būtų 3 791,44 Eur. Prašė sumokėti už šį papildomą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, kurį pagal savo pareigybę turėjo atlikti juristas.
  4. Nurodė, kad jai buvo pavesta atlikti teatro rekonstrukcijos metu įsigyto turto (baldų ir įrangos) komplektavimą. Darbas pavestas 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu, komplektų aprašai patvirtinti 2015 m. gruodžio 29 d. teatro vadovo įsakymu Nr. V130 (pabaigti 2016 m. sausio 8 d., tačiau vyr. finansininkės A. S. pageidavimu buvo apiforminti ankstesne data). Ilgalaikio materialiojo turto pajamavimą, įskaitant ir komplektavimą, reglamentuoja 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas (VSAFAS). Klaipėdos dramos teatre specialusis reikalavimas – VSAFAS išmanymas ir taikymas darbe numatytas vyriausiojo finansininko, vyr. finansininko pavaduotojo, buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybių aprašymuose, bet jo nėra vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigybės aprašyme. Kadangi šešias savaites papildomai dirbo darbą, kurį pagal kompetenciją privalėjo atlikti keturi teatro buhalterijos darbuotojai, prašė sumokėti už papildomą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, teatro buhalterijos keturių darbo užmokesčių už šešias savaites (1,5 mėn.) sumą – 3 141,75 Eur: sumos apskaičiavimas – koeficientai nuo 2015 m. rugsėjo mėn.: vyr. finansininkė S. S. – 19,00, vyr. finansininko pavaduotoja J. B. – 15,00, buhalterė-kasininkė L. V. – 11,00, buhalterė B. K. – 14,00, vieno mėnesio koeficientai – 59,00, dviejų savaičių arba pusės mėnesio koeficientai – 29,50, iš viso 88,50; bazinė mėnesinė alga – 35,50 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės V. T. ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo Klaipėdos dramos teatro 923,08 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, už papildomai atliktą darbą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog nuo ieškovės priėmimo į darbą pradžios su jos sutikimu atliktas juridinio pobūdžio funkcijas darbdavys laikė papildomu darbu ir už jį papildomai mokėdavo, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. sausio 19 d. atsakovo vardu rengdama teismui procesinius dokumentus atliko papildomą darbą. Byloje nėra jos sutikimo atlikti šiuos darbus, tačiau darbdaviui atsirado pareiga atlyginti ieškovei už papildomą darbą – juristo funkcijų atlikimą.
    2. Nurodė, kad įvertinęs aplinkybę, jog ginčas yra tarp darbdavio ir darbuotojo, nesant kitų įrodymų, situaciją vertino darbuotojo naudai ir laikė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovei nutraukiant darbo santykius jai buvo sumokėta už papildomai atliktas juristo funkcijas 2015 m. spalio 28 d.–2016 m. sausio 19 d. laikotarpiu.
    3. Nurodė, kad nėra pagrindo apskaičiuojant darbo užmokestį už papildomą darbą remtis Rekomendacijomis, nes ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, jog ji teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis advokato veikla arba yra įrašyta į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Darbo teisiniams santykiams taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios papildomai atliktą darbą ir jo apmokėjimą.
    4. Nurodė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo už papildomą juristo darbą, dirbtą nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. sausio 19 d., 923,08 Eur neatskaičius mokesčių. Skaičiuojant buvo remtasi tarp šalių susiklosčiusia praktika, pagal kurią už prieš tai atliktą juristo darbą ieškovei buvo mokama priemoka ir vadovautasi paskutiniu 2015 m. sausio 2 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymu Nr. P-16-(2.1) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“. Pagal šį įsakymą ieškovei buvo paskirta 50 procentų juristo pareiginės algos priemoka už papildomą darbą nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Patikslino, jog neturint duomenų apie juristo pareiginę algą, skaičiuojama nuo jos gautos algos, t. y. 2015 m. spalio mėnesį už 22 darbo dienas buvo apskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė šį mėnesį papildomai juristo darbą nuo 2015 m. spalio 28 d. dirbo 3 dienas, todėl už šį mėnesį papildomai turėjo būti išmokėta 45,50 Eur. 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovei buvo apskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė visą šį mėnesį atliko papildomai juristo darbą, todėl jai papildomai turėjo būti išmokėtas 333,70 Eur atlyginimas. 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovei buvo apskaičiuotas 687,31 Eur atlyginimas, ieškovė visą šį mėnesį atliko papildomai juristo darbą, todėl jai papildomai turėjo būti išmokėtas 343,66 Eur atlyginimas. 2016 m. sausio mėnesį už 20 darbo dienų buvo apskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė šį mėnesį papildomai juristo darbą iki 2016 m. spalio 19 d. dirbo 12 dienų, todėl už šį mėnesį papildomai turėjo būti išmokėta 200,22 Eur.
    5. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dalį priteisti jai iš atsakovo 3 141,75 Eur dėl finansininko (buhalterio) funkcijų atlikimo. Tokia konkreti funkcija kaip daiktų komplektavimas nebuvo numatyta ieškovės pareiginiuose nuostatuose, tačiau pagal pareiginių nuostatų 5.20 punktą ji privalėjo atlikti ir kitus darbdavio nenuolatinio pobūdžio pavedimus. Viso teatro apskaita yra registruojama finansų valdymo ir apskaitos informacinėje sistemoje FVAIS, prie kurios gali prisijungti tik Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus darbuotojai. Ieškovė prisijungimo prie apskaitos programos duomenų neturėjo ir tokių veiksmų atlikti neturėjo jokios galimybės. Be to, ieškovės nurodytas užmokesčio už papildomą darbą apskaičiavimas pagal keturių buhalterijos darbuotojų užmokestį neturi jokio pagrindo.
    6. Nurodė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei jos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, nes V. T., turinčiai aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, buvo žinoma priedų už papildomus darbus skyrimo tvarka. Per laikotarpį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio jokių prašymų dėl sumokėjimo už papildomą darbą ji nebuvo pateikusi. Todėl laikytina, jog ieškovė dirbo ne papildomą darbą, o vykdė savo tiesiogines pareigas. Pati ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl visų jai priklausančių sumų išmokėjimo jos atleidimo iš darbo dieną, todėl atsakovas atsiskaityti su ieškove uždelsė dėl pačios ieškovės kaltės.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė V. T. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir prašė jį pakeisti, t. y. priteisti jai 2 868,36 Eur už procesinių dokumentų rengimą papildomai (juristo funkcijų atlikimą), 3 141,75 Eur už turto komplektavimą (buhalterio / finansininko funkcijų atlikimą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas užmokestį už papildomą juristo darbą, nepagrįstai nesivadovavo Rekomendacijose nustatytais dydžiais vien tik dėl to, jog ji nėra advokatė bei įrašyta į advokato padėjėjų sąrašą. Dėl papildomo darbo atlikimo nebuvo gautas jos sutikimas ir buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos. Darbdavys, būdamas verslininkas, prisiėmė pažeidimo sąlygotą padarinių riziką, kad panašius santykius reglamentuojančios civilinės teisės normos numato atlyginimo dydį pagal rinkos kainas, o Rekomendacijose nurodyti įkainiai yra objektyviai išreikštos rinkos kainos. Jai turėtų būti priteista papildomai 2 868,36 Eur.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos ieškinio reikalavimo priteisti 3 141,75 Eur už papildomą darbo sutartimi nesulygtą darbą – atliktą teatro rekonstrukcijos metu įsigyto turto (baldų ir įrangos) komplektavimą. Ilgalaikio materialiojo turto pajamavimą, įskaitant ir komplektavimą, reglamentuoja 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas (VSAFAS). Apskaitai tvarkyti įsteigtas buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės padalinys, kurį sudaro padaliniui vadovaujantis vyriausiasis finansininkas, vyriausiojo finansininko pavaduotojas, buhalteris ir buhalteris-kasininkas. Klaipėdos dramos teatre specialusis reikalavimas – VSAFAS išmanymas ir taikymas darbe numatytas vyriausiojo finansininko, vyr. finansininko pavaduotojo, buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybių aprašymuose, bet jo nėra vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigybės aprašyme. Su ja buvo sulygta dėl pareigų, kurioms atlikti reikalingos teisės žinios, su buhalterijos padalinio darbuotojais – buhalterijos žinios. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareigybės aprašymo 5.20 punktą, kuriame nurodyta, jog ji turi vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio teatro vadovo pavedimus pagal kompetenciją. Šiuo atveju, pavedus atlikti baldų ir įrangos komplektavimą, buvo pažeista imperatyvi nuostata, draudžianti reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Neginčija fakto, kad B. K. suvedė duomenis apie turtą FVAIS sistemoje ir juos pakeitė – sudarė naujas korteles pagal jos pateiktus komplektavimo aprašus, tačiau būtent jos kiekvienam sudarytam komplektui suteikė inventorinį numerį.
  2. Atsakovė biudžetinė įstaiga Klaipėdos dramos teatras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad neneigia aplinkybės, jog visus reikiamus procesinius dokumentus parengė ieškovė. Ji pati sutiko ir turėjo tam reikiamą kompetenciją. Manė, kad už papildomus darbus darbuotojai sumokėjo, išmokėdamas 5 000,00 Eur piniginę kompensaciją. Darbo sutarties nutraukimo projektą parengė pati ieškovė. Prieš tai ji neprašė sumokėti už papildomai atliktą darbą. Pagal susiklosčiusią darbo praktiką ji pateikdavo prašymą sumokėti už papildomus darbus, šia galimybe visada ir naudodavosi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išmoką už juristo funkcijų atlikimą apskaičiavo remdamasis juristo gaunamo darbo užmokesčio dydžiu, nes ji nebuvo nei advokatė, nei advokato padėjėja.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 3 141,75 Eur už buhalterio funkcijų atlikimą. Baldų ir įrangos komplektavimo darbai įėjo į vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams darbo funkcijas. Pareigybės aprašyme įsakmiai nenurodyta, jog pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams privalo atlikti įsigytų baldų ir įrangos komplektavimą, tačiau vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigos ir funkcijos apima visus ūkinius ir bendruosius klausimus. Įranga ir baldai buvo įsigyti vykdant valstybės investicinio projekto (VIP) ir Europos sąjungos bendrai finansuojamo projekto sutartis, todėl turėjo būti užpajamuoti kaip ilgalaikis turtas, kurio vertė negalėjo būti mažesnė kaip 500,00 Eur, o tai ir sąlygojo įsigyto turto komplektavimo būtinumą. Baldų ir įrangos komplektavimas nėra buhalterinis registravimas, tai tiesiog turto suskirstymas į komplektus arba įsigytos įrangos sudedamųjų dalių, kurios negali funkcionuoti viena be kitos, komplekto sudarymas. Toks darbas nėra buhalterinės apskaitos operacijos, nes turto aprašams sudaryti nebuvo reikalingos jokios specialiosios buhalterinės žinios, todėl darbą buvo pavesta atlikti vadovo pavaduotojai ūkio ir bendriesiems klausimams. Ieškovė vadovaudamasi pareigybės aprašymo 5.2 punktu „galėjo paskirstyti užduotis pavaldiems darbuotojas ir kontroliuoti, kaip jos atliekamos“ arba vadovaudamasi pareigybės aprašymo 6.2 punktu „turėjo teisę atsisakyti vykdyti užduotis ir nurodymus, jei, jos manymu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimams“.
  3. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 10 d. ieškovė pradėjo dirbti Klaipėdos dramos teatre vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams. Klaipėdos dramos teatro 2017 m. rugsėjo 7 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovei mėnesinis vidutinis darbo užmokestis priskaičiuotas 667,38 Eur. 2013 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. kovo 25 d. atsakovui pateikti ieškovės prašymai dėl sumokėjimo už darbą. 2015 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. P-59 „Dėl pavedimo V. T. eiti pareigas“ pavesta V. T. laikinai, nuo 2015 m. kovo 30 d., iki konkurso tvarka bus paskirtas teatro vadovas, eiti Klaipėdos valstybinio dramos teatro vadovo pareigas, mokant jai tarnybinio atlyginimo skirtumą. Šalių darbo santykiai nutrūko bendru šalių susitarimu, paskutinė ieškovės darbo diena – 2017 m. sausio 6 d., šalys susitarė, kad ieškovei bus išmokėta 5 000,00 Eur piniginė kompensacija. 2017 m. vasario 3 d. ieškovei buvo išmokėta 5 140,64 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. DGKS-3490 išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovės V. T. prašymą atsakovei BĮ Klaipėdos dramos teatrui dėl sumokėjimo už papildomą darbą ir nusprendė ieškovės prašymą atsisakyti nagrinėti.
  2. Byloje kilo ginčas dėl mokėjimą už papildomus darbus reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.
  3. Pagal DK 186 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (1 dalis); darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (2 dalis). Taigi darbo teisėje darbo apmokėjimo sąvoka apima visokį darbo užmokestį – įprastą (pagrindinį), papildomą, premijas, kurias darbdavys išmoka darbuotojui už atliktą ar susitartą atlikti darbą. Darbo užmokestis nustatomas abipusiu darbdavio ir darbuotojo susitarimu arba pagal įstatymą.
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė V. T. atliko papildomą, darbo sutartimi nesulygtą darbą laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. sausio 9 d., t. y. surašė 2015 m. spalio 28 d. atskirąjį skundą dėl 2015 m. spalio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2015 m. spalio 28 d. atsiliepimą į ieškinį, 2015 m. spalio 28 d. prašymą dėl procesinių veiksmų atlikimo, 2015 m. lapkričio 5 d. dokumentus pagal teismo paklausimą, 2015 m. lapkričio 18 d. tripliką į dubliką, 2015 m. gruodžio 2 d. atsiliepimą į 2015 m. lapkričio 17 d. atskirąjį skundą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių), 2016 m. sausio 19 d. atsiliepimą į UAB Renginių centro 2016 m. sausio 4 d. apeliacinį skundą. Ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių tarp šalių nėra (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovei už laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. sausio 19 d. papildomai atliktą juristo darbą priklauso 923,08 Eur neatskaičius mokesčių. Apeliantė V. T. su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog nepagrįstai nesivadovauta Rekomendacijose nustatytais dydžiais. Ji neneigia aplinkybės, kad ji nėra advokatė ar advokato padėjėja. Tačiau BĮ Klaipėdos dramos teatras – darbdavys, būdamas verslininkas, prisiėmė pažeidimo sąlygotą padarinių riziką, jog panašius santykius reglamentuojančios civilinės teisės normos taip pat numato atlyginimo dydį pagal rinkos kainas, o Rekomendacijose nurodyti įkainiai ir yra objektyviai išreikštos rinkos kainos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  6. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnį fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis atitinka nustatytus kriterijus: 1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis; 2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą); 3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą; 4) yra nepriekaištingos reputacijos; 5) moka valstybinę kalbą; 6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą; 7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad apeliantė advokato ar advokato padėjėjui keliamų reikalavimų neatitinka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais nustatydamas priteistiną užmokestį už atliktas juristo funkcijas.
  7. Byloje nustatyta, kad nuo ieškovės priėmimo į Klaipėdos dramos teatro vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigas Klaipėdos dramos teatre buvo juristo etatas, tačiau visu apeliantės darbo laikotarpiu asmuo į šias pareigas priimtas nebuvo ir jo funkcijas savo noru atlikdavo V. T.. Už tai jai buvo Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymais skiriamos priemokos, nurodant procentus, skaičiuotinus nuo jos pareiginės algos. 2012 m. balandžio 16 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymu Nr. P-91-(2.1) „Dėl juristo funkcijų vykdymo ir priemokos už papildomą darbą skyrimo“ vadovo pavaduotojai ūkio ir bendriesiems klausimams V. T. buvo pavesta vykdyti juristo funkcijas nuo 2012 m. balandžio 16 d., iki kol bus priimtas juristas, jai paskirta 70 procentų jos pareiginės algos priemoka už papildomą darbą nuo 2012 m. balandžio 16 d., iki kol bus priimtas juristas, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. birželio 30 d. 2012 m. balandžio 27 d. Klaipėdos dramos teatro vadovas įsakymu Nr. P-105-(2.1) „Dėl Klaipėdos dramos teatro vadovo 2012 m. kovo 16 d. įsakymo P-91-(2.1) „Dėl juristo funkcijų vykdymo ir priemokos už papildomą darbą skyrimo“ papildymo“ nustatė, kad ieškovė dalį papildomo darbo – juristo darbo gali atlikti kitose negu darbovietė vietose. 2012 m. liepos 4 d. Klaipėdos dramos teatro vadovas įsakymu Nr. P-134-(2.1) „Dėl priemokos už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 70 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą – juristo funkcijų atlikimą – nuo 2012 m. liepos 1 d., iki kol bus priimtas juristas, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovė 2012 m. gruodžio 31 d. sutikimu dėl papildomo darbo informavo atsakovą, kad sutinka atlikti papildomą juristo darbą. 2013 m. sausio 21 d. Klaipėdos dramos teatro vadovas įsakymu Nr. P-20-(2.1) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ paskyrė ieškovei 70 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Klaipėdos dramos teatro vadovas 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-97-(2.1) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ paskyrė ieškovei 70 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo 2013 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. P-146-(2.1) „Dėl Klaipėdos dramos teatro vadovas 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-97-(2.1) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ dalinio pakeitimo“ iš dalies keitė Klaipėdos dramos teatro vadovo 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-97-(2.1) „Dėl priemokos V. T. skyrimo“ paskirtą priemokos dydį ir nustatė, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. ieškovei skiriama 60 procentų jos pareiginės algos priemoka už papildomą darbą, šio dydžio priemoka mokama iki 2013 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos dramos teatro vadovas 2014 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. P-10-(2.1) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 60 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos dramos teatro vadovas 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. P-124-(2.1) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 60 procentų jos pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos dramos teatro vadovas 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. P-16-(2.1) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ paskyrė ieškovei 50 procentų juristo pareiginės algos priemoką už papildomą darbą nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d.
  8. 2015 m. balandžio 29 d. ieškovė, laikinai einanti teatro vadovo pareigas, įsakymu Nr. P-77-(2.1) „Dėl priemokos už papildomą darbą mokėjimo nutraukimo“ atšaukė 2015 m. sausio 2 d. įsakymo P-16-(2.1) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“ vykdymą, pavedė buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės padaliniui neskaičiuoti ir nemokėti priemokos ieškovei už papildomą juristo darbą nuo 2015 m. balandžio 1 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 19 d. už papildomą darbą – juristo funkcijų atlikimą – priemokos negavo.
  9. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad apeliantė, atlikdama papildomą darbą, t. y. juristo funkcijas, gaudavo priemoką, skaičiuojamą nuo jos pareiginės algos. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei darbo užmokestis už papildomą darbą turi būti apskaičiuotas pagal paskutinį 2015 m. sausio 2 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymą Nr. P-16-(2.1) „Dėl priemokos V. T. už papildomą darbą skyrimo“, kuriuo ieškovei buvo paskirta 50 procentų juristo pareiginės algos priemoka už papildomą darbą nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei 2015 m. spalio mėnesį už 22 darbo dienas buvo apskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė šį mėnesį papildomai juristo darbą nuo 2015 m. spalio 28 d. dirbo 3 dienas, todėl už šį mėnesį papildomai turėjo būti išmokėta 45,50 Eur. 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovei buvo apskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė visą šį mėnesį atliko papildomai juristo darbą, todėl jai turėjo būti išmokėtas papildomai 333,70 Eur atlyginimas. 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovei buvo apskaičiuotas 687,31 Eur atlyginimas, ieškovė visą šį mėnesį atliko papildomai juristo darbą, todėl jai turėjo būti išmokėtas papildomai 343,66 Eur atlyginimas. 2016 m. sausio mėnesį už 20 darbo dienų buvo apskaičiuotas 667,40 Eur atlyginimas, ieškovė šį mėnesį papildomai juristo darbą iki 2016 m. spalio 19 d. dirbo 12 dienų, todėl už šį mėnesį papildomai turėjo būti išmokėta 200,22 Eur. Apeliantė šių apskaičiavimų neginčija (CPK 12, 178 straipsnis).
  10. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2016 m. sausio 19 d. už papildomai atliktą juristo darbą priteistina 923,08 Eur neatskaičius mokesčių.

14Dėl finansininko (buhalterio) funkcijų atlikimo

  1. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dalies priteisti jai iš atsakovo 3 141,75 Eur dėl finansininko (buhalterio) funkcijų atlikimo motyvuodamas tuo, jog pagal jos pareiginių nuostatų 5.20 punktą ji privalėjo atlikti ir kitus darbdavio nenuolatinio pobūdžio pavedimus. Viso teatro apskaita yra registruojama finansų valdymo ir apskaitos informacinėje sistemoje FVAIS, prie kurios gali prisijungti tik Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus darbuotojai. Ieškovė prisijungimo prie apskaitos programos duomenų neturėjo ir tokių veiksmų atlikti neturėjo jokios galimybės. Be to, ieškovės nurodytas užmokesčio už papildomą darbą apskaičiavimas pagal keturių buhalterijos darbuotojų užmokestį neturi jokio pagrindo.
  2. Apeliantė, nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į teisės aktus, reglamentuojančius ilgalaikio materialiojo turto (baldų ir įrangos) komplektavimą, į jos kompetenciją, t. y. buhalterinių žinių neturėjimą, pareigybės 5.20 punktą, kuriame nurodyta, kad jai gali būti pavedama atlikti darbus pagal kompetenciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  3. Iš 2015 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymo „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ Nr. V-107 matyti, kad ieškovei pavesta atlikti baldų komplektaciją iki lapkričio 30 d. (imtinai), įrangos komplektaciją atlikti iki gruodžio 7 d. (imtinai). Atsakingi asmenys – vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T., Ūkio skyriaus vedėja A. S., vyriausiasis energetikas R. R.. 2015 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymu „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ Nr. V-115 pakeistas Klaipėdos dramos teatro vadovo 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ 1.4 punktas ir nustatytas naujas baldų ir įrangos komplektacijos terminas – gruodžio 15 d. (įskaitytinai); už baldų komplektaciją atsakingi asmenys – vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T., Ūkio skyriaus vedėja A. S., vyriausiasis energetikas R. R.; už įrangos komplektaciją atsakingas asmuo – vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T.. 2015 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymu „Dėl pavestų darbų atlikimo terminų nustatymo“ Nr. V-122 nustatyta, kad baldų ir įrangos komplektacijos terminas pratęsiamas iki 2015 m. gruodžio 18 d.; už baldų komplektaciją atsakingi asmenys – vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T., Ūkio skyriaus vedėja A. S., vyriausiasis energetikas R. R.; už įrangos komplektaciją atsakingas asmuo – vadovo pavaduotoja ūkio ir bendriesiems klausimams V. T.. 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos dramos teatro vadovo įsakymu „Dėl baldų ir įrangos apskaitymo buhalteriniuose dokumentuose“ Nr. V-150 priimti tolesnei buhalterinei apskaitai baldų ir įrangos komplektų aprašai, taip pat pridedami baldų ir įrangos komplektų aprašai. Atsakovas neginčijo, kad ieškovė atliko baldų ir įrangos komplektavimą, t. y. sudarė komplektų aprašus (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
  4. Pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos B. K. ir A. S. paaiškino, kad turto aprašams sudaryti specialiosios žinios nebuvo reikalingos, nes buvo atliekamas tik faktinis turto nustatymas, komplektus sudarant pagal funkcinę daiktų paskirtį. Apeliantė apeliaciniu skundu neginčijo aplinkybės, jog buhalterinius veiksmus, t. y. turto įtraukimą į apskaitą, turto nusidėvėjimo apskaičiavimą, duomenų suvedimą į korteles, atliko ne ji. Jos nuomone, ilgalaikio materialiojo turto pajamavimą, įskaitant ir komplektavimą, reglamentuoja 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas (VSAFAS). Apskaitai tvarkyti įsteigtas buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės padalinys, kurį sudaro padaliniui vadovaujantis vyriausiasis finansininkas, vyriausiojo finansininko pavaduotojas, buhalteris ir buhalteris-kasininkas. VSAFAS išmanymas ir taikymas darbe numatytas vyriausiojo finansininko, vyr. finansininko pavaduotojo, buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybių aprašymuose. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  5. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigybės aprašyme įsakmiai nenurodyta, kad ieškovė privalo atlikti įsigytų baldų ir įrangos komplektavimą. Tačiau vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigos ir funkcijos apima visus ūkinius ir bendruosius klausimus. Daugelis baldų ir įrangos buvo įsigyta ieškovei laikinai einant teatro vadovo pareigas. Pažymėtina, kad darbus dėl turto komplektavimo buvo pavesta atlikti ne tik ieškovei, bet ir kitiems teatro darbuotojams – Ūkio skyriaus vedėjai, vyriausiajam energetikui. Ieškovės pareigybės aprašyme nurodyta, kad ieškovė gali paskirstyti užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoti, kaip jos atliekamos (pareigybės aprašymo 5.2 punktas), arba vadovaudamasi pareigybės aprašymo 6.2 punktu turi teisę atsisakyti vykdyti užduotis ir nurodymus, jei, jos manymu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Duomenų, kad ji nesutiko atlikti jai pavestas funkcijas dėl kompetencijos trūkumo ar kitų aplinkybių, nenustatyta (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė pagal pareigybių aprašymo 5.20 punktą, privalėjo atlikti ir kitus darbdavio nenuolatinio pobūdžio pavedimus. Apeliantės atliktas baldų ir įrangos komplektavimas, t.y. komplekto aprašų sudarymas laikytinas darbdavio nenuolatinio pobūdžio pavedimu, kuris savo esme yra susijęs su apeliantės atliktomis vadovo pavaduotojo ūkio ir bendriesiems klausimams pareigomis, todėl nelaikytinas papildomu, darbo sutartyje nesulygtu darbu (CPK 178 straipsnis).
  6. Byloje nustatyta, kad apeliantei buvo žinoma priedų už papildomus darbus skyrimo tvarka, per laikotarpį nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. sausio jokių prašymų dėl mokėjimo už papildomą darbą ji nebuvo pateikusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nutraukiant darbo sutartį su apeliante, jai buvo išmokėta 5 000,00 Eur piniginė kompensacija. Todėl tikėtinai pagrįstas atsakovo argumentas, kad išmokant apeliantei piniginę kompensaciją jai buvo sumokėta už papildomus darbus.
  7. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavio nurodymas buvo pagrįstas ir atliktas darbas nelaikytinas papildomu, darbo sutartyje nesulygtu darbu, todėl buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dalį priteisti jai iš atsakovo 3 141,75 Eur dėl finansininko (buhalterio) funkcijų atlikimo.
  8. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

15Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje iš dalies neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai