Byla II-37-804/2012
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. C., jo atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Brigitai Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. C. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) ir

Nustatė

2Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. C. patikslintu skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ), ir administracinę bylą nutraukti.

3Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. C. patikslintame skunde nurodė, teismo posėdžio metu patvirtino ir paaiškino, kad jis kartu su A. Š. 2012-03-27 dieną apie 17 val., šalia savo gyvenamojo namo adr. ( - ), o jo kaimynas A. Š. šalia savo gyvenamosios ir darbo vietos (( - )), braidė Stėvos upelyje, tvarkė aplinką šalia ( - ) bei upelio, rinko šiukšles, žvejų pamestas žvejybai skirtas blizges, plūdes ir kitus gamtą teršiančius daiktus. Braidant upeliu prie jų iš kranto pusės priėjo keturi nepažįstami ir neprisistatę vyriškiai kurie pradėjo grubiai reikalauti, kad jie išbristų iš vandens. Iš pradžių jie (C. ir Š.) nesuprato, kas jie tokie, ir toliau braidė upeliu, tada išgirdo tiesioginius grasinimus, kad jiems nepaklusus jiems bus sulaužytos rankos, šonkauliai ir kt. Į reiškiamus užgauliojimus nieko neatsakydami bei vengdami konflikto ir toliau brido upeliu, ir vėliau netoli namo t.y. D. C. gyvenamojo namo, ant kalvos jis pamatė stovintį automobilį su švyturėliu, tuomet suprato, kad šie keturi vyrai gali būti iš gamtos apsaugos tarnybos. Jis dar kartą jiems pasakė, kad dėl užgauliojimų pakvies policiją, ir tik tada vyriškiai prisistatė žodžiu esą iš gamtos apsaugos inspekcijos. Išlipę į krantą bandė paaiškinti, kad gyvena visiškai šalia upelio t.y jis D. C. ant šalimais esančios kalvos (atstumas maždaug apie 50 metrų iki namo), o A.Š. tolėliau (atstumas apie 500 metrų iki namų), ir kad A.Š. darbo vieta yra ( - ) (atstumas apie 150 metrų), ir kad jie kartu tvarko aplinką. Inspektoriai apie tai visiškai nenorėjo girdėti ir tik reikalavo prisipažinti, kad žeberklais brakonieriavo. Inspektoriai sąmoningai ir piktybiškai nekreipė dėmesio, kad upelio krante buvo sudėti maišai su šiukšlėmis. Kuomet jie (D. C. ir A.Š.v) atsisakė prisipažinti, kad brakonieriavo, inspektoriai ėmėsi ieškoti neva jų pažeidimą patvirtinančių įrodymų ir nuolat baugindami minėjo, jog brakonieriavimo įrodymai yra užfiksuoti vaizdo kamera. Jis aiškiai žinodamas ir suprasdamas, kad nebrakonieriavo, ir kad tokių įrodymų negali būti, atsisakė tai pripažinti. Visa tai truko apie dvi valandas. Apie 20 val. vakaro vienas iš inspektorių visiškai neaišku iš kur atnešė kažkokį tai tinklą su dvejomis (2 vnt) žuvimis, prieš tai ilgą laiką vaikštinėdamas upelio krantais. Dėl šių nurodytų aplinkybių visumos įvyko konfliktas, todėl jis su A. Š. buvo policijos pareigūnų nuvežti į Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK aplinkybėms išsiaiškinti, kur inspektoriai jiems surašė protokolus. Tačiau jis įvykio dieną ne brakonieriavo, o padėjo tvarkyti aplinką. Paaiškino, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis su A. Š. brakonieriavo ir neteisėtai gaudė žuvį, tai patvirtina jo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad netoliese yra D. C. gyvenamoji vieta, o už 150 metrų yra A. Š. darbo vieta, toje vietoje tinklų, panašių į tinklą, kurį nufotografavo pareigūnai, mėtosi labai daug. Taip pat filmuota medžiaga neįrodo jo kaltės ir dėl to, kad būtent jis ir A.Š. buvo užmetę tinklus žuvims gaudyti. Taip pat nurodė, kad pažeidimo fakto nustatyme, įrodymų ir jų teisėtumo vertinime yra padaryta daug esminių pažeidimų, todėl jis mano, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

4Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, prašė D. C. skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Skundo dalyje „dėl faktinių aplinkybių" D. C. pateikia faktines aplinkybes, kurios yra klaidinančios ir neatitinka tikrovės. D. C. ir A. Š. negalėjo nematyti tiltu važiuojančio ir iš karto už tilto sustojusio tarnybinio automobilio su skiriamaisiais ženklais bei švyturėliais, kadangi atstumas nuo tilto iki jų stovėjimo vandenyje vietos yra apie 20 m., vietovė atvira, matomumas geras, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys stovėjo nenusisukę nuo tilto. Kad buvo pastebėtas važiuojantis tarnybinis automobilis, patvirtina ir ta aplinkybė, jog prieš tai buvę ramioje pozicijoje, D. C. kartu su A. Š., staiga pradėjo greitu tempu bristi upeliu tolyn. Jau šiuo riksmu matoma, kad abu suprato, jog buvo pastebėti aplinkos apsaugos pareigūnų. Iš abiejų kranto pusių prie D. C. ir A. Š. pribėgę pareigūnai prisistatė ir pareikalavo išlipti iš upelio, tačiau teisėtiems pareigūnų reikalavimams jie nepakluso. Kad nepakluso pareigūnų reikalavimui išlipti, patvirtina ir pats pareiškėjas, skunde teigdamas „...ir toliau braidėme upeliu", tuo pačiu patvirtindamas, kad skunde išdėstyti faktai neatitinka tikrovės t.y. renkant šiukšles ir tvarkant aplinką, paprašius išlipti, nėra pagrindo, nevykdyti šio pareigūnų reikalavimo. Kadangi pareigūnai buvo iš abiejų upelio kranto pusių, bridimo tolyn galimybes apribojo hidroelektrinė iš vieno upelio galo, iš kito -vandens telkinys, tiek D. C., tiek A. Š. nebeliko jokios galimybės pasišalinti nesulaikytiems, tad pareigūnams nebuvo jokio pagrindo, neskaitant draudimo elgtis neetiškai, grasinimo būdu siekti, kad sulaikomi asmenys išliptų į krantą. Tokia gynybos taktika pasirinkta siekiant pateisinti savo elgesį nevykdant teisėtų reikalavimų ir tuo išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikta versija, kad D. C. kartu su A. Š. rinko šiukšles neatitinka tikrovės ir prieštaraujanti. Vietovėje, kur buvo sulaikyti D. C. ir A. Š. nepastebėta jokių požymių, kurie paprastai būdingi aplinkos ar šiukšlių tvarkymui, be to iš upelio, kurio vandens gylis sulaikymo metu D. C. ir A. Š. siekė iki pilvo ir aukščiau, ištraukti dugne esantj daiktą pavyktų tik sušlampant viršutinei kūno daliai ir prisemiant vandens j bridkelnes. Sulaikytų asmenų viršutiniai drabužiai buvo sausi. Bylų nagrinėjimo metu A. Š., o vėliau atskirai ir D. C. žodžiu buvo užduotas klausimas: „kurioje upelio pusėje, žiūrint nuo tilto, jie buvo pasidėję šiukšlių maišą?". Gauti atsakymai į klausimą buvo skirtingi ir prieštaraujantys vienas kitam. Šiukšlių rinkimas ir jų dėjimas į maišus, nežinant kur jie yra padėti, taip pat prieš tai minėti faktai ir aplinkybės parodo, kad ši versija neatitinka tikrovės ir pateikta siekiant suklaidinti.

5Ginčydamas pažeidimo fakto nustatymą, įrodymų vertinimą ir jų teisėtumą D. C. skunde nurodo, kad „...sulaikymo melu pas mane ar A. S. nebuvo rastos minėtos žuvys", taip pat „...teiginiai dėl draudžiamų žvejybos įrankių bei žvejybos būdo yra 'roti siekiant kerštauti už pažeidimo neprisipažinimą ir visiškai nepagrįsti faktais", o fakto nepagrįstumą konstatuoja tuo, kad „...filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuotų vaizdais patvirtinančių įrodymų, kad būtent aš ir A. S. neleistinu būdu vandenyje gaudėme žuvį... ". Pažymėtina, kad pasitraukimas iš vietos paliekant draudžiamą žvejybos įrankį (tinklą) vandenyje ar traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens "prisipažinimas, nėra priežastis, kurią galima vertinti kaip fakto nebuvimą, be to administracinio teisės pažeidimo darymo momento vaizdo įrašas taip pat nėra vienintelis įrodymas, kuriuo asmens kaltė gali būti konstatuota. LR ATPK 256 str. nurodo kokiomis priemonėmis nustatomi duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. D. C. ir A. S. buvo pastebėti statantys tinklinį ne mėgėjiškos žūkles įrankį - tinklą iš važiuojančio tarnybinio automobilio. Sulaikius asmenis ir patikrinus tą vietą kur jie buvo pastebėti, vandenyje rastas minėtas pažeidimo padarymo įrankis, kuris tik patvirtina pareigūnų užfiksuotą priešingos teisei veikos faktą. Teisiškai reikšmingi duomenys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą nustatyti įstatymo numatytomis priemonėmis. Vadovaujantis LR ATPK 257 str. ir įvertinus proceso metu surinktus įrodymus, jų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą ir galimus prieštaravimus, padaryta išvada, kad traukiamas atsakomybėn asmuo pažeidė mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus, todėl teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 87 str. 3 d.

6Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K. paaiškino, kad dirba Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyresniuoju specialistu. 2012-03-27, apie 20.00 val. vyko reidas, kurio metu buvo tikrinama, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Jis, M. B., A. I. ir R. S. tarnybiniu automobiliu važiavo link Elektrėnų marių. P. S. upelio pastebėjo du asmenis, apsirengusius bridkelnėmis, iš kurių vienas stovėjo vienoje Strėvos upelio pusėje, o kitas – kitoje, jie tempė tinklą. Norėdami sulaikyti pažeidėjus jie (inspektoriai) sustojo šalikelėje, automobilį paliko viršuje, ant tilto, jis (E. K.) su R. S. nuėjo iš vienos upelio pusės, A. I. ir M. B. – iš kitos. Nurodė, jog jis (E. K.) pirmas prisistatė minėtiems asmenim, kad yra Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas, ir paprašė juos išlipti į krantą, tačiau jie nelipo iš vandens ir upeliu brido tolyn. Parodė, kad minėti asmenys, pamatę jų automobilį, iš rankų paleido tinklą ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau pareigūnai juos apsupo ir liepė jiems išlipti į krantą. A. Š. po daugybės raginimų pirmas išlipo į krantą, po 30 min. išlipo į krantą ir D. C.. D. C. iš pradžių prisistatė S. S., bet nustačius jo tapatybę, paaiškėjo, kad tai yra D. C.. D. C. ir A. Š. buvo paaiškinta, kad jie padarė ATPK 87 str. 3 d. pažeidimą ir už tai jiems bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Po kiek laiko inspektoriams kilo įtarimas, kad pažeidėjai gali būti neblaivūs, todėl iškvietė Elektrėnų policijos pareigūnus. Belaukiant policijos pareigūnų R. S. ištraukė tinklą, o jis (E. K.), paėmęs kamerą, užfiksavo tinkle buvusias sugautas žuvis: lydeką ir ešerį. Parodė, jog A. Š. prisipažino, kad žvejojo, ir sakė, kad daugiau tinklų, be to, kurį rado inspektoriai, nėra. D. C. teigė, kad jie tik braidžiojo upėje, policijoje jis jau aiškino, kad jie rinko šiukšles ir blizges nuo dugno. Nurodė, kad D. C. ir A. Š. jie prisistatė, rodė savo pažymėjimus, bet pažeidėjai į jų pusę nežiūrėjo. Parodė, kad jis (E. K.) buvo su uniforma, o M. B., A. I. ir R. S. - su maskuojančia apranga, pažeidėjams jie negrasino, jų neužgauliojo.

7Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. paaiškino, kad jis yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos inspektorius. 2012-03-27, apie 20.00 val. vyko reidas, kurio metu buvo tikrinama, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų. Jis, gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas E. K., neetatiniai inspektoriai A. I. ir R. S. tarnybiniu automobiliu važiavo link Elektrėnų marių. P. S. upelio pastebėjo du asmenis, apsirengusius bridkelnėmis, iš kurių vienas stovėjo vienoje Strėvos upelio pusėje, o kitas – kitoje, jie tempė tinklą. Pastebėję šiuos asmenis iškart sustabdė automobilį ir nuėjo prie šių asmenų. Tie asmenys mete tinklą bandė bristi tolyn. Buvo paprašyti išlipti į krantą prieš tai jiems buvo prisistatyta, kad su jais bendrauja gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai ir upelyje esantiems asmenims buvo parodyti tarnybiniai pažymėjimai. Parodė, kad minėti asmenys, pamatę jų automobilį, iš rankų paleido tinklą ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau pareigūnai juos apsupo ir liepė jiems išlipti į krantą. A. Š. po daugybės raginimų pirmas išlipo į krantą, po 15 min. išlipo į krantą ir D. C.. D. C. iš pradžių prisistatė S. S., bet nustačius jo tapatybę, paaiškėjo, kad tai yra D. C.. Po ilgų aiškinimųsi abu pažeidėjai buvo pristatyti į Elektrėnų policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių nustatymui. Prieš pažeidėjus pristatant į policijos komisariatą R. S. ištraukė tinklą, o E. K., paėmęs kamerą, užfiksavo tinkle buvusias sugautas žuvis: lydeką ir ešerį. Parodė, jog A. Š. prisipažino, kad žvejojo, ir sakė, kad daugiau tinklų, be to, kurį rado inspektoriai, nėra. D. C. teigė, kad jie tik braidžiojo upėje, policijoje jis jau aiškino, kad jie rinko šiukšles ir blizges nuo dugno.

8Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. paaiškino, kad dirba UAB „( - )“ apsaugos darbuotoju, kartais padeda Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, yra neetatinis darbuotojas apie 1,5 metų. Parodė, kad 2012-03-27 vakare, apie 20.00 val. važiuodami su E. K., M. B. ir A. I. tarnybiniu automobiliu į Elektrėnų sav., per Elektrėnų miestelį link Strėvos upelio, per Strėvos upės tiltelį pastebėjo du asmenis, iki pusės įbridusius į upelį ir rankose laikančius tinklą. Asmenys, juos pamatę, tinklą paleido. Pareigūnai jiems sušuko, kad yra iš Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, po šitų žodžių abu piliečiai pradėjo mėtytis ir bėgti vienas į vieną pusę, o kitas - į kitą pusę, vienas bėgo prieš srovę, o kitas link tiltelio. Jie (inspektoriai) įkalbinėjo piliečius išlipti iš vandens, necenzūriniais žodžiais jų nevadino ir jiems negrasino. Pirmas iš vandens išlipo A. Š., o D. C. dar braidžiojo apie pusvalandį. Kai D. C. išlipo į krantą, E. K. jį nusivedęs prie automobilio surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Eidamas jis (R. S.) rado tinklą ir jį ištraukė, jame buvo dvi lydekos ir vienas ešerys, bet viena lydeka išsprūdo ir nuplaukė. Tinklą su lydeka ir ešeriu užfiksavo. D. C. ir A. Š. prie upelio aiškino, kad tinklas ne jų, kad jie tik braidžiojo, taip pat vienas iš jų aiškino, kad jis čia gyvena ir čia yra jo krantas, vėliau policijos komisariate jie jau aiškino, kad rinko šiukšles.

9Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. I. dėl esminių įvykio aplinkybių davė parodymus tapačius liudytojo R. S. parodymams.

10Skundas netenkintinas. ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)

11Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.(ATPK 256 str.)

12Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

13Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

14ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Šios normos sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas neteisėtas draudžiamų žvejybos įrankių ar būdų panaudojimo faktas.

1550 m ilgio, akies dydis - 30 mm, kuriuo žvejoti pagal Taisyklių 12.2 punktą yra draudžiama ir kuris laikytinas draudžiamu žvejybos įrankiu. 2012-03-27 administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad D. C. 2012 m. kovo 27 d. 20.00 val. kartu su A. Š. Strėvos upelyje, Elektrėnų m. statė vieną tinklinį ne mėgėjiškos žūklės įrankį, valinės medžiagos, kurios ilgis – 50 m, akies dydis 30 mm, o sulaikius šiuos asmenis iš upelio ištrauktas tinklinis ne mėgėjiškos žūklės įrankis, kuriame buvo 1 lydeka ir 1 ešerys, tuo D. C. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 3 d., už kurį jam Vilniaus regiono aplinkos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta administracinė nuobauda - 700,00 Lt bauda.

16Tai, kad D. C. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą APTK 87 str. 3 d., patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ( - ), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD GGAI vyresniojo specialisto E. K. tarnybinis pranešimas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos žalos paskaičiavimo aktas ATP byla Nr. ( - )ir patikslintas žalos paskaičiavimo aktas ATP byla Nr. ( - ), administracinėje byloje Nr. ( - )esanti kompiuterinė CD laikmena, taip pat liudytojų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų E. K. ir M. B. parodymai, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių R. S. ir A. I. teisme duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, juos patvirtina kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai.

17Skundo motyvai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų pagrįstumas ir teisėtumas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie paneigiami aukščiau išvardintais byloje surinktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teismas kritiškai vertina ir atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. C. parodymus, kad gamos apsaugos pareigūnai yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, todėl jis buvo nubaustas visai be pagrindo. Taip pat kritiškai vertintini ir paaiškinimai, kad jis tą dieną ne neteisėtai žvejojo, o tik padėjo A. Š. rinkti šiukšles. Teismas vertina tokius D. C. parodymus kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

18Teismas vertindamas D. C. pateiktas nuotraukas mano, kad pateiktos nuotraukos visi6kai neįrodo D. C. nekaltumo. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad neįrodyta, jog jis ir A. Š. buvo užmetę tinklus, tačiau tai paneigia kompiuterinėje CD laikmenoje esantis vaizdo įrašas administracinėje byloje Nr. ( - ), kuriame užfiksuotas tinklas su jame buvusiomis dviem žuvimis. Teismas kaip jau nurodyta aukščiau neturi pagrindo netikėti pareigūnų ir neetatinių gamtos apsaugos inspektorių parodymais bei pateikta filmuota medžiaga.

19Kitos byloje ištirtos aplinkybės teismas mano, kad nėra esminės ir plačiau apie jas nepasisako.

20ATPK 302 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

21Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytas aplinkybes, jo atstovo, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atsiliepimo į skundą argumentus ir jos atstovo paaiškinimus teisme, liudytojų teisme duotus parodymus, konstatuoja, kad D. C. pažeidė numatytą draudimąjis pagrįstai už šį pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d.

22Atmestinas ir skundo argumentas, kad D. C. pritaikyta nuobauda ir jos maksimalus dydis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Kaip matyti ATP protokole lengvinančių pažeidėjo atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta, o yra nustatyta sunkinanti aplinkybė numatyta ATPK 32 str. 1d. 1 p. t.y. teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Teismas mano, kad nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklės ( ATPK 30 str.) ir baudos skyrimo taisyklės (ATPK 302 str.) nėra pažeistos.

23Administracinė nuobauda galėtų būti švelninama arba visai neskiriama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. Vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-279-533/2011).

24ATPK 301 str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą negu numato įstatymas arba visai jos neskirti, kai to reikalauja teisingumo ir protingumo principai. Tačiau tai nėra priemonė asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų iškelti virš viešojo intereso (šiuo atveju – aplinkos apsaugos). ATPK 301 str. numato išimtį iš taisyklės, todėl ir aplinkybės, duodančios pagrindą taikyti šią išimtį, turi būti išimtinės, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad asmuo pažeidimą padarė dėl jam netikėtų ar ypač nepalankių aplinkybių, kai darant teisės pažeidimą buvo siekiama išvengti didesnio blogio negu pats pažeidimas ar pan.

25Teismas konstatuoja, kad D. C. nutarimas yra priimtas teisėtas, administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ištirtos ir įvertintos teisingai, padaryta objektyvi išvada ir paskirta tinkama nuobauda, todėl skunde išdėstyti argumentai yra atmestini ir skundas netenkintinas.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str., teismas

Nutarė

27D. C. skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012-04-04 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) palikti nepakeistą.

28Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,... 2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. C. patikslintu skundu prašo... 3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. C. patikslintame skunde... 4. Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios... 5. Ginčydamas pažeidimo fakto nustatymą, įrodymų vertinimą ir jų... 6. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K. paaiškino, kad dirba... 7. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. B. paaiškino, kad jis yra... 8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. paaiškino, kad dirba UAB... 9. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. I. dėl esminių įvykio... 10. Skundas netenkintinas. ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas... 11. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai... 12. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės... 13. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą... 14. ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už... 15. 50 m ilgio, akies dydis - 30 mm, kuriuo žvejoti pagal Taisyklių 12.2 punktą... 16. Tai, kad D. C. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą APTK 87... 17. Skundo motyvai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų pagrįstumas ir... 18. Teismas vertindamas D. C. pateiktas nuotraukas mano, kad pateiktos nuotraukos... 19. Kitos byloje ištirtos aplinkybės teismas mano, kad nėra esminės ir plačiau... 20. ATPK 302 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo... 21. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn... 22. Atmestinas ir skundo argumentas, kad D. C. pritaikyta nuobauda ir jos... 23. Administracinė nuobauda galėtų būti švelninama arba visai neskiriama tik... 24. ATPK 301 str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą negu numato... 25. Teismas konstatuoja, kad D. C. nutarimas yra priimtas teisėtas,... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str., teismas... 27. D. C. skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus... 28. Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti...