Byla 2-78-494/2012
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant J.Cemnolonskai, dalyvaujant ieškovo atstovei K.Bernadišiūtei, ieškovui B. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai R.Merkevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui B. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu (b.l.1-3) prašė: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti prie žemės sklypo ( - ), Vilniaus rajone, kad. Nr. ( - ), pietinės, rytinės ir šiaurinės pusių bei šio sklypo kelio apsaugos zonoje, savavališkai pastatytą atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus ir sutvarkyti statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę prie žemės sklypo ( - ), Vilniaus rajone, kad. Nr. ( - ), pietinės, rytinės ir šiaurinės pusių bei šio sklypo kelio apsaugos zonoje, savavališkai pastatytą atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus nugriauti pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

3Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, aplink žemės sklypą, kadastr. Nr. ( - ), ( - ), Vilniaus r. pastatė atraminę sienutę ir metalinius tvoros stulpus. Atlikus patikrinimą minėtame žemės sklype, buvo nustatyta, kad žemės sklype vykdomi atraminės sienutės ir tvoros statybos darbai. Ginčo statiniai yra pažymėti žemės sklypo, kadastr. Nr. ( - ), Vilniaus r. detaliojo plano pagrindinio brėžinio M 1:500 ištraukoje. Atraminė sienutė, kurios aukštis 1,30 m – 1,0 m – 0,8 m ir, ant atraminės sienutės 1,70 m aukščio metaliniai tvoros stulpai yra pastatyti ant sklypo ribos. Tame pačiame brėžinyje pažymėta, kad atsakovo žemės sklypui pietinėje pusėje yra nustatyta kelio apsaugos zona – 10 m nuo sklypo ribos. Statybų patikrinimo metu galiojusio LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 13 eilutėje yra nurodyti atraminės sienutės techniniai parametrai, pagal kuriuos aptariamas inžinerinis statinys nuo 1 m iki 1,5 m aukščio yra priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams. Be to yra imperatyviai nustatyta, kad statant atraminę sienutę ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1-2 p. p., 12 str. 1 d. 4 p., teisė būti statytoju įgyvendinama kai asmuo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais ir šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavęs statybą žaidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nurodyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 p. p. nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savinimų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai priskirtini statybą leidžiantiems dokumentams. LR Kelių įstatymo 13 str. nustatyti papildomi apribojimai ūkiniai veiklai (tame tarpe ir statybos darbams) vykdyti, t.y., kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.

4Atsakovas pažeidė aukščiau nurodytų Įstatymų nuostatas, todėl, dėl atsakovo vykdomų statybos darbų, ieškovas 2010-09-20 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100920-00051, o 2010-09-29 reikalavimu Nr. REI-00-100929-00008 iš atsakovo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2011-03-29 nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę ir tvoros metalinius strypus prie ( - ), Vilniaus r. bei sutvarkyti statybvietę. Ieškovo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2011-04-11 aktu Nr. RE-235 nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 3 d. atsakovui suteikia teisę atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūras, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir po savavališkos statybos fakto nustatymo, tačiau toks dokumentas ieškovui pateiktas nebuvo.

5Ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti bei papildomai nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus matavimus, pietinės atraminės sienutės matavimai buvo atlikti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo kur yra susidaręs sklypo šlaitas, nuolydis. Susumavus atraminės sienutės aukštį su šlaitu, vienoje pusėje gaunasi, kad atraminė sienutė iš kelio pusės yra pastatyta 1,25 m aukščio, kitame taške – 1,13 m. akivaizdu, kad atraminė sienelė nuo kelio pusės viršija 1 m ir yra priskirtina nesudėtingam statiniui, kuriam privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal dabar galiojančią redakciją, yra nurodyta, kad statant atraminę sienutę, jos aukštėjimo kampas nuo gretimo sklypo ribos netyri viršyti 45 laipsnių. Jei atraminė sienelė yra 1 m, tai atitinkamai tam, kad būtų 45 laipsnių kampas, turi būti kita, tokia pati lygiašonio trikampio kraštinė 1 m, tuomet yra 45 laipsnių kampas. Jei atraminės sienelės aukštis yra 1 m, atitinkamai turi būti atsitraukta 1 m nuo sklypo ribos. Tiek akto surašymo metu, tiek pagal dabar galiojančią redakciją, kai yra statomi nesudėtingi statiniai, reikalavimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, neišnyko. Atsakovo pastatytas statinys yra kelio apsaugos zonoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotų 2006-04-04 sąlygų Nr. A617 pirmame punkte aiškiai nurodyta, kad statybos linija turi būti pagal detalųjį planą, bet ne arčiau kaip 3 m nuo privažiavimo kelio. Šiuo atveju atsakovas turėtų atitraukti atraminę sienelę, kad nepažeistų tiek detaliojo plano, tiek specialiųjų sąlygų. Pietinėje žemės sklypo pusėje, žemės sklypas nėra registruotas, darytina išvada, kad tai yra valstybinė žemė, todėl turėtų būti Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas kaip žemės valdytojo. Tokie sutikimai pagal Statybos įstatymą yra prilyginami statybą leidžiančiam dokumentui.

6Atsakovas B. Ž. (jo įgaliota atstovė) pateikė atsiliepimą (b.l. 31-37), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad laikytinas nepagrįstu ieškovo nurodytas argumentas, jog atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, aplink žemės sklypą, kadastr. Nr. ( - ), Vilniaus r., pastatė atraminę sienutę ir metalinius tvoros stulpus ir kad tokie veiksmai atitinka Statybos įstatymo pateikiamą savavališkos statybos sampratą. Iš ieškovo pateikto 2010-10-14 Statybų inspekcijai atsakovo pateikto skundo priede – plane M 1:500 aiškiai matosi, kad atraminė sienutė su metaliniais tvoros stulpais yra pastatyta atsakovui priklausančio sklypo viduje, nepažeidžiant sklypo ribų. Plane M 1:500 pažymėti atstumai: 0,02; 0,10; 0,25; 0,41; 0,63; 0,96;; 2,24; 1,58; 0,32; 0,58 metrais nurodo nesudėtingo I grupės statinio atstumą nuo sklypo ribos į vidinę pusę. Nagrinėjamu atveju tiek rytinėje, tiek pietinėje, tiek šiaurinėje pusėse esančios tvoros statymui gretimo sklypo savininkų sutikimų nereikėjo, nes tvora buvo pastatyta ne ant sklypo ribos, bet paties sklypo viduje, neperžengiant sklypo ribų, tai patvirtina sklypo geodezinė kontrolinė nuotrauka. Net ir laikant, kad rytinėje pusėje atraminė sienutė yra pastatyta ant sklypo ribos, atsakovas 2010-08-06 yra gavęs gretimo sklypo, unikal. Nr. ( - ), savininkų K. sutikimą dėl tvoros ir atraminės sienutės. Taip pat atsakovas yra gavęs gretimo sklypo, unikal. Nr. ( - ), savininkų R. sutikimą dėl tvoros ir atraminės sienutės. Šie sutikimai priskirtini statybą leidžiantiems dokumentams.

7Ieškovas nepagrįstai atsakovo statomai tvorai ir atraminei sienutei taikė reikalavimus, nustatytus II grupės nesudėtingiems statiniams pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai‘, nes tiek tvora, tiek atraminė sienutė atitinka I grupės nesudėtingiems statiniams taikomus kriterijus, t. y. I grupei priskirtina tvora, kurios aukštis – 1,8 m, o atraminės sienutės – 1,0 m., tuo tarpu II grupei priskirtina: tvora – daugiau nei 1,8 m iki 2,0 m. o atraminė sienutė – daugiau nei 1,0 m iki 1,5 m. Ieškovas užfiksavo tokius atraminės sienutės aukščius: šiaurinėje pusėje – 0,8 m, rytinėje – 1,0 m, pietinėje – 1,30 m. Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai priskyrė šiaurinėje ir rytinėje pusėse esančias atramines sienutes II grupės nesudėtingiems statiniams, nes kaip matyti jų aukštis yra 1,0 m, todėl atraminės sienutės, esančios šiaurinėje ir rytinėje pusėse priskirtinos I grupės nesudėtingiems statiniams. Ieškovas nurodė, kad pietinėje pusėje esančios atraminės sienutės aukštis vietomis yra 1,30 m. Pažymėtina, kad ieškovo 2010-09-16 faktinių duomenų patikrinimo aktas buvo surašytas vykdant sklype namo bei tvoros statybas, kai dar nebuvo užbaigti visi statybos darbai, sustumdyti žemės sluoksniai. Baigus statybos darbus atraminės sienutės aukštis yra numatytas 1,0 m (ką patvirtina galutinės situacijos brėžinys), todėl ši atraminė sienutė pagal STR 1.01.07:2002 priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams.

8Ieškovas taip pat nustatė, kad metaliniai tvoros stulpai yra 1,70 m aukščio, t.y. neviršija leistino 1,8 m aukščio, todėl jie yra priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Todėl, remiantis STR 1.01.07:2002 12.3 p. reikalavimais, atsakovui statant sklype tvorą ir atraminę sienutę nereikėjo gauti specialaus statybą leidžiančio dokumento. Tvora ir atraminė sienutė iš kelio pusės (pietinės sklypo pusės) buvo statoma sklypo teritorijoje, neperžengiant sklypo ribos, todėl kelio savininko sutikimo nereikėjo ir ieškovo nurodyti argumentai dėl atsakovo pažeidimo Kelių įstatymo nuostatų, nepagrįsti. Be to, atsakovui priklausančio sklypo reljefas yra šlaituotas ir atitinkamose vietose susidaro iki 256 cm reljefo nuolydis, dėl ko, saugantis grunto griuvimo ar nušliaužimo buvo būtina statyti atraminę sienutę, kuri ir laikoma inžineriniu statiniu pagal STR 1.01.07:2002 6.5 p., saugančiu nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą.

9Ieškinys atmestinas ir dėl to, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą nesilaikė procedūrinių reikalavimų ir terminų, nustatytų STR 1.09.06:2009 „Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas (2010-05-25 redakcija) ir STR 1.09.06:2010 „Statybos stabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ( 2010-10-01 redakcija. 2010-09-20 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-100920-00051 (toliau – Akte) nepridėti atsakovo rašytiniai paaiškinimai. Atsakovas taip pat nebuvo tinkamai informuotas apie numatomą 2011-04-11 atlikti statybos patikrinimą, nesudaryta galimybė jame dalyvauti. Atsakovas tik 2011-04-09 gavo ieškovo kvietimą dalyvauti 2011-04-08 dienos patikrinime, dėl ko laikytina, kad ieškovas netinkamai ir pavėluotai informavo apie patikrinimą ir nesudarė atsakovui galimybės dalyvauti patikrinime. Kaip matyti realus patikrinimas vyko 2011-04-11, apie kurį atsakovas nebuvo informuotas. Ieškovas pateikė ieškinį praleidęs Statybos Įstatymo 28 str. 6 d. ir STR 1.09.06:2010 (2010-10-01 redakcija) 49.2 p. nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis su ieškiniu į teismą, todėl šiuo atveju taikytina ieškinio senatis. Atsakovui buvo nustatytas terminas savavališkos statybos padarinius iki 2011-03-29, todėl konstatavus, kad šis reikalavimas neįvykdytas, ieškovas privalėjo pateikti ieškinį teismui per mėnesį nuo šio termino pabaigos, t.y. iki 2011-04-29. Nagrinėjamu atveju, ieškinys teismui yra pateiktas 2011 metų liepos pradžioje, pats ieškinys datuojamas 2011-07-08. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Be to, ieškovas pažeidė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko 2010-05-17 įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintą Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 30 p., 45,5 p. reikalavimus, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys yra atmestinas.

10Atsakovas, palaikydamas atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Papildomai nurodė, kad tvorą pradėjo statyti 2010 metų balandžio, gegužės mėnesį, iš atsakovo inspektorius pareikalavo nutraukti darbus, po to atsakovas buvo gavęs žodinį sutikimą tęsti darbus. 2010 metais iš atsakovo buvo pareikalauta sustabdyti statybas, buvo surašytas statybų patikrinimo aktas, pareikalauta viską nugriauti. Į atsakovo raštus ieškovo darbuotojai nereaguodavo. Akto surašymo metu nedalyvavo, jį gavo paštu, akto neskundė. Nemano, kad statant tvorą pietinėje sklypo pusėje kelio zonoje, turi turėti statybos leidimą, nes tai nesudėtingas statinys.

11Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, savo argumentus dėl ieškinio išdėstė rašytinėje baigiamojoje kalboje (prie protokolo), bei nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d., suteiktų galimybę atsakovui parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą.

12Šalys – ieškovas ir atsakovas, ieškovo ieškinio dalyje dėl reikalavimų: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti prie žemės sklypo ( - ), Vilniaus rajone, kad. Nr. ( - ), rytinės ir šiaurinės pusių bei šio sklypo kelio apsaugos zonoje, savavališkai pastatytą atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus ir sutvarkyti statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę prie žemės sklypo ( - ), Vilniaus rajone, kad. Nr. ( - ), rytinės ir šiaurinės pusių bei šio sklypo kelio apsaugos zonoje, savavališkai pastatytą atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus nugriauti pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo, sudarė 2012-03-05 rašytinę taikos sutartį (b.l.154-155), kuri 2012-03-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.156-158) buvo patvirtinta ir aukščiau nurodytų reikalavimų dalyje byla buvo nutraukta.

13Todėl byloje nagrinėjamas tarp šalių išlikęs ginčas - ginčas dėl atsakovo pastatytos žemės sklype atraminės sienutės ir tvoros, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ), Vilniaus rajone, kad. Nr. ( - ), pietinėje pusėje.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Kaip nustatyta bylos medžiaga, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-09-16 Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-537 (b.l.4-5), konstatuota, kad patikrinus atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (b.l.15-16, 18-20), esančių atraminės sienutės ir tvoros, ( - ), Vilniaus r., statybą, darbai pagal detalųjį planą yra vykdomi kelio apsaugos zonoje; suderinto projekto ir leidimo sienutės ir tvoros įrengimui statytojas nepateikė; pagal esamą situaciją, darbai vykdomi savavališkai; padaryta išvada, jog atraminės sienutės ir tvoros įrengimo darbus nurodytame žemės sklype vykdyti yra draudžiama.

162010-09-20 atsakovui (jam nedalyvaujant) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100920-00051 (b.l.6-8), dėl ( - ), Vilniaus r. esančių pastatytų gelžbetoninės atraminės sienutės ir tvoros metalinių stulpų, savavališkos statybos, nurodant, kad tai yra nauja statyba, statiniai priskirti II grupės nesudėtiniams statiniams; statybos leidimo nėra; konstatuota, jog pažeista LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patv. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų II d., kelių apsaugos zonos nuostatos ir statinio projektavimo sąlygų sąvadas, leidžiantis statyti tik ažūrinę tvorą be cokolio (atraminės sienutės).

17Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-09-29 reikalavimu Nr. REI-00-100929-00008 (b.l.9), įpareigojo atsakovą B. Ž. iki 2011-03-29 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y., nugriauti atramines sienutes ir tvoros metalinius stulpus, esančius ( - ), Vilniaus r. bei įvykdžius šį reikalavimą, sutvarkyti statybvietę ir informuoti apie reikalavimo įvykdymą.

182011-04-11 surašytas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-235 (b.l. 10) apie tai, kad atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo nugriauti atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus, esančius ( - ), Vilniaus r., bei nufotografuota atraminė sienutė ir tvoros metaliniai stulpai (b.l.11-14).

19Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ( - ), Vilniaus r., detaliajame plane (b.l.15-16) nurodytos atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, pažymėtos gatvės raudonosios linijos, kelio apsaugos zona 10 m nuo sklypo ribos; detaliojo plano pagrindinio brėžinio M 1:500 ištraukoje (b.l.17), ieškovo darbuotojas ant atsakovo žemės sklypo ribos pažymėjo atraminę sienutę, kurios aukštis 1,30 m – 1,0 m – 0,8 m, ant atraminės sienutės esančius 1,70 m aukščio metalinius tvoros stulpus, pastatytus ant žemės sklypo ribos. Tame pačiame brėžinyje pažymėta, kad atsakovo žemės sklypui pietinėje pusėje yra nustatyta kelio apsaugos zona – 10 m nuo sklypo ribos.

202006-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius išdavė atsakovui specialiąsias projektavimo sąlygas statinio, gyvenamojo namo, ( - ), Vilniaus r., architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (b.l.49-50), kurių 6 p. nurodyta, ažūrinė cokolio tvora – iki 1,8 m.

212007-06-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius išdavė atsakovui statybos leidimą Nr. 0620 gyvenamojo namo, ( - ), Vilniaus r., statybai (51-52).

22Dėl ginčo statinių – atraminės sienutės ir tvoros, esančių pietinėje žemės sklypo pusėje– statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu.

23Kaip nustatyta byloje, ginčo dėl to tarp šalių neiškilo, ginčo atraminės sienutės ir tvoros pietinėje pusėje statyba buvo vykdoma 2010 metų gegužės-birželio mėn., savavališkos statybos faktas ieškovo konstatuotas 2010 m. rugsėjo mėn. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 6 p. nustatė, kad nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai; pagal 71 p., savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

24Pagal Įstatymo (toliau – Įstatymo) 23 str., 1 d. 1 p., statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog statybą leidžiančiu dokumentu yra gretimų žemės sklypų savinimų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

25Pagal ginčo objektų statybos metu galiojusio (patvirtinto 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 „Dėl Statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai‘ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘ patvirtinimo“) nesudėtingų statinių I grupei priskiriami tame tarpe – atraminė siena 1 m aukščio bei tvora su metaliniais stulpais ne aukštesnė kaip 1,8 m. Pagal STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai 1 priedą, inžineriniai statiniai – tvora ir atraminė sienutė, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, t.y. aukštį skirstomi į I ir II grupės nesudėtingus statinius: I grupei priskiriama tvora, kurios aukštis yra 1,8 m, II grupei – kurios aukštis yra didesnis nei 1,8 m ir iki 2,0 m; tuo tarpu atraminė sienutė priskiriama I grupei, jeigu yra 1,0 m aukščio, II grupei priskiriama atraminė sienutė, jeigu jos aukštis yra didesnis nei 1,0 m ir iki 1,5 m aukščio. Taip pat nurodoma, kad * bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint gretimo sklypo savininko sutikimą; be gretimo sklypo sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: 3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas; ** jei atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos, būtina gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype: 1) prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) – sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°).

26LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-649 „Dėl LR Aplinkos ministro 2010-07-26 įsakymo Nr. D1-649 „Dėl Statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai‘ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘ patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas ir papildytas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘ 6.15 p., pagal kurį atraminė sienutė – inžinerinis statinys, saugantis nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą; taip pat 1 priedo 2 lentelės pastaba išdėstyta sekančiai: ** jei atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo žemės sklype, tačiau atraminės sienutės paaukštėjimo kampas neturi viršyti 45°. Šį kampą sudaro 2 statmenos sklypų ribai linijos, prasidedančios bet kuriame žemės sklypų ribos žemės paviršiaus taške, kurių viena yra horizontali, o kita nubrėžta iki atraminės sienutės viršutinės dalies; taip pat papildytos 1 priedo bendrosios pastabos 1 ir 2 lentelėms 6 p., pagal kurį šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomo nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, jei jie atitinka Statybos įstatyme nustatytą statinio apibrėžtį.

27Pagal Kelių įstatymo (2008-12-01 iki 2011-11-21 galiojusi redakcija) 2 str. 3 d., kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; to paties 2 str. 4 d. ir 10 d. atitinkamai apibrėžta, kad kelio apsaugos zona – tai abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla, kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise. Kelių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius; to paties 3 str. 3 d. apibrėžta, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

28Pagal Kelių įstatymo 4 str., 1 -3 d. d., keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims; valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

29Pagal Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Jos plotis pagal kelio reikšmę yra – vietinės reikšmės kelių – po 10 metrų; to paties 12 str. 2 d. nustatyta, kad kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus).

30Kelių įstatymo 13 str.1 d. įtvirtinta, jog keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės; to paties 13 str. 2 d. nurodyta, kad kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus o 3 d. išvardinta kokius darbus draudžiama atlikti kelių apsaugos zonose.

311) statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu;

322) statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės savininko (valdytojo) leidimo.

334. Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (arba) naudojančią kelio ženklų simboliką.

34Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų II dalį „Kelių apsaugos zonos“ 5 p., kelių apsaugos zonose leidžiama: 5.1. statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus; 5.2. rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegą sulaikančius statinius; pagal 6 p., kelių apsaugos zonose draudžiama: 6.1. statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; 6.2. įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; 6.3. naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; 6.4. statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; 6.5. vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo.

35Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai priskyrė atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytus ginčo objektus – atraminę sienutę ir tvorą, užfiksuotus ieškovo 2010-09-20 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-100920-00051, II grupės nesudėtingų statinių grupei bei konstatavo šių ginčo objektų savavališkos statybos faktą. Atsakovo atraminė sienutė ir tvora su metaliniais stulpais, esanti pietinėje pusėje, buvo pastatyta ant atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, o ne atsakovui priklausančio žemės sklypo viduje, kaip teigė atsakovas. 2010-09-20 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100920-00051 atsakovo įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas (nenuginčyti ir ieškovo darbuotojų surašytas 2010-09-29 Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-100929-00008), galiojantis, todėl privalomai sukelia atsakovui teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktas yra administracinis teisės aktas, kuris yra galiojantis visa apimtimi tol, kol nėra nuginčytas teismine tvarka. Todėl atsakovo nurodyti argumentai dalyje, kuriais buvo grindžiamas jo nesutikimas su ieškiniu nagrinėjamojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.

36Atkreiptinas dėmesys, jog LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad tikslūs atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai buvo atliekami 2008 m., o atsakovo atraminės sienutės ir tvoros ginčo dalies statyba vyko 2010 metų gegužės mėn. Tuo tarpu atsakovui priklausančio žemės sklypo, ( - ), Vilniaus r., ribos, (su kuriomis atsakovas supažindintas) bei nustatyti žemės sklypui apribojimai, kurių atsakovas privalo laikytis, pažymėti detaliajame plane ir suderinti su atitinkamomis valstybės institucijomis, dar anksčiau – 2005 metais (Žemės įstatymo 1 str. 16-17, 19-20, 27 p. p., 21 str. 1-2 p. 11-12 p.p.). Atsakovo argumentai jog atsakovo pateikti įrodymai (planai, schemos ir pan., b. l. 64, 105-106, 166), patvirtina, kad atraminė sienutė nesiekia 1 m, nėra pagrįsti, nes būtent atsakovo pateiktoje schemoje (b. l. 166), susumavus atraminės sienutės aukštį su šlaitu, matyti, kad jos aukštis yra vienoje vietoje 1,25 m, kitoje 1,13 m. Atsakovo nurodyti argumentai, kad nėra duomenų apie savininką žemės sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, ( - ), Vilniaus r., neturi nagrinėjamu atveju reikšmės, kadangi atsakovas neginčijo, jog pietinėje pusėje esantis atsakovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su keliu, esančiu valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 5 str., 7 str. 1 d. 1 p.).

37Dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį.

38Pagal CK 1.124 str., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 str. 2 d., jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, jog, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

39Kaip nustatyta byloje, ieškovui pareikalavus 2010-09-29 iš atsakovo iki 2011-03-29 likviduoti savavališkos statybos padarinius, šių veiksmų iki nustatyto termino atsakovas neatliko, todėl ieškinio senaties terminas dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo prasideda tą kiekvieną dieną, kai pažeidimas nepašalinamas. Todėl atsakovo ir jo atstovės prašymas taikyti ieškinio senatį – atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas praleido Statybos Įstatymo 6 d., STR 1.09.06:2010 49.2 p nurodytą terminą kreiptis į teismą.

40Kiti atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovo padarytų procedūrinių pažeidimų nustatant savavališkos statybos faktą, surašant savavališkos statybos aktą, neatsakinėjant į atsakovo raštus, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes galėtų būti svarstomi ir nagrinėjami administracine tvarka, atsakovui ginčijant ieškovo neteisėtus veiksmus ir/ar ginčijant aukščiau nurodytą savavališkos statybos aktą, kuris nebuvo ir nėra nuginčytas.

41Nuo 2011-01-01 įsigaliojo nauja redakcija CK 4.103 str. redakcija, šio str. 1 d. nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; šio str. 2 d. nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą; pagal 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

42Įstatymo (redakcija nuo 2011-12-15) 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pagal šio str. 9 d., priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis; šio str. 10 d. nustato, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusių procedūrų atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Pagal 11 d., statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios savavališkai pastatytus ar statomus statinius (jų dalis) nugriovus, išardžius ar atstačius į buvusią padėtį (atkūrus), yra statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens nuosavybė.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog savavališkų statybų kontekste valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčiu teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir Teismas paprastai proporcingu laiko ribojimą, kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri būtų buvusi, jei būtų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visišką aplinkos apsaugą bei atgrasintų kitus asmenis nuo panašių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Nr. 21861/03 Hamer v. Belgija). Dėl to Teismas ypač pabrėžia aplinkosauginį interesą, saugomų teritorijų vientisumo užtikrinimo aspektą. Nors Konvencijoje nėra nuostatų, specialiai skirtų aplinkosaugai, šiandienos visuomenė yra vis labiau suinteresuota saugoti aplinką. CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, pagal suformuotą teismų praktiką turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisinius santykius; teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2011).

44Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į teisinį ginčo santykių reglamentavimą, į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas dalies atraminės sienulės ir tvoros su metaliniais stulpais tvoros, esančios atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ( - ), Vilniaus r., pietinėje pusėje gyvenamojoje vietovėje nugriovimo klausimas, į tai, kad ginčas tarp šalių: ieškovo ir atsakovo dėl analogiško ginčo dalyko, esančio šiaurinėje, rytinėje atsakovo žemės sklypo dalyje yra išspręstas taikiai, į tai, kad teritorija, kurioje yra ginčo objektas nėra priskiriama prie saugomų teritorijų, į ginčo šalių interesų derinimo, teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principus, darytina išvada, kad ginčo atraminės sienulės ir tvoros su metaliniais stulpais savavališka statyba nesukėlė itin neigiamų pasekmių aplinkai ar visuomenės interesams, kad šis ginčo objektas besąlygiškai turėtų būti nugriaunamas (CK 1.5 str.).

45Todėl yra pagrindas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., nustatyti atsakovui pakankamai protingą terminą ir atsakovui leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo objektų statybai įteisinti, t.y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą. O neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovui turi būti taikomas Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nurodymas – savavališkai pastatyto statinio nugriovimas.

46Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 137,00 Lt žyminio mokesčio ir 22,33 Lt pašto išlaidų valstybei, viso 159,33 Lt (CK 79, 88, 96 str.).

47Vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., 273 str. 2-3 d., teismas

Nutarė

48Ieškinį tenkinti iš dalies.

49Įpareigoti atsakovą B. Ž., a.k. ( - ) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ( - ), Vilniaus r., pietinėje pusėje, esančių statinių – atraminės sienutės ir tvoros su metaliniais stulpais - projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus.

50Nustatyti, kad atsakovui B. Ž. per nustatytą terminą aukščiau nurodyto teismo sprendime įpareigojimo neįvykdžius, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) nugriauti nurodytus statinius - atraminę sienutę ir tvorą su metaliniais stulpais atsakovo B. Ž. lėšomis.

51Priteisti iš atsakovo B. Ž., a.k. ( - ) 159,33 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devyni litai 33 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

52Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. Ieškovas ieškiniu (b.l.1-3) prašė: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis... 3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus,... 4. Atsakovas pažeidė aukščiau nurodytų Įstatymų nuostatas, todėl, dėl... 5. Ieškovo atstovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė... 6. Atsakovas B. Ž. (jo įgaliota atstovė) pateikė atsiliepimą (b.l. 31-37),... 7. Ieškovas nepagrįstai atsakovo statomai tvorai ir atraminei sienutei taikė... 8. Ieškovas taip pat nustatė, kad metaliniai tvoros stulpai yra 1,70 m... 9. Ieškinys atmestinas ir dėl to, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą... 10. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį... 11. Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, savo... 12. Šalys – ieškovas ir atsakovas, ieškovo ieškinio dalyje dėl reikalavimų:... 13. Todėl byloje nagrinėjamas tarp šalių išlikęs ginčas - ginčas dėl... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 16. 2010-09-20 atsakovui (jam nedalyvaujant) buvo surašytas savavališkos statybos... 17. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-09-29 reikalavimu... 18. 2011-04-11 surašytas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 19. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ( - ), Vilniaus r.,... 20. 2006-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir... 21. 2007-06-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir... 22. Dėl ginčo statinių – atraminės sienutės ir tvoros, esančių pietinėje... 23. Kaip nustatyta byloje, ginčo dėl to tarp šalių neiškilo, ginčo atraminės... 24. Pagal Įstatymo (toliau – Įstatymo) 23 str., 1 d. 1 p., statybos leidimas... 25. Pagal ginčo objektų statybos metu galiojusio (patvirtinto 2002-04-16 LR... 26. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-649 „Dėl LR Aplinkos ministro... 27. Pagal Kelių įstatymo (2008-12-01 iki 2011-11-21 galiojusi redakcija) 2 str. 3... 28. Pagal Kelių įstatymo 4 str., 1 -3 d. d., keliai nuosavybės teise priklauso... 29. Pagal Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., siekiant sudaryti saugias eismo... 30. Kelių įstatymo 13 str.1 d. įtvirtinta, jog keliuose, kelių juostose ir jų... 31. 1) statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie... 32. 2) statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens... 33. 4. Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių... 34. Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės... 35. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei byloje nustatytas... 36. Atkreiptinas dėmesys, jog LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4... 37. Dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį.... 38. Pagal CK 1.124 str., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 39. Kaip nustatyta byloje, ieškovui pareikalavus 2010-09-29 iš atsakovo iki... 40. Kiti atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovo padarytų procedūrinių... 41. Nuo 2011-01-01 įsigaliojo nauja redakcija CK 4.103 str. redakcija, šio str. 1... 42. Įstatymo (redakcija nuo 2011-12-15) 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog savavališkų statybų... 44. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į teisinį ginčo santykių... 45. Todėl yra pagrindas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.,... 46. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos... 47. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., 273 str. 2-3 d., teismas... 48. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 49. Įpareigoti atsakovą B. Ž., a.k. ( - ) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio... 50. Nustatyti, kad atsakovui B. Ž. per nustatytą terminą aukščiau nurodyto... 51. Priteisti iš atsakovo B. Ž., a.k. ( - ) 159,33 Lt (vieną šimtą... 52. Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...