Byla 2A-822-467/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Dalios Višinskienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant

3Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Ingridai Jurgelevičienei, atsakovo Gintarės Šturienės PĮ atstovei adv. Vilmai Eigirdienei, atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Vaidai Baltaduonienei, tretiesiems asmenims R. P., T. P., trečiųjų asmenų atstovui adv. Daliui Boreikai,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams Gintarės Šturienės personalinei įmonei ir Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, tretieji asmenys – Vilniaus apskrities viršininko administracija, R. P., T. P. ir valstybės įmonė Registrų centras.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė įpareigoti atsakovus Širvintų rajono savivaldybės administraciją organizuoti, o Gintarės Šturienės PĮ atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymą (įskaitant paženklinimą žemės sklypo ribų riboženkliais, nustatymą kadastriniais matavimais koordinačių sistemose žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių, faktinių žemės naudmenų kartografavimą vietovėje, apskaičiavimą bendro žemės sklypo ploto ir žemės naudmenų plotų, apskaičiavimą žemės sklypo vertės ir vidutinės rinkos vertės, žemės sklypo plano parengimą, žemės sklypo kadastro duomenų formos užpildymą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimą ir atlikimą kitų tam reikalingų veiksmų) taip, kad jų rezultate nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas atitiktų žemės sklypo schemoje ir potvarkyje nurodytas žemės sklypo ribas ir plotą (šiuose dokumentuose žemės sklypo plotas yra lygus 0,1461 ha) ir į žemės sklypo ribas patektų ieškovei nuosavybės teise priklausantis namas, garažai bei inžineriniai statiniai-nuotekų šuliniai.

7Ieškovė nurodė, kad 1988 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Tame pačiame žemės sklype, kaip ir namas, yra pastatyti keturi garažai, namui eksploatuoti naudojami inžineriniai statiniai-nuotekų ir vandentiekio šuliniai bei įrengta (įkasta į žemę) trijų kubinių metrų metalinė vandens talpa, skirta turėti vandens rezervą gaisro atveju. Širvintų miesto meras 1992 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr.14 patikslino ieškovei suteikto naudotis žemės sklypo ribas ir nustatė jas lygias 1461 kv.m. Nuo šio potvarkio priėmimo ieškovė naudojosi žemės sklypu, kurio plotas buvo 1461 kv.m, bei mokėjo žemės nuomos mokestį už 0,15 ha žemės sklypą. Ji Širvintų miesto valdybai 1992-07-17 pateikė prašymą dėl žemės sklypo išsipirkimo, sumokėjo 3602 rublių bei 300 talonų mokestį žemėtvarkos tarnybai už dokumentų parengimą ir įforminimą. Tačiau dėl žemės reformos vykdymą atliekančių institucijų neveikimo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius 2002 m. rugpjūčio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad, norėdama įteisinti savo vardu žemės sklypą, ji turi pateikti žemės sklypo geodezinį planą ir pastatų teisinės registracijos pažymėjimą. Dėl šios priežasties ieškovės užsakymu Gintarės Šturienės PĮ 2006 metais atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo plano projektą, kuriame žemės sklypo plotas nurodytas 1425 kv.m ir į jį pateko namas, garažai bei inžineriniai statiniai. Tačiau šis žemės sklypo plano projektas nebuvo patvirtintas, o buvo parengtas kitas žemės sklypo plano projektas, kuriame žemės sklypo plotas nurodytas 1331 kv.m. Ieškovė nesutiko su tokiais kadastrinių matavimų duomenimis ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos bei žemėtvarkos skyriaus prašė atlikti naujus kadastrinius matavimus. Prašymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, jog pagal atliktus matavimus žemės sklypo plotas yra 1384 kv.m ir jo padidinti nėra galimybės, nes sklypas ribojasi su kitiems savininkams priklausančiais sklypais. Savivaldybės administracija, 2007 m. kovo 5 d. raštu atsakydama į antrąją ieškovės pretenziją, pridėjo naują žemės sklypo plano projektą, kuriame sklypo plotas nurodytas 1384 kv.m, ir pakartotinai nurodė, jog padidinti žemės sklypą nėra galimybės. Tačiau taip nustačius sklypo ribas, jame pastatyti pastatai bei inžineriniai statiniai nebūtų žemės sklypo ribose, nors ieškovės valdomo ir naudojamo žemės sklypo ribos atitinka žemės sklypo schemoje nurodytas ribas, šiaurės vakarinėje sklypo dalyje jo ribos sutampa su melioracijos griovio pakraščiu. Todėl nėra pagrindo sklypo ribas nustatyti kitokias, nei jos buvo ir yra šiuo metu.

8Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimant 1992 m. vasario 17 d. Širvintų miesto mero potvarkį, nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai. Be to sklypo schema nėra sklypo planas. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2006 m. gruodžio 27 d. rašte ieškovės atstovams nurodė, kad Širvintų valstybinė projektavimo įmonė 1992 metais netiksliai paskaičiavo ieškovei priklausančio namų valdos sklypo plotą. Atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad sklypo plotas yra mažesnis. 2006 metais parengtą sklypo planą, kurio plotas buvo 1331 kv.m, ieškovės atstovas pasirašė, su plano duomenimis sutiko. Ieškovė nesutiko su sklypo planu, kuriame nurodytas sklypo plotas buvo 1384 kv.m. Šis plotas paskaičiuotas teisingai, suderinus su reikalingomis institucijomis, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, 0,0076 ha paklaida ieškovės sklypo atžvilgiu yra leistina. Ieškovė reikalauja, kad į žemės sklypo ribas patektų jai nuosavybės teise priklausantis namas, garažai bei nuotekų šuliniai. Tačiau nuotekų šuliniai yra inžineriniai statiniai, todėl žemės sklypo riba gali juos kirsti. Garažai pastatyti, nesilaikant leistinos ribos nuo kaimyninio sklypo, be to medinis garažas buvo pastatytas savavališkai. Žemės sklypo plane matyti, kad ieškovės minimas griovys, kuris nėra melioracijos griovys, eina apie du metrus nuo ieškovės sklypo ribos. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas, kad žemės sklypo šiaurės rytinė riba būtų patraukta į šiaurės rytų pusę, kadangi čia laisvos valstybinės žemės nėra.

9Atsakovas Gintarės Šturienės PĮ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą ne tam asmeniui. Nurodė, kad atlikusi kadastrinius matavimus, išanalizavusi turimą kadastrinę medžiagą, įmonė paruošė žemės sklypo plano projektą, kuriame nustatytas 1331 kv.m žemės sklypo plotas. Šiam projektui pritarė ieškovės įgaliotas atstovas bei derinančios institucijos, tačiau jam nepritarė gretimo sklypo savininkas, nes dėl buvusių neaiškių riboženklių buvo neteisingai nubrėžta šiaurės vakarinė sklypo riba. Dėl to dar kartą buvo permatuota ieškovės namų valda, atsižvelgiant į visas įmanomas galimybes užfiksuoti realią padėtį, nepažeisti kaimyninių sklypų savininkų interesų, neperžengti miesto ribos. Sklypo riba buvo šiek tiek pakoreguota, pritraukiant ją link kelio, todėl sklypas šiek tiek susiaurėjo ir pailgėjo, bet jo plotas padidėjo iki 1384 kv.m. Ieškovė su tokiomis ribomis ir plotu jau nebesutiko. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teisingai pamatuotas ir suprojektuotas sklypas gali būti tik 1461 kv.m ploto ir pilnai atitinkantis žemės sklypo schemą, kurią dar 1992 metais paruošė Širvintų valstybinė projektavimo įmonė, nes 1992 metais paruoštoji žemės sklypo schema nėra dokumentas, tiksliai nustatantis sklypo ribas ir plotą. Kadastrinių matavimų duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi tik pateikus geodezinį žemės sklypo planą. Geodeziniai matavimai tam ir atliekami, kad būtų nustatyti tikslūs sklypo duomenys, ir jie nebūtinai privalo sutapti su netiksliais prietaisais atliktais matavimais bei jų pagrindu parengtu planu. Gintarės Šturienės PĮ paruoštame žemės sklypo plane sklypo ribos labai nežymiai kerta vieną garažą bei nuotekų šulinius. Byloje nėra įrodymų, kad šie pastatai yra įteisinti, todėl neaišku, ar jie nėra savavališkai pastatyti už sklypo ribų. Už atliktus darbus ieškovė atsiskaitė, dėl kitų darbų atsakovas su ieškove nesitarė ir ateityje neketina to daryti. Visi prievoliniai santykiai su ieškove yra pasibaigę.

10Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės J. T. trečiajam asmeniui R. P. priteisė 5500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui Gintarės Šturienės PĮ 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovės naudojamas žemės sklypas pagal dokumentus savo plotu sumažėjo nuo 1461 kv.m, kuris nurodytas schemoje, iki 1331 kv.m, o vėliau padidėjo iki 1384 kv.m žemės sklypo plane, su kuriuo ieškovė nesutiko. Įvertinęs schemą, teismas nustatė, kad ribos tos pačios, ankstesni matavimai nebuvo tikslūs, nes jie nebuvo geodeziniai matavimai, o sklypo ploto paklaida yra leistina. Žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai, laikantis tvarkos, su jais nesutiko tik ieškovė, tačiau nesutikimas nėra pagrįstas tokiais įrodymais, kurie nuginčytų Gintarės Šturienės PĮ panaudotų specialių žinių teisingumą. Ieškovės pateiktas kitas sklypo planas neturi didesnės įrodinėjimo galios, jis nėra suderintas su specialistais. Teismas nurodė, kad, jeigu naujas planas būtų suderintas ir ieškovė juo liktų patenkinta, ji galėtų naujo plano pagrindu įgyvendinti žemės sklypo pirkimą ir nesivadovauti atsakovo parengtu planu. Nors ieškovė reikalavimus pareiškė dėl įpareigojimo ir organizavimo atlikti kadastrinius matavimus atsakovams, tačiau faktiškai neginčijo pagrindo jos netenkinantiems kadastrinių matavimų rezultatams atsirasti, o būtent – P. žemės sklypo kadastrinių matavimų, ribų, atsiradimo pagrindo, Širvintų miesto ribos, laisvos valstybinės žemės nebuvimo, neginčijo ir įstaigų, privalančių derinti žemės sklypo planą, nesutikimo suderinti tomis ribomis ir plotu, kaip ji pageidauja. Teismas pažymėjo, kad naujo plano atsiradimas rodo, jog ieškovė neteisingai įvertino situaciją dėl atsakovų įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir jai nėra reikalo reikalauti pageidaujamo plano būtent iš Gintarės Šturienės PĮ.

11Apeliaciniu skundu ieškovė J. T. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Jei teismas nuspręs, kad nėra pagrindo sprendimo panaikinimui, sumažinti nepagrįstai dideles atsakovo Gintarės Šturienės PĮ ir trečiųjų asmenų R. ir T. P. turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas neįsigilino į ieškinyje suformuluotus reikalavimus, nevisiškai ištyrė visus bylos įrodymus ir netinkamai aiškino teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir Gintarės Šturienės PĮ, teisinę prigimtį. Aplinkybę, kad ieškovei buvo galima suprojektuoti 1461 kv.m ploto žemės sklypą, patvirtina teismui pateiktas UAB „Matavimo studija“ parengtas pirminis ieškovės žemės sklypo planas, kuris patvirtintas VĮ Registrų centro kadastro specialisto žyma „suderinta“ bei Žemės sklypo ir gretimų sklypų ortofotografinis žemėlapis, kuriame aiškiai matosi, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens R. P. žemės sklypų yra valstybinės žemės ruožas. Be to UAB „Matavimo studija“ parengtame ieškovės žemės sklypo plane aiškiai matosi, kur tiksliai eina Širvintų miesto riba. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ortofotografiniuose žemėlapiuose nurodytomis Širvintų miesto ir R. P. sklypo ribomis, UAB „Matavimo studija“ parengto ieškovės žemės sklypo plano projekto atlikta išankstine patikra, Širvintų rajono mero 1992 metų potvarkyje, ieškovės žemės sklypo schemoje ir kituose dokumentuose nurodytu ieškovės žemės sklypo plotu. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė žemės sklypo planą turėjo parengti savo lėšomis, kadangi ieškovė dar 1992-10-07 žemėtvarkos tarnybai sumokėjo 300 talonų mokestį už dokumentų parengimą ir žemės sklypo įforminimą žemės namų valdai, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties žemėtvarkos tarnyba taip ir neparengė, todėl ieškovė dėl žemės sklypo plano parengimo kreipėsi į Gintarės Šturienės PĮ. Teismas nevertino ieškovės ir Gintarės Šturienės PĮ sudarytos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutarties teisinio pagrindo ir neteisingai kvalifikavo atsakovo atliktų darbų atitikimą sutarties esmei ir tikslams. Šalys buvo sudariusios projektavimo darbų rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengtus dokumentus suderinti su ieškove ir žemėtvarkos skyriumi, taip pat bendradarbiauti su ieškove (CK 6.702 str. 1 d.). Todėl ieškovė turėjo dalyvauti nustatant žemės sklypo ribas, tačiau jos atstovas dalyvavo tik atsakovui atliekant pirminius žemės sklypo matavimus. Be to rangovas neturi teisės be užsakovo sutikimo perduoti darbų rezultato tretiesiems asmenims (CK 6.702 str. 2 d.). Tačiau atsakovas (rangovas), nesuderinęs su ieškove ir jai nepranešęs, vienašališkai parengė trečiąjį žemės sklypo plano projektą ir savavališkai suderino jį su atitinkamomis institucijomis. Teismas nesigilino ir netyrė pirmojo ir antrojo žemės sklypo planų projektų pasirašymo aplinkybių, t.y. fakto, kad pirmąjį žemės sklypo plano projektą Gintarės Šturienės PĮ atspausdino ant savo kitam tikslui naudoto blanko ir perdavė ieškovei, kartu pažadant, kad netrukus bus parengta ir ieškovei perduota visa sklypo kadastrinė byla. Tačiau pirmojo žemės sklypo plano projektas, pagal kurį sklypo plotas buvo 1425 kv.m, taip ir nebuvo parengtas, o buvo parengtas kitas žemės sklypo plano projektas, pagal kurį sklypo plotas buvo 1331 kv.m. Šis projektas buvo pateiktas ieškovės atstovui, kuris ir nurodė, kad projektą gavo. Trečiąjį žemės sklypo plano projektą Gintarės Šturienės PĮ pasirašė ir patvirtino savo antspaudu. 2008-02-22 Ekspertizės aktu buvo padaryta išvada, kad šiame projekte yra pakeistų duomenų, o būtent – ne kartą keistas žemės sklypo dydis (iš 1461 kv.m pakeista į 1384 kv.m) bei specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tačiau teismas tokius akivaizdžius klastojimo veiksmus įvertino kaip juodraščių darymą ar techninį darbą. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovei sumokėjus Gintarės Šturienės PĮ už atliktus darbus, sutartis laikoma baigta, kadangi po apmokėjimo 2006-08-02 šalių sutartiniai santykiai nesibaigė – trečiasis žemės sklypo plano projektas Gintarės Šturienės PĮ iniciatyva Architektūros ir teritorijų planavimo tarnyboje buvo patvirtintas 2006-10-04. Be to, jei nustatoma, kad Gintarės Šturienės PĮ netinkamai atliko sulygtus darbus, prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš sutarties netinkamo vykdymo, išlieka. Teismui nekilo abejonių dėl rastų ir vietoj apžiūrėtų riboženklių, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi teismas nenagrinėjo ieškovės išdėstytų abejonių dėl į riboženklius panašių daiktų atsiradimo žemės sklype aplinkybių: riboženkliai nenurodyti jokiame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte; G. Š. pripažino, kad kadastrinių matavimų metu riboženkliai nebuvo įtvirtinti; apskritai nėra žinoma, kad ženklinimą būtų atlikęs koks nors licenciją ar kvalifikacinį leidimą turintis vykdytojas ir nėra žinoma jokia vykdytojo su užsakovu (ieškove) sudaryta žemės sklypo ženklinimo paslaugos sutartis; UAB „Matavimo studija“ parengtas pirminis ieškovės žemės sklypo planas parodė, kad tokių riboženklių sklype nebuvo ir negalėjo būti. Teismas nepagrįstai ėmėsi iniciatyvos rinkti įrodymus (raštu kreipėsi į įvairias institucijas dėl duomenų pateikimo ir pan.), nors niekur nepagrindė tokio savo aktyvumo būtinybės, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintus dispozityvumo ir rungimosi principus. Atmesdamas ieškinį, teismas tretiesiems asmenims priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė į ieškovės sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jai iš viso 8000 Lt bylinėjimosi išlaidų našta būtų nepakeliama.

12Atsakovas Gintarės Šturienės PĮ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ortofotografiniuose žemėlapiuose esantys duomenys nėra tikslūs, lyginant su geodezinių matavimų duomenimis, ir esant nesutapimui tarp šių duomenų, kadastro žemėlapio duomenys gali būti keičiami. Apeliantės pateiktas UAB „Matavimų studija“ parengtas žemės sklypo plano projektas ir jame registro darbuotojo atlikta išankstinė patikra neturi jokios juridinės galios ir nėra įrodymas, galintis nuneigti ir pakeisti nustatytą miesto ir kaimo ribą bei trečiųjų asmenų T. ir R. P. žemės sklypo ribas. Širvintų rajono mero 1992 metų potvarkyje bei ieškovės žemės sklypo schemoje nustatytas žemės sklypo plotas ir ribos negali būti pagrindas geodeziniams matavimams, nes tik geodeziniai matavimai yra tikslūs, o ne atvirkščiai. Schemoje esantys duomenys yra tik preliminarūs, o G. Š. pamatavus sklypą tikslesniais prietaisais, ribos nesutapo ir, atsižvelgiant į derinančios institucijos nurodymus, buvo koreguojamos taip, kad ploto paklaida atitiktų leistinumo ribas. Derinančios institucijos veiksmai apeliantės nėra apskųsti. Itin svarbu, kad Gintarės Šturienės PĮ paruoštus ribų paženklinimo aktų projektus kategoriškai atsisako pasirašyti gretimo sklypo kaimynai R. ir T. P., todėl bet kuriuo atveju nėra galimybės suderinti nei vieno projekto ir paruošti kadastrinių matavimų bylos. Apeliantė reiškia abejones dėl riboženklių, tačiau išvažiuojamojo posėdžio metu, apžiūrint žemės sklypą vietoje, tiek teismas, tiek proceso dalyviai savo akimis matė riboženklius, išklausė T. P. aiškinimo, kad riboženkliai su Gediminaičių stulpais yra nuo senų laikų. Teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad tai yra anksčiau paženklintų sklypų riboženkliai, tokios abejonės nekilo niekam, išskyrus ieškovės atstovą. Apeliantė nesuvokia, kad sutartiniai santykiai tarp jos ir Gintarės Šturienės PĮ yra pasibaigę. G. Š. ne kartą apeliantei ir jos atstovams sakė, kad savo darbą padarė ir neketina daugiau su jais dirbti (CK 6.671, 6.199 str.). Taip pat iš pačios apeliantės elgesio yra aišku, kad sutartis pasibaigė – 2006-12-11 ji pasirinko kitą plano ir naujų žemės sklypo matavimų rengėją – Širvintų rajono savivaldybės administraciją, kuriai atsisakius rengti tokį planą, apeliantė sudarė sutartį su UAB „Matavimų studija“. Ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami ir todėl, kad jie prieštarauja imperatyvioms LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Teismas papildomus įrodymus savo iniciatyva surinko, siekdamas svarbiausio bylos tikslo – nustatyti tiesą byloje. Teismas, veikdamas ex officio, ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Apeliantė prašo sumažinti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo motyvų, kodėl per daug priteista Gintarės Šturienės PĮ. Be to apeliantė klaidina teismą dėl savo finansinės padėties.

13Tretieji asmenys R. P. ir T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės trečiajam asmeniui R. P. išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nurodo, kad Širvintų miesto mero 1992 m. vasario 17 d. potvarkio Nr.14 priėmimo metu ieškovei nebuvo dar 18 metų, todėl potvarkis buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas. Be to neaišku, kokiu teisiniu pagrindu nepilnametė ieškovė naudojo didesnį žemės sklypą, nei yra nurodyta 1988 m. kovo 24 d. gyvenamojo namo dovanojimo sutartyje. Apeliantės žemės sklypo ribos ir plotas jau yra nustatyti žemės sklypo plane (plotas 0,1331 ha), kurį patvirtino tiek ieškovės atstovas savo parašu, tiek įgaliotos valstybės institucijos. Ieškovės reikalavimas atlikti žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymą taip, kad į sklypo ribas patektų ir garažai, yra nepagrįstas, nes garažai pastatyti pažeidžiant išduotą leidimą. Apeliantės teiginiai, kad UAB „Matavimo studija“ parengtas pirminis ieškovės žemės sklypo planas buvo pateiktas patikrai ir patvirtintas VĮ Registrų centro specialisto, yra nepagrįsti, nes ant šio pirminio žemės sklypo plano nėra apvalaus VĮ Registrų centro spaudo su užrašu „Kadastro tvarkytojas“. Įvertinant tai, kad išankstinė patikra nebuvo atlikta, teismas pagrįstai įvertino UAB „Matavimo studija“ parengtą planą, kaip ieškovės pasirinkto vykdytojo, ir neteikė jam didesnės įrodomosios galios. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad trečiųjų asmenų išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, kadangi bylos apimtis yra didelė, byla sudėtinga teisės taikymo ir aiškinimo požiūriu, tretieji asmenys ruošė du atsiliepimus į ieškinį, bylos nagrinėjimas pareikalavo daug laiko sąnaudų, nes tęsėsi 9 mėnesius, įvyko trys parengiamieji ir penki teismo posėdžiai, kuriems advokatas sugaišo 25 valandas bei laiką posėdžiams pasiruošti ir į juos nuvykti iš Vilniaus į Širvintas.

14Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė tokius pačius motyvus kaip ir savo atsiliepime į ieškinį.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovų atstovės ir tretieji asmenys bei jų atstovas – apeliacinį skundą prašė atmesti. Teismo posėdyje apeliantės atstovė palaikė ieškovės 2008-06-25 raštu pateiktą prašymą (b.l. 181, t.4) ir prašė sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus užbaigta nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

16Apeliacinis skundas ir prašymas dėl bylos sustabdymo atmestini.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. T. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18Ieškovė J. T. apeliacinės instancijos teismui 2008-06-25 raštu pateikė prašymą (b.l. 181, t.4), o teismo posėdyje apeliantų atstovė jį palaikė ir prašė sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus užbaigta nagrinėti baudžiamoji byla, iškelta atsakovei G. Š. pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius (dokumentų klastojimas). Savo prašymą apeliantės atstovė grindė tuo, jog Širvintų r. PK yra atliekas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.07-1-001-08 dėl Žemės sklypo ribų paženklinimo 2005-12-10 akto suklastojimo ir aplinkybės, konstatuotos šioje baudžiamojoje byloje, turės įtakos sprendžiant nagrinėjamą civilinę bylą. Teisėjų kolegija apeliantės ir jos atstovės prašymą atmeta, kadangi į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų (pateikto J. T. 2008-08-08 prašymo ir Širvintų rajono PK atsakymo nepakanka), patvirtinančių, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato nurodytoje baudžiamojoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. kad toje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 178 str.). Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadinasi, remiantis nurodyta CPK norma ir susiklosčiusia teismų praktika yra teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą tik tada, jei tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-942/2000, kat. 42).

19Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ( - ) (b.l. 9-10, t.1). Širvintų miesto mero 1992-02-17 potvarkiu ieškovei naudojimui suteiktas 1461 kv.m žemės sklypas (b.l. 11, t.1). Ieškovė 1992-07-17 Širvintų m. valdybai padavė prašymą dėl šio žemės sklypo pardavimo (b.l. 12, t.1). Žemės sklypas buvo įkainuotas ir apmokėtas (b.l. 13-16, t.1), su architektu suderinta žemės sklypo schema(b.l. 17, t.1), tačiau pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta ir žemės sklypas ieškovei nėra parduotas. Ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovus Širvintų rajono savivaldybės administraciją organizuoti, o Gintarės Šturienės personalinę įmonę atlikti, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymą (įskaitant paženklinimą žemės sklypo ribų riboženkliais, nustatymą kadastriniais matavimais koordinačių sistemose žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių, faktinių žemės naudmenų kartografavimą vietovėje, apskaičiavimą bendro žemės sklypo ploto ir žemės naudmenų plotų, apskaičiavimą žemės sklypo vertės ir vidutinės rinkos vertės, žemės sklypo plano parengimą žemės sklypo kadastro duomenų formos užpildymą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimą ir atlikimą kitų tam reikalingų veiksmų) taip, kad jų rezultate nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, atitiktų žemės sklypo schemoje ir potvarkyje nurodytas žemės sklypo ribas ir plotą (šiuose dokumentuose žemės sklypo plotas yra lygus 0,1461 ha) ir į žemės sklypo ribas patektų ieškovei nuosavybės teise priklausantis namas, garažai bei inžineriniai statiniai - nuotekų šuliniai. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, jog jis yra nepagrįstas. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka.

20Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė siekia, kad atsakovai atliktų jos naudojamo žemės sklypo, kur yra pastatytas jai nuosavybės teise priklausantis namas ir kiti statiniai, kadastrinius matavimus taip, jog kadastriniai matavimai atitiktų ieškinyje nurodytus duomenis, t.y. ieškinio tikslas gauti tokius kadastrinių matavimų duomenis, kad žemės sklypas, kurį ieškovė ketina pirkti iš valstybės, būtų atitinkamo dydžio ir kad į jį patektų visi statiniai (namas, garažai, įrenginiai. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 punktas nustato, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia: prašymą parduoti žemės sklypą ir be kita ko naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, jeigu prašoma pirkti namų valdos žemės sklypą, nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Taisyklių 12.4 punktas nustato, kad asmenys, pageidaujantys pirkti žemės sklypus, jų planus rengia savo lėšomis. Dėl tokio plano paruošimo ieškovė kreipėsi į jos pasirinktą tokius veiksmus atliekantį asmenį – atsakovą Gintarės Šturienės PĮ, sudarė su juo žodinę sutartį. Ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sutarties vykdymo, tačiau liko nepatenkinta jos naudojamo žemės sklypo atsakovės atliktais kadastriniais matavimais, suabejojo atsakovės veiksmų teisingumu, nes žemės sklypas pasidarė mažesnio ploto, negu buvo nurodytas ieškovės plane, į planą iš dalies nepateko garažai ir įrenginiai. Ieškovė taip pat suabejojo atsakovės sąžiningumu, nes, jos įsitikinimu, buvo klastojami duomenys. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės atlikti kadastriniai matavimai (jų atlikimo tvarka ir duomenys) yra teisingi. Apeliantė su tuo nesutinka.

21Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jos ieškinyje suformuluotus reikalavimus, nepilnai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir netinkamai aiškino teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovės Gintarės Šturienės PĮ, teisinę prigimtį. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ortofotografiniuose žemėlapiuose nurodytomis Širvintų miesto ir trečiojo asmens R. P. sklypo ribomis, „Matavimų studijos“ matininkų parengtame ieškovės žemės sklypo plano projekte atlikta išankstine patikra, Širvintų rajono mero 1992 m. potvarkyje bei ieškovės žemės sklypo schemoje nurodytu ieškovės žemės sklypo plotu ir ribomis. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog teisinių santykių prigimties tarp ieškovės ir atsakovės Gintarės Šturienės PĮ teismas neprivalėjo nagrinėti, nes ieškovė reikalavimų, susijusių su buvusiais tarp šalių sutartiniais santykiais, nebuvo pareiškusi ir jų neįrodinėjo (CPK 135 str., 265 str. 2 d.). Ortofotografiniuose žemėlapiuose esantys duomenys, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nėra tikslūs, lyginant su geodezinių matavimų duomenimis, ir gali būti keičiami, o geodezinis planas yra tikslesnis ir stabilesnis (LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimas Nr.695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr.532 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“), todėl jais remtis taip pat nėra pagrindo. Taigi po kadastrinių matavimų ieškovės naudojamas žemės sklypas savo plotu sumažėjo: nuo 1461 kv.m (b.l. 17 , t.1) iki 1331 kv.m (b.l. 21, t.1). Pažymėtina, kad šis 1331 kv.m žemės sklypo geodezinių matavimų planas buvo pasirašytas ieškovės atstovo ir suderintas su architektu. Jame nurodyta žemės sklypo ginčo riba 3-4 nesutampa su grioviu, kaip to pageidauja ieškovė, ir taip pat iš dalies kerta inžinerinius statinius bei garažą. Patikslinus - patraukus žemės sklypo ribą 3-2 arčiau kelio-gatvės (b.l. 31, t.1), ieškovės žemės sklypo plotas padidėjo iki 1384 kv.m. Šis planas taip pat buvo suderintas su architektu, bet jo nepasirašė nei ieškovė, nei jos atstovas. Kaip jau buvo minėta, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo žemėtvarkos projekte suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida (LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo 21 p. ir 1 priedas). Iš pirminės schemos matyti, kad žemės sklypo ribos iš esmės yra tos pačios, tačiau pirminė schema nėra tiksli, nes tai nebuvo geodeziniai matavimai, o ploto paklaida yra leistina. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo schemoje (b.l. 17, t.1) nėra jokių duomenų apie statinius, išskyrus gyvenamąjį namą, įrenginius ir griovį, kurie jau yra nurodyti žemės sklypo plane (b.l. 31, t.1). Apeliantė nepaneigė, kad žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti nesilaikant įstatymų reikalavimų.

22Apeliantės pateiktas „Matavimų studijos“ parengtas ieškovės žemės sklypo plano projektas (b.l. 104-106, t.4) su jame nurodyta registro darbuotojo atlikta išankstine patikra taip pat neturi teisinės galios ir nenuneigia (nepakeičia) nustatytos miesto ir kaimo ribos bei trečiųjų asmenų P. žemės sklypo ribų, nes tai tėra preliminarus žemės sklypo projektas, neatžymėtas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir nesuderintas su žemėtvarkos skyriuje (LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimas Nr.695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr.532 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteikė „Matavimų studijos“ parengtam ieškovės žemės sklypo plano projektui didesnės įrodinėjimo galios ir teisingai nurodė, kad jis nėra suderintas su specialistais. Pažymėtina, jog, jeigu šis planas būtų tinkamai suderintas ir ieškovė tuo liktų patenkinta, ji galėtų šio plano pagrindu įgyvendinti savo žemės sklypo pirkimą ir nesivadovauti atsakovės planu. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su trečiųjų asmenų P. žemės sklypu, kuris yra už miesto ribos - Liepinės vs. ribose (b.l. 77-78, 116, t.1; b.l. 85-86, t.2). Šio sklypo riba sutampa su miesto riba (b.l. 113-114,117-118, t.1; b.l. 51,84, t.2). Ši aplinkybė patvirtinta ir apžiūros vietoje metu (b.l. 163-164, t.3), kada buvo rasti riboženkliai, kurie buvo naudojami žemės sklypų riboms nustatyti. Teismui nekilo abejonių, kad tai yra anksčiau paženklintų sklypų riboženkliai ir jie yra nesunaikinti. Ieškovė neįrodė priešingai (CPK 178 str.), nors ir tvirtino, kad jai nėra žinoma, jog tokį ženklinimą yra atlikęs koks nors licenciją turintis vykdytojas. Tai, kad ieškovės pateiktame UAB “Matavimo studija” pirminio plano projekte tokių riboženklių nepažymėta, nepaneigia jų buvimo fakto, kurį konstatavo pirmosios instancijos teismas vietos apžiūros protokole (b.l. 163-164, t.3) ir ką patvirtina byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė planą parengė teisingai pagal rastas galimybes.

23Ieškovė pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą ir dėl atsakovės G. Š. sąžiningumo, tačiau teismas atsakovės ruošiamų dokumentų taisymus, pasiremdamas ekspertų išvada, pripažino akivaizdžiu koregavimu, juodraščių darymu (b.l. 133-139, t.3), techniniu darbu (b.l. 29, t.2). Ir apeliaciniame skunde ieškovė G. Š. paruoštų sklypo projektų rengimą ir kelių variantų darymą vertina kaip dokumentų klastojimą, o teismo padarytą priešingą išvadą – nepagrįsta. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės vertinimais nėra pagrindo, nes, ruošiant ir derinant skirtingus žemės plano projektus su ieškove, keitėsi ir buvo taisomi duomenys sklypo ribų paženklinimo akte, kuris yra tik vienas iš dokumentų, esančių kadastrinių matavimų byloje, o jo duomenys turi sutapti su žemės sklypo plane ir kitais kadastro duomenų byloje esančiais duomenimis. Tai, kad tretieji asmenys nėra pasirašę nei viename žemės sklypo ribų paženklinimo akte, reiškia, jog tie aktai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi jokios įtakos ieškovės teisėms ar pareigoms. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertų išvadoje (b.l. 133-139, t.3) nėra nurodyta, jog aktas buvo suklastotas ir kad jį suklastojo būtent G. Š., nes tokios išvados davimas neįeina į ekspertų kompetenciją - tai teisinis klausimas ir į jį gali atsakyti tik teismas, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė, pagrįstai neįžvelgęs klastojimo fakto, o duomenų pakeitimą įvertinęs kaip juodraščių darymą ir techninį darbą. Priešingai vertinti teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo.

24Pažymėtina, jog ieškovė, sumokėdama atsakovei pagal sutartį už atliktus darbus, pripažino, kad šalių sudaryta sutartis pasibaigė (b.l. 115, t.2). Nepaisant to, apeliantė tvirtina, kad prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš sutarties tarp jos ir atsakovės Gintarės Šturienės PĮ įvykdymo, išlieka, nes Gintarės Šturienės PĮ netinkamai atliko sulygtus sutartyje darbus. Tačiau sutikti su tokiu teiginiu nėra pagrindo, kadangi jis neatitinka įstatymų nuostatų (CK 6.671, 6.199 str.). Be to ieškovė, pati pasirinkdama kitą plano ir naujų žemės sklypo matavimų rengėją – UAB “Matavimo studija”, dar kartą savo veiksmais patvirtino, jog sutartis su atsakovu Gintarės Šturienės PĮ pasibaigė. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamas ieškovės ieškinio reikalavimas – padaryti naują žemės sklypo planą jos nurodytu būdu ir sąlygomis – ir negali būti siejamas su šalių sutartiniais santykiais, kadangi tai yra jau naujas užsakymas: ieškovė neįrodė (CPK 178 str.), kad pirminis šalių žodinis susitarimas buvo būtent toks, kaip jį ieškovė formuluoja ieškinyje, o naują plano projektą ieškovė jau turi – jį atliko UAB “Matavimo studija”. Be to ieškovė neginčija pagrindo jos netenkinantiems Gintarės Šturienės PĮ kadastrinių matavimų rezultatams atsirasti – P. žemės sklypo kadastrinių matavimų, ribų, atsiradimo pagrindo, Širvintų miesto ribos, laisvos valstybinės žemės nebuvimo, institucijų, privalančių derinti žemės sklypo planą, nesutikimo ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra jokio reikalo reikalauti plano iš atsakovės, nes toks planas jau yra parengtas ir jo teisingumo atveju jis bus nustatyta tvarka suderintas.

25Apeliantė teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu ir dėl proceso teisės normų pažeidimo, t.y. ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva rinko įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintus dispozityvumo ir rungimosi principus, nes teismo rinkti įrodymai buvo naudingi tik atsakovams. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliantės argumentus atmeta, nes teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų taisyklių nesilaikė.

26Taigi, sutinkamai su CPK 185 straipsnio nuostatomis, teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga. Teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Nagrinėjamos bylos aplinkybės yra sudėtingos, šalys aplinkybes iš esmės įrodinėja visomis CPK 176-177 straipsniuose numatytomis įrodinėjimo priemonėmis – žodiniais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, eksperto išvada, liudytojų parodymais ir t.t., kurie tarpusavyje turi tam tikrų prieštaravimų. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str.). Taigi nagrinėjamu atveju teismas tuo ir pasinaudojo (pasiūlė pateikti apeliaciniame skunde paminėtus įrodymus, pakvietė liudytoją O. S. ir kt.) bei padarė išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą iš prieštaringų įrodomųjų duomenų, tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms. Todėl, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo padarytos išvados gali būti vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Būtent tokių duomenų ar CPK 65-66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti ieškovė nenurodė. Todėl, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad teismas išnagrinėtoje byloje buvo šališkas.

27Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas leido bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje pateikti visus atsakovo įmonės dokumentus dėl atliktų ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų vienu egzemplioriumi ir nesuteikė ieškovės atstovui galimybės tinkamai su jais susipažinti. Tačiau su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi Gintarės Šturienės PĮ dar parengiamojo posėdžio metu (b.l. 130, t.1) buvo įpareigota pateikti visus turimus duomenis, dokumentus, kuriais rėmėsi atlikdama sklypo matavimus. Toks teismo įpareigojimas buvo inicijuotas ieškovės atstovo ir atsakovo Gintarės Šturienės PĮ įvykdytas. Teismas taip pat buvo padaręs bylos nagrinėjime pertrauką, kad ieškovės atstovas susipažintų su įrodymais. Todėl apeliantės teiginiai dėl nurodytų pažeidimų yra visiškai nepagrįsti.

28Apeliantė, remdamasi 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis, teigia, kad atmesdamas ieškinį, teismas tretiesiems asmenims priteisė nepagrįstai dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė į ieškovės sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jai iš viso 8000 Lt bylinėjimosi išlaidų našta būtų nepakeliama. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, jog minėtų Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į tokius kriterijus - teisinių žinių kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes (CPK 98 str. 2 d.). Nagrinėjamos civilinės bylos apimtis yra didelė (4 tomai), byla yra sudėtinga tiek teisės taikymo, tiek aiškinimo požiūriu. Tretieji asmenys T. P. pateikė teismui nemažos apimties pirmą atsiliepimą į ieškovės pradinį ieškinį (b.l. 65-74, t.1), po to – pakeitus P. procesinę padėtį pateikė papildomą atsiliepimą į papildomą patikslintą ieškovės ieškinį (b.l. 75-83, t.2). Byloje buvo paskirti ir įvyko trys parengiamieji teismo posėdžiai: 2007-10-22 (trukmė 2 val.), 2007-11-19 (trukmė 1,5 val.) ir 2008-01-09 (trukmė 2 val.), penki teismo posėdžiai: 2008-01-31 (trukmė 6,10 val.), 2008-02-28 (trukmė 5,30 val.), 2008-02-28 (trukmė 20 min.), 2008-03-04 (trukmė 2,30 val.) ir 2008-04-07 (trukmė 5 val.). Tokiu būdu bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme pareikalavo didelių laiko sąnaudų (tęsėsi apie 9 mėn., advokatas vien teismo posėdžiuose sugaišo 25 val.). Trečiųjų asmenų išlaidos advokatui pagal Rekomendacijas sudarytų 2947,50 Lt (3,5 val. x 105 Lt (0,15 MMA(700 Lt)) +21,5 val. x 120 Lt (0,15 MMA(800 Lt). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog advokato darbo vieta yra registruota Vilniuje, o teismo posėdžiai vyko Širvintų mieste, be to bylos laikas – tai ne tik parengiamojo ar teismo posėdžio laikas, bet ir pasiruošimo kiekvienam bylos posėdžiui laikas, pirmosios instancijos teismo tretiesiems asmenims priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nėra nei akivaizdžiai per didelė, nei neteisėta. Pažymėtina, jog, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio klausimą, nėra aktuali ieškovės turtinė padėtis, kadangi įstatymas to nenumato.

29Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.).

31Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnio nuostatomis, iš ieškovės priteistinos atsakovo Gintarės Šturienės PĮ ir trečiųjų asmenų P. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teisme įvyko tik vienas teismo posėdis, kuris neužsitęsė, atsakovė ir tretieji asmenys pateikė tik po vieną procesinį dokumentą, Gintarės Šturienės PĮ ir trečiųjų asmenų P. turėtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos tokio dydžio: Gintarės Šturienės PĮ – 1000 Lt, R. P. – 1312,50 Lt.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Ieškovės J. T. ir jos atstovų prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti.

34Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovės J. T. atsakovės Gintarės Šturienės personalinės įmonės naudai 1000 (vieną tūkstantį) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

36Priteisti iš ieškovės J. T. trečiojo asmens R. P. naudai 1312 (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika) litų 50 centų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Višinskienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant... 3. Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Ingridai... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė... 7. Ieškovė nurodė, kad 1988 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi įgijo... 8. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko,... 9. Atsakovas Gintarės Šturienės PĮ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 10. Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė J. T. prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 12. Atsakovas Gintarės Šturienės PĮ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. Tretieji asmenys R. P. ir T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė apeliacinį... 16. Apeliacinis skundas ir prašymas dėl bylos sustabdymo atmestini.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 18. Ieškovė J. T. apeliacinės instancijos teismui 2008-06-25 raštu pateikė... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (... 20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė siekia, kad... 21. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė nurodo, kad pirmosios... 22. Apeliantės pateiktas „Matavimų studijos“ parengtas ieškovės žemės... 23. Ieškovė pirmosios instancijos teisme kėlė klausimą ir dėl atsakovės G.... 24. Pažymėtina, jog ieškovė, sumokėdama atsakovei pagal sutartį už atliktus... 25. Apeliantė teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir neteisėtu ir dėl proceso... 26. Taigi, sutinkamai su CPK 185 straipsnio nuostatomis, teismui pateiktų... 27. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas leido bylos nagrinėjimo iš esmės... 28. Apeliantė, remdamasi 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro... 29. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 31. Sutinkamai su CPK 93 ir 98 straipsnio nuostatomis, iš ieškovės priteistinos... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Ieškovės J. T. ir jos atstovų prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti.... 34. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš ieškovės J. T. atsakovės Gintarės Šturienės personalinės... 36. Priteisti iš ieškovės J. T. trečiojo asmens R. P. naudai 1312 (vieną...