Byla I-2301-580/2009

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes (kolegijos pirmininke), Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus, sekretoriaujant Loretai Cesnavicienei, dalyvaujant pareiškejui L. J., atsakovo atstovui Ramunui Kuciauskui, treciojo suinteresuoto asmens atstovui Andriui Usui, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo L. J. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo L. J. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, treciajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei del sprendimu panaikinimo, gražinimo i profesine karo tarnyba, tarnybinio atlyginimo, maistpinigiu ir butpinigiu priteisimo už priverstines pravaikštos laika.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I.

4pareiškejas L. J. (toliau – ir pareiškejas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2, 7-8) praše:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2009 m. gegužes 12 d. isakyma Nr. P-587 „Del Krašto apsaugos ministro 2009 m. gegužes 8 d. isakymo Nr. P-562 „Del ltn. L. J. išleidimo i atsarga“ papildymo“ (toliau – ir Isakymas Nr. P-587);

62) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2009 m. birželio 19 d. sprendima Nr. 12-01-1033 „Del Jusu 2009 birželio 10 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 12-01-1033);

73) gražinti i profesine karo tarnyba;

84) priteisti iš atsakovo tarnybini atlyginima, maistpinigius ir butpinigius už priverstines pravaikštos laika.

9Pareiškejas paaiškino, kad skundžiamu Isakymu Nr. P-587 nuo 2009 m. gegužes 15 d. su juo buvo nutraukta profesines karo tarnybos sutartis ir jis išleistas i atsarga vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos istatymo (toliau – ir KASOKT istatymas) 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu (kai kario darbingumas per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis buvo sutrikes daugiau kaip 140 dienu ir susirgimas nesusijes su sužalojimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar tarnyba).

10Pareiškejo teigimu, jis neteisetai buvo atleistas iš profesines karo tarnybos, nes jo susirgimas yra tiesiogiai susijes su tarnyba. Sveikatos sutrikimai atsirado butent tada, kai jis pradejo skustis del pažeistu savo teisiu. Nuolatinis stresas darbe, psichologinis spaudimas prasidejo nuo 2008 m. gegužes 29 d. ir tesesi iki pat atleidimo iš profesines karo tarnybos. Pasak pareiškejo, jis buvo persekiojamas bataliono vadovybes, nemotyvuotai ir nepagristai atsisakyta jam suteikti aukštesni kario laipsni. Visa tai atsiliepe jo sveikatai, o tai reiškia, kad sveikatos pablogejimas yra susijes su tarnyba. Nuo 2008 m. rugpjucio 20 d. iki atleidimo iš profesines karo tarnybos dienos jo atžvilgiu buvo pradeti 7 tarnybiniai patikrinimai ir paskirtos 6 drausmines nuobaudos. Pareiškejas teige, kad del neteisetai ir nepagristai paskirtu drausminiu nuobaudu panaikinimo jis kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir pagal jo skundus per puse metu atsakovui Krašto apsaugos ministerijai buvo iškeltos 7 administracines bylos. Atsakovas atleido ji iš profesines karo tarnybos nesiaiškindamas, ar jo susisirgimai yra susije su tarnybiniu pareigu atlikimu.

11Pareiškejas taip pat nurode, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. jis buvo perkeltas i profesines karo tarnybos rezerva ir laikomas rezerve iki pat atleidimo iš profesines karo tarnybos dienos, t. y. iki 2009 m. gegužes 15 d., nors norminiai aktai suteikia teise laikyti kari profesines karo tarnybos rezerve ne ilgiau kaip du menesius. Vien šis faktas, pareiškejo nuomone, patvirtina, jog krašto apsaugos sistemos vadovybe visiškai nesilaiko istatymu.

12Del profesines karo tarnybos sutarties nutraukimo ir išleidimo i atsarga padave skunda krašto apsaugos ministrui, kuris 2009 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 12-01-1033 skunda nepagristai atmete. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja pilieciu teise gauti socialine parama ligos metu, taciau jis buvo atleistas iš profesines karo tarnybos ligos metu, o socialines paramos mokejimas nutrauktas. Pareiškejas teige, kad atleidžiant ji iš profesines karo tarnybos buvo pažeistos atleidimo proceduros ir istatymai, taip pat jo (kario ir piliecio) teises.

13Atsakovas Krašto apsaugos ministerija praše pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

14Atsiliepime i pareiškejo skunda (b.l.14-17) paaiškino, kad pareiškejo skundžiamas Isakymas Nr. P-587 yra teisetas, ji priimant teises aktu reikalavimai nepažeisti. Gincijama individualu administracini akta pasiraše tam igaliotas pareigunas, šiame akte suformuluotos nustatytos teises ir pareigos, aktas pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnis.

15KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas nustato, kad profesines karo tarnybos <...> sutartis gali buti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes iniciatyva arba valia, kai jo susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip <...> 140 dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pareiškejo pateiktos Krašto apsaugos ministerijai pažymos patvirtina, kad jis nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gegužes 15 d. t. y. išleidimo i atsarga dienos, su pertraukomis sirgo 184 dienas. Iš nedarbingumo pažymose nurodytu susirgimu diagnoziu matyti, kad ne vienas sveikatos sutrikimas, del kurio pareiškejas buvo laikinai nedarbingas, nera susijes su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas: pareiškejui buvo diagnozuotos peršalimo ligos, dantu liga ir skeleto - raumenu ligos. Pažymejo, jog nei karinis dalinys, kuriame tarnavo pareiškejas iki atleidimo i atsarga (Lietuvos kariuomenes Lietuvos didžiojo kunigaikšcio Gedimino štabo batalionas), nei Krašto apsaugos ministerija neturi jokiu faktiniu duomenu apie tai, kad pareiškejas atlikdamas tarnybines pareigas butu patyres sužeidimu ar suluošinimu, kurie butu galeje sukelti minetus laikinus sveikatos sutrikimus (ar jie butu sietini su tarnyba).

16Be to, pažymejo, kad pareiškejas, remdamasis KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalimi ir Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. isakymu Nr. V-379 „Del Tarnybinio tyrimo komisijos sudeties ir nuostatu patvirtinimo“, turejo teise kreiptis i Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisija) del priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybiniu pareigu vykdymo nustatymo, taciau šia teise nepasinaudojo. Akcentavo, kad priešingai ne teigia pareiškejas, 2008 m. gruodžio 22 d. pareiškejui grižus i tarnyba buvo imtasi veiksmu nustatyti jo tinkamuma tolimesnei tarnybai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 604 (toliau – ir Vyriausybes nutarimas Nr.604) patvirtintu Karines medicinos ekspertizes nuostatu 32.1 punktu, 2009 m. sausio 5 d. pareiškejui buvo išduotas siuntimas Nr. 02 i Karine gydytoju konsultacine komisija (toliau – ir KGK komisija) Karo medicinos centre, Vytauto pr. 49, Kaune. Pareiškejas nuvyko i KGK komisija. Lietuvos kariuomenes Karo medicinos tarnyba 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 272/2009 pateike išvada, kad ltn. L. J. tinkamas profesinei karo tarnybai (pagal D sveikatos grupe), taip pat tinkamas tarnybai tarptautinese operacijose. Taigi kompetentinga karo mediku komisija konstatavo, kad pareiškejas pagal sveikatos bukle yra tinkamas testi profesine karo tarnyba.

17Pažymejo, kad KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalis nustato, jog <...> tikrosios karo tarnybos kariu sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos bukle ir sveikatos priežiuros tvarka nustato Vyriausybe ar jos igaliota institucija. Karines medicinos ekspertizes nuostatai (toliau – ir KME nuostatai) patvirtinti Vyriausybes nutarimu Nr.604. Šie teises aktai išsamiai reglamentuoja profesines karo tarnybos kariu siuntimo i medicinos ekspertize tvarka ir salygas. Kadangi pareiškejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gegužes 15 d. su pertraukomis sirgo 184 dienas ir karinis dalinys, kuriame tarnavo pareiškejas iki atleidimo i atsarga bei Krašto apsaugos ministerija neturejo jokiu faktiniu duomenu apie tai, kad pareiškejo sveikatos sutrikimai butu susije su tarnyba ar tarnybiniu pareigu atlikimu, todel atsirado motyvuotas teisinis pagrindas (KASOKT istatymo 38 str. 2 d.13 p.) nutraukti su minetu kariu profesines karo tarnybos sutarti ir išleisti ji i atsarga. Lietuvos kariuomenes Lietuvos didžiojo kunigaikšcio Gedimino štabo batalionas 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr.S-394 informavo Krašto apsaugos ministre apie Lietuvos kariuomenes iniciatyva nutraukti profesines karo tarnybos sutarti ir išleisti ltn. L. J. i atsarga. Šis raštas buvo faktinis pagrindas priimti Krašto apsaugos ministro 2009 m. gegužes 8 d. isakyma Nr.P-562 del išleidimo i atsarga, kuris veliau buvo patikslintas pareiškejo skundžiamu Isakymu Nr.P-587.

18Del pareiškejo argumento, esa jam ligos metu nebuvo teikiama socialine parama paaiškino, kad KASOKT istatymo 65 straipsnio 2 dalis nustato, jog profesines karo tarnybos kariams mokama ligos pašalpa 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dydžio pašalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu, o 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dydžio pašalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu. Lietuvos kariuomenes Finansu ir apskaitos departamento 2009 m. rugpjucio 26 d. pažyma apie gautas pajamas Nr. PD-1361 patvirtina, kad pareiškejui buvo teises aktu nustatyta tvarka išmokamos ligos pašalpos, todel jo teiginys del pažeistu teisiu i socialine parama ligos metu yra nepagristas.

19Remiantis teises aktais pareiškejas savo skunde privalejo pateikti faktinius duomenis ir nurodyti teises normas, irodancius, kad skundžiamas isakymas yra neteisetas. Pareiškejas savo skunde nepateike jokiu pagristu irodymu, nenurode teises normu, kurios patvirtintu jo skundo pagristuma, t.y. neirode, kad priimant skundžiama isakyma nebuvo vykdomi, ar buvo netinkamai vykdomi galiojantys teises aktai ir tuo pažeistos pareiškejo teises ar teiseti interesai.

20Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomene praše pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

21Atsiliepime i skunda (b.l.37-38) pažymejo, kad profesines karo tarnybos sutartis su pareiškeju pagristai buvo nutraukta vadovaujantis KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes buvo abi salygos, itvirtintos šioje istatymo normoje, t. y. pareiškejas nuo 2008 m.liepos 10 d. iki atleidimo iš tarnybos dienos del laikinojo nedarbingumo neatvyko i tarnyba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu ir nebuvo nustatyta, kad jo nedarbingumas atsirado del sužeidimo ar suluošinimo atliekant tarnybines pareigas ar kad butu susijes su tarnyba.

22II.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškejo skunda atmete.

24Teismas nustate, kad Krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus, atliekancio Krašto apsaugos ministro igalioto ministerijos valstybes sekretoriaus funkcijas, 2009 m. gegužes 8 d. isakymu „Del ltn. L. J. išleidimo i atsarga“ Nr. P-562 pareiškejas 2009 m. gegužes 15 d. buvo išleistas iš profesines karo tarnybos i atsarga (b. l. 11, 18). 2009 m. gegužes 12 d. isakymu Nr. P-587 „Del Krašto apsaugos ministro 2009 m. gegužes 8 d. isakymo Nr. P-562 „Del ltn. L. J. išleidimo i atsarga“ papildymo“ su pareiškeju buvo nutraukta profesines karo tarnybos sutartis (b. l. 9, 19). Lietuvos kariuomenes Lietuvos Didžiojo Kunigaikšcio Gedimino štabo bataliono vado 2009 m. gegužes 11 d. isakymu Nr. P-223 „Del ltn. L. J. atsiskaitymo“, vadovaujantis KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pareiškejui išmoketa kompensacija už 21, 25 kalendoriniu dienu nepanaudotu kasmetiniu atostogu už tarnybos laikotarpi nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2009 m. gegužes 15 d., taip pat dvieju menesiu tarnybiniu atlyginimu dydžio išeitine pašalpa bei vieno menesio tarnybinio atlyginimo dydžio papildoma kompensacija del ispejimo apie atleidima netaikymo vadovaujantis KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 3 dalimi (b. l. 10). Pareiškejas, nesutikdamas su Isakymu Nr. P-587, apskunde ji Krašto apsaugos ministerijai. 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. 12-01-1033 Krašto apsaugos ministerija informavo pareiškeja, kad vadovaujantis KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalimi sveikatos sutrikimo priežastini ryši su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija pagal kariu prašymus, jos veiklos nuostatu nustatyta tvarka. Šiame rašte pažymejo, kad rengiant ir pasirašant skundžiama isakyma, Krašto apsaugos ministerija duomenu apie pareiškejo sveikatos sutrikimo ryši su tarnyba ar tarnybiniu pareigu vykdymu neturejo (b. l. 20).

25Pirmosios instancijos teismas savo sprendime remesi KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta, kad profesines karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali buti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip 120 kalendoriniu dienu, jeigu darbingumas buvo sutrikes nepertraukiamai, arba 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pažymejo, kad pagal KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dali Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybe savo iniciatyva arba valia, jei nera kario kaltes (KASOKT istatymo 38 str. 2 d. 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 p.), gali nutraukti profesines karo tarnybos sutarti kari ispejusi ne mažiau kaip prieš du menesius arba ir neispejusi, taciau išmokedama kariui Istatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.

26Teismas nustate, kad pareiškejas sirgo daugiau kaip 140 dienu per paskutinius 12 menesiu ir tai patvirtina 2008 m. liepos 10 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 030604; 2008 m. gruodžio 12 d. laikinojo nedarbingumo pažymos Nr. 033365 ir Nr. 033366; 2009 m. sausio 5 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 033461; 2009 m. kovo 19 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 030751; 2009 m. gegužes 19 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 035271; 2009 m. gegužes 19 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 035254 (b. l. 26-32). Iš šiu pažymu teismas nustate, kad pareiškejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2008 m. liepos 18 d. sirgo uminiu faringitu (ligos kodas pagal Tarptautine statistine ligu ir sveikatos problemu klasifikacija (dešimtaja redakcija) (toliau – TLK-10) – J02.9); nuo 2008 m. rugpjucio 18 d. iki 2008 m. spalio 24 d. - uminiu bronchitu (ligos kodas pagal TLK-10 – J20.9); nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d.- sinovitu ir tenosinovitu (ligos kodas pagal TLK-10 – M65.9); nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 23 d. -– letiniu apikaliniu periodontitu (ligos kodas pagal TLK-10 – K04.5); nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. - dorsalgija (ligos kodas pagal TLK-10 –M54); nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. gegužes 15 d. buvo nustatyta diagnoze – kitas artritas (ligos kodas pagal TLK-10 – M13). Tai nustates teismas konstatavo, jog atsakovas nepažeide kariu atleidimo iš tarnybos taisykliu, itvirtintu KASOKT istatyme. Atkreipe demesi i tai, jog KASOKT istatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia galimybe nutraukti profesines karo tarnybos sutarti bei atleisti kari iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu, kaip ir buvo pareiškejo atveju. Pažymejo, kad pareiškejui vietoje ispejimo buvo sumoketa KASOKT istatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.

27Teismas taip pat pasisake, jog Krašto apsaugos ministerija neturejo pagrindo daryti išvados, kad pareiškejo susirgimas susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene nera teises aktais igaliota nustatyti kario žuties ar sveikatos sutrikimo priežastini ryši su tarnybiniu pareigu vykdymu. Pagal KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dali, kario žuties ar sveikatos sutrikimo priežastini ryši su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta Tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarka nustato Krašto apsaugos ministras. Tarnybinio tyrimo komisijos sudetis ir nuostatai yra patvirtinti krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. isakymu Nr. V-379, ir jie yra taikomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems ir iš jos išleistiems i atsarga kariams (2 p.). Tarnybinio tyrimo komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos institucija, kuri nustato krašto apsaugos sistemos kariu žuties ar sveikatos sutrikimo priežastini ryši su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba (3 p.). Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 11 punkta, karys ar jo igaliotas atstovas Tarnybinio tyrimo komisijai turi pateikti šiuos dokumentus: prašyma komisijos vardu (laisvos formos); kario asmens sveikatos istorija nuo tarnybos krašto apsaugos sistemoje pradžios ir asmens sveikatos istorija iš viešuju sveikatos priežiuros istaigu (ne trumpesne kaip 5 metu); sveikatos sutrikimo fakta ir jo pradžia patvirtinancius medicininius dokumentus (išrašus iš ligos istorijos ir kt.); traumos (sužeidimo, suluošinimo) atveju – dokumentus, patvirtinancius traumos (sužeidimo, suluošinimo) aplinkybes ir priežastis (nelaimingo atsitikimo akta, liudytoju paaiškinimus ir kt.). Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 24 punkta Tarnybinio tyrimo komisija priima viena iš šiu sprendimu: 1) kario žutis ar sveikatos sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba; 2) kario žutis ar sveikatos sutrikimas nera susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba.

28Teismas pažymejo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškejas butu kreipesis i Tarnybinio tyrimo komisija su prašymu ištirti, ar jo susirgimai susije su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Tarnybinio tyrimo komisijos 2009 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. TIS-72 pažymeta, kad L. J. prašymo del sveikatos sutrikimo siejimo su tarnyba nebuvo gauta. Nors atsakovo 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. 12-01-1033 pareiškejui ši tvarka buvo išaiškinta, taciau jis nepasinaudojo galimybe imtis priemoniu del jam reikalingu irodymu rinkimo. Pareiškejo motyvai, kad jis nepasitiki komisijos objektyvumu, teismo vertinimu, nera teisiškai reikšmingi ir neleidžia pareiškejui ignoruoti teises aktais nustatytos tyrimo atlikimo tvarkos.

29Teismas pareiškejo bei jo atstovo pozicija, esa Komisija neturi specialiuju žiniu, vertino kaip objektyviai nepagrista, nes iš Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 3, 4, 8, 11 punktu matyti, kad Tarnybinio tyrimo komisija nagrineja ne tik su sveikatos sužalojimu, bet ir kitokiu sveikatos sutrikdymu susijusius atvejus. Šiu Nuostatu 25.1. punktas numato, kad sprendima, jog 1) kario žutis ar 2) sveikatos sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai karys 1) žusta, 2) suserga ar 3) patiria trauma (sužeidžiamas, suluošinamas) vykdydamas pareigas pagal atskira tarnybos, karinio vieneto, kariuomenes vado ar krašto apsaugos ministro isakyma. Vadovaudamasi Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 10.6. punktu Tarnybinio tyrimo komisija turi teise kviesti specialistus (Karo medicinos ekspertizes komisijos, nelaimingu atsitikimu tarnyboje tyrimo komisiju narius) ir siulyti pakartotinai (papildomai) atlikti tyrimus, tarnybinius patikrinimus, siusti kari i Karo medicinos ekspertizes komisija.

30Teismas pažymejo, jog atsižvelgiant i tai, kad teises aktai detaliai nustato sveikatos sutrikimo ryšio su tarnyba tyrimo proceduras, šis irodymas gali buti gaunamas tik tokiu budu, koki nustato teises aktai. Kitokiais irodymais, tarp ju ir teismo skiriama medicinos ekspertize, šis faktas negali buti patvirtinamas. Teismas pabreže, kad nors pareiškejas yra pateikes kitu medicinos istaigu dokumentus del to, kad jam buvo diagnozuotos ir kitos ligos, o ne tik tos, del kuriu buvo išduoti nedarbingumo pažymejimai, šiu aplinkybiu tyrimas negali tureti teisines reikšmes, kadangi teisiškai reikšmingas faktas del nedarbingumo dienu ryšio su tarnyba gali buti nustatomas tik Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimu. Pažymejo, jog nors pareiškejas teismui pateike UAB „Telšiu šeimos klinika“ pranešima apie itariama profesine liga – opalige (be datos), taciau šio dokumento jokiai institucijai nepristate ir veiksmu nesieme.

31Teismas nustate, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo iškeltos 7 bylos del ivairiu su tarnyba susijusiu santykiu: iš triju baigtu administraciniu bylu vienoje byloje Nr. I-661-580/2009 pareiškejo skundas atmestas, byla dalyje nutraukta, dvi bylos (Nr. I-468-602/2009 ir I-605-38/2009) nutrauktos, kitos bylos nebaigtos. Pažymejo, kad ne vienas pareiškejo skundas nebuvo patenkintas. Teismas priejo prie išvados, kad sieti pareiškejo atleidima su teisme nagrinejamomis bylomis nera pagrindo, kadangi jis nera atleistas del tarnybiniu nusižengimu padarymo.

32Teismas pabreže, kad jis negali nustatyti ligu atsiradimo priežasciu nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo. Teisme nustatant priežastini ryši tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybiniu pareigu atlikimo gali buti vertinami ne atskiri faktai, su kuriu buvimu gali prasideti liga, bet Tarnybinio tyrimo komisijos išvados pagristumas, todel pareiškejo atstovo išvardinti atskiri faktai negali buti teisminio nagrinejimo dalyku.

33III.

34Pareiškejas L. J. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (b. l. 133-136), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

35Apeliacini skunda grindžia tokiais motyvais:

361. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas jo procesines teise (ABTI 53 str.2 d.) teikti prašymus be motyvu atmete jo du kartus teismo posedyje pateikta prašyma sustabdyti bylos nagrinejima ir skirti ekspertize. Apelianto nuomone tai yra procesines teises normu pažeidimas del kurio galejo buti neteisingai išspresta byla. Todel yra pagrindas taikyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punkta ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nes butina surinkti daug nauju irodymu, juos galima gauti tik paskyrus teismo medicinos ekspertize.

372. Po teismo posedžio sužinojo, kad byla nagrinejusi teiseja J.M.Strumskiene kažkada dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. Teiseja apie ši fakta neinformavo proceso šaliu. Apeliantas teige manantis, kad teiseja galimai yra dirbusi ir su byloje dalyvavusiu atsakovo atstovu S.Montvila, galimai su juo bendrauja. Apeliantas nurode, kad del šiu aplinkybiu, taip pat del to, kad teismas be motyvu atmete jo prašyma del ekspertizes skyrimo, jam kilo pagristu abejoniu, kad byla nagrinejes teismas buvo šališkas, t.y.palankus atsakovui.

383. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis, nepadejo pareiškejui rinkti irodymus (ypac tokius, kuriu jis negali surinkti be teismo pavedimo). Teismas nenustate ir neištyre visu bylai svarbiu aplinkybiu, atsisake skirti medicinine ekspertize, kuri galetu panaikinti byloje kylancias abejones. Pasak apelianto, tik medicininei ekspertizei nustacius jo sveikatos sutrikimo priežastis, jis gali kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija del sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio nustatymo su tarnybiniu pareigu vykdymu.

394. Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja pilieciu teise gauti socialine parama ligos metu. Apeliantas akcentavo, kad jis buvo išleistas i atsarga ligos metu, jam nutrauktas socialines paramos mokejimas. Taip atsakovas ji paliko ligos metu be lešu ir pragyvenimo šaltinio.

40Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime i apelianto skunda (b. l. 139-144) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista iš esmes analogiškais motyvais, kuriais remesi pirmosios instancijos teisme. Atsikirsdamas i apeliaciniame skunde pateiktus argumentus akcentuoja:

411. Teismas pagristai neskyre ekspertizes, kadangi apeliantas neirode jos butinumo. Tai, kad apeliantas nesilaike teises aktuose nustatytu reikalavimu del sveikatos sutrikimu atsiradimo priežasciu nustatymo ir priežastinio ryšio tarp tokiu sutrikimu ir tarnybos pareigu vykdymo, negali buti pagrindas jo neteisetiems reikalavimams (skirti ekspertize) tenkinti. Be to, net jei tokia ekspertize ir butu atlikta ir sveikatos sutrikimai butu nustatyti, tai nebutu pagrindas keisti L. J. atleidimo iš profesines karo tarnybos pagrindo, kadangi nebutu nustatytas sveikatos sutrikimu ryšys su tarnyba ar tarnybiniu pareigu vykdymu, nes tai gali nustatyti tik Tarnybinio tyrimo komisija.

422. Vien tas faktas, kad byla nagrinejusi teiseja Jura Marija Strumskiene nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegužes 15 d. dirbo Krašto apsaugos ministerijos Tarptautiniu ryšiu departamente, Sutarciu grupes vyriausiosios specialistes pareigose jokiu budu neirodo jos šališkumo.

43Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomene atsiliepime i apelianto skunda (b. l. 145-147) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista analogiškais motyvais, kuriuos buvo nurodes nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme.

44Teiseju kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinis skundas atmestinas.

47Nagrinejamas gincas kiles del Krašto apsaugos ministerijos 2009 m. gegužes 12 d. isakymo Nr. P-587, kuriuo atsakovas nuo 2009 m. gegužes 15 d. nutrauke profesines karo tarnybos sutarti ir išleido leitenanta L. J., Lietuvos kariuomenes Lietuvos didžiojo kunigaikšcio Gedimino štabo bataliono Laikinojo profesines karo tarnybos personalo rezervo kari i atsarga, taip pat del Krašto apsaugos ministro 2009 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 12-01-1033, kuriuo buvo atmestas pareiškejo skundas del Isakymo Nr. P-587, pagristumo ir teisetumo. Be to, pareiškejas pirmosios instancijos teisme pareiške reikalavimus del gražinimo i profesine karo tarnyba, tarnybinio atlyginimo, maistpinigiu ir butpinigiu už priverstines pravaikštos laika priteisimo, t.y. reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Isakyma Nr. P-587.

48Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnio nuostatas teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visa byla. Teiseju kolegija patikrino byla atižvelgdama i ši istatymo reikalavima.

49Ginco teisinius santykius reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos istatymas (byloje aktuali 2009 m. kovo 10 d. istatymo Nr. XI-188 redakcija).

50KASOKT istatymo 38 straipsnis nustato profesines karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. KASOKT istatymo 38 straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas imperatyviai nustate atvejus, kuriais profesines karo tarnybos sutartis turi buti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 str.1 d.1-9 p.), o 2 dalyje išvardytais atvejais suteike Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybei diskrecijos teise spresti del profesines karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 str. 2 d. 1-13 p.). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teise nutraukti profesines karo tarnybos sutarti šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo igalioti kariuomenes vadas bei kiti vadai ar pareigunai.

51Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamo Isakymo Nr. P-587 priemimo teisinis pagrindas - KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata, reglamentuojanti, kad profesines karo tarnybos sutartis gali buti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

52Pareiškejo reikalavimas del Isakymo Nr. P-587 panaikinimo galetu buti patenkintas tuo atveju, jei butu nustatyta, kad profesines karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalie 13 punkte numatytu pagrindu nesant šiuo istatymu nustatytu salygu, taip pat jei butu nustatytas bent vienas iš Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu skundžiamo akto pagrindu: 1) neteisetas iš esmes, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams; 2) neteisetas del to, kad ji prieme nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisetas del to, kad ji priimant buvo pažeistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios užtikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma.

53Teiseju kolegija akcentuoja, kad KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatoje, kuria atsakovas taike pareiškejui, yra itvirtinta dvi jos taikymo salygos; 1) susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu; 2) susirgimas nesusijes su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

54Faktas, kad pareiškejas per paskutinius 12 menesiu (nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gegužes 15 d.) sirgo su pertraukomis ilgiau kaip 140 dienu (iš viso 184 dienas) byloje nustatyta ir del šio fakto ginco tarp šaliu nera. Byloje nera irodymu, kad atsakovas, priimdamas Isakyma Nr. P-587 turejo, taciau nepaise duomenu, jog susirgimai, del kuriu per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis jis nuo 2008 m. liepos 10 d.iki 2009 m. gegužes 15 d. buvo nedarbingas ilgiau kaip 140 kalendoriniu dienu, yra susije su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pareiškejas nepateike i byla irodymu, kurie patvirtintu, jog priimdamas Isakyma Nr. P-587, atsakovas pažeide antraja KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo salyga.

55KASOKT istatymo 65 straipsnis reglamentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija organizuoja ir atlieka profesines karo tarnybos kariu sveikatos priežiura ir sveikatinimo veikla per krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiuros institucijas ir naudodamasi kitu nacionalines sveikatos sistemos asmens ar visuomenes sveikatos priežiuros istaigu teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais. Karo prievolininku, asmenu, stojanciu i tikraja karo tarnyba ar Lietuvos šauliu sajungos kovinius burius, ir tikrosios karo tarnybos (pagal KASOKT istatymo 2 str. 11 p. tikrosios karo tarnybos savoka apima ir profesine karo tarnyba) kariu sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos bukle ir sveikatos priežiuros tvarka istatymu leidejas pavede nustatyti Vyriausybei ar jos igaliotai institucijai (KASOKT istatymo 65 str. 5 d.). KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsni nustato Lietuvos kariuomenes karine medicinos ekspertizes komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybes nustatyta tvarka. Kario žuties ar sveikatos sutrikimo priežastini ryši su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarka nustato krašto apsaugos ministras. KASOKT istatymo 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinio tyrimo ir karines medicinos ekspertizes komisiju sprendimai gali buti apskundžiami teismui per 10 dienu nuo išvadu iteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar ju atstovams. Igyvendindamos minetas KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalies ir 67 straipsnio 3 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karines medicinos ekspertizes nuostatus (byloje aktuali Vyriausybes 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604 redakcija), o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2005 m. balandžio 4 d. isakymu Nr. V-379 sudare Tarnybinio tyrimo komisija ir patvirtino Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus. Minetos KASOKT istatymo normos ir jas igyvendinanciu poistatyminiu teises aktu nuostatos suponuoja išvada, kad profesines karo tarnybos kariu sveikatos bukle visais su šia tarnyba susijusiais klausimais turi buti tiriama laikantis šiais teises aktais nustatytu proceduru bei taisykliu, kurios yra privalomos tiek kariui, tiek krašto apsaugos sistemos (KASOKT istatymo 3 str.) vienetams.

56Karines medicinos ekspertizes nuostatai (toliau – ir KME nuostatai), be kita ko, numato procedura, kad tikrosios karo tarnybos kariu sveikata del ju tinkamumo testi karo tarnyba pagal sveikatos bukle ir sveikatos grupe tikrinama Karineje Karine medicinos ekspertizes komisijoje (toliau – ir KMEK) ir Karineje medicinos komisijoje (toliau – ir KMK) (KME nuostatu 1.2, 4, 8, 9, 32 p.). KME nuostatu 32 punktas reglamentuoja atvejus, kuriais tikrosios karo tarnybos kariai siunciami i KMEK ir KMK atlikti medicinos ekspertizes, tarp ju - jeigu reikia nustatyti tinkamuma tolesnei karo tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupe (KME nuostatu 32.1 p.). I byla pateikti irodymai patvirtina, kad L. J. tarnybos vietos karinis vienetas (Lietuvos Didžiojo Kunigaikšcio Gedimino štabo batalionas), atsižvelgdamas i tai, jog pareiškejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. sausio 5 d. pateike 4 nedarbingumo pažymas (per ši laikotarpi pareiškejas buvo nedarbingas 131 kalendorine diena, diagnozes pagal TLK-10: J02.9 - uminis faringitas; J20.9- uminis bronchitas; M65.9 - sinovitas ir tenosinovitas), 2009 m. sausio 5 d. pasiunte pareiškeja i Karo medicinos centra, kad butu patikrinta jo sveikatos bukle ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai, t.y. karinis vienetas ivykde KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalies ir KME nuostatu 32.1 punkto reikalavimus. Byloje esanti 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr.272/2009 patvirtina, kad pareiškejas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal D sveikatos grupe, taip pat tarnybai tarptautinese organizacijose. KASOKT istatymo 67 straipsnio 4 dalies ir KME nuostatu 16-17 punktai reglamentuoja KMK ir KMEK ekspertiniu nutarimu apskundimo tvarka: KME ekspertiniai nutarimai gali buti apskusti KMEK prašant atlikti pakartotine medicinos ekspertize; KMEK ekspertiniai nutarimai gali buti apskusti teismui Administraciniu bylu teisenos istatymu nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškejas 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo nustatyta tvarka neskunde. Byloje ištirti irodymai patvirtina, kad po to, kai buvo priimtas 2009 m. vasario 2 d. ekspertinis nutarimas del pareiškejo tinkamumo profesinei karinei tarnybai, jis nuo 2009 m. kovo 19 d. pateike kariniam vienetui naujas laikinojo nedarbingumo pažymas Nr. 030751, Nr.035254, Nr.035271 (diagnozes pagal TLK-10: K04.5- letinis apikalinis periodontitas; M54 - dorsalgija; M13- kitas artritas). 2009 m. balandžio 29 d. Lietuvos kariuomene, atsižvelgdama i tai, kad pareiškejas per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau 140 kalendoriniu dienu, pasiule Krašto apsaugos ministrui nutraukti profesines karo tarnybos sutarti ir išleisti pareiškeja i atsarga KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu. Krašto apaugos ministro igaliotas pareigunas pasinaudojo istatymu leidejo suteikta diskrecijos teise nutraukti su pareiškeju profesines karo tarnybos sutarti. Byloje ištirtu irodymu visuma patvirtina, kas skundžiama isakyma prieme kompetentingas pareigunas esant KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytoms šios istatymo normos taikymo salygoms.

57Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymejo, kad karo tarnyba reglamentuojantys teises aktai detaliai reglamentuoja kariu sveikatos sutrikdymu ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba proceduras. Teiseju kolegija pažymi, kad aukšciausios teisines galios aktu - istatymu (KASOKT istatymo 67 str. 3 d.) krašto apsaugos ministro sudaromai tarnybinio tyrimo komisijai yra suteikti igaliojimai nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastini ryši su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Taigi tik ši komisija yra kompetentinga priimti sprendima, ar tarp profesines karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo ir kario tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnybos yra priežastinis ryšys. Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose (toliau – ir TTK nuostatai) reglamentuota kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba procedura, karys (jo igaliotas atstovas) del mineto priežastinio ryšio nustatymo turi kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija su prašymu ir pateikti šiu Nuostatu 11 punkte išvardytus medicininius dokumentus (tarp ju – asmens sveikatos priežiuros istorija iš viešuju sveikatos priežiuros istaigu, ne trumpesne kaip 5 metu) ir kitus dokumentus. Minetos nuostatos patvirtina, kad karys Tarnybinio tyrimo komisijai gali pateikti medicininius dokumentus ir visu asmens sveikatos priežiuros istaigu, kuriose gydesi. Atitinkama medžiaga turi pateikti ir karinis vienetas bei Karo medicinos tarnyba (TTK nuostatu 12,13 p.).TTK nuostatu 25 punktas reglamentuoja, jog sprendima, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai karys: suserga ar patiria trauma (sužeidžiamas, suluošinamas) vykdydamas pareigas pagal atskira tarnybos, karinio vieneto, kariuomenes vado ar krašto apsaugos ministro isakyma (25.1 p.).; suserga ar patiria trauma (sužeidžiamas, suluošinamas) vykdydamas pareigas, nurodytas jo pareigineje instrukcijoje (25.2 p.). Iš mineto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad kario sveikatos sutrikimas gali buti pripažintas susijusiu su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba tik konstatavus atitinkamus teisiškai reikšmingus tarnybos faktus ir aplinkybes. Prieš priimdama sprendima, kad kario liga susijusi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija turi gauti tai patvirtinancia Karines medicinos ekspertizes komisijos (toliau – ir KMEK) išvada (26,27 p.). Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas gali buti apskustas teismui per 10 kalendoriniu dienu nuo sprendimo iteikimo kariui, jo šeimos nariams ar ju prašymu kitam kario interesams atstovaujanciam asmeniui (KASOKT istatymo 67 str.4 d., TTK nuostatu 22 p.). Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu teiseju kolegija konstatuoja, kad del profesines karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo (nenustatymo) pagristumo gincas gali kilti ir gali buti nagrinejamas administraciniame teisme tik tuo atveju, kai Tarnybinio tyrimo komisija priima viena iš TTK nuostatu 24 punkte numatytu sprendimu, o karys su juo nesutinka ir ji apskundžia teismui. Pirmosios instancijos teismas ištyres irodymu visuma pagristai nustate, kad pareiškejas nesikreipe i Tarnybinio tyrimo komisija del jo sveikatos sutrikimo galimo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo, t.y. nepasinaudojo KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalyje ir TTK nuostatuose nustatyta tvarka. Pažymetina, kad TTK nuostatai taikomi tiek Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems, tiek išleistiems i atsarga kariams (TTK nuostatu 2 p.). Taigi Isakymo Nr.P-587 priemimas pareiškejui nesudare kliuciu kreiptis su prašymu i Tarnybinio tyrimo komisija del mineto priežastinio ryšio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pastebejo, kad pareiškejo skundžiamame Sprendime Nr. 12-01-1033, atsakovas, be kita ko, pareiškejui šia tvarka išaiškino.

58Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, esa pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis, nepadejo pareiškejui rinkti irodymus, nepagristai atmete jo prašymus del teismo medicinines ekspertizes paskyrimo ir taip pažeide pareiškejo procesines teises, vertina kaip nepagristus ir juos atmeta. Teiseju kolegija nagrinejamos bylos kontekste pažymi, kad teismo aktyvus vaidmuo renkant irodymus nereiškia, jog teismas turi pareiga tenkinti visus proceso dalyviu prašymus del irodymu prijungimo, ar ju išreikalavimo. Istatymas nustato, kad tiek pareiškejas, pateikdamas skunda teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas i skunda, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui irodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTI 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Istatymu leidejo suteikta administraciniam teismui teise rinkti irodymus savo iniciatyva teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai konkrecioje byloje paaiškeja, jog nustatymui visu nagrinejamai bylai svarbiu aplinkybiu ir visapusiškam, objektyviam ju ištyrimui turi buti pateikti i byla papildomi irodymai (ABTI 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.). Pažymetina ir tai, kad pateikiant ir renkant irodymus, be kita ko, turi buti paisoma irodymu sasajumo reikalavimu. Ginco administracineje bylos ribas apsprendžia pareiškejo suformuluoti reikalavimai. Taigi irodinejimo procese yra reikšmingi tik tie irodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštu reikalavimu išsprendimui reikšmingas konkrecias aplinkybes. Nagrinejamoje byloje nebuvo iškeltas administracinis gincas del priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir kario tarnybiniu pareigu vykdymo ar tarnybos nustatymo (nenustatymo) pagristumo (KASOKT istatymo 67 str. 4 d., TTK nuostatu 22 p.), kadangi, kaip mineta pirmiau, priimti sprendima del šio priežastinio ryšio nustatymo kompetencija suteikta Tarnybinio tyrimo komisijai (KASOKT istatymo 67 str. 3 d., TTK nuostatu 2, 3, 8,9,24-30 p.), o pareiškejas i šia Komisija nesikreipe ir ji del pareiškejo sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nera priemusi jokio sprendimo. Šiomis aplinkybemis pareiškejo pareikštas prašymas, kad teismas skirtu teismo medicinine ekspertize jo susirgimo priežastims nustatyti, prieštarauja pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu nustatytai tikrosios karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo tvarkai ir išeina už nagrinejamoje byloje iškelto administracinio ginco ribu. Teiseju kolegija nagrinejamame kontekste akcentuoja, kad pagal TTK nuostatuose numatytas kario sveikatos sutrikdymo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo proceduras, KMEK, gavusi Tarnybinio tyrimo komisijos paklausima del išvados pateikimo, turi teise kreiptis i nepriklausomus konsultantus Karines medicinos ekspertizes nuostatuose nustatyta tvarka (TTK nuostatu 28-29 p.). Taigi teises aktai numato, kad i nustatyta tvarka atliekama kario sveikatos sutrikdymo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo procedura gali buti pakviesti atitinkami specialistai. Teises aktai nenustato kliuciu mineto priežastinio ryšio proceduroje dalyvaujanciam kariui reikšti prašymus del tokiu specialistu pakvietimo. Apelianto argumentas, esa tik teismo medicininei ekspertizei nustacius jo sveikatos sutrikimo priežastis, jis gali kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija del sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio nustatymo su tarnybiniu pareigu vykdymu, yra nepagristas, nes tokios tvarkos nenumato nei KASOKT istatymas, nei TTK nuostatai, nei kiti teises aktai. Del minetu priežasciu apelianto prašymas del pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrineti iš naujo, kad butu surinkta daug nauju irodymu (paskirta teismo medicinos ekspertize), atmetamas kaip nepagristas.

59Istatymu leidejas nustate reikalavimus, kuriu turi buti laikomasi nutraukiant profesines karo tarnybos sutarti ne del kario kaltes (KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir išleidžiant ji i atsarga: 1) Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybe savo iniciatyva arba valia gali nutraukti profesines karo tarnybos sutarti kari ispejusi ne mažiau kaip prieš du menesius arba ir neispejusi, taciau išmokedama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija (KASOKT istatymo 39 str.1 d.); 2) profesines karo tarnybos sutartis gali buti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu (KASOKT istatymo 39 str.3 d.); 3) kai išleidžiamas i atsarga karys neturi teises i kario valstybine pensija, jam išmokama išeitine pašalpa, kurios dydis priklauso nuo kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo (KASOKT istatymo 40 str.1 d.1-4 p.), o kai išleidžiamas i atsarga karys turi teise i kario valstybine pensija, jam išmokama 2 menesiu tarnybiniu atlyginimu dydžio išeitine pašalpa neatsižvelgiant i tarnybos krašto apsaugos sistemoje staža (KASOKT istatymo 40 str.2 d.); 4) visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesines karo tarnybos sutartis ne del ju kaltes ir jei jie iš anksto neispejami, išmokama 1 menesio tarnybinio atlyginimo dydžio, o kariui, auginanciam vaika ar vaiku iki 14 metu, išmokama 2 menesiu tarnybiniu atlyginimu dydžio papildoma kompensacija (KASOKT istatymo 40 str. 3 d.).

60Byloje esantis Lietuvos kariuomenes Lietuvos Didžiojo Kunigaikšcio Gedimino štabo bataliono vado 2009 m. gegužes 11 d. isakymu Nr. P-223 patvirtina, kad nutraukiant su pareiškeju profesines karo tarnybos sutarti KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir išleidžiant ji i atsarga bei atsiskaitant su pareiškeju buvo pritaikytos KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 3 daliu nuostatos. Kadangi profesines karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir pareiškejas buvo atleistas iš profesines karo tarnybos prieš tai neispejus, jam buvo išmoketa vieno menesio tarnybinio atlyginimo dydžio papildoma kompensacija, kaip to reikalauja KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dalis ir 40 straipsnio 3 dalis. Be to, pareiškejui, atsižvelgiant i jo tarnybos staža, buvo išmoketa dvieju menesiu tarnybiniu atlyginimu dydžio išeitine pašalpa, numatyta KASOKT istatymo 40 straipsnio 1 dalyje, taip pat kompensacija už nepanaudotas atostogas.

61KASOKT istatymo 39 straipsnio 3 dalis leidžia nutraukti profesines karo tarnybos sutarti bei atleisti kari iš karo tarnybos jo ligos (laikinojo nedarbingumo) laikotarpiu, jei sutartis nutraukiama ne del kario kaltes, taigi ir KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu. Todel profesines karo tarnybos sutarties nutraukimas ir pareiškejo atleidimas jo ligos (laikinojo nedarbingumo) laikotarpiu KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu istatymu nepažeidžia. KASOKT istatymo 68 straipsnio, kuris nustato socialines ir kitas su karo tarnyba susijusias garantijas, 2 dalis nustato, jog profesines karo tarnybos kariams mokama ligos pašalpa - 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dydžio pašalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu, o 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dydžio pašalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu. Apeliacinio skundo argumentai, esa atsakovas ji paliko ligos metu be lešu ir pragyvenimo šaltinio, neatitinka tikroves. Pažymetina, kad teikdamas tokius argumentus, pareiškejas nepareiške atsakovui jokiu reikalavimu, susijusiu su šiuo savo teiginiu. Byloje esanti Lietuvos kariuomenes pažyma (2009 m. rugpjucio 26 d. Nr. PD-1361) apie išmokas pareiškejui jo ligos (laikinojo nedarbingumo) laikotarpiu, taip pat pirmiau minetas isakymas del atsiskaitymo su atleidžiamu pareiškeju, patvirtina, kad KASOKT istatyme numatytos išmokos pareiškejui buvo išmoketos.

62Remdamasis išdestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino pareiškejo reikalavimo del Isakymo Nr. P-587 panaikinimo. Šis isakymas, kaip mineta pirmiau, priimtas kompetentingo pareiguno esant KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytoms šios istatymo normos taikymo salygoms. Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu skundžiamo akto panaikinimo pagrindu nenustatyta. Nepatenkines pagrindinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagristai atmete ir kitus (išvestinius) pareiškejo skundo reikalavimus.

63Teiseju kolegija, susipažinusi su apelianto argumentais, kuriais jis grindžia savo abejones del byla nagrinejusios pirmosios instancijos teismo teisejos galimo šališkumo, juos vertina kaip nepagristus. Atvejai, kuriais teisejas negali dalyvauti nagrinejant byla numatyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 47 straipsnyje. Byloje nenustatyta, jog buvo istatyme nurodytu aplinkybiu (tokiu irodymu nepateike ir apeliantas) del kuriu Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja J. M. Strumskiene negalejo nagrineti byla del pareiškejo L. J. skundo atsakovui Krašto apsaugos ministerijai ir turejo nusišalinti. Apelianto nurodyta aplinkybe, kad byla nagrinejusi teiseja yra dirbusi Krašto apsaugos ministerijoje yra teisinga, taciau ji pati savaime nesuteikia pagrindo kelti abejones del teismo nešališkumo. Pagal atsakovo atsiliepime i apeliacini skunda, taip pat viešai skelbiama teisejos biografija, J. M. Strumskiene 1994-1995 m. (prieš 15 metu) mažiau ne metus dirbo Krašto apsaugos ministerijos Tarptautiniu ryšiu departamente. Ši aplinkybe nepatenka i Administraciniu bylu teisenos istatymo 47 straipsnyje nurodyta atveju saraša kai teisejas negali nagrineti byla. Apelianto argumentai del teisejos galimo šališkumo siejant tai su aplinkybe, jog ji yra dirbusi Krašto apsaugos ministerijoje, pagristi tik prielaidomis, todel nera pagrindo konstatuoti, jog nagrinejantis byla teismas pažeide procesines teises normas ir pareiškejo teise i nešališka teisma.

64Apeliantas savo pozicija del byla nagrinejusio teismo galimo šališkumo taip pat grinde argumentu, esa teismas be motyvu atmete jo prašyma del teismo medicinines ekspertizes skyrimo. Patikrinusi byla teiseju kolegija ši apelianto argumenta vertina kaip nepagrista ir prieštaraujanti bylos medžiagai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posedžio protokolo (b.l. 116-122), pareiškejas ir jo atstovas teismo posedyje praše prijungti atitinkamus dokumentus, taip pat skirti teismo medicinine ekspertize jo sveikatos sutrikdymo priežastims nustatyti. Teismas prašymus tenkino iš dalies (dokumentus prijunge prie bylos, prašymo del ekspertizes skyrimo netenkino). Teismo posedžio protokole, priešingai ne teigia pareiškejas, yra nurodyta kokiais motyvais remesi teismas netenkindamas prašymo del medicinines ekspertizes skyrimo (nurodyta, kad priežastini ryši reikia nustatyti bendra tvarka). Pažymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas del teismo medicinos ekspertizes neskyrimo taip pat pasisake sprendime analizuodamas teises aktu nustatyta kario sveikatos sutrikdymo priežastinio ryšio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo procedura. Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija del pareiškejo prašymo skirti teismo medicinine ekspertize byloje yra motyvuota. Teiseju kolegija pažymi, kad proceso šaliu ir dalyviu prašymai (ABTI 53 str.) teismui nera privalomi. Teismas juos turi išspresti (ABTI 82 str.) atsižvelgdamas i konkrecias nagrinejamos bylos aplinkybes. Proceso dalyvio (dalyviu) prašymo (prašymu) netenkinimas pats savaime taip pat nera pagrindas teigti, kad byla nagrinejes teismas buvo šališkas.

65Patikrinusi byla teiseju kolegija konstatuoja, procesines teises normu pažeidimu byloje nenustatyta. Pagrindo taikyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 1 dali, ko prašo apeliantas, byloje nera.

66Apibendrindama išdestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktu irodymu visuma, teisingai pritaike ginco teisinius santykius reguliuojancias teises normas bei prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti pareiškejo apeliacini skunda remiantis jame išdestytais argumentais nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

67Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68pareiškejo L. J. apeliacini skunda atmesti.

69Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendima palikti nepakeista.

70Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 3. I.... 4. pareiškejas L. J. (toliau – ir pareiškejas) Vilniaus apygardos... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2009 m.... 6. 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2009 m.... 7. 3) gražinti i profesine karo tarnyba;... 8. 4) priteisti iš atsakovo tarnybini atlyginima, maistpinigius ir butpinigius... 9. Pareiškejas paaiškino, kad skundžiamu Isakymu Nr. P-587 nuo 2009 m. gegužes... 10. Pareiškejo teigimu, jis neteisetai buvo atleistas iš profesines karo... 11. Pareiškejas taip pat nurode, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. jis buvo perkeltas i... 12. Del profesines karo tarnybos sutarties nutraukimo ir išleidimo i atsarga... 13. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija praše pareiškejo skunda atmesti kaip... 14. Atsiliepime i pareiškejo skunda (b.l.14-17) paaiškino, kad pareiškejo... 15. KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas nustato, kad profesines karo... 16. Be to, pažymejo, kad pareiškejas, remdamasis KASOKT istatymo 67 straipsnio 3... 17. Pažymejo, kad KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalis nustato, jog <...>... 18. Del pareiškejo argumento, esa jam ligos metu nebuvo teikiama socialine parama... 19. Remiantis teises aktais pareiškejas savo skunde privalejo pateikti faktinius... 20. Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomene praše pareiškejo skunda... 21. Atsiliepime i skunda (b.l.37-38) pažymejo, kad profesines karo tarnybos... 22. II.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu... 24. Teismas nustate, kad Krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus, atliekancio... 25. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime remesi KASOKT istatymo 38... 26. Teismas nustate, kad pareiškejas sirgo daugiau kaip 140 dienu per paskutinius... 27. Teismas taip pat pasisake, jog Krašto apsaugos ministerija neturejo pagrindo... 28. Teismas pažymejo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškejas butu... 29. Teismas pareiškejo bei jo atstovo pozicija, esa Komisija neturi specialiuju... 30. Teismas pažymejo, jog atsižvelgiant i tai, kad teises aktai detaliai nustato... 31. Teismas nustate, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo iškeltos... 32. Teismas pabreže, kad jis negali nustatyti ligu atsiradimo priežasciu nesant... 33. III.... 34. Pareiškejas L. J. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda... 35. Apeliacini skunda grindžia tokiais motyvais:... 36. 1. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas jo procesines teise (ABTI 53... 37. 2. Po teismo posedžio sužinojo, kad byla nagrinejusi teiseja J.M.Strumskiene... 38. 3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja... 39. 4. Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja pilieciu teise gauti socialine parama... 40. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime i apelianto skunda (b. l.... 41. 1. Teismas pagristai neskyre ekspertizes, kadangi apeliantas neirode jos... 42. 2. Vien tas faktas, kad byla nagrinejusi teiseja Jura Marija Strumskiene nuo... 43. Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomene atsiliepime i apelianto... 44. Teiseju kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinis skundas atmestinas.... 47. Nagrinejamas gincas kiles del Krašto apsaugos ministerijos 2009 m. gegužes 12... 48. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnio nuostatas... 49. Ginco teisinius santykius reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo... 50. KASOKT istatymo 38 straipsnis nustato profesines karo tarnybos sutarties... 51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamo Isakymo Nr. P-587 priemimo... 52. Pareiškejo reikalavimas del Isakymo Nr. P-587 panaikinimo galetu buti... 53. Teiseju kolegija akcentuoja, kad KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13... 54. Faktas, kad pareiškejas per paskutinius 12 menesiu (nuo 2008 m. liepos 10 d.... 55. KASOKT istatymo 65 straipsnis reglamentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija... 56. Karines medicinos ekspertizes nuostatai (toliau – ir KME nuostatai),... 57. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymejo, kad karo tarnyba... 58. Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio... 59. Istatymu leidejas nustate reikalavimus, kuriu turi buti laikomasi nutraukiant... 60. Byloje esantis Lietuvos kariuomenes Lietuvos Didžiojo Kunigaikšcio Gedimino... 61. KASOKT istatymo 39 straipsnio 3 dalis leidžia nutraukti profesines karo... 62. Remdamasis išdestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 63. Teiseju kolegija, susipažinusi su apelianto argumentais, kuriais jis grindžia... 64. Apeliantas savo pozicija del byla nagrinejusio teismo galimo šališkumo taip... 65. Patikrinusi byla teiseju kolegija konstatuoja, procesines teises normu... 66. Apibendrindama išdestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad... 67. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140... 68. pareiškejo L. J. apeliacini skunda atmesti.... 69. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendima... 70. Nutartis neskundžiama....