Byla N2-2189-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Višinskienė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant pareiškėjui E. M., suinteresuotam asmeniui V. T., suinteresuoto asmens atstovams advokato padėjėjai Editai Radzevičiūtei, advokatui Artūrui Vaišvilai, suinteresuotų asmenų atstovams Simonai Bronušienei, Broniui Varnui, vertėjai Rasai Krutulytei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį pagal pareiškėjo E. M. prašymą suinteresuotiems asmenims V. T., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai,

Nustatė

2Pareiškėjas Rumunijos ir Moldovos pilietis E. M., vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau ir 1980 m. Hagos konvencija) ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau ir Reglamentas), 2009 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą grąžinti sūnų A. M., ( - ), į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (toliau ir Jungtinė Karalystė).

3Nurodė, kad jis yra A. M., gimusio ( - ), Jungtinėje Karalystėje, tėvas. Sūnaus A. M. motina yra Lietuvos Respublikos pilietė V. T.. Jis ir sūnaus motina nėra sudarę santuokos. Nuo 2005 m. pabaigos jis gyveno su sūnaus motina kartu, jų tarpusavio santykiai faktiškai buvo šeiminiai. Londone jiems gimė sūnus A., jis dalyvavo įregistruojant sūnaus gimimą Londono institucijoje. Su sūnumi V. T. keliavo į Lietuvą du kartus aplankyti V. T. šeimą, jis dėl sūnaus trumpų išvykimų į Lietuvą neprieštaravo, nes V. T. visuomet grįždavo su sūnumi į Londoną. Jam, sūnui A. ir V. viešint Lietuvoje tarp jo ir vaiko motinos kilo ginčas, todėl jis išvyko iš Lietuvos anksčiau nei planavo, o sūnus ir V. liko Lietuvoje. V. T. 2008 m. liepos 16 d. elektroniniu laišku pranešė, kad jų santykiai yra baigti, o 2008 m. liepos 18 d. atvyko į Jungtinę Karalystę be sūnaus, pasiėmė savo daiktus ir pasakė, kad nesidalins vaiko priežiūra iki vaikui sukaks 6 metai, pasiūlė ginčą spręsti teismo būdu. Dėl to jis kreipėsi į Tarptautinę vaikų grobimo ir kontaktų instituciją. Kadangi sūnus A. M. buvo neteisėtai išvežtas ir yra laikomas Lietuvoje be jo sutikimo, prašo grąžinti sūnų A. M. į jo gimimo ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaiko įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinė Karalystė. A. M., kaip ir pareiškėjas, yra nuolatinis Jungtinės Karalystės gyventojas, kadangi pareiškėjo E. M. įprastinė gyvenamoji vieta yra ( - ), Jungtinėje Karalystėje, motina V. T. ir sūnus gyveno kartu su pareiškėju, iki sūnaus gimimo V. T. dirbo ( - ), kuri V. suteikė devynių mėnesių motinystės atostogas, taip pat V. T. gavo išmokas vaikui. Pareiškėjas pagal Jungtinės Karalystės įstatymus turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir vaiko motina, kadangi dalyvavo registruojant vaiko gimimą, todėl automatiškai įgijo atsakomybę kaip vaiko tėvas. Neteisėtas sūnaus išvežimas ir laikymas be jo (pareiškėjo) sutikimo kitoje šalyje, pažeidžia 1980 m. Hagos konvencijos 3 straipsnį, Vaiko teisių konvencijos 10 straipsnio 2 punktą, t. y. galimybę vaikui bendrauti su abiem tėvais.

4Pareiškėjas E. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnio sąlygos buvo įvykdytos ir yra įrodyta, o suinteresuotas asmuo V. T. dėl to nesiginčijo, kad vaiko išvežimo iš Jungtinės Karalystės metu jis turėjo sūnaus globos teises ir pagal Anglijos įstatymus turi visas tėvo teises ir pareigas vaikui. Kadangi vaiko tėvai gyveno kartu iki ieškovė su sūnumi išvyko iš Jungtinės Karalystės, abu dalijosi vaiko tėvų teisėmis ir pareigomis, nereikėjo jokio oficialaus susitarimo ar teismo nustatytos globos. Sūnaus grąžinimas į Jungtinę Karalystę yra pilnai pateisinamas pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnį. Nei viena iš 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsnio nuostatų negali būti taikoma, nes nepaisant 13a straipsnio, pareiškėjas turėjo globos teises iki vaiko neteisėto išvežimo, pareiškėjas neleido ir nesutiko su vaiko išvežimu ar laikymu ne Jungtinėje Karalystėje, pareiškėjas pranešė Forest Gate vietos policijai iš karto, kai suvokė, kad sūnus yra neteisėtai laikomas už Jungtinės Karalystės ribų, nedelsiant pateikė prašymą Anglijos centrinei institucijai dėl vaiko grąžinimo, reikalavo grąžinti vaiką. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad grąžinus vaiką jam bus padaryta psichologinė ar fizinė žala, ar vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją, duomenų, kad vaikas kada nors tokią žalą patyrė. Vaikas negali prieštarauti dėl jo grąžinimo į kilmės šalį, kadangi jis yra tokio amžiaus ir brandos, kai netikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Vaiko globos teisės nustatymas nepatenka į šią bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją, todėl jei suinteresuotas asmuo V. T. siekia vaiko globos, ji gali tai padaryti tik grąžinusi vaiką į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Jungtinę Karalystę.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. M. palaikė prašyme ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir prašė tenkinti jo prašymą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką A. M., gimusį ( - ), į vaiko kilmės šalį – Jungtinę Karalystę. Taip pat nurodė, kad vaikas į Lietuvą atvyko 2008 m. birželio 8 d. pasisvečiuoti, Lietuvoje turėjo būti vieną mėnesį. Vaikas turi būti grąžintas į kilmės šalį, kad toje šalyje būtų išspręstas vaiko globos klausimas. Nurodė, kad sutinka V. T. nupirkti bilietą į Angliją, tačiau nesutinka teikti jai išlaikymo, sudaryti sąlygas gyventi Anglijoje.

6Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu į pareiškėjo E. M. prašymą prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad ji nuo gimimo gyveno Lietuvoje, 2005 m. pabaigoje laikinai išvyko į Londoną užsidirbti, nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje neplanavo, užsidirbusi pinigų ketino grįžti į Lietuvą, jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir išliko ( - ), Lietuvoje. Londone užsimezgė artimas ryšys tarp jos ir pareiškėjo, gimė sūnus A.. Kadangi buvo siekiama pažymėti sūnaus A. lietuvišką kilmę ir nuolatinį vaiko ryšį su Lietuva, taip pat dėl to, kad buvo planuojama grįžti į Lietuvą, A. M. buvo suteikta Lietuvos pilietybė, išduotas lietuviškas pasas ir lietuviškas gimimo liudijimas. Pareiškėjas, vaiko tėvas E. M. sutiko, kad sūnui būtų suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, pasirašė sutikimo dokumentus. Jokia kita pilietybė A. M. nebuvo suteikta. Po sūnaus gimimo pareiškėjas ir ji nuolat pykosi dėl sunkios finansinės padėties, kuri vis blogėjo. Pareiškėjas Londone gyveno šešerius metus, turi leidimą ten gyventi nuolat be teisės kreiptis dėl pašalpų skyrimo. Pareiškėjas verčiasi atsitiktiniais elektriko darbais, neturėjo nuolatinės darbo vietos, nuolatinių pajamų per visą bendravimo laiką su ja. Pareiškėjo pajamos per metus yra apie 10 972 GBP, arba apie 914,33 GBP per mėnesį, t. y. mažesnės nei minimali mėnesinė alga, nustatyta Didžiosios Britanijos minimalaus darbo užmokesčio įstatymu (the National Minimum Wage Act 1998) ir Minimalaus darbo užmokesčio nuostatų (the National Minimum Wage Regulations 1999 (Amendment) Regulations 2007) 11 (4) punktu, todėl iš savo gautų pajamų per mėnesį pareiškėjas vos galėdavo išsilaikyti pats. Ji nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. pasiėmė motinystės atostogas, gimus sūnui rūpinosi vaiku, nebedirbo. Motinystės išmokas, t.y. apie 600 GBP per mėnesį, nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. jai mokėjo darbdavys ( - ), nuo 2008 m. gegužės mėn. ji nebebūtų gavusi jokių pašalpų ar kitokių pajamų Londone. Pareiškėjas jokių išmokų vaikui negavo, nei jos, nei sūnaus išlaikyti nenorėjo ir negalėjo, auklės samdyti nesutiko, pats vaiko neprižiūrėjo, todėl ji negalėjo pradėti dirbti. Dėl finansinių sunkumų ji su sūnumi 2008 m. kovo mėn. pabaigoje grįžo į Lietuvą, o 2008 m. balandžio 28 d. grįžo į Londoną. Tačiau dėl finansinių sunkumų, taip pat dėl to, kad šalia nuomojamo būsto prasidėjo statybos, vaikas dėl jos nesutarimų su pareiškėju, statybų keliamo triukšmo, dulkių tapo irzlus, pradėjo prastai miegoti. Dėl to ji, pasitarusi su pareiškėju, neribotam laikui grįžo gyventi į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. 2008 m. birželio mėn. 2 d., įsteigė nepilnamečio A. M. nuolatinę gyvenamąją vietą ( - ), Lietuvoje. Pareiškėjas sutiko, kad sūnus A. M. neterminuotai apsigyventų Lietuvoje, kadangi neprieštaravo, kad ji susirinktų didžiąją dalį savo ir vaiko daiktų, grįžimo laikas į Jungtinę Karalystę nebuvo nustatytas ir bilietai grįžti nebuvo nupirkti, pareiškėjas pats 2008 m. liepos 7 d. atvyko į Lietuvą pažiūrėti kaip įsikūrė jo sūnus, atvežė sūnaus daiktus. Be to, pareiškėjas nėra įgijęs teisių globoti vaiką nei teismo sprendimu, nei kompetentingos institucijos aktu, nei tėvų tarpusavio sutarimu. Pareiškėjas niekuomet vaiku nesirūpino, išlaikymo jam neteikė, nuo 2008 m. liepos mėnesio nelankė, todėl tai, kad vaiko tėvai gyveno kartu, neįrodo pareiškėjo de facto atsiradusių globos teisių ir teisės reikalauti grąžinti vaiką. Be to, pareiškėjas neginčija, kad sūnus turi gyventi su motina, ginčija tik valstybę, kurioje vaikas gyvens, tuo tarpu vaiko motina neturi finansinių galimybių gyventi Londone, o pareiškėjas negali ir nenori išlaikyti jos ir sūnaus A.. Šios aplinkybės įrodo, kad buvo teisėtas susitarimas tarp pareiškėjo ir jos dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo, todėl vienašališkas pareiškėjo nuomonės pakeitimas nesudaro pagrindo reikalauti grąžinti A. M. į Jungtinę Karalystę. Vaikas į Lietuvą atvyko teisėtai, neribotam laikui, čia teisėtai įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o Jungtinė Karalystė nebėra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. 2008 m. liepos 17 d. ji savo tėvų namų adresu deklaravo savo ir sūnaus A. gyvenamąją vietą, sudarė sutartį su AB SEB banku, A. yra gydomas Lietuvos gydytojų, ji ieško darbo Lietuvoje, yra užsiregistravusi darbo biržoje, jai ir sūnui A. padeda jos tėvai ir brolis. Be to, A. M. jau devynis mėnesius (nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. iki 2008 m. kovo 27 d. bei nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2008 m. birželio 1 d., iš viso 224 dienų, gyveno Londone, Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2008 m. balandžio 28 d. bei nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2009 m. vasario 18 d., iš viso 292 dienų, gyveno Lietuvos Respublikoje), t. y. didesnę savo gyvenimo dalį, yra praleidęs ne Jungtinėje Karalystėje, bet Lietuvos Respublikoje.

7Grąžinus vaiką A. M. į Jungtinę Karalystę jam bus padaryta fizinė ir psichinė žala, jis paklius į kitas netoleruotinas situacijas, nes ji (suinteresuotas asmuo) su sūnumi išvyko iš Jungtinės Karalystės dėl sudėtingos finansinės padėties, dėl to, kad trise gyventi 14 kvadratinių metrų kambaryje buvo neįmanoma, o pareiškėjas nedėjo pastangų pagerinti buitį, pareiškėjas ir ji nuolat konfliktavo, todėl sūnus tapo nervingas, irzlus, prastai miegodavo. Ji sutinka persikelti į Londoną, jei pareiškėjas užtikrins pakankamą išlaikymą sūnui, vaiko teisę į normalų būstą, tačiau pareiškėjas atsisako tokias garantijas suteikti, siūlo jai pačiai susirasti būstą. Tai rodo, kad įtampa tarp pareiškėjo ir jos yra dar labiau padidėjusi. Vaikas būdamas Lietuvoje nepatiria sunkumų, kurie nulėmė vaiko nuolatinės vietos pasikeitimo būtinybę, tačiau tuo atveju, jei vaikas būtų grąžintas į Londoną, jis patirtų stresą, jo gyvenimo sąlygos iš esmės pablogėtų, nes vaiko perkėlimas iš 120 kvadratinių metrų ploto namo su nuosavu kiemu į 14 kvadratinių metrų ploto kambarį pakenktų vaiko emocinei būklei ir jo sveikatai, sukeltų emocinį stresą, dėl vykstančių statybų vaikas nebegalėtų žaisti kieme, todėl jo grąžinimas į Londoną pakenktų vaiko sveikatai, aktyvumui, dėl prastos finansinės padėties vaikas nebegalėtų gauti visaverčio maitinimo, o jai pradėjus dirbti, vaikas nebematytų motinos. Nors pareiškėjas reikalauja grąžinti vaiką į Londoną, tačiau nepateikė jokių duomenų kaip gyvens vaikas, nesudarė ir neužtikrino jokių vaiko ir jos gyvenimo sąlygų Londone, todėl nesant jokio stabilumo, vaiko poreikių užtikrinimo garantijų ir įvertinant stresą, kurį vaikas patirs pakeitus jo kasdienę gyvenamąją aplinką, akivaizdu, kad vaiko grąžinimas į jo kilmės šalį pakenks vaiko emocinei, psichologinei būsenai ir sukels vaikui didelius išgyvenimus. Taip pat turi būti įvertinti glaudūs vaiko ir jos (vaiko motinos), vaiko ir jos tėvų, brolio ryšiai, taip pat vaiko, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, ryšys su Lietuvos valstybe, kuriuos nutraukus vaiko gyvenimo sąlygos iš esmės pablogės ir visų veiksnių visuma gali turėti neigiamą poveikį vaikui. Pareiškėjas neturi jokio poreikio bendrauti su vaiku, yra nusiteikęs priešiškai vaikui, vaiko motinai, jos artimiesiems. Ji sutinka su sūnumi vykti į Londoną, jei pareiškėjas atlygintų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

8Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. T., jos atstovai advokato padėjėja Edita Radzevičiūtė, advokatas Artūras Vaišvila palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį.

9Suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Simona Bronušienė prašė pareiškimą dėl vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. iš Jungtinės Karalystės centrinės institucijos, paskirtos pagal 1980 m. Hagos konvenciją, gavo E. M. prašymą dėl neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomo vaiko A. M. grąžinimo į Jungtinę Karalystę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, V. T., siekdama išsiaiškinti dėl vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį. V. T. išreiškė sutikimą, kad pareiškėjas E. M. lankytų sūnų, bendrautų su juo ir dalyvautų jį auklėjant, V. T. sutiko su sūnumi grįžti į Jungtinę Karalystę, jei pareiškėjas E. M. sudarytų tinkamas sąlygas. Nurodė, kad palaiko suinteresuoto asmens V. T. argumentus dėl to, jog vaiko grąžinimas į Jungtinę Karalystę pagal tuos duomenis, kurie yra byloje, gali sąlygoti vaiko atsidūrimą netoleruotinose sąlygose. Tai reiškia, kad byloje nėra įrodymų, jog vaikas bus tinkamai apsaugotas, jam esant tokioje situacijoje. E. M. nepateikė įrodymų apie tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas. Pažymėjo, kad netoleruotina situacija neapsiriboja vien psichine žala vaikui, tokia situacija gali būti ir netinkamos gyventi sąlygos. Pareiškėjas E. M. realiai vaiku nesirūpino, visą vaiko priežiūrą atliko V. T., pareiškėjas tik fiziškai buvo tuose pačiuose namuose. Dėl to negalima teigti, kad vaiką grąžinus į Jungtinę Karalystę, pareiškėjas galės juo tinkamai rūpintis. Taip pat turi būti įvertinta, kad vaiko ryšys su motina yra esminis, nors juo rūpintis gali tiek motina, tiek tėvas, tačiau įrodymų, kad tėvas galėtų vaiku tinkamai pasirūpinti, nėra. E. M. nerodė iniciatyvos bendrauti su vaiku tiesiogiai, nelabai supranta, kas tai yra. Tai įrodo pareiškėjo prašymas, perduotas per Anglijos centrinę instituciją, devintą valandą ryto atvežti vaiką į Kauno aerouostą, kad E. M. galėtų 30 minučių pabendrauti su vaiku. Tai nėra pilnavertis bendravimas su vaiku, pareiškėjas E. M. demonstruoja savo nusistatymą prieš vaiko motiną V. T. ir jos šeimą. Tinkamų sąlygų sudarymas - tai ir vaiko normalaus bendravimo su motina ir tėvu užtikrinimas. E. M. atsisako taikiai spręsti ginčus tiek dėl vaiko grąžinimo, tiek dėl vaiko globos. Tarp jo ir suinteresuoto asmens V. T. kyla nesutarimų dėl skirtingos pasaulėžiūros, požiūrio į vaiko auklėjimą, be to, pareiškėjas net smulkmenose nesutinka nusileisti. Prašė teismo vadovautis 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsniu, kad vaikas paklius į netoleruotinas sąlygas, atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad vaikas negalės normaliai vystytis jo kilmės valstybėje dėl to, kad tėvai ar vienas iš tėvų nevykdo ar nederamai atlieka savo pareigas, arba dėl objektyvių sąlygų nebuvimo. Vaiką grąžinus į Jungtinę Karalystę vaikas gali pakliūti į netoleruotinas sąlygas, nes nebus galimybių užtikrinti tinkamų jo gyvenimo sąlygų, bendravimo su motina, vaiko priežiūros. Kaip matyti iš bylos, dėl sunkios finansinės padėties E. M. kreipėsi dėl valstybės garantuojamosios teisinės pagalbos Lietuvoje suteikimo, tai reiškia, kad E. M. sunku finansiškai save patį išlaikyti, jau nekalbant apie tai, kad jis turėtų galimybę mokėti už vaiko priežiūrą Londone.

10Suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas Bronius Varnas teismo posėdyje prašė pareiškimą dėl vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. T. nenusižengė 1980 m. Hagos konvencijos normoms, nes atvyko į Lietuvą su vaiku turėdama vaiko tėvo, pareiškėjo E. M., leidimą. Tiek V. T., tiek A. M. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjas E. M. neginčijo Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo A. M.. Pareiškėjui vaikas yra reikalingas tik Anglijoje, nesvarbu, ar sūnus bus grąžintas vienas, ar kartu su motina, pareiškėjui nesvarbu, kur ir su kuo vaikas gyvens, kaip vaikas gyvens, kokiomis sąlygomis, kas vaiku rūpinsis, dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, išlaikymo su vaiko motina nesitarė. E. M. reikalavimai grąžinti vaiką yra bekompromisiai, paremti ambicijomis. Šiuo metu A. M. turi Lietuvoje geras sąlygas, atitinkančias vaiko interesus, auga saugioje aplinkoje, tarp jį mylinčių žmonių, yra prižiūrėtas, E. M. netrukdoma bendrauti su vaiku. Jei pareiškėjas galėtų sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas V. T. ir vaikui Londone, tai V. T. ir A. M. galėtų vykti ir būti Jungtinėje Karalystėje, kol bus išspręstas vaiko globos klausimas, kiti teisiniai su vaiku susiję klausimai. Nurodė, kad motinos ir vaiko išskirti negalima. Jei pareiškėjas E. M. nori, kad vaikas grįžtų į Londoną, jis turi užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas motinai ir vaikui.

11Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinęs jų rašytinius paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 1989 m. lapkričio 20 d., Vaiko teisių konvencija, nacionaline ir tarptautine teismų praktika tarptautinio vaikų grobimo bylose, atsižvelgdamas į prioritetinius šioje byloje mažamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pareiškėjo E. M. prašymas dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį atmestinas.

12Lietuvos Respublikos teismų kompetencija nagrinėti šią bylą seka iš 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 bei 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinėse bylose aspektų. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 normos tiesiogiai nenustato, koks teismas kompetentingas nagrinėti bylą dėl vaiko grąžinimo vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atveju. Tačiau Reglamento preambulės 17 punkte yra pasakyta, kad vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atvejais, vaiko grąžinimas turėtų būti užtikrinamas nedelsiant ir šiuo tikslu turėtų ir toliau būti taikoma 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija, papildoma šio Reglamento, ypač 11 straipsnio nuostatomis. Valstybės narės, į kurią arba kurioje vaikas buvo neteisėtai išvežtas arba negrąžintas, teismai turėtų galėti pasipriešinti jo negrąžinti konkrečiais tinkamai pateisinamais atvejais. Taigi Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 nukreipia į 1980 m. Hagos konvenciją. 1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuo vaiko grobimo praėjo mažiau kaip vieneri metai, bylą nagrinėja valstybės narės, kurioje yra vaikas, teismas. A. M., kurį jo tėvas prašo grąžinti į jo kilmės valstybę Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, gyvena Lietuvoje ne daugiau kaip vieneri metai, todėl šią bylą nagrinėti turi kompetenciją Lietuvos Respublikos teismas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. redakcija, Nr.X-1809) 7 straipsnio 2 dalį bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui.

13Pareiškėjas E. M. 2009 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą grąžinti sūnų A. M., gimusį ( - ), į jo kilmės šalį. Teismas bylą pagal šį pareiškėjo prašymą išnagrinėjo, nepažeisdamas Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto šešių savaičių termino. Pareiškėjui, kuris prašė sugrąžinti vaiką, buvo suteikta teisė būti išklausytam, t. y. jis buvo išklausytas teismo posėdžiuose, kurie įvyko 2009 m. vasario 18 d. ir 2009 m. kovo 2 d., suteikta galimybė teikti paaiškinimus raštu (Reglamento 11 straipsnio 5 dalis). Taikant 1980 m. Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsnius, turi būti užtikrinta, kad proceso metu vaikui būtų suteikta galimybė išklausytam, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ar brandumo laipsnio (Reglamento 11 straipsnio 2 dalis). A. M. yra gimęs ( - ), t. y. jo amžius yra toks, kuris leidžia daryti išvadą, jog jis dėl amžiaus yra nesubrendęs sąmoningai reikšti savo minčių, išsakyti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras, todėl jis nebuvo išklausytas teismo posėdyje.

14Iš šioje byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad A. M. tėvas E. M., turintis Rumunijos ir Moldovos pilietybę, ir jo motina V. T., turinti Lietuvos Respublikos pilietybę, nuo 2005 metų pabaigos apsigyveno kartu Londone. Jiems gyvenant kartu ( - ) gimė sūnus A. M.. Pagal 1953 m. Gimimų ir mirčių registravimo įstatymą Newham registravimo apylinkėje, Newham savivaldybėje Londone buvo įregistruotas A. M. gimimas, įrašo Nr. 253, vaiko tėvas nurodytas E. M., motina – V. T., pranešėjai apie vaiko gimimą nurodyti tėvas ir motina (T. 1, b. l. 16, 17). A. M., gimusio ( - ), tėvai, pareiškėjas E. M. ir suinteresuotas asmuo V. T., nėra sudarę santuokos. Pagal Tarptautinio vaikų grobimo ir kontaktų skyriaus (International Child Abduction & Contact Unit) pateiktą informaciją, 2003 m. gruodžio 1 d. pasikeitė Anglijos įstatymai, 2003 Nr.3079 (C117) dėl vaikų ir jaunimo Anglijoje ir Velse, kuriuo įteisinamas 2002 m. įvaikinimo ir vaikų įstatymo 111 skyrius, jei yra abu tėvai, kai vaiko gimimas yra registruojamas pagal 1953 m. Gimimų ir mirčių registravimo įstatymą, nesusituokusiam tėvui automatiškai priskiriama tėvo atsakomybė už vaiką (T. 1, b. l. 105). Gimęs vaikas gyveno kartu su tėvu ir motina gyvenamojoje patalpoje, esančioje ( - ). Pareiškėjas E. M. turi neterminuotą leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje, dirba, suinteresuotas asmuo taip pat dirbo Jungtinėje Karalystėje, gavo darbo užmokestį, išmokas, gimus vaikui. Taigi yra pagrindas nustatyti, kad A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ten, kur gyveno tėvai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad teismo sprendimu, įstatymo nustatyta tvarka ar vaiko A. M. tėvų tarpusavio susitarimu buvo nustatyta, kad vaiko globą įgyvendina tik vaiko motina, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo jo gimimo yra Lietuvos Respublikoje. Dėl to daroma išvada, kad vaiko tėvai įgyvendina vaiko globą kartu, kad vienas iš tėvų teisių turėtojas negali spręsti dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos be kito tėvų pareigų turėtojo sutikimo, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, jo kilmės vieta yra Jungtinė Karalystė.

15Vaikui A. M. yra suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (T. 1, b. l. 190), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2007 m. gruodžio 14 d. išduotas gimimo liudijimas, įrašo ( - ) (T. 1, b. l. 191), tačiau ne pilietybė apsprendžia nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.14 straipsnis).

16Pareiškėjo E. M. ir suinteresuoto asmens V. T. paaiškinimais nustatyta, kad 2008 m. birželio mėnesio pradžioje jų sūnus su motina (V. T.) atvyko į Lietuvos Respubliką. Šioje nutartyje nurodytina, kad atvyko 2008 m. birželio mėnesio pradžioje, nes pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo skirtingai nurodo atvykimo dieną, t. y. pareiškėjas nurodo, kad atvyko 2008 m. birželio 8 d., suinteresuotas asmuo nurodo, kad atvyko 2008 m. birželio 2 d., o neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti konkrečią atvykimo dieną, nepateikta. V. T. su sūnumi atvyko pas savo artimuosius (tėvus), kurie gyvena ( - ). Pareiškėjas nurodė, kad jo sūnus su motina Lietuvoje turėjo svečiuotis vieną mėnesį, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad atvyko tam, jog gyventų nuolatinai, o 2009 m. kovo 2 d. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėju buvo sutarusi, kad vyksta neribotam laikui, vasarai, o po to spręs klausimą pagal situaciją, priklausomai nuo to, ar pareiškėjui pavyks susirasti darbą, ar pagerės gyvenimo sąlygos Londone. Įvertinus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus apie atvykimo į Lietuvą aplinkybes, apie jų Londone turėtą labai mažą gyvenamąjį plotą, atsižvelgiant į tai, kad nepaneigti suinteresuoto asmens paaiškinimai apie pradėtas statybas prie jų turėto būsto, labiau tikėtina, kad buvo planuojama Lietuvoje praleisti vasarą. Nepripažintini pagrįstais suinteresuoto asmens V. T. paaiškinimai, kad pareiškėjas sutiko, jog vaikas nuolatinai apsigyventų Lietuvoje, nes tokie įrodymai nepateikti. Dėl to darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo V. T. neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jos atsisakymas po atostogų grąžinti vaiką į kilmės šalį negali būti pripažintas pagrįstu.

17Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte pasakyta, kad neteisėtas vaiko išvežimas ir negrąžinimas tais atvejais, kai yra pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymu nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo, ir jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge, ar jų su niekuo nesidalijant, arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui. 1980 m. Hagos konvencijos 3 straipsnis neteisėtą vaiko išvežimą ar laikymą apibūdina analogiškai, kaip ir Reglamento 2 straipsnio 11 punktas. Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 3 straipsnį vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; ir b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 5a straipsnį „globos teisės“ apima teisę rūpintis vaiku, visų pirma nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Taigi pareiškėjas pagal aukščiau minėtą įstatymą yra įgijęs globos teisę, turi teisę rūpintis vaiku, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Pasibaigus atostogų laikui vaiko laikymas nenuolatinėje jo gyvenamojoje vietoje be vaiko tėvo sutikimo, jo negrąžinimas į kilmės šalį, esant bendrai tėvų globai, pažeidžia vaiko tėvo globos teises ir yra neteisėtas.

18Formaliai laikantis 1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento nuostatų, atsižvelgiant į nuostatą, kad Reglamentu ypač siekiama atgrasyti nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, o grobimo atveju – pasiekti, kad vaikas būtų sugrąžintas nedelsiant, kaip kad nurodė Teisingumo Teismas 2008 m. liepos 11 d. byloje C-195/08 PPU Rinau v. Rinau, ir į vien tik vaiko tėvo (pareiškėjo E. M.) interesus, būtų galima padaryti formalią prielaidą, kad pareiškėjo reikalavimas nedelsiant grąžinti vaiką į kilmės šalį galėtų būti tenkinamas, tačiau šis reikalavimas negali būti tenkinamas, atsižvelgiant į mažamečio vaiko teises ir jo teisėtus interesus, į tai, kad reikalavimo patenkinimas pakenktų vaiko gerovei, padarytų žalą vaiko interesams.

19Priežastys ir įrodymai, dėl kurių mažametis A. M. negrąžinamas į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

20Kaip jau buvo minėta, šioje byloje mažamečio vaiko A. M. teisės ir teisėti interesai yra prioritetiniai, negali būti leidžiama pakenkti jo gerovei. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl šios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingą vaiko apsaugos būtinumą, kuri yra būtina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Šios Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pažymėtina, kad pagal šios Konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tėvų pagrindinis rūpestis turi būti vaiko interesai. Pareiškėjo nurodomi argumentai, dėl kurių jis reikalauja grąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę nedelsiant, leidžia daryti išvadą, kad ne vaiko interesai jam yra svarbiausi. Pareiškėjas nurodė, kad vaikas turi būti grąžintas į Jungtinę Karalystę tam, kad šioje šalyje būtų išspręstas vaiko globos klausimas. Vien tik tam, kad būtų išspręstas toks klausimas nėra pagrindo grąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę tam laikui, kol bus sprendžiamas vaiko globos klausimas. Teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė, kad sieks, jog jam būtų pripažinta vaiko globa, nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nurodė, kad dar tarsis su teisininkais dėl šio klausimo. 1980 m. Hagos konvencijos tikslas, kaip išdėstyta šios Konvencijos preambulėje, yra tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas, nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti teisės matytis su vaiku apsaugą. Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad vaiko motinai su vaiku atvykus į Lietuvą ir būnant Lietuvoje, kol tėvai išsispręs globos klausimą, vaikui atsiras ar jau atsirado žalingi padariniai.

21Mažametis vaikas A. M. Jungtinėje Karalystėje iki atvykimo į Lietuvą 2008 m. birželio mėnesio pradžios buvo faktiškai gyvenęs apie 7 septynis mėnesius, juo nuo pat gimimo rūpinosi ir visąlaik prižiūrėjo jo motina V. T., kuri nedirbo ir visą laiką ir dėmesį skyrė sūnui, todėl negalima daryti išvados, kad vaikas buvo prisitaikęs prie gyvenamosios aplinkos Londone, kad jo išvežimas iš Londono į Lietuvą jam padarė žalą. Byloje buvo pateikti įrodymai apie vaiko gyvenimo sąlygas Londone, t. y. iš pateiktų pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimų, nuotraukų ir filmuotos medžiagos matyti, kad vaiko gyvenimo sąlygos Londone nebuvo pakankamai geros. Vaikas su tėvais gyveno mažame kambaryje, nepaneigti V. T. argumentai apie šalia jų gyvenamosios patalpos pradėtas statybas, kurios taip pat blogina vaiko gyvenimo sąlygas. Byloje esantys duomenys apie vaiko tėvų turtinę padėtį, leidžia daryti išvadą, kad jie neturėjo ir šiuo metu neturi galimybių pagerinti vaikui gyvenimo sąlygų Londone. Iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktų teismui duomenų apie vaiko padėtį Lietuvoje matyti, kad Lietuvoje jam yra užtikrintos geros, saugios, jo poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad suinteresuotas asmuo V. T. su sūnumi gyvena ( - ), suinteresuoto asmens tėvams priklausančiame name, berniukas dabartinėje aplinkoje jaučiasi labai gerai, yra linksmas, guvus, judrus, bendraujantis, yra mylimas. Taip pat nurodė, kad vaikas yra gerai prisitaikęs prie naujos aplinkos. Pagal bylos duomenis pareiškėjo santykiai su vaiko motina, jos artimaisiais yra konfliktiški, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad vaiko tėvui buvo neleidžiama bendrauti su vaiku.

221980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnis numato atvejus, kai valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad: a) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas; arba b) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.

23Įvertinus šioje byloje vaiko gyvenimo sąlygas, kuriose jis gyveno Londone, ir kuriose gyvena Lietuvoje, vaiko glaudžius emocinius ryšius su motina, kuri juo visąlaik rūpinosi ir prižiūrėjo nuo pat gimimo, į tai, kad motina taip pat turi globos teisę, vaiko motinos finansinę padėtį, pareiškėjo kategorišką atsisakymą užtikrinti vaiko motinai gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje, nesant duomenų, kaip pareiškėjas Londone užtikrins sąlygas vaikui augti ir vystytis, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsisakyti grąžinti vaiką, konstatuojant, jog yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jis paklius į netoleruotiną situaciją (1980 m. Hagos konvencijos 13b straipsnis). Jau buvo minėta, vaiką ir motiną sieja glaudus tarpusavio emocinis ryšys, ji nuo pat gimimo visąlaik buvo su vaiku ir jį pastoviai prižiūrėjo, ji rūpinosi vaiko gerove, todėl vaiko grąžinimas į Jungtinę Karalystę yra galimas tik kartu su motina. Priešingu atveju, vaikas paklius į netoleruotiną situaciją. Neatmetama prielaida, kad vaikas gali patirti ir psichinę žalą, kai jis bus atskirtas nuo motinos. Vaikas su motina grįžti į buvusią jų gyvenamąją vietą Londone negali, nes tarp jos ir vaiko tėvo yra konfliktiški santykiai, todėl jų gyvenimas viename mažame kambaryje su vaiko tėvu, traumuos vaiką. Vaikui yra reikalinga ramybė, saugi aplinka. Be to, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi įgūdžių ir žinių, kaip nuolat rūpintis mažu vaiku. Vaikas niekada nebuvo paliktas auklės ar kito pašalinio asmens priežiūrai, jį pastoviai prižiūrėjo motina, todėl vaiko atskyrimas nuo motinos ir vaiko perdavimas išimtinei tėvo globai, kai tokia nėra nustatyta, neatitinka vaiko interesų. Pareiškėjas byloje nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, kaip jis maksimaliai užtikrins mažamečio vaiko poreikius ir interesus, sudarys sąlygas vaikui augti ir vystytis, kaip užtikrins vaiko poreikius, pastovią kasdieninę vaiko priežiūrą.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-403/2008, išaiškino, kad 1980 m. Hagos konvencijos 13b straipsnyje nurodyta ,,didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį“ apima kraštutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sąlygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pvz. karo padėties).

25Šioje byloje, nagrinėjamoje pagal pareiškėjo E. M. prašymą, nėra nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis, kad naudoja smurtą. Šioje byloje kraštutine aplinkybe, patvirtinančia būsimą žalos vaiko interesams atsiradimo tikimybę, vaiką grąžinus į jo kilmės valstybę, pripažintina aplinkybė – mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos, su kuria jį sieja glaudus tarpusavio emocinis ryšys, ir kuriai neatimta ar apribota globos teisė, ir kuri neturi finansinių galimybių apsigyventi Jungtinėje Karalystėje iki bus išspręstas vaiko globos klausimas, ir pareiškėjo atsisakymas užtikrinti vaiko ir jo motinos gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje. Ši išvada padaryta remiantis vaiko tėvų, suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr.A1-87 yra įgaliota vykdyti centrinei įstaigai priskirtas funkcijas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos srityje pagal 1980 m. Hagos konvenciją, suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, kuriam suteikta teisė atstovauti vaiko interesams, ginti vaiko teises ir interesus pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos nuostatų 7 punktą, paaiškinimais.

26Kaip jau buvo minėta, vaikas turi būti grąžintas kartu su motina. Pareiškėjas atsisakė sudaryti sąlygas jai gyventi Jungtinėje Karalystėje, sutiko tik nupirkti bilietą. Pagal bylos duomenis vaiko motina nėra įgijusi nuosavybės teise gyvenamosios patalpos Jungtinėje Karalystėje, ji augindama vaiką nedirbo, todėl akivaizdu, kad neturi pajamų, iš kurių galėtų nuomoti gyvenamąją patalpą, gautas pašalpas ji turi naudoti vaiko poreikiams tenkinti, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas reguliariai ir pastoviai nuo 2008 m. birželio mėnesio teikė vaikui išlaikymą. Pareiškėjas 2009 m. vasario 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis išvykdamas iš Lietuvos 2009 metų liepos mėnesį, kai susipyko su vaiko motina, padėjo ant stalo vaiko motinai 300 GBP ir 2000 Lt, tačiau ši aplinkybė nepagrįsta įrodymais. Taigi tam, kad vaikas su motina galėtų atvykti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje reikalingos pajamos, kurių motina neturi. Teismas atsižvelgia į tai, kad ekonominės krizės metu vaiko motinai ypač būtų sunku įsikurti Jungtinėje Karalystėje, susirasti darbą ir gauti pajamų. Anglijos dienraštis „The Daily Telegraph“ internetinėje dienraščio versijoje http://www.telegraph.co.uk/finance/ įsteigė skiltį „Recesija“, kurioje pranešamos paskutinės naujienos, analizuojamos nedarbo, pramonės, bendro vidaus produkto (BVP) ir infliacijos problemos. 2009 m. kovo 5 d. straipsnyje „PriceWaterhouseCoopers“ įspėja verslą ruoštis 5 procentų BVP sumažėjimui“ („PwC warns businesses to prepare for 5pc GDP fall”), parengtame pagal „PriceWaterhouseCoopers“ ekonomistų ataskaitą, pranešama, kad Jungtinėje Karalystėje „gili recesija tęsis visus 2009 metus ir nusitęs į 2010 metų pradžią, kaip augančio nedarbo, krintančių nekilnojamojo turto kainų, galimybių paimti kreditus sumažėjimo ir sulėtėjusio globalinio augimo pasekmė“.

27Teismo išvada, kad pareiškėjas turi skirti pakankamą pinigų sumą vaiko motinos išlaikymui ar užtikrinti jai gyvenimo sąlygas, kai ji su vaiku grįš į vaiko kilmės šalį, ir pareiškėjui atsisakius tai padaryti, negali būti tenkinamas jo prašymas, grindžiama sprendimais, priimtais bylose HC/E/AU 995 [24/06/2008;Full Court of the Family Court of Australia;Appellate Court] Kilah & Director-General, Department of Community Services [2008] FamCAFC 8, HC/E/IL 832 [26/03/1997;Supreme Court (Israel); Appellate Court Civil appeal 4391/96 Ro v. Ro.

28Byloje nėra duomenų, kad bus imtasi priemonių užtikrinti vaiko ir motinos gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje iškart, kai jie ten atvyks, todėl byloje netaikytina Reglamento 11 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri numato, kad teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką asmeniui, kuris prašė sugrąžinti vaiką, remdamasis Hagos konvencijos 13b straipsniu, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus.

29Dėl aukščiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių netenkintinas pareiškėjo E. M. prašymas dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką A. M., gimusį ( - ), į vaiko kilmės šalį – Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę.

30Įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi taikytos laikinąsios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

31Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes netenkintinas suinteresuoto asmens V. T. prašymas išreikalauti įrodymus apie pareiškėjo turimas gyvenimo sąlygas, jų tinkamumą vaikui gyventi, kuris buvo pareikštas 2009 m. kovo 2 d. teismo posėdyje.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 582 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. redakcija, Nr.X-1809) 7 straipsniu, teismas

Nutarė

33pareiškėjo E. M. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką A. M., gimusį ( - ), į vaiko kilmės šalį – Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę atmesti.

34Įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

35Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Višinskienė, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjas Rumunijos ir Moldovos pilietis E. M.,... 3. Nurodė, kad jis yra A. M., gimusio ( - ), Jungtinėje... 4. Pareiškėjas E. M. pateikė rašytinius paaiškinimus,... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. M. palaikė... 6. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu į pareiškėjo 7. Grąžinus vaiką A. M. į Jungtinę Karalystę jam bus... 8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. T., jos... 9. Suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos... 10. Suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių... 11. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, įvertinęs... 12. Lietuvos Respublikos teismų kompetencija nagrinėti šią bylą seka iš 2003... 13. Pareiškėjas E. M. 2009 m. sausio 28 d. kreipėsi į... 14. Iš šioje byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad A.... 15. Vaikui A. M. yra suteikta Lietuvos Respublikos... 16. Pareiškėjo E. M. ir suinteresuoto asmens 17. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 straipsnio 11 punkte pasakyta, kad... 18. Formaliai laikantis 1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento nuostatų,... 19. Priežastys ir įrodymai, dėl kurių mažametis A. M.... 20. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje mažamečio vaiko A.... 21. Mažametis vaikas A. M. Jungtinėje Karalystėje iki... 22. 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnis numato atvejus, kai valstybės, į... 23. Įvertinus šioje byloje vaiko gyvenimo sąlygas, kuriose jis gyveno Londone,... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 25. Šioje byloje, nagrinėjamoje pagal pareiškėjo E. M.... 26. Kaip jau buvo minėta, vaikas turi būti grąžintas kartu su motina.... 27. Teismo išvada, kad pareiškėjas turi skirti pakankamą pinigų sumą vaiko... 28. Byloje nėra duomenų, kad bus imtasi priemonių užtikrinti vaiko ir motinos... 29. Dėl aukščiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių netenkintinas... 30. Įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes netenkintinas suinteresuoto... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 582... 33. pareiškėjo E. M. prašymą dėl teismo leidimo... 34. Įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 35. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...