Byla e2-390-850/2019
Dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo

1Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., L. M., dalyvaujant ieškovo UAB „S“ atstovams Š. K. ir advokatei G. V., atsakovo UAB „A. B. LT“ atstovui advokatui T. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S“ ieškinį atsakovui UAB „A. B. LT“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. B. D. G., dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas UAB „S“ (toliau – ieškovas), vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.245-6.249 straipsnių, 6.251 straipsnio nuostatomis prašo priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „A. B. LT“ (toliau – atsakovas) 1021,76 Eur skolą už krovinių pervežimo paslaugas, 50,39 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pateikė ieškovui užsakymus lengvųjų automobilių pervežimui: 2017-10-24 Iš Briuselio (Belgija) į Santander (Ispanija) už sutartą 1450 Eur sumą, bei 2017-10-24 iš Santander į Barseloną už sutartą 600 Eur sumą. Abiem atvejais užsakymo rekvizituose nurodyta sąskaitą už pervežimą pateikti A. B. D. G. (toliau - trečiasis asmuo). Ieškovo teigimu, tai padaryta tam, kad atsakovui nereikėtų mokėti 21 procentą V. Į. savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui ieškovas išrašė atitinkamai sąskaitas Nr. ( - )1450 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2017-12-15 bei Nr. ( - ) 600 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2017-12-25 ir jas išsiuntė atsakovui į Tauragę. Minimos sąskaitos buvo apmokėtos tik iš dalies, dėl ko atsakovas liko skolingas 1021,76 Eur. Kroviniai pagal šalių sudarytas sutartis buvo gabenami taikant 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) o šalių tarpusavio teisės ir pareigos kilusios iš krovinių pervežimo sutarčių, reglamentuojamų CK, todėl šiuo atveju atsakovas negali remtis Pridėtinės vertės mokesčio ir Buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimu, nes sutartinių įsipareigojimų vykdymui tai jokių pasekmių nesukuria.

4Teismas, ieškinį išnagrinėjęs dokumentinio proceso tvarka, 2018 m. liepos 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo niekada nėra buvę jokių teisinių/sutartinių santykių, ieškovas tokių įrodymų byloje nepateikė. Ieškovas minimas sutartis sudarė su V. F. Respublikoje registruotu subjektu - A. B. D. G., kuri tam, kad bendravimas su faktiniais vežėjais būtų paprastesnis, patogesnis ir sklandesnis, pasitelkia vietines bendroves, tačiau tai nereiškia, kad jos tampa pervežimo užsakovais. Atsakovas tik bendradarbiauja trečiojo asmens vardu pateikdamas užsakymus ir pagal įmonių tarpusavio susitarimą padeda Vokietijos užsakovui išsiųsti užsakymus vežėjams, vykdyti susirašinėjimą ir pan. Užsakymų turinys įrodo užsakovu esant ne atsakovą, bet trečiąjį asmenį: jo antraštinėje dalyje užsakovu nurodytas trečiasis asmuo; poraštinėje dalyje nurodyti trečiojo asmens sąskaitos gavėjo rekvizitai; nurodyta, kad pagal Vokietijos įstatymus vežėjui draudžiama tiesiogiai kontaktuoti su šio krovinio davėjo klientais be jo sutikimo, kas įrodo, kad užsakymas sudarytas ir vykdytinas pagal Vokietijos teisės aktus; elektroninėje žinutėje, kuria buvo siunčiamas užsakymas, aiškiai nurodyta, kad sąskaita turi būti išrašyta trečiajam asmeniui. Akcentavo, kad atsakovė ir anksčiau yra siuntusi trečiojo asmens užsakymus, kuriuos ieškovas priėmė ir vykdė, gavo iš trečiojo asmens visus PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimus. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškinio teiginiu, kad trečiasis asmuo yra atsakovo filialas – tokio žodžio nėra nė viename iš abiejų bendrovių pavadinimų, jos yra skirtingose jurisdikcijose registruoti ir veikiantys verslo subjektai.

6Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas papildomai nurodė, kad jis pateikė įrodymus, jog sutartiniai santykiai sieja būtent ieškovą su atsakovu: ginčo užsakymas krovinio pervežimui gautas iš atsakovo; užsakymo pabaigoje užsakymą pateikusiu juridiniu asmeniu nurodomas atsakovas; užsakymas sudarytas lietuvių kalba; derinant transporto pateikimą bendrauta su atsakovu, užsakymas parengtas atsakovo ir jo elektroniniu paštu išsiųstas ieškovui 2017-10-24. Atsakovas nepateikė sutarties, patvirtinančios jo įgaliojimus veikti trečiojo asmens vardu, taigi dėl tokio neveikimo jam tiesiogiai kyla civilinės teisės ir pareigos, šiuo atveju - pareiga sumokėti už suteiktas pervežimo paslaugas. Atsikirsdamas į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad: užsakymo antraštinėje dalyje pavaizduotas tik visas Vokietijos dukterines įmones ar filialus jungiantis bendras pavadinimas, tačiau ši logotipinio pobūdžio informacija neapibrėžia kad būtent vokiška įmonė yra krovinių vežimo sutarties šalis; užsakymo poraštinėje dalyje nurodyta būtent užsakymą pateikusio ir sutartį sudariusio asmens – ieškovo – informacija. Ieškovo susirašinėjimo su atsakovo darbuotojomis R. J. ir G. B. turinys patvirtina, kad atsakovas yra Vokietijos motininės įmonės užsienio padalinys, o ieškovas niekada su trečiuoju asmeniu sutarčių nesudarinėjo, visą sutarčių sudarymo ir vykdymo procesą kontroliavo tik atsakovo darbuotojai.

7Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis yra 2005 metais V. F. Respublikoje įsteigtas ir registruotas juridinis asmuo, užsiimantis lengvųjų automobilių pervežimu vidiniais ir tarptautiniais maršrutais. Jo ilgametė patirtis ir įdirbis šioje sferoje leido užmegzti verslo santykius su daugiamilijoninėmis kompanijomis Prancūzijoje, Nyderlanduose ir kt. Siekdamas supaprastinti vežėjų paiešką skirtinguose Europos regionuose, komunikaciją su vežėjais ir jų teikiamų paslaugų faktinę kontrolę, trečiasis asmuo perka paslaugas iš verslo partnerių kitose E. S. šalyse, tame tarpe Lietuvos Respublikoje – iš atsakovo, kurie jam padeda surasti konkrečius vežėjus, tačiau niekuomet netampa krovinio pervežimo sutarties šalimi. Be aplinkybių, nurodytų atsakovo prieštaravimuose, dėl ko atsakovas nėra pervežimų užsakovas, trečiasis asmuo nurodė ir aplinkybę, jog su ieškovu verslo santykius palaiko nuo 2009 metų, jis konkliudentiniais veiksmais pritarė atsakovo vykdomoms funkcijoms bendradarbiaudamas su trečiuoju asmeniu, vykdydamas jo teikiamus užsakymus bei iš jo gaudamas užmokestį už suteiktas paslaugas. Ieškovas per visą bendradarbiavimo laikotarpį užsakymus priėmė, vykdė ir jokių pretenzijų dėl užsakyme nurodytų duomenų neteikė. Jis ne tik PVM sąskaitas faktūras išrašė trečiajam asmeniui, bet iš gaudavo ir visus šių sąskaitų apmokėjimus, be to, ieškovas nutyli tai, kad dalį šio ginčo objekto esančių sąskaitų trečiasis asmuo apmokėjo, kas įrodo, kad šias sąskaitas jis yra gavęs. Nesutinka su ieškovo argumentu, jog sąskaitas trečiajam asmeniui jis išrašydavo atsakovo iniciatyva siekiant nemokėti Lietuvoje PVM mokesčio, nes tokia pareiga kyla pačiam ieškovui. Ginčas dėl neapmokėtos 1028,24 Eur turėtų būti sprendžiamas Vokietijos teisme pagal šios šalies įstatymus. Trečiasis asmuo nurodo, kad pats ieškovas pagal trečiojo asmens 2017-12-19 pateiktą sąskaitą neapmokėjo analogišką sumą už vežimo metu padarytą dviejų automobilių apgadinimą, ir ši suma yra ginčo objektas tarp trečiojo asmens ir ieškovo, kurios pastarasis neteisėtai reikalauja iš atsakovo.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje kilo dvejopo pobūdžio ginčas: 1. kas yra tinkamas atsakovas byloje – ieškovas įrodinėja, kad pareiga atsakyti pagal prievolę tenka atsakovui, atsakovas ir trečiasis asmuo – kad ieškinys turėjo būti pareikštas ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui, taigi ieškinys turėjo būti nagrinėjamas pagal Vokietijos teisę ir pareikštas šioje valstybėje. 2. Proceso dalyvius siejančio teisinio santykio prigimtis – ieškovas nurodė ieškinyje, kad šalių (ieškovo ir atsakovo) teisės ir pareigos kilusios iš krovinių pervežimo sutarčių (CK 6.808 str.), ieškovas buvo krovinio vežėjas. Jo atstovė teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė ekspedijavimo teisiniai santykiai (CK 6.824 str.), ekspeditorius buvo atsakovas. Ieškovo teigimu – jo ir trečiojo asmens nesieja joks teisinis santykis, su juo niekada nebendravo. Atsakovo atstovas teigia, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį sieja paslaugų teikimo teisinis santykis.

10Minimų aplinkybių teisinis įvertinimas turi esminės reikšmės šioje civilinėje byloje, todėl teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl jų pasisakys iš esmės.

11Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių sutartinius santykius. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu.

12Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos A. T. praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos A. T. 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

13Iš visumos surinktų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. ieškovas pateikė atsakovui užsakymus: Nr. 103305.1 dėl lengvųjų automobilių krovinio pervežimo iš Briuselio į Santanderą, pervežimo kaina 1450 Eur ir Nr. 103645.1 dėl analogiško pobūdžio krovinio pervežimo iš Santandero į Barseloną, pervežimo kaina 600 Eur. Iš tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių CMR Nr. ( - ) matyti, kad vykdant pirmąjį užsakymą krovinys į paskirties vietą pristatytas 2017-10-17, o vykdant antrąjį užsakymą krovinys į paskirties vietą pristatytas 2017-10-23. Tokiu būdu, užsakymai pateikti atgaline data, tai yra, jau po to, kai kroviniai buvo pristatyti į paskirties vietas. Įvykdęs sutartines prievoles ieškovas 2017-10-31 išrašė trečiajam asmeniui sąskaitą Nr. ( - )1450 Eur sumai, kurią anglų kalba nurodė sumokėti iki 2017-12-15, o 2017-11-10 - sąskaitą Nr. ( - ) 600 Eur sumai, kurią anglų kalba nurodė sumokėti iki 2017-12-25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui buvo sumokėta 1028,24 Eur, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo likusią už atliktas paslaugas nesumokėtą dalį – 1021,76 Eur.

14CK 1.13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys civiliniams teisiniams santykiams taikomos tiesiogiai, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sutartis numato, jog jos taikymui būtinas Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktas. Tiesiogiai taikomų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių taisyklės turi viršenybę prieš vidaus nacionalinių teisės aktų normas, reglamentuojančias tapačius ar panašius teisinius santykius (LR CK 1.13 str. 1 d. nuostata). Kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai taikoma 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) – tai nustatyta jos 1 str. 1 d. Vežėjo atsakomybės, kylančios iš konkretaus tarptautinio pervežimo, atsakomybės klausimai yra vieni pagrindinių CMR konvencijos reguliuojamų klausimų, todėl jų konvencinis reguliavimas yra detalus ir išsamus. Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 str. 1 p.). Trečiasis asmuo atsisakymą mokėti už dalies krovinio vežimą grindžia būtent dalies krovinio sugadinimo aplinkybe. Byloje nustatyta, kad ieškovas vieną iš vežimų atliko tarptautiniu maršrutu Briuselis – Santanderas, todėl tarp proceso dalyvių žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CMR konvencijos normomis. Minimoje konvencijoje vežimo proceso šalimis minimi siuntėjas ir vežėjas. Ginčo byloje dėl to, jog pagal ginče minimus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius, krovinius vežė ieškovas, byloje nėra. Vienok, byloje nėra keliamas klausimas dėl žalos už krovinio sugadinimą, atlyginimą iš vežėjo, nors trečiasis asmuo savo atsikirtimus į ieškinį ir grindžia šia aplinkybe – jo teigimu, kaip per ilgametę bendradarbiavimo praktiką buvo susiklostę analogiškose situacijose, jis tiesiog darydavo išskaitas už dėl apgadinto krovinio padarytą žalą, todėl ir šį kartą ieškovui sumokėjo tik dalį krovinių gabenimo vertės - 1028,24 Eur. Manydamas, kad yra pagrindas prisiteisti iš trečiojo asmens likusią sumą už krovinių gabenimą, ieškovas ieškinį turi reikšti trečiajam asmeniui jo buveinės adresu Vokietijoje. CMR konvencija iš esmės reglamentuoja žalos atlyginimo klausimus krovinį praradus, jį sugadinus ar pavėluotai pristačius krovinį. Ieškinys nėra grindžiamas šiomis aplinkybėmis, todėl šio atveju būtina vadovautis CK XL skyriaus normomis, reglamentuojančiomis vežimo teisinius santykius. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Įstatymas nenustato, jog vežimo sutartis turi būti įforminta rašytine forma – jos sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808, str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalys neneigia nei vežimo sutarties egzistavimo nei faktinio vežimo aplinkybės. Tai patvirtina ir krovinio transportavimo važtaraščiai bei užsakymai pervežimams.

15Teismas negali sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovą ir trečiąjį asmenį sieja ekspedijavimo teisinis santykis, o ekspeditorius buvo atsakovas. Krovinių ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Pažymėtina, kad krovinių ekspedijavimo sutartis gali būti sudaroma ir pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (CK 6.825 str. 1 d.), kas šioje byloje ir buvo nustatyta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad faktines atlygintinas vežimo paslaugas atliko ieškovas, o užsakovo klientas, kuris kilusiame ginčo pervežime ir sumokėjo dalį vežimo kainos, šiuo atveju buvo trečiasis asmuo, taigi šiuo atveju iš tikrųjų susiformavo mišrus vežimo, turinčio ir ekspedijavimo sutarties požymių, teisinis santykis ir jo šalimis yra ieškovas ir trečiasis asmuo. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip trečiojo asmens atstovas.

16Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Atstovavimo sutarties šalių teisės ir pareigos nustatytos įstatyme ir jų sudarytoje sutartyje, reglamentuojančioje vidinius jų santykius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos A. T. 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 21 punktas). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Tiek atsakovas tiek trečiasis asmuo teigia, kad atsakovas veikė trečiojo asmens suteiktų įgalinimų ribose, tai yra, atliko tarp jų suderintas komunikacijos, korespondencijos bei tinkamo pervežimo atlikimo kontrolės funkcijas. Byloje nėra duomenų, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens būtų kilęs ginčas dėl minimų funkcijų netinkamo vykdymo, todėl, aptartos kasacinės instancijos teismo praktikos kontekste, teismas nelaiko esmine aplinkybe atstovavimo fakto neišviešinimo rašytine forma, taip pat atitinkamo įgaliojimo, kuriame būtų apibrėžta įgalinimų apimtis, nepateikimo. Šalys teigia, kad už teikiamas paslaugas trečiasis asmuo atsakovui mokėjo sutartinį užmokestį, tačiau jo dydis vėlgi neturi jokios įtakos ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio teisėms ir pareigoms, nes ginčo tarp šių proceso dalyvių nėra. Iš atsakovo darbuotojos R. J. (aplinkybės, kad minimas asmuo galėjo dirbti atsakovo įmonėje, atsakovo atstovas neneigia) susirašinėjimo el. paštu su ieškovo darbuotoja G. B. matyti, kad sąskaitas, tame tarpe ir ginčo sąskaitas, būdavo nurodoma ieškovui išrašyti trečiajam asmeniui, jas siųsti – ieškovo adresu. Ieškovo atstovė Š. K. teismui paaiškino, kad bendradarbiavo su atsakovu nuo 2008 metų, jis buvo vienas iš pagrindinių užsakovų. Visos sąskaitos buvo išrašytos trečiajam asmeniui, o kas jas apmokėdavo, jai nėra žinoma. Aplinkybę, kad sąskaitos ieškovo buvo išrašomos tik trečiajam asmeniui patvirtina ir byloje esančios įvairių metų analogiškų užsakymų kopijos. Atitinkamai iš byloje esančių įvairių metų ieškovo išrašytų sąskaitų matyti, kad jose pirkėju (customer) nurodytas trečiasis asmuo. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, jog per ilgametį bendradarbiavimo laikotarpį bent viena sąskaita už atliktas pervežimo paslaugas būtų išrašyta atsakovo vardu ar kad jis būtų apmokėjęs bent vieną trečiojo asmens vardu išrašytą sąskaitą – visas jas apmokėjo trečiasis asmuo. Atsakovo atstovas paaiškino, kad kaina buvo atsakovo su ieškovu derinama atsakovui trečiojo asmens suteiktų įgaliojimų apimtyje, todėl aplinkybė, jog elektroniniame ieškovo ir atsakovo darbuotojų susirašinėjama buvo aptariamas ir pervežimo kainos klausimas, neleidžia daryti išvados, jog ieškovui galėjo susidaryti nuomonė, jog ir sandoris sudaromas su atsakovu. Aptartų aplinkybių visuma: krovinių pervežimo užsakymus ieškovas sudarė su Vokietijos bendrove A. B. D. G., ( - ) – tai matyti iš užsakymuose nurodytų užsakovo duomenų ir rekvizitų (trečiojo asmens įmonės pavadinimas, adresas, PVM mokėtojo kodas, kontaktinis telefono numeris ir elektroninio pašto adresas); užsakymų pagrindu ieškovo išrašytos sąskaitos, kuriuose transporto paslaugų pirkėju ieškovas nurodė būtent trečiąjį asmenį, o ieškovas neginčijo mokėtojo ir iš jo gautus pinigus pagal tokias sąskaitas; krovinio pervežimo užsakymuose nurodyti taikytini Vokietijos įstatymai, pagal kuriuos ir veikia Vokietijoje registruotas trečiasis asmuo; absoliučiai visas ieškovo pateiktas sąskaitas per ilgą bendradarbiavimo laikotarpį apmokėjo, ar išskaitas už krovinio apgadinimą atliko tik trečiasis asmuo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas suprato ar turėjo suprasti kad krovinių gabenimo užsakovas ar užsakovo klientas visais atvejais buvo trečiasis asmuo, todėl atsakyti pagal ieškinį atsakovas teisinio pagrindo neturi, nes jis verslo santykyje su ieškovu veikė tik kaip trečiojo asmens atstovas jam suteiktų įgalinimų apimtyje.

17Nepagrįstu laikytinas ieškovo atstovės argumentas, kad pagal ieškinį atsakyti turi atsakovas CK 2.133 straipsnio 8 dalies pagrindu. Minima teisės norma nustato, kad pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. Byloje nustatyta, kad užsakymai būdavo pateikiami jau po to, kai vežimas faktiškai jau įvykdavo, tai yra, kroviniai jau būdavo pristatyti į paskirties vietą. Tokia praktika tenkino visus proceso dalyvius. Minėta, kad netgi sąskaitos trečiojo asmens būdavo apmokamos įvertinant tai, ar nėra krovinio apgadinimo – tais atvejais atitinkamai atlygio ieškovui dalis buvo mažinama, ir tokia praktika taip pat tenkino šio proceso dalyvius. Duomenų, kad atsakovas būtų veikęs viršijant jam trečiojo asmens suteiktus įgaliojimus, kurių apimtis, nors ir neįforminta rašytine sutartimi, tačiau, kaip paaiškino atsakovo atstovas teisme ir trečiasis asmuo atsiliepime, buvo tarp jų aptarta. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas veikė tam neturėdamas teisės, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis atsako pagal ieškinį. Pažymėtina, kad minima teisės norma skirta apsaugoti asmens, kurio naudai veikia atstovas, interesus, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovas negali teigti, kad jo interesai buvo pažeisti dėl atsakovo veikimo.

18Ieškovo argumentas, jog atsakovas, nurodydamas sąskaitas išrašyti trečiajam asmeniui, tokiu būdu išvengė apmokestinimo 21 procentu PVM tarifu, nėra teisingas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, esant šioje teisės normoje nurodytoms aplinkybėms apmokestinamuoju (PVM) asmeniu laikomi ir užsienyje veikiantys juridiniai ir fiziniais asmenys, jei:

191) paslauga apmokestinamajam asmeniui, kuris sandorį sudaro veikdamas kaip toks, yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu šis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu jo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga suteikta šalies teritorijoje įsikūrusio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam užsienio valstybėje. Kai paslauga yra suteikta užsienio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam šalies teritorijoje, taip pat laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje;

202) paslauga asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu paslaugos teikėjas yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu paslaugos teikėjo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, suteikta per šalies teritorijoje įsikūrusio paslaugos teikėjo padalinį užsienio valstybėje. Kai paslaugą asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, suteikė užsienio apmokestinamasis asmuo per savo padalinį šalies teritorijoje, taip pat laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje.

21Šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog trečiasis asmuo atitiktų aukščiau nurodytas aplinkybes – jis yra V. F. Respublikoje registruotas ir veikiantis juridinis asmuo, šioje valstybėje yra jo buveinė. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas yra trečiojo asmens filialas Lietuvoje, jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, jog jis yra kitokios formos trečiojo asmens dukterinė įmonė Lietuvoje, nepateikė. Akivaizdu, jog tokiu atveju trečiajam asmeniui už ieškovo suteiktas paslaugas PVM deklaracijas teikti pareiga tenka būtent jo rezidavimo valstybėje, taigi ten kyla prievolė ir sumokėti atitinkamus mokesčius. Duomenų, kad šią prievolę trečiasis asmuo būtų atlikęs netinkamai, ieškovas nepateikė. Teismui nustačius, kad atsakovas kilusiame ginče yra trečiasis asmuo, o ne atsakovas, atsakovui nekyla ir pareigos deklaruoti bei mokėti nustatyto tarifo PVM mokestį.

22Aptartų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo jokio tikslo išvengti mokestinės prievolės, nes visoje E. S. efektyviai veikia su PVM susijusios mainų sistemos tarp Lietuvos ir kitų E. S. valstybių narių sistema (VIES), kurios pagalba Lietuvos mokesčių administratorius turi galimybę matyti įvairiose šalyse Lietuvos vežėjų suteiktų paslaugų fiksavimą tų šalių mokesčių administratorių duomenų bazėse, kas leidžia išvengti mokestinio piktnaudžiavimo, tame tarpe apmokestinimo PVM srityje. Akivaizdu, kad šią aplinkybę supranta ir trečiasis asmuo, taigi jei jis būtų suinteresuotas išvengti mokestinių prievolių Vokietijoje, tikrai nesutiktų, jog atsakovu kilusiame ginče turėtų būti būtent jis. Pažymėtina, kad ieškovas, manydamas, jog atsakovas pažeidžia mokestines prievoles, turėjo ir turi teisę apie tai informuosi Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau duomenų, kad jis per ilgus bendradarbiavimo metus tai būtų padaręs, nėra, taigi darytina išvada, kad jis pats supranta, jog toks bendradarbiavimo modelis tarp proceso dalyvių susiformavo ne dėl siekio išvengti mokestinių prievolių.

23Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-08-17 iki 2018-07-03 Lietuvos teismuose apeliacine ar kasacine tvarka išnagrinėtos dvi civilinės bylos, kuriose taip pat kilę ginčai iš pervežimo sutarčių ir kuriose proceso dalyviu yra trečiasis asmuo. Abiejose bylose užsakovu įvardijama būtent ši Vokietijos bendrovė, kas leidžia daryti išvadą, kad jei pretenzijas būtų pareiškusi kita proceso šalis, atsakovu ir minimuose ginčuose būtų ši Vokietijos bendrovė.

24Tokiu būdu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad ginčas kilęs iš vežimo ir krovinių ekspedijavimo sutarčių vykdymo pasekoje kilusių abipusių pretenzijų: ieškovo – dėl dalies atlygio nesumokėjimo už nugabentą krovinį, trečiojo asmens – dėl ieškovo vežto dalies krovinio apgadinimo. Trečiajam asmeniui ieškovui nesumokėjus dalies atlygio už, kaip trečiasis asmuo teigia, dalies vežimo metu apgadinto krovinio, akivaizdu, kad jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinio ieškovui.

25Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu atsakovas yra juridinis asmuo – pagal juridinio asmens buveinę (CPK 29 str.). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos A. T. 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju, atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosekliai teigiant, kad atsakovu šioje byloje turi būti trečiasis asmuo, teismas 2019 m. gegužės 16 d. posėdyje ieškovui ne tik siūlė keisti atsakovą, bet ir išaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, nes atsakovui turi būti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos. Ieškovo atstovės, išklausiusios atsakovo atstovo argumentus, nepasinaudojo teismo suteikta galimybe civiliniame procese pakeisti atsakovą, todėl teismas bylą nagrinėjo iš esmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-02-23 rašte „Dėl 2018-02-13 pretenzijos“ atsakovas ieškovo reikalavimą sumokėti ieškinyje nurodytą sumą motyvavo iš esmės išimtinai aplinkybe, kad pretenzijoje minimus krovinių pervežimo užsakymus ieškovas sudarė su Vokietijos bendrove A. B. D. G., bei detaliai paaiškino, kodėl laikosi tokios pozicijos. Atsakovas šių argumentų objektyviai neįvertino, pareiškė ieškinį asmeniui, kuris neturi pareigos pagal jį atsakyti, todėl ieškovui kyla neigiamos tokio procesinio veiksmo pasekmės.

26Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes bei ginčo teisinių santykių pobūdį, teismas daro išvadą, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui todėl ieškinys atmestinas šiuo pagrindu.

27Teismui atmetus ieškinį, atsakovo bei trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

28Atsakovas pateikė įrodymus dėl turėtų 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, trečiasis asmuo pateikė įrodymus dėl turėtų 650 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

29Atsakovo ir trečiojo asmens turėtos atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, išsamiai detalizuotos, neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1R-77, todėl priteistinos iš ieškovo.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 2 p., teismas

Nutarė

31Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 24 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo UAB „S“, į. k. atsakovo UAB „A. B. LT“, į. k. , naudai 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš ieškovo UAB „S“, į. k. trečiojo asmens A. B. D. G., į. k. naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,... 2. Teismas... 3. Ieškovas UAB „S“ (toliau – ieškovas), vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio... 4. Teismas, ieškinį išnagrinėjęs dokumentinio proceso tvarka, 2018 m. liepos... 5. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašo preliminarų sprendimą... 6. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas papildomai nurodė, kad jis... 7. Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje kilo dvejopo pobūdžio ginčas: 1. kas yra tinkamas atsakovas byloje... 10. Minimų aplinkybių teisinis įvertinimas turi esminės reikšmės šioje... 11. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti... 12. Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių... 13. Iš visumos surinktų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. ieškovas... 14. CK 1.13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės... 15. Teismas negali sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovą ir trečiąjį... 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo... 17. Nepagrįstu laikytinas ieškovo atstovės argumentas, kad pagal ieškinį... 18. Ieškovo argumentas, jog atsakovas, nurodydamas sąskaitas išrašyti... 19. 1) paslauga apmokestinamajam asmeniui, kuris sandorį sudaro veikdamas kaip... 20. 2) paslauga asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, yra suteikta šalies... 21. Šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog trečiasis asmuo... 22. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas... 23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta,... 24. Tokiu būdu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad... 25. Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas... 26. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes bei ginčo teisinių... 27. Teismui atmetus ieškinį, atsakovo bei trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi... 28. Atsakovas pateikė įrodymus dėl turėtų 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų... 29. Atsakovo ir trečiojo asmens turėtos atstovavimo išlaidos pagrįstos... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 2 p., teismas... 31. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 24 d. preliminarų... 32. Priteisti iš ieškovo UAB „S“, į. k. atsakovo UAB „A. B. LT“, į. k.... 33. Priteisti iš ieškovo UAB „S“, į. k. trečiojo asmens A. B. D. G., į. k.... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...