Byla I-284-84/2011

1(S)

2Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės,

3kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

4sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

5nedalyvaujant pareiškėjoms A. M. ir A. P., jų atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei,

6nedalyvaujant atsakovo Klaipėdos apygardos teismo atstovui,

7nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Nacionalinės teismų administracijos, atstovams,

8rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir A. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apygardos teismui dėl Klaipėdos apygardos teismo komisijos 2009-02-12 sprendimo „Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų A. P. ir A. M. tarnybos stažo skaičiavimo“ panaikinimo, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2008-11-17 įsakymo Nr. P-181 dalies panaikinimo ir 2008-12-01 įsakymo Nr. P-192 panaikinimo.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Nustatė

11Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Klaipėdos apygardos teismo komisijos 2009-02-12 sprendimą „Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų A. P. ir A. M. tarnybos stažo skaičiavimo“, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2008-11-17 įsakymo Nr. P-181 „Dėl teisėjų priedų už ištarnautus metus“ dalį – 19 p. ir šio įsakymo priedo 19 p. bei 2008-12-01 įsakymą Nr. P-192 „Dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“, kuriais pareiškėjoms nustatytas ištarnautas Lietuvos valstybei laikas, už kurį mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, ir įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjų darbo advokatu laikotarpį į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui: pareiškėjai A. M. – laikotarpį nuo 1994-08-19 iki 1998-02-17, pareiškėjai A. P. – laikotarpį nuo 1997-04-01 iki 1999-08-02. Pareiškėjos prašo įskaityti darbo advokatėmis laikotarpį į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei, kuriuo remiantis apskaičiuojama viena iš teisėjų atlyginimo sudėtinių dalių – priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, proporcingai teisėjo darbo stažui ilginamos teisėjų atostogos, o remiantis apskaičiuotu atlyginimu, kurį sudaro pareiginė alga ir priedai prie jos, apskaičiuojama teisėjo pensija (vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 6 str. nuostatomis teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių metų teisėjų gauto darbo užmokesčio vidurkio, tokiu būdu dėl sumažinto priedo prie pareiginės algos ir mokant mažesnį atlyginimą bus mažinamas ir teisėjų valstybinės pensijos dydis.). Pareiškėjos skunde teigia, kad skundžiami aktai yra neteisėti, naikintini, kadangi jie neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

12Teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 96 str. 1 d.). Teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas, išskyrus Teismų įstatymo numatytus atvejus (96 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. kovo 14 d. Nr. IX-788) (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 8 str. 3 d., reglamentavusioje teisėjų darbo stažo skaičiavimą, nustatyta, kad į Teisėjų įstatymo 97 str. 2 d. bei 100 str. 1 d. nurodytą teisėjo darbo stažą įskaitomas ir advokato darbo stažas. Įgyvendinimo įstatymas neteko galios Lietuvos Respublikos 2008-07-03 įstatymu Nr. X-1685 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 42, 43, 47, 51. 551, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 108, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymas“ (toliau – Papildymo įstatymas). Įstatymų leidėjas minėto įstatymo 47 str. 5 p., pripažindamas netekusiu galios Įgyvendinimo įstatymą, įtvirtino įgytų teisių tęstinumą. Šio įstatymo 46 str. reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, šio straipsnio 14 d. įtvirtina nuostatą, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytos ilgesnės atostogos, didesnis pareiginės algos priedas, ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos. Ši nuostata pareiškėjų atžvilgiu taikoma, nes joms, kaip teisėjoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytos ilgesnės atostogos, priedas už ištarnautus metus, pareiškėjos turėjo palankesnes garantijas, susijusias su pensiniu aprūpinimu. Aptartos įstatymo nuostatos taikymas tiesiogiai susijęs su teisėjo darbo stažu. Tuo labiau, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str. 1 d., kaip blanketinė norma, nurodydama bei aiškindama priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sąvoką bei turinį, nukreipia į Valstybės tarnybos įstatymo 42 str. 1 d., kurioje kalbama būtent apie tarnybos stažą, kurį sudaro Lietuvos valstybei ištarnautas nuo 1990 m. kovo 11 d. metų skaičius. Sistemiškai aiškinant ir taikant aptartus teisės aktus, reglamentuojančius teisėjo darbo stažo skaičiavimą bei draudimą mažinti įgytas socialines garantijas, pareiškėjoms nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas įstatymu įgytas teisėjo darbo stažui prilygintas pareiškėjų advokato darbas, skaičiuojant laikotarpį nuo 1990-03-11. Iki Papildymo įstatymo bei ginčijamų įsakymų bei sprendimo pareiškėjoms buvo taikomas Įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. reikalavimas, į pareiškėjų teisėjo darbo stažą buvo įskaitomas ir pareiškėjų advokato darbo stažas, reikalingas teisėjo darbo stažo priedams apskaičiuoti, atostogų trukmei ir teisėjo pensijai nustatyti. Ginčijamų įsakymų pagrindu sumažėjo pareiškėjų, kaip teisėjų, atlyginimas. Lyginant bei vertinant teisėjo atlyginimo sudėtines dalis, matosi, kad viena iš atlyginimo dalių yra priedas už ištarnautus metus, kuris sumažėjo atsisakius įskaityti į stažą darbo advokatu laikotarpį.

13Pareiškėjos pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nustatyti, ar 2008-11-06 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 (Žin., 2008, Nr. 131-5022) dalis, kuri nebenumato iki įstatymo priėmimo teisėjams galiojusių teisių ir socialinių garantijų bei neužtikrina teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, atsiradusių galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, tęstinumo ir dėl to jau dirbantiems teisėjams turi būti mažinama viena iš sudėtinių teisėjų atlyginimo dalių – priedai prie pareiginės algos, bei bloginamos kitos socialinės garantijos, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. ir Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, taip pat apimantį ir teisinio saugumo principą. Pareiškėjos nurodė, kad ginčijami aktai, priimti skaičiuojant teisėjų pareiginės algos priedą už ištarnautus valstybei metus, grindžiami šiuo metu galiojančiu 2008-11-06 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu Nr. X-1771. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir spręsdamas ginčą, taip pat turės vadovautis minėto Teisėjų atlyginimų įstatymo normomis, kurios, pareiškėjų manymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teismų nepriklausomumo principui bei teisėtų lūkesčių principui, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo paminėti kaip teisinių santykių stabilumą užtikrinantys principai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 1 d. negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., ar įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, gali nuspręsti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisė aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.). Todėl mano, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nustatyti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. ir Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, taip pat apimantį ir teisinio saugumo principą.

14Pareiškėjų 2011-04-11 teismui pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant teigiama, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 2 d. 2 p., 5 str. 1 d. tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme ir kituose teismų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose suformuotais teisingumo vykdymo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo bei nešališkumo ir klausymo tik įstatymų, vykdant teisingumą, principais, konkrečioje byloje ją nagrinėjantis teismas privalo taikyti ir aiškinti šias ir kitas įstatymo nuostatas, vadovaudamasis savo teisine sąmone bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjų nuomone, Konstitucinio Teismo išvada dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 2 d. 2 p., 5 str. 1 d. atitikties LR Konstitucijai, kaip ji suformuluota 2011-02-14 nutarime, savaime a priori nereiškia, kad galiojusio teisinio reglamentavimo pakeitimas tos dalies, kuri nebenumato iki įstatymo priėmimo teisėjams galiojusių teisių ir socialinių garantijų bei neužtikrina teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, galiojusių pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą tęstinumo, ir pareiškėjų teisėjų atlyginimų sudėtinės dalies priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus dydžio sumažinimas bei kitų socialinių garantijų pabloginimas taip pat neprieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, apimančiam ir teisinio saugumo principą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo argumentus bei motyvus, pareiškėjų nuomone, tokią išvadą galėjo lemti ekonominė valstybės padėtis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje parengtas Krizės įveikimo planas, Nacionalinės teismų administracijos, kuri turi tiesioginį suinteresuotumą byloje, darbuotojų paaiškinimai. Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į Konstitucinio Teismo teisėjos išdėstytą atskirąją nuomonę.

15Atsakovo Klaipėdos apygardos teismo atsiliepime teigiama, kad pareiškėjų skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas dėl šių priežasčių: 1. skaičiuojant pareiškėjų stažus priedams apskaičiuoti buvo vadovaujamasi pirmininko įsakymų priėmimo metu galiojusiu (ir galiojančiu iki šiol) 2008-11-06 Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsniu, nurodančiu, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 metų kovo 11 dienos einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles; 2. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse bei 5 dalies 1–4 punktuose nenustatyta, kad į Lietuvos valstybei ištarnautus metus gali būti skaičiuojamas ir advokato, kuris neturėjo valstybės tarnautojo statuso, darbo stažas. Priešingai – įstatymu pasakyta, kad skaičiuojant teisėjo darbo stažą Lietuvos valstybei, taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1-4 punktai, o 5 dalies 5-6 punktai, nurodantys valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus bei viešųjų įstaigų darbuotojus, liko netaikomi; 3. Teismų įstatymo 96 straipsnio 2 dalis teigia, jog teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjo atlyginimą. Teisėjo atlyginimas susideda iš visų galimų dalių – pareiginės algos, koeficiento ir priedo už ištarnautus metus iki 2008-11-15, o nuo 2008-11-15 – pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Atkreipiame dėmesį, kad palyginus pareiškėjų atlyginimus (o ne atskirai sudėtines jų dalis, kaip pareiškėjos teigia savo skunde) už šiuos laikotarpius jie nesumažėjo. Todėl vadovaudamasis išdėstytais pagrindais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu atsakovas teismo prašo atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

16Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime teigiama, kad su pareiškėjų skundu nesutinka.

17Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjų atlyginimas susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pabrėžtina, kad teisėjo darbo stažas ir ištarnautas Lietuvos valstybei laikas nėra analogiški laikotarpiai. Ištarnautas Lietuvos valstybei laikas yra apskaičiuojamas pagal minėto įstatymo 5 straipsnį: bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Nei viename iš nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo punktų nėra numatyta, kad advokato darbo stažas gali būti įskaičiuojamas į ištarnautą Lietuvos valstybei laiką, todėl pareiškėjų argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Nors pareiškėjos teigia, kad anksčiau galioję teisės aktai numatė, jog į teisėjo darbo stažą buvo įskaitomas ir pareiškėjų advokato darbo stažas, tačiau nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl jų atžvilgiu turėtų būti taikomi nebegaliojantys teisės aktai. Šiuo metu priedo už ištarnautus valstybei metus skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnis, šis įstatymas yra galiojantis, todėl turi būti taikomas tol, kol jis nėra pripažįstamas netekusiu galios, panaikinamas ar pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimu, priedas prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus negali būti laikomas atskira socialine garantija. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas" apima ir priedą už stažą, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų vertinti, ar pasikeitus minėtam priedui faktiškai sumažėjo visas teisėjo gaunamas atlyginimas. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog pareiškėjoms priskaičiuojamas atlyginimas po Teisėjų atlyginimo įstatymo įsigaliojimo padidėjo, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas konstitucinis principas, draudžiantis mažinti teisėjų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo pareiškėjų skundą atmesti.

18Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos 2009-04-16 rašte Nr. 4R-577-(1.13) teigiama, kad Nacionalinė teismų administracija įstatymais yra įgaliota skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas (Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3088) 7 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų argumentas, jog iki 2008-07-03 priimto įstatymo Nr. X-1685 pareiškėjai turėjo palankesnes garantijas, susijusias su pensiniu aprūpinimu, nei po šio įstatymo priėmimo, yra nepagrįstas. 2002-03-14 priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 31-1131) nustatė naujos Teismų įstatymo redakcijos (Žin., 2002, Nr. 17-649) įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, skaičiuojant teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti, atostogų trukmei ir teisėjo pensijai nustatyti, galėjo būti įskaitomas ir advokato darbo stažas. Tačiau toks teisėjų pensinio aprūpinimo teisinis reguliavimas, neteko galios ne 2008-09-01, kaip nurodo pareiškėjos, o dar 2002 metais, kai įsigaliojo 2002-07-02 priimti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3090) ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3088). Po šio pakeitimo Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nustatytas darbo stažas įskaitomas į teisėjo darbo stažą tik priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti, o 100 straipsnyje pateikta nuoroda į specialius įstatymus, reguliuojančius teisėjų pensinį aprūpinimą. Pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnį, teisėjo darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., kurį asmuo dirbo teisėju Lietuvos teritorijoje veikiančiuose teismuose (Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose) arba nuo Lietuvos paskirtu ar išrinktu bet kokio tarptautinio teismo teisėju.

19Pareiškėjų skundas dėl 2009-02-12 Klaipėdos apygardos teismo komisijos sprendimo „Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų A. P. ir A. M. tarnybos stažo skaičiavimo“ panaikinimo, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2008-11-17 įsakymo Nr. P-181 „Dėl teisėjų priedų už ištarnautus metus“ dalies – 19 p. ir šio įsakymo priedo 19 p. bei 2008-12-01 įsakymo Nr. P-192 „Dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą įskaityti pareiškėjų darbo advokatu laikotarpį į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui, netenkintinas.

20Pareiškėjos prašo panaikinti 2009-02-12 Klaipėdos apygardos teismo komisijos sprendimą „Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų A. P. ir A. M. tarnybos stažo skaičiavimo“, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2008-11-17 įsakymo Nr. P-181 „Dėl teisėjų priedų už ištarnautus metus“ dalį – 19 p. ir šio įsakymo priedo 19 p. bei 2008-12-01 įsakymą Nr. P-192 „Dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“, kuriais pareiškėjoms nustatytas ištarnautas Lietuvos valstybei laikas, už kurį mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, ir įpareigoti atsakovą įskaityti pareiškėjų darbo advokatu laikotarpį į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui: pareiškėjai A. M. – laikotarpį nuo 1994-08-19 iki 1998-02-17, pareiškėjai A. P. – laikotarpį nuo 1997-04-01 iki 1999-08-02. Pareiškėjos prašo įskaityti darbo advokatėmis laikotarpį į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei, kuriuo remiantis apskaičiuojama viena iš teisėjų atlyginimo sudėtinių dalių – priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, proporcingai teisėjo darbo stažui ilginamos teisėjų atostogos, o remiantis priskaičiuotu atlyginimu, kurį sudaro pareiginė alga ir priedai prie jos, apskaičiuojama teisėjo pensija. Pareiškėjos skunde teigia, kad skundžiami aktai yra neteisėti, naikintini, kadangi jie neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

21LR Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas) ištyrė, ar teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

22Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Pabrėžtina, kad visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. Konstitucinis teisinės valstybės principas itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Kiekvieno teisės instituto atitiktis Konstitucijai turi būti vertinama pagal tai, kaip tas institutas atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

23Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d., 2010 m. kovo 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas).

24Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku, taigi ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku; ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat asmens konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus dėl savo ateities (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumą vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių ūkinių struktūrų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimuose konstatavo, kad valstybei tenka pareiga nustatyti tokį teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę. Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimuose pažymėjo, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, jog atlyginimas – teisėjo socialinė (materialinė) garantija – susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų. Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo.

25Konstitucinis Teismas Nutarime išanalizavo visą įstatyminę bazę, reglamentavusią teisėjų atlyginimus bei priedus.

26Dabar galiojančios redakcijos Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų <...> atlyginimas susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.“ Taigi Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjų atlyginimą sudaro dvi sudedamosios dalys. Viena tokių sudedamųjų dalių – priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus įtvirtinta inter alia Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta: „1. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. 2. Priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ Pareiškėjos savo abejones dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1 dalies tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui grindžia tuo, kad, pasak jų, ginčijamas teisinis reguliavimas sudarė prielaidas sumažėti advokato darbo stažą turinčių teisėjų pareiginių algų priedams. Palyginus Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytus ir pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką apskaičiuotus teisėjų atlyginimų dydžius matyti, kad teisėjų atlyginimo pagrindinė sudedamoji dalis – teisėjų pareiginė alga priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą padidėjo. Taip pat matyti, kad pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką viena sudedamųjų teisėjo atlyginimo dalių buvo teisėjų tarnybinių atlyginimų priedas už ištarnautą laiką, kuris galėjo siekti iki 75 procentų teisėjo tarnybinio atlyginimo, o Teisėjų atlyginimų įstatyme yra nustatyta teisėjo atlyginimo dalis – priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, sudarantis 3 procentus teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. Taigi matyti, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies – priedo santykinis dydis sumažėjo. Tačiau pažymėtina, kad iš teisėjų atlyginimų dydžių apskaičiavimų pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą matyti, kad teisėjų atlyginimas – pareiginės algos ir priedo suma – priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą padidėjo.

27Konstatuotina, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą sumažėjo teisėjų atlyginimo dalis – priedas, tačiau iš esmės padidėjo teisėjų atlyginimo pagrindinė dalis – pareiginė alga. Taigi teisėjų atlyginimai įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui ne sumažėjo, o priešingai – padidinus pareiginę algą, kuri sudaro pagrindinę teisėjų atlyginimo dalį, padidėjo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ir pareiškėjos teigia, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą sumažėjo advokato darbo stažą turinčių teisėjų pareiginių algų priedai, tačiau nenurodo, jog priėmus šį įstatymą būtų sumažėję teisėjų atlyginimai. Taigi nėra pagrindo teigti, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą ir į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti neįskaitant darbo advokatu laikotarpio teisėjų atlyginimai sumažėjo.

28Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo.

29Pažymėtina, kad priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra susijęs su valstybės tarnybos institutu, priklausomas nuo jo ypatumų. Šis priedas yra apskaičiuojamas ir mokamas ne tik tiems teisėjams, kurie tam tikrą laikotarpį dirbo teisėjais teismuose, bet ir tiems, kurie ėjo valstybės tarnautojo, pareigūno pareigas kitose atitinkamose valstybės ar savivaldybių institucijose. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad „valstybės (valstybinės) institucijos“ sąvoka yra bendrinė, ji apima įvairias valstybės institucijas, per kurias valstybė vykdo savo funkcijas. Valstybės institucijos sudaro sistemą. Ši valstybės institucijų sistema yra įtvirtinta įvairios teisinės galios teisės aktais. Vienos valstybės institucijos yra expressis verbis išvardytos Konstitucijoje, kitos valstybės institucijos pagal Konstituciją turi būti nustatytos įstatymu. Advokatų veikla yra tam tikra asmens savarankiška profesinė veikla, susijusi su atitinkamų teisinių paslaugų teikimu, kuri negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigų ėjimu valstybės ar savivaldybių institucijose, inter alia su valstybės tarnyba. Pažymėtina ir tai, kad advokatams už teikiamas teisines paslaugas sumoka klientai, o asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, už tarnybą valstybei atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto. Taigi advokatai nuo minėtų asmenų, kurių darbas yra įskaitomas į stažą teisėjo atlyginimo sudedamajai daliai – priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, skiriasi ir tuo aspektu, kad advokatai negali būti laikomi dirbančiais valstybės ar savivaldybių institucijose. Taigi tarp advokatų ir asmenų, dirbančių valstybės ar savivaldybių institucijose, yra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisina teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbo advokatu laikotarpis, kitaip nei asmenų, dirbusių valstybės ar savivaldybių institucijose, darbo stažas, nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti.

30

31Pareiškėjos savo skunde nurodo, kad neįskaitant advokato darbo stažo į teisėjo darbo stažą, buvo pablogintas ir jų pensinis aprūpinimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo teisėjų gaunamo atlyginimo dydžio. Tačiau Konstitucinis Teismas Nutarime konstatavo, kad pasikeitus teisėjų darbo užmokesčio reglamentavimui, nors viena jo sudedamųjų dalių ir sumažėjo, tačiau padidinus pareiginę algą bendra teisėjų darbo užmokesčio suma padidėjo, todėl konstatuotina, kad pensiniam aprūpinimui aplinkybė, jog advokato darbo stažas nėra įskaitomas į teisėjo darbo stažą, įtakos neturi.

32Pareiškėjos 2011-04-11 prašyme teigia, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo argumentus bei motyvus, tokią išvadą, priimtą Nutarime, galėjo lemti ekonominė valstybės padėtis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje parengtas Krizės įveikimo planas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis LR ABTĮ nuostatomis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (LR ABTĮ 3 str. 2 d.).

33Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į Konstitucinio Teismo teisėjos išdėstytą atskirąją nuomonę. Pažymėtina, kad atskiroji nuomonė – tai raštu išdėstyta ir viešai paskelbta teisėjo, nesutinkančio su teisėjų daugumos nuomone dėl bylos sprendimo (nutarimo), pozicija. Atskiroji teisėjo nuomonė gali būti pareiškiama dėl paties sprendimo, jeigu teisėjas būtų nusprendęs priešingai, arba tik dėl jo argumentacijos; ji gali būti susijusi tiek su teisės klausimais, tiek su faktinių aplinkybių nustatymu, įrodymų vertinimu. Atskiroji nuomonė neturi privalomosios teisės šaltinio galios ir nėra teismo sprendimo (nutarimo) sudedamoji dalis – tai tik individualios teisėjo pozicijos, besiskiriančios nuo sprendime išdėstytos bylą nagrinėjusių teisėjų daugumos nuomonės, pareiškimas. Todėl teisėjų kolegija šioje byloje vadovaujasi Konstitucinio Teismo Nutarimu, o ne atskirąja nuomone.

34Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti jų skundžiamus aktus pagrindo nėra, nes jie yra pagrįsti ir teisėti.

35Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 5 d., 86-87 str., 88 str.1 d. 1 p.,

Nutarė

36Pareiškėjų A. M. ir A. P. skundą ir patikslintą skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo komisijos 2009-02-12 sprendimo „Dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų A. P. ir A. M. tarnybos stažo skaičiavimo“ panaikinimo, Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2008-11-17 įsakymo Nr. P-181 „Dėl teisėjų priedų už ištarnautus metus“ dalies – 19 p. ir šio įsakymo priedo 19 p. bei 2008-12-01 įsakymo Nr. P-192 „Dėl priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus“ panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą įskaityti pareiškėjų darbo advokatu laikotarpį į laiką, ištarnautą Lietuvos valstybei, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui, atmesti kaip nepagrįstus.

37Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. (S)... 2. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 3. kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,... 4. sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,... 5. nedalyvaujant pareiškėjoms A. M. ir A.... 6. nedalyvaujant atsakovo Klaipėdos apygardos teismo atstovui,... 7. nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų – Lietuvos valstybės,... 8. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,... 11. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Klaipėdos... 12. Teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu (Lietuvos Respublikos teismų... 13. Pareiškėjos pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 14. Pareiškėjų 2011-04-11 teismui pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo... 15. Atsakovo Klaipėdos apygardos teismo atsiliepime teigiama, kad pareiškėjų... 16. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos... 17. Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjų... 18. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės teismų administracijos 2009-04-16... 19. Pareiškėjų skundas dėl 2009-02-12 Klaipėdos apygardos teismo komisijos... 20. Pareiškėjos prašo panaikinti 2009-02-12 Klaipėdos apygardos teismo... 21. LR Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos... 22. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės... 23. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas ir nuo... 24. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d.... 25. Konstitucinis Teismas Nutarime išanalizavo visą įstatyminę bazę,... 26. Dabar galiojančios redakcijos Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2... 27. Konstatuotina, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą sumažėjo... 28. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją kurios nors... 29. Pažymėtina, kad priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra... 30. ... 31. Pareiškėjos savo skunde nurodo, kad neįskaitant advokato darbo stažo į... 32. Pareiškėjos 2011-04-11 prašyme teigia, kad atsižvelgiant į Konstitucinio... 33. Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamoje byloje taip pat turėtų būti... 34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Teisėjų... 35. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi... 36. Pareiškėjų A. M. ir A. P. skundą... 37. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...