Byla e2A-95-186/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varnių Piras“ ir atsakovo E. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-369-856/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varnių Paris“ ieškinį atsakovui E. B. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Varnių Piras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. B. 61 126,59 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovas nuo 1996 m. iki 2014 m. spalio 14 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. Ieškovei atleidus atsakovą iš darbo, pastarasis iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų už laikotarpį iki 2011 m. balandžio 30 d. Patikrinus ieškovės banko sąskaitas, paaiškėjo, jog atsakovas iš įmonės sąskaitų laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. paėmė 148 400 Lt (42 979,61 Eur), tačiau ieškovei nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog šias lėšas būtų panaudojęs ieškovės reikmėms. Taipogi paaiškėjo, jog ieškovė buvo įsigijusi atsargų (perparduoti skirtų prekių) už 101 634,86 Lt (29 435,49 Eur), kurios vėliau be jokių pateisinamų priežasčių atsakovo buvo nurašytos. Ieškovės teigimu, ši produkcija buvo parduota vykdant lauko prekybą, kurios metu pinigai surenkami neišmušant jokių kvitų ar čekių, ir atsakovas pasisavino gautas lėšas. Nurodė, kad remiantis kavinės „Medininką“ prekių savikainos paskaičiavimais už 2014 metus, o taip pat pažyma apie prekių antkainį 2014 metais, vadovaujant atsakovui ieškovės vidutinis antkainis per 2014 metus buvo 61,65 procentai, todėl realizavus atsargas buvo gautos pajamos su antkainiu, kurios nebuvo įneštos į ieškovės kasą ir užpajamuotos, todėl ieškovė iš viso negavo 164 292,75 Lt (47 582,48 Eur) pajamų. Atsakovas savanoriškai susimažino ieškovei mokėtiną sumą 101 634,86 Lt suma, todėl ieškovei liko 62 657,89 Lt (18 146,98 Eur) nuostolių. Todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteista iš viso 61 126,59 Eur nuostolių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Varnių Piras“ ieškinį tenkino iš dalies ir: iš atsakovo E. B. ieškovei priteisė 42 979,61 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 530,11 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ginčo dėl fakto, jog atsakovas E. B. laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. iš ieškovės sąskaitos grynais pinigais išsimokėjo 148 400 Lt (42 979,61 Eur), byloje nėra. UAB „Varnių Piras“ buhalterinę apskaitą nuo 2011 metų tvarkė UAB „Skaiveda“, iki tol – bendrovės buhalterė, kuri, kaip nurodė atsakovas, yra mirusi. Teismo posėdžio metu liudytojos UAB „Skaiveda“ darbuotojos J. M. parodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad 2011 metais ieškovės buhalterinę apskaitą pradėjus tvarkyti UAB „Skaiveda“, atsakovas E. B. negalėjo pateikti bendrovės buhalterinių dokumentų, nors privalėjo tą padaryti, o ir buhalteriniai dokumentai už 2011, 2012 ir 2013 metus buvo grąžinti pačiai bendrovei, taigi, visi minėti dokumentai turėjo būti atsakovo, kaip įmonės vadovo, dispozicijoje. Konstatavo, kad būtent atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo disponuoti minėtais dokumentais, tačiau arba jų neturėjo, kas suponuoja išvadą, jog bendrovėje buvo netinkamai organizuojama buhalterinė apskaita, arba jų neperdavė naujai paskirtam bendrovės vadovui, kas leidžia daryti išvadą, jog ir šią dieną minėti dokumentai yra atsakovo dispozicijoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atsakovo E. B. elgesį organizuojant UAB „Varnių Piras“ buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės dokumentų išsaugojimą vertino kaip neteisėtą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 21 straipsnių reikalavimų, pažeidžiantį bendrovės interesus (CK 6.246 straipsnis). Teismas konstatavo, jog nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumą organizuojant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą.
  3. Teismas sprendė, kad atsakovo į bylą pateikti rašytiniai dokumentai (didžiosios knygos sąskaitą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, balansas už 2009 metus) ir liudytoja apklausta J. M. atsakovo kaltės prezumpcijos nepaneigė, priešingai, iš minėtų įrodymų galima daryti išvadą, jog atsakovas ir šiandien disponuoja dalimi ieškovės buhalterinių dokumentų. Teismas, konstatavęs, kad byloje įrodytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, padarė išvadą esant pagrindui iš atsakovo ieškovei priteisti 148 400 Lt (42 979,61 Eur) sumą. Vadovaudamasis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, iš atsakovo ieškovei taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
  4. Teismas, vadovaudamasis J. M. parodymais, nustatė, kad iš 101 634,86 Lt prekių, skirtų perparduoti, buvo apskaityta 27 500 Lt (su antkainiu) sumai, likusią sumą sudarė atsargos, žaliavos bei nebaigta gamyba. Įvertino tai, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas E. B. savanoriškai susimažino ieškovės jam mokėtiną sumą užskaitos dydžio suma, prašydama priteisti tik nuo užskaitos sumos ieškovės negauto antkainio dydžio. Kadangi prekės, skirtos perparduoti, jau su antkainiu sudarė tik 27 500 Lt, t. y. gerokai mažiau, nei užskaityta ieškovės skola atsakovui, teismas nusprendė nesant pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl antkainio dydžio pajamų priteisimo iš atsakovo.
  5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kurios paaiškėjo ieškovei 2016 m. rugsėjo 19 d. gavus AB Šiaulių banke buvusios sąskaitos išrašą, ir aplinkybėmis, kurios galėjo paaiškėti tik ieškovei gavus buhalterinius dokumentus, t. y. ne anksčiau nei 2014 m. lapkričio 24 d., kai UAB „Skaiveda“ dalį dokumentų registruota pašto siunta išsiuntė ieškovei, padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trijų metų senaties termino, todėl atsakovo prašymą taikyti byloje pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.125 straipsnis, 1.127 straipsnio 1 dalis).

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovas E. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovei UAB „Varnių Piras“ buvo priteista 42 979,61 Eur nuostolių, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį, taip pat priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nei ieškovė ieškinyje, nei teismas skundžiamame sprendime nedetalizavo kokia atsakomybės rūšis (pagal CK ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK), sutartinė ar deliktinė) taikytina atsakovui. Apelianto nuomone, jei ir būtų galima taikyti jam atsakomybę, tai tik materialinę pagal DK.
    2. Atsakovo iš bendrovės sąskaitos paimtos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Banko sąskaitos išrašai patvirtina tik patį pinigų paėmimo iš sąskaitos faktą, o ne pinigų pasisavinimo faktą. Pažymi, kad jei pinigai nebūtų panaudoti bendrovės reikmėms, bendrovės buhalterinėje apskaitoje atsakovas būtų nurodytas kaip skolingas bendrovei ir tai būtų atsispindėję tiek balansuose, tiek atsakovo avansinėse apyskaitose, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Be to, pati liudytoja J. M. patvirtino, kad pagal jos turimą informaciją bendrovė visada buvo skolinga atsakovui.
    3. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, nes pinigai, nors ir esant netinkamai apskaitai, gali būti panaudoti įmonės veikloje, todėl nepagrįstai teismas preziumavo atsakovo kaltę.
    4. Teismas pažeidė pareigą sprendime nurodyti, kodėl vienais įrodymais jis remiasi, o kitus atmeta, bei pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų.
    5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas įmonėje nebedirba, kad bendrovėje keitėsi direktoriai ir nebuvo vykdomas tinkamas bendrovės dokumentų ir turto perdavimas, todėl atsakovui yra apribota galimybė gauti įrodymus, kuriais disponuoja ieškovė. Be to, liko neįvertintos atsakovo triplike nurodytos aplinkybės: direktoriui A. P. perimant iš atsakovo UAB „Varnių Piras“ turtą, turėjo būti atlikta 2014 m. spalio 14 d. turto ir įsipareigojimų inventorizacija, tačiau ji nebuvo atlikta; 2014 m. gruodžio 31 d. sudarant inventorizavimo aprašą, komisijos pirmininku buvo nurodytas UAB „Varnių Piras“ direktorius A. B., tačiau jis negalėjo būti inventorizacijos komisijos nariu; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada „Dėl UAB „Varnių Piras“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-4/100 patvirtina, kad atsakovas nedalyvavo jokiame ieškovės turto perdavime, o viską tvarkė A. P. ir A. B., todėl jiems ir tenka atsakomybė už bendrovės dokumentų saugojimą, be to, joje konstatuota, kad UAB „Varnių Piras“ yra buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pasibaigus įgaliojimams bendrovės direktorius E. B. neperdavė direktoriui A. P., o A. P. – direktoriui A. B..
    6. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad UAB „Varnių Piras“ vienintelė akcininkė A. J., veikdama pagal sąžiningumo, rūpestingumo ir protingumo standartą, turėjo žinoti apie bendrovės finansinę situaciją iki 2014 metų.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Varnių Piras“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Spręsdamas apie tai, koks turtas buvo apskaitytas ieškovės apskaitoje 101 634,86 Lt (29 435,49 Eur) sumai, teismas neturėjo vadovautis liudytojos J. M. parodymais, nes ji neapskaitė šios sumos, be to, jos parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, taip pat ji siekė nuslėpti nuo teismo tai, kad ji šiuo metu tvarko atsakovui priklausančios ir vadovaujamos UAB „Medinukai“ buhalterinę apskaitą, todėl ji buvo suinteresuota duoti neteisingus parodymus.
    2. Faktinė aplinkybė, iš ko susidėjo bendrovės balanse apskaitytos ir vėliau nurašytos atsargos, galėjo būti nustatyta tik remiantis apskaitos registrais ir / ar apskaitos dokumentais, bet ne liudytojos parodymais, tačiau atsakovas šių duomenų neperdavė nei ieškovės paskirtiems vadovams, nei teismui. Todėl atsakovui nuslėpus įrodymus nuo teismo, teismas turėjo vadovautis teisės doktrinoje pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.
  3. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Varnių Piras“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taikė civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma materialinė atsakomybė pagal DK.
    2. Pagrįstai teismas pripažino, jog ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas neįrodė, jog iš bendrovės sąskaitos paimtos pinigų sumos buvo įneštos į ieškovės kasą ar buvo panaudotos kitoms ieškovės reikmėms. Jį atleidus, naujam bendrovės vadovui nebuvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai.
    3. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl buhalterinių dokumentų neperdavimo ieškovei.
    4. Civilinėje byloje Nr. e2-1621-273/2015 atsakovas pateikė teismui kasos pajamų orderių kvitus už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 28 d. iki 2010 m. balandžio 14 d., todėl yra pagrindas spręsti apie tai, kad jis turi visus kasos pajamų orderių kvitus. Jei atsakovo nurodomos aplinkybės apie lėšų įnešimą į ieškovės kasą atitiktų tikrovę, atsakovas būtų pateikęs šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
    5. Į bendrovės kasą įnešti atsakovo nuosavi pinigai ir vėliau iš ieškovės priteisti kaip paskolinti ieškovei pinigai, negali būti vertinami kaip iš bendrovės sąskaitos paimti ir ieškovės į kasą įnešti pinigai.
    6. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalautos atsakovo deklaracijos įrodo, jog atsakovas neturėjo jokių galimybių savo vardu įnešti lėšų į ieškovės sąskaitas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas tokių lėšų, kokias paskolino ieškovei, neturėjo.
    7. Atsakovas ir jo priimti dirbti asmenys aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą. Ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. M. baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00253-16 2016 m. liepos 29 d. prokuroro nutarimu, kurį patvirtino Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, buvo atleista nuo atsakomybės už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis). Atsakovas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-187/2017, yra pripažintas apgaulingai tvarkęs ieškovės buhalterinę apskaitą. Todėl pagrįstai teismas nesirėmė atsakovo pateiktais dokumentais.
    8. Pagrįstai teismas nepasisakė dėl atsakovo triplike nurodytų aplinkybių dėl inventorizacijos ir 2015 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, nes šie įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
    9. Nepagrįstai atsakovas teigia, jog teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas: ieškovės akcininkei buvo žinoma (turėjo būti žinoma) tik apie bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje) nurodytus dydžius, bet ne apie tai, kad atsakovas yra paėmęs bendrovės pinigus iš sąskaitos; tiek pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – AB), tiek pagal CK bendrovės akcininkai neturi pareigos būti susipažinę su visais bendrovės dokumentais.
    10. Teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, šis terminas turi būti atnaujintas, nes atsakovas, kaip ieškovės vadovas, galėdamas išieškoti žalą, nesiėmė veiksmų tam, kad žala iš jo būtų išieškota.
  4. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. B. prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Apelianto motyvai apie duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsakovo turtą ir pajamas, apie atsakovo nuteisimą Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nėra susiję su šiuo ginču, todėl negali būti vertinami.
    2. Pagrįstai teismas rėmėsi liudytojos J. M. parodymais.
    3. Nepagrįstai apeliantas atsargų sąvoką sutapatino su prekių, skirtų perparduoti, sąvoka ir dėl to kelia nepagrįstus reikalavimus.
    4. Atsakovas neturi apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų duomenų, todėl jų nepateikė.
    5. Nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama contra spoliatore prezumpcija ir visos aplinkybės, susijusios su pinigų praradimu, turi būti įrodinėjamos taip, kad neliktų jokių abejonių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
  5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. vasario 6 d. gautas atsakovo E. B. prašymas priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).
  2. Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ieškovė UAB „Varnių Piras“ reikalauja priteisti iš atsakovo E. B. 61 126,59 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
  3. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo tik dalį prašomų priteisti nuostolių – 42 126,59 Eur.
  4. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė abi šalys, todėl apeliacijos objektą sudaro tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, tiek ta dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys.
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir proceso šalių paaiškinimus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo priimti byloje kitokį procesinį sprendimą.

12Dėl atsakovo apeliacinio skundo

  1. Iš apskųsto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu taikė civilinę deliktinę atsakomybę ir su tokiu teisiniu kvalifikavimu nėra pagrindo nesutikti.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir siekdama suvienodinti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės aspektu, išaiškino, kad kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).
  3. Kaip minėta, ieškovė reikalavimą priteisti 42 979,61 Eur nuostolių grindė tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Varnių Piras“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. iš bendrovės sąskaitos paėmė 148 400 Lt (42 979,61 Eur) ir nepateikė duomenų, įrodančių, jog šios lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Reikalavimą priteisti 18 146,98 Eur nuostolių grindė tokiomis aplinkybėmis: bendrovė buvo įsigijusi atsargų (perparduoti skirtų prekių) už 101 634,86 Lt (29 435,49 Eur), tačiau atsakovo vadovavimo laikotarpiu jos buvo nurašytos dėl neaiškių priežasčių (atsakovas savanoriškai susimažino ieškovės atsakovui mokėtiną sumą 101 634,86 Lt suma); ieškovės teigimu, šios atsargos buvo parduotos vykdant lauko prekybą, kurios metu surenkami pinigai iš pirkėjų neišmušant jokių kasos aparato kvitų ar čekių, ir gautas lėšas pasisavino atsakovas, dėl ko UAB „Varnių Piras“ negavo pajamų – 164 292,75 Lt antkainio (61,65 proc.); atsakovui savanoriškai susimažinus ieškovės atsakovui mokėtiną sumą 101 634,86 Lt suma, ieškovei neatlyginti nuostoliai liko 62 657,89 Lt (18 146,98 Eur).
  4. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, darytina išvada, jog šioje byloje prašomos priteisti žalos (nuostolių) atsiradimas siejamas su atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, netinkamai vykdoma „išoriniuose“ santykiuose veikla: gautas iš bendrovės lėšas atsakovas turėjo panaudoti bendrovės tikslais santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau, ieškovės teigimu, nėra duomenų, įrodančių kur šios lėšos buvo panaudotos; ieškovė negavo antkainio, kaip negautų pajamų, kurias būtų gavusi realizavusi atsargas (santykiai su pirkėjais), kurio dydį apskaičiavo, atskaitęs sumą, kurios apimtyje buvo atliktas buhalterinis užskaitymas, padengiant bendrovės įsiskolinimą atsakovui (paskolos teisiniai santykiai tarp UAB „Varnių Piras“, kaip paskolos gavėjos, ir atsakovo, kaip paskolos davėjo). Dėl šių priežasčių atsakovo atsakomybės klausimas sprendžiamas ne pagal DK, o pagal CK normas, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.
  5. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. B. laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2014 m. spalio 14 d. buvo UAB „Varnių Piras“ direktorius.
  6. Byloje ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. atsakovui iš UAB „Varnių Piras“ priklausančios banko sąskaitos grynais pinigais iš viso buvo išmokėta 148 400 Lt (42 126,59 Eur), nėra. Ginčas yra kilęs dėl to, ar šie pinigai atsakovo buvo panaudoti tinkamai – t. y. bendrovės reikmėms, nes, ieškovo teigimu, atsakovas neperdavė bendrovei dokumentų, kurie patvirtintų šių sumų tinkamą panaudojimą.
  7. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog atsakovas privalo atsakyti bendrovei už 42 126,59 Eur nuostolių atsiradimą dėl to, kad byloje nebuvo įrodytas tinkamas minėtų pinigų panaudojimas ir atsakovas šiuo atveju negali gintis ta aplinkybe, kad jo galimybės pateikti byloje įrodymus yra ribotos (atsakovo teigimu, visi UAB „Varnių Piras“ buhalteriniai dokumentai po jo atleidimo buvo perduoti bendrovei).
  8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausta UAB „Skaiveda“ darbuotoja J. M., kuri laikotarpiu nuo 2011 m. iki atsakovo atleidimo iš UAB „Varnių Piras“ direktoriaus pareigų (2014 m. spalio 14 d.) tvarkė UAB „Varnių Piras“ buhalterinę apskaitą. Teismo posėdžio metu ji parodė, kad pats atsakovas E. B. jai perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus susipažinti, duomenis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. ji susivedė pati pagal praėjusių metų balanso duomenis, nei didžioji knyga, nei apskaitos registrai už 2010 metus jai pateikti nebuvo, buhalterinių dokumentų iki 2011 metų nėra mačiusi, o ir vėlesnių nearchyvuodavo – pasibaigus metams su perdavimo aktu perduodavo bendrovei, nušalinus E. B. nuo pareigų turimus buhalterinius dokumentus su perdavimo aktu registruota pašto siunta išsiuntė naujam bendrovės vadovui. Taigi, šie liudytojos parodymai patvirtina, kad jau tada, kai ji pradėjo tvarkyti UAB „Varnių Piras“ buhalterinius dokumentus, atsakovas negalėjo jai pateikti ar tikslingai nepateikė visų reikalingų bendrovės praėjusių metų (2010 m.) buhalterinių dokumentų. Be to, visi buhalteriniai dokumentai už 2011, 2012, 2013 metus buvo perduodami bendrovei, taigi, buvo atsakovo žinioje. Todėl šioje byloje susiklosčius tokiai situacijai, kai abi šalys neigia disponuojantys tam tikrais dokumentais ir byloje yra ribotos įrodinėjimo galimybės, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas, vadovaujantis šios liudytojos parodymais, daryti pagrįstas prielaidas apie tai, kad atsakovas arba dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo negalėjo perduoti naujam ieškovės vadovui visų dokumentų arba jų tikslingai neperdavė ir šią dieną jais disponuoja, o taip manyti leidžia ir tai, kad atsakovas į bylą pateikė dalį bendrovės dokumentų (didžiosios knygos sąskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, balansą už 2009 metus).
  9. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad keičiantis UAB „Varnių Piras“ direktoriams nebuvo vykdomas tinkamas bendrovės dokumentų ir turto perdavimas, kadangi jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl inventorizacijos ir 2015 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados (žr. nutarties 8.6 papunktį), teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  10. Pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesį organizuojant UAB „Varnių Piras“ buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės dokumentų išsaugojimą vertino kaip neteisėtą veiką, neatitinkančią CK 2.87 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitose įstatymo 12, 21 straipsnių reikalavimų, pažeidžiantį bendrovės interesus. Taip pat, pritaikęs šioje byloje kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), teismas nurodė, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumą organizuojant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą.
  11. Atsakovas apeliaciniame skunde deklaruoja, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, nes pinigai, nors ir esant netinkamai apskaitai, gali būti panaudoti įmonės veikloje, todėl nepagrįstai teismas preziumavo atsakovo kaltę. Su tokiais atsakovo teiginiais yra pagrindas sutikti iš dalies.
  12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju 42 126,59 Eur žalos (nuostolių) atsiradimą lėmė ne UAB „Varnių Piras“ buhalterinės apskaitos netinkamas organizavimas ar finansinės atskaitomybės dokumentų neišsaugojimas patys savaime, ką pagrįstai ir nurodo atsakovas, o tai, kad atsakovo iš bendrovės sąskaitos paimti pinigai nebuvo panaudoti bendrovės interesais.
  13. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovė laikosi pozicijos, jog jai atsakovas neperdavė dokumentų, kurie pagrįstų iš bendrovės sąskaitos paimtų pinigų tinkamą panaudojimą. Šios nutarties 25 punkte išdėstytos aplinkybės leidžia tikėti tokiais ieškovo teiginiais. Kadangi atsakovas byloje pateikė dalį bendrovės dokumentų, yra pagrindas manyti, kad jis disponuoja dalimi ieškovės buhalterinių dokumentų, todėl neperduodamas ieškovei dokumentų, pagrindžiančių lėšų tinkamą panaudojimą, jam perėjo pareiga įrodyti šios aplinkybės egzistavimą, tačiau jis to nepadarė: atsakovas pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais įrodinėjo, kad jis už UAB „Varnių Piras“ teikiamas prekes ir paslaugas mokėjo grynais pinigais (žr. atsiliepimą į ieškinį), tačiau tai patvirtina kokiu būdu atsakovas atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas, bet neįrodo laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 14 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. iš sąskaitos paimtų pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms fakto; atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateiktas balansas ir didžiosios knygos ištrauka taip pat negali būti laikomi tinkamais įrodymais pagrįsti atsakovo teiginius, nes turi būti pateikti pirminiai apskaitos dokumentai, pagrindžiantys lėšų panaudojimą. Atsakovui neįrodžius 42 126,59 Eur panaudojimo UAB „Varnių Piras“ interesais fakto, konstatuotini jo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir bendrovei atsiradusios žalos (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai) ir preziumuojama jo kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 42 126,59 Eur, kaip nuostolius, ir remiantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
  14. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu.
  15. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
  16. Atsakovas teigia, kad sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad UAB „Varnių Piras“ vienintelė akcininkė A. J., veikdama pagal sąžiningumo, rūpestingumo ir protingumo standartą, turėjo žinoti apie bendrovės finansinę situaciją iki 2014 metų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ABĮ 18 straipsnyje yra numatyta akcininko teisė, bet ne pareiga gauti informaciją apie bendrovę, todėl atsakovas akcininkės žinojimo fakto negali įrodyti tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o privalo šią aplinkybę pagrįsti konkrečiais duomenimis, įrodančiais, jog ji buvo faktiškai supažindinta su paimtų iš bendrovės sąskaitos lėšų panaudojimu – t. y. jai buvo pateikti tam tikri bendrovės buhalteriniai dokumentai. Tačiau tokie duomenys byloje nebuvo pateikti. Tai, kad ABĮ numatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą, neįrodo, jog bendrovės akcininkė tokiu būdu galėjo sužinoti apie pinigų paėmimo iš bendrovės banko sąskaitos faktą ir kur tiksliai buvo panaudoti šie pinigai, tuo labiau, kad byloje buvo nustatyta, jog atsakovas netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir (ar) saugojimą, todėl metinės finansinės atskaitomybės ir bendrovės veiklos ataskaitos galėjo neatspindėti tikrosios bendrovės padėties.
  17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas dalies bendrovės buhalterinių dokumentų taip ir neperdavė ieškovei, o UAB „Skaiveda“ turėtus dokumentus ieškovei išsiuntė paštu

    132014 m. lapkričio 24 d., yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju ieškovas nepraleido įstatyme numatyto ieškinio senaties termino (CK 1.1.125 straipsnio 8 dalis).

14Dėl ieškovės apeliacinio skundo

  1. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta ieškinio dalis, apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendžiant jos pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo 18 146,98 Eur pagrįstumo klausimą, neturėjo būti vadovaujamasi liudytojos J. M. parodymais, nes ji nedalyvavo, kai buvo apskaityta 101 634,86 Lt suma, be to, jos parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir ji bandė nuslėpti, kad dirba atsakovui – šiuo metu tvarko atsakovui priklausančios ir atstovaujamos UAB „Medinukai“ buhalterinę apskaitą. Taip pat nurodo, kad bendrovės balanse apskaitytų ir vėliau nurašytų atsargų sudėtis galėjo būti nustatyta tik remiantis apskaitos registrais ir / ar apskaitos dokumentais, bet ne liudytojos parodymais.
  2. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2013 m. sausio 1 d. užskaitą Nr. 130101-1, nurodydamas, kad šia užskaita buvo užskaityti jo ir UAB „Varnių Piras“ tarpusavio debetiniai likučiai ir kreditoriniai įsiskolinimai.
  3. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. parodė, kad 2013 m. sausio 1 d. užskaita 101 634,86 Lt sumai buvo užskaityti UAB „Varnių Piras“ ir atsakovo E. B. tarpusavio debetiniai likučiai ir kreditiniai įsiskolinimai – t. y. tai sumai sumažinta ieškovės skola atsakovui. Jos teigimu, toks sprendimas buvo priimtas dėl tos priežasties, jog jai perimant buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal pateiktą 2010 metų balansą, buvo likę dokumentiniai atsargų likučiai ir nebuvo gauta iš ankstesnės bendrovės buhalterės šių atsargų detalizacija, dėl ko šios sumos figūravo buhalterinėje apskaitoje, nes ankstesnė buhalterė šių atsargų nenurašydavo į sąnaudas. Iš balanso ji nustatė, jog iš 101 634,86 Lt sumos prekių, skirtų perparduoti, buvo 27 500 Lt sumai, tačiau ši suma dėl jai nežinomų priežasčių ankstesnės buhalterės jau buvo apskaityta su 61,65 procentų antkainiu, nors pagal standartus turi būti fiksuojama pirkimo kaina. Likusią sumą sudarė atsargos, žaliavos bei nebaigta gamyba. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad šios liudytojos duoti parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tai, kad ji tikslino tam tikrą informaciją nesudaro pagrindo juos vertinti prieštaringais. Be to, vien remiantis tuo, kad ji šiuo metu dirba atsakovo vadovaujamai bendrovei, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu, tuo labiau, kad ji davė parodymus, kurie buvo nenaudingi ir pačiam atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas, remiantis šios liudytojos parodymais (kad prekės, skirtos perparduoti, su antkainiu sudarė tik 27 500 Lt) ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčijo atlikto su atsakovu užskaitymo, atmesti ieškovės reikalavimą dėl 18 146,98 Eur nuostolių priteisimo.
  4. Kita vertus, šio ginčo atveju net ir pasitvirtinus (pirminių buhalterinių dokumentų pagrindu) ieškovės teiginiams, kad visą 101 634,86 Lt sumą sudaro prekės, skirtos perparduoti, vis tiek nebūtų pagrindo ieškovės pareikšto reikalavimo dėl negauto antkainio priteisimo tenkinti. Kaip minėta, ieškovė pripažino, jog minėta užskaita atsakovas savanoriškai susimažino ieškovės jam mokėtiną sumą užskaitos dydžio suma, taigi, neginčijo paties užskaitymo fakto teisėtumo. Liudytoja J. M. paaiškino, kad užskaitymo būdu buvo padengtos ieškovės skolos atsakovui buhalterine atsargų verte. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nepasitvirtinus ieškovės teiginiams, kad atsakovas ginčo atsargas pats realizavo ir pasisavino iš jų gautas lėšas, yra pagrindas remtis liudytojos parodymais ir daryti išvadą, jog ieškovė atliktu užskaitymu iš esmės pripažino, jog skolas atsakovui padengė perleisdama jam atsargas, taigi, ir nuosavybės teises į jas, todėl šiuo atveju ieškovė prarado kokias nors teises į šias atsargas – taigi, ir reikalauti antkainio nuo prekių, skirtų perparduoti.
  5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės pareikštų materialinių teisinių reikalavimų, todėl ieškovei ir atsakovui apeliaciniais skundais neįrodžius skundžiamo sprendimo rezultato neteisėtumo ar nepagrįstumo, jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, jiems neatlyginamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo pateikimu ir ruošimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau pateikus įrodymus yra pagrindas jiems iš priešingos šalies priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimo išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateikė tik atsakovas, todėl yra pagrindas jam iš ieškovės priteisti 150 Eur.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varnių Piras“ (juridinio asmens kodas 280362230) atsakovui E. B. (asmens kodas ( - ) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai