Byla e2A-1501-614/2020
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui M. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas PlusPlus Capital AS prašė priteisti iš atsakovo M. L. 1528,52 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą), 657,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 137,57 Eur delspinigius, 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1528,52 Eur nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

61.1.

7UAB „mogo LT“ ir UAB „Eutreka“ sudarė lizingo sutartį Nr. L19082015/0024 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė UAB „Eutreka“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę IVECO 35C13, valstybinis Nr. ( - ) o UAB „Eutreka“ priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Laiduotojas pagal sutartį yra atsakovas M. L.;

81.2.

9dėl esminių sutarties pažeidimų (įmokų nemokėjimo), Lizingo sutartis 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo nutraukta, o transporto priemonė sugrąžinta UAB „mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo išsiųstas paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. Lizingo sutarties nutraukimo dieną įsiskolinimą pagal sutartį sudarė 2503,73 Eur suma;

101.3.

11UAB „mogo LT“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. pardavė transporto priemonę už 1224 Eur ir šia suma sumažino įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2018 m. rugpjūčio 23 d.) sudarė 2872,49 Eur, todėl likęs įsiskolinimas – 1648,49 Eur;

121.4.

13tarp pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ ir naujojo kreditoriaus „Risk Management Services“ OU 2017 m. vasario 28 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į minėtą įsiskolinimą naujajam kreditoriui. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Risk Management Services“ OU perleido reikalavimo teisęs į įsiskolinimą ieškovui, kurį Lietuvoje atstovauja PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1528,52 Eur (negrąžinta finansavimo suma). Pažymėjo, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra periodinės reikalavimų perleidimo sutartys, kuriose numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai perduoda, o perėmėjas privalo pirkti reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Periodinės reikalavimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista ieškovui 2019 m. gegužės 15 d.;

141.5.

15paaiškino, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (1528,52 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško įsiskolinimo grąžinimo dienos ir 2020 m. sausio 8 d. šios palūkanos sudaro 657,25 Eur (1 528,52 Eur x 30,24 proc. x 519 d. (nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. sausio 8 d.)). Be to, turi būti skaičiuojamos 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nuo 1528,52 Eur nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

161.6.

17vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip orientaciniu kriterijumi vertinant delspinigių dydį, prašo priteisti iš atsakovo 0,05 procento dydžio delspinigius, kurie 2020 m. sausio 8 d. sudaro 137,57 Eur (1528,52 Eur x 0,05 proc. x 180 d. (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. sausio 8 d.)).

182.

19Atsakovas M. L. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

202.1.

212018 m. lapkričio 8 d., t. y. dar iki reikalavimo teisės perleidimo ieškovui, Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1608-432/2019 pagrindinei skolininkei UAB „Eutreka“ buvo iškelta bankroto byla. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (UAB „mogo LT“ (pirminis kreditorius) bei ieškovas nėra pripažinti kreditoriais minėtoje byloje), o 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi teismas UAB „Eutreka“ pripažino veiklą pasibaigusią ir pastaroji išregistruota iš juridinių asmenų registro. Mano, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jo prievolės, kurios yra akcesorinės, pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. Laidavimo sutartį Nr. GP19082015/0024, yra pasibaigusios;

222.2.

23nurodė, jog nors laidavimo sutartis su pagrindiniu skolininku buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 7 d., tačiau jis, kaip laiduotojas, nebuvo jokia forma informuotas apie šią aplinkybę ir iš jo nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę. Tokiu būdu jam iš esmės buvo apribota galimybė nedelsiant įvykdyti prievolę, ir tokiu būdu pasinaudoti subrogacija, nukreipiant reikalavimą į pagrindinį skolininką (UAB „Eutreka“). Mano, jog šios aplinkybės turėtų būti laikomos esminėmis ir lemti laidavimo pabaigą CK 6.87 straipsnio 4 dalies normos pagrindu;

242.3.

25bankroto bylos skolininkei UAB „Eutreka“ iškėlimu nutraukus palūkanų ar delspinigių už jos prievoles pagal lizingo sutartį skaičiavimą, ir taip užfiksavus skolininkės įsipareigojimų kreditoriui UAB „mogo LT“ apimtį, didesnė prievolės (įsipareigojimų) apimtis negali būti taikoma ir jam, kaip laiduotojui. UAB „mogo LT“ savo reikalavimo bankroto byloje nefiksavo, tačiau 2019 m. gegužės 15 d. perleido ieškovui 1528,52 Eur dydžio reikalavimo teisę, todėl mano, kad jeigu teismas laikys, jog ieškovo reikalavimo teisė dar galioja, ji turėtų būti tokia (1528,52 Eur). Todėl ieškovas nepagristai ir nesąžiningai skaičiavo ir šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių bei 30,24 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų;

262.4.

27ieškovas nepagrįstai prašo priteisti ir procesines palūkanas, kadangi patys UAB „mogo LT“ ir ieškovas nevykdė Lizingo sutarties reikalavimų, ieškovas, iš karto pareikšdamas ieškinį teisme, neteikdamas reikalavimo jam (atsakovui), kaip numatė Lizingo sutartis, neturi teisės reikalauti procesinių palūkanų, nes neįrodė, jog jis (atsakovas) prievolės nevykdė geruoju.

283.

29Ieškovas, įvertinęs paaiškėjusias faktines aplinkybes apie bankroto bylos iškėlimą „UAB Eutreka“, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš atsakovo prašė priteisti 1528 Eur skolą, 131,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

314.

32Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu nutarė bylą dalyje dėl 525,55 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. sausio 8 d., 30,24 procentų pelno palūkanų priteisimo nuo 1528 Eur nesumokėtos finansavimo sumos nuo 2020 m. sausio 8 d. iki visiško sprendimo įvykdymo ir 137,57 Eur delspinigių priteisimo nutraukti, kitoje dalyje ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui PlusPlus Capital AS iš atsakovo M. L. 1528,52 Eur skolos, 131,70 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1660,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37,16 bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui M. L. iš ieškovo PlusPlus Capital AS priteisti 305,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:

334.1.

34atsižvelgiant į laidavimo ir solidariosios atsakomybės teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, spręstina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo prievolė pagal Laidavimo sutartį yra pasibaigusi, nes reikalavimai jam buvo pareikšti 2020 m. sausio 10 d. (ieškinio priėmimo diena) iki pagrindinio skolininko likvidavimo, t. y. iki sprendimo dėl UAB „Eutreka“ pabaigos įsiteisėjimo ir bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t. y. nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno iš dviejų būtinų juridinių faktų sutapties prievolės pripažinimui pasibaigusia;

354.2.

36Laidavimo sutartį atsakovas pasirašė būdamas UAB „Eutreka“ vieninteliu akcininku ir įmonės vadovu, todėl jam taikomi ne vidutinio vartotojo standartai, o asmens atsakingo už visos bendrovės veiklą. Prisiimdamas atsakomybę už tinkamą juridinio asmens sutartinių prievolių vykdymą atsakovas privalėjo domėtis ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, ypač po to, kai jis jau nebebuvo bendrovės vadovu ir akcininku. Pažymėjo, jog teismų praktikoje yra pasisakyta, jog pranešimų apie pagrindinės prievolės nevykdymą laiduotojui nepateikimas bei reikalavimo jam nepareiškimas per se nedaro kreditoriaus reikalavimo nepagrįstu, nes pats laiduotojas privalo domėtis asmeniu už kurį laiduoja; vien ta aplinkybė, jog duomenys apie juridiniams asmenims iškeltas bankroto bylas yra skelbiamos viešuose registruose, suponuoja, kad laiduotojai, būdami rūpestingi, gali susižinoti apie pagrindinio skolininko nemokumą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2A-579-450/2012). Aplinkybė, kad pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla ir dėl to laiduotojas nebegalės įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės, taip pat neturi įtakos ieškovo teisei į reikalavimo laiduotojui patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-270/2014). Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju UAB „Eutreka“ iškėlus bankroto bylą jokie kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, nes bendrovė neturėjo jokių lėšų ar turto. Teismas sprendė, jog atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atitinkančios CK 6.87 straipsnio 4 dalies kriterijus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovo laidavimo pasibaigusiu šiuo pagrindu;

374.3.

38tarp šalių nėra ginčo dėl nepadengtos 1528,52 Eur finansavimo sumos ir iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2018 m. lapkričio 19 d.) paskaičiuotų 131,70 Eur palūkanų dydžių, todėl konstatavęs, jog nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo prievolę pagal Laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia, ieškovo reikalavimus dėl 1528,52 Eur nesumokėtos finansavimo sumos ir 131,70 Eur pelno palūkanų priteisimo tenkino visiškai. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo bei paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39III. Apeliacinio skundo argumentai

405.

41Atsakovas M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

425.1.

43teismas sprendime visiškai neįvertino aplinkybės (fakto), jog atsakovas, kaip laiduotojas, negalės pasinaudoti subrogacijos pagrindu (teise) būtent dėl ieškovo (arba pirminio kreditoriaus UAB „Mogo“) neveikimo, t. y. jų prisiimtų prievolių pagal laidavimo sutartį, nevykdymo atsakovui. Tokiu būdu ir pats ieškovas negalės įvykdyti CK 6.83 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintos pareigos (prievolės), dėl pradinio kreditoriaus arba paties ieškovo kaltės;

445.2.

45pagal Laidavimo sutarties 3.1.3. punkto nuostatas, jeigu pagrindinis skolininkas UAB „Eutreka“ netinkamai vykdė savo prievoles pagal sutartį, kreditorius (tiek pradinis, o reiškia tiek ir ieškovas), privalėjo pateikti atsakovui, kaip laiduotojui, rašytinį reikalavimą, kurį atsakovas turėtų įvykdyti per 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Be to, aiškiai buvo sulygtas ir laidavimo sutarties 5.1. punktas, kuriame nustatyta pranešimų siuntimo tvarka, sąlygos. Ieškovas bylą nagrinėjant iš esmės, pripažino, jog atsakovui (kaip laiduotojui), nebuvo siunčiami jokie raštiški pranešimai (reikalavimai). Numatytos laidavimo sutarties sąlygos ir buvo numatytos siekiant užtikrinti, jog laiduotojas žinotų apie reikalavimą (prievolę) įvykdyti šalutinę prievolę (nustatant jos terminą (šiuo atveju 10 dienų), jos nevykdant pagrindiniam skolininkui, bei kartu įpareigojant aktyviai veikti ir patį kreditorių (ieškovą). Nes laiduotojo prievolė atsiranda tik tada, kai jos nevykdo pagrindinis skolininkas. Dėl pradinio kreditoriaus, ir ieškovo veiksmų (neveikimo pagal laidavimo sutartį), atsakovui, kaip laiduotojui, atsirado nepalankūs padariniai, t.y. apribota bet kokia galimybė nedelsiant įvykdyti prievolę, kai jos nevykdė pagrindinis skolininkas, bei pasinaudoti atsakovui subrogacija, tuo pat metu pačiam ieškovui apribojant galimybę įvykdyti CK 6.83 straipsnio 4 dalyje numatytą prievolę atsakovui;

465.3.

47ginčijamo sprendimo motyvas, jog pagrindinio skolininko BUAB „Eutreka“ bankroto byloje kitų kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, nes bendrovė neturėjo jokių lėšų ar turto, nėra teisiškai svarbus šioje byloje, nes nei ieškovas (ar pradinis kreditorius), nei atsakovas, bankroto byloje nedalyvavome, negalėjome pasinaudoti savo teisėmis minėtoje byloje.

486.

49Ieškovas PlusPlus Capital AS prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad:

506.1.

51ginčo laidavimo sutarties 1.1. ir 5.2. punktuose šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad lizingo sutartis (sutartis už kurią laidavo atsakovas) gali būti pakeista ir papildyta be atskiro laiduotojo sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo ir/ar papildymo laiduotojo (t. y. atsakovo) prievolės pagal laidavimo sutartį ir lizingo sutartį iš esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų laiduotojo atsakomybė ir/ar atsirastų bet kokios kitokios laiduotoju nepalankios pasekmės, laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau. Todėl net, jei ir būtų nustatyta, kad iš esmės pasikeitė laidavimu užtikrinta prievolė (šioje situacijoje tam nėra jokio pagrindo), šios aplinkybės nesudarytų pagrindo konstatuoti ginčo laidavimo sutarties pasibaigimo CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes ginčo laidavimo sutartyje buvo aiškiai susitarta, kad atsakovas laiduoja nepriklausomai nuo to ar laidavimu užtikrinta prievolė iš esmės pasikeis ir/ar atsiras bet kokios laiduotojui nepalankios pasekmės;

526.2.

53byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad laidavimu užtikrinta prievolė būtų kaip nors esmingai pasikeitusi dėl ko atsakovas, žinodamas tokias aplinkybes, nebūtų sutikęs laiduoti. Pažymėjo, kad pagrindinė prievolė apskritai nebuvo kaip nors modifikuota, neatsirado jokių nuo atsakovo valios nepriklausiusių aplinkybių dėl ko atsakovo, kaip laiduotojo, prisiimta rizika būtų padidėjusi. Ta aplinkybė, kad atsakovas negalės įgyvendinti subrogacijos teise, nes pagrindinis skolininkas yra dėl bankroto pasibaigusi įmonė, negali būti pagrindu taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Subrogacijos atsiradimas neturi jokios įtakos laidavimu užtikrintai prievolei ir iš esmės jos niekaip nekeičia. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kuri nurodyta pačiame skundžiamame sprendime;

546.3.

55Laidavimo sutarties 1.1 punkte, apibrėžiančiame sutarties objektą, aiškiai pažymima, kad „kad laiduotojas neatšaukiamai ir besąlygiškai laiduoja už...“. Ginčo sutarties 2.2. punkte taip pat nurodoma, kad atsakovas, kaip laiduotojas, su pagrindiniu skolininku įsipareigoja atsakyti kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys skolininkai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laidavimo sutartis nebuvo sąlyginė ir atsakovo, kaip laiduotojo, prievolei įvykdyti pagrindinio skolininko neįvykdytus įsipareigojimus ir patenkinti kreditoriaus reikalavimus atsirasti jokių papildomų sąlygų nereikėjo;

566.4.

57teismų praktikoje yra pasisakyta, jog pranešimų apie pagrindinės prievolės nevykdymą laiduotojui nepateikimas bei reikalavimo jam nepareiškimas per se nedaro kreditoriaus reikalavimo nepagrįstu, nes pats laiduotojas privalo domėtis asmeniu už kurį laiduoja; vien ta aplinkybė, jog duomenys apie juridiniams asmenims iškeltas bankroto bylas yra skelbiamos viešuose registruose, suponuoja, kad laiduotojai, būdami rūpestingi, gali susižinoti apie pagrindinio skolininko nemokumą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2A-579-450/2012). Be to civilinio proceso tvarka pareikštas ieškinys taip pat laikytinas raštišku reikalavimu įvykdyti pagal laidavimo sutartį prisiimtas prievoles.

58IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Apeliacinis skundas atmestinas.

607.

61Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

628.

63Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

649.

65Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6610.

67Nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir UAB „Eutreka“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L19082015/0024 (toliau – Lizingo sutartis), kurios pagrindu UAB „mogo LT“ (lizingo davėjas) nupirko UAB „Eutreka“ (lizingo gavėjo) pasirinktą transporto priemonę – automobilį IVECO 35C13 (lizingo dalykas) ir ją perdavė naudotis lizingo pagrindais. Lizingo sutarties sudarymo dieną su atsakovu M. L., tuometiniu UAB „Eutreka“ direktoriumi ir akcininku, buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. GP19082015/0024 (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti lizingo davėjui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu lizingo gavėjas laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį. Lizingo sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 7 d. dėl lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo – įmokų nemokėjimo sulygtu laiku. Nutraukus Lizingo sutartį lizingo dalykas – automobilis buvo grąžintas lizingo davėjui ir parduotas už 1224 Eur ir šia suma sumažintas lizingo gavėjo įsiskolinimas. Po automobilio pardavimo UAB „Eutreka“ įsiskolinimą sudarė 1648,49 Eur. Lizingo davėjas - UAB „mogo LT“ perleido „Risk Management Services“ OU reikalavimo teises į skolą pagal ginčo Lizingo sutartį, o ši bendrovė šias reikalavimo teises perleido ieškovui. Reikalavimo perleidimo ieškovui dieną bendras įsiskolinimas pagal Lizingo sutartį sudarė 1528,52 Eur.

6811.

69Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Eutreka“ bankroto bylą. 2018 m. gruodžio 12 d. buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 4329,46 Eur sumai. Nei UAB „mogo LT“, nei ieškovė, kaip jos teisių perėmėja, kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nepareiškė. 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu teismas nusprendė pripažinti bendrovės veiklą pasibaigusią ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Sprendime teismas konstatavo, jog bankroto metu nebuvo gauta lėšų, visi bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (4329,46 Eur sumai) liko nepadengti. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d., iš Juridinių asmenų registro bendrovė išregistruota 2020 m. kovo 3 d.

7012.

71Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, jog laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

7213.

73Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai laidavimo atsiradimo pagrindas yra laidavimo sutartis, laidavimas prasideda šalims sudarius laidavimo sutartį ir joje įtvirtinus šalių sulygtas laidavimo sąlygas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą arba neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas, laisva valia prisiimdamas įsipareigojimą atsakyti kito asmens kreditoriui, kartu prisiima ir riziką, jog tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

7414.

75Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu laidavimo sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią, šalys nebuvo sutarusios kitaip.

7615.

77CK 6.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė.

7816.

79CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato ką kita.

8017.

81Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui kyla nepalankių padarinių, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014; kt.).

8218.

83Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir apeliantas to neįrodinėjo, kad laidavimu užtikrinta prievolė būtų kaip nors esmingai pasikeitusi, dėl ko laiduotojas (atsakovas), žinodamas tokias aplinkybes, nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis.

8419.

85Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė šalims laidavimo sutartyje nustatyti papildomas ar kitokias sąlygas nei reglamentuojamos nurodytoje teisės normoje.

8620.

87Nagrinėjamu atvejų laidavimo sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad laiduotojas neatšaukiamai ir besąlygiskai laiduoja už UAB „Eutreka“ visų prievolių pagal Lizingo sutartį tinkamą įvykdymą. Laidavimo sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad Lizingo sutartis gali būti pakeista ir papildyta be atskiro laiduotojo sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo ir/ar papildymo laiduotojo prievolės pagal Laidavimo sutartį ir Lizingo sutartį iš esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų laiduotojo atsakomybė ir/ar atsirastų bet kokios kitokios laiduotoju nepalankios pasekmės, laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau. Šiame Sutarties punkte nurodyta, kad laiduotojas tai supranta ir patvirtina, kad tam neprieštarauja ir dėl to nereikš jokių prieštaravimų ir/ar pretenzijų ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, laidavimo sutarties 1.1 ir 5.2 punktais šalys įtvirtino CK 6.87 straipsnio 4 dalyje leidžiamą išimtį ir sutarė nukrypti nuo šioje CK normoje įtvirtintos bendrosios taisyklės. Todėl, net jeigu ir tam tikros faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės CK 6.87 straipsnio 4 dalies prasme galėtų būti laikomos prievolės pasikeitimu iš esmės, dėl kurio be laiduotojo sutikimo padidėtų jo atsakomybė arba atsirastų kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, tai, vadovaujantis laidavimo sutarties 1.1 ir 5.2 punktais, turėtų būti pripažįstama, kad toks santykių pasikeitimas nėra pagrindas laidavimo sutarčiai pasibaigti, nes šalys susitarė, kad laiduotojo atsakomybė pagal sutartį išlieka nepaisant pasikeitusių aplinkybių, atsakomybės padidėjimo ar nepalankių padarinių atsiradimo.

8821.

89Taigi, tiek esant prievolės pasikeitimui iš esmės, dėl kurio padidėja laiduotojo atsakomybė ar atsiranda kitų jam nepalankių padarinių, tiek jo nesant, laidavimo prievolė ginčo atveju išlieka.

9022.

91Apeliantas skunde nurodė, jog jis, kaip laiduotojas, nebuvo jokia forma informuotas apie Lizingo sutarties nutraukimą ir iš jo nebuvo pareikalauta įvykdyti prievolę, dėl ko jam iš esmės buvo apribota galimybė nedelsiant įvykdyti prievolę, ir tokiu būdu pasinaudoti subrogacija, nukreipiant reikalavimą į pagrindinį skolininką (UAB „Eutreka“). Mano, jog šios aplinkybės turėtų būti laikomos esminėmis ir lemti laidavimo pabaigą CK 6.87 straipsnio 4 dalies normos pagrindu. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

9223.

93Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Taigi, apeliantas laisva valia prisiėmęs laiduotojo pareigas turėjo teisę domėtis, kaip skolininkui sekasi vykdyti pagrindinę prievolę, ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, tačiau to nedarė, buvo pasyvus, o jo pasyvumas negali būti aiškinamas kaip sudarantis pagrindą atleisti jį nuo laiduotojo atsakomybės.

9424.

95Įvertinusi nustatytų aplinkybių visetą bei remdamasi paminėta teismų praktika, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo (apelianto) nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atitinkančios CK 6.87 straipsnio 4 dalies kriterijus, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo laidavimo pasibaigusiu šiuo pagrindu.

9625.

97Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas nagrinėjamos laidavimo sutarties galiojimo klausimu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9826.

99Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

100Dėl bylinėjimosi išlaidų

10127.

102Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10328.

104Ieškovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.

105Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

106atsakovo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

107Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas PlusPlus Capital AS prašė priteisti iš atsakovo M. L. 1528,52 Eur... 6. 1.1.... 7. UAB „mogo LT“ ir UAB „Eutreka“ sudarė lizingo sutartį Nr.... 8. 1.2.... 9. dėl esminių sutarties pažeidimų (įmokų nemokėjimo), Lizingo sutartis... 10. 1.3.... 11. UAB „mogo LT“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. pardavė transporto priemonę už... 12. 1.4.... 13. tarp pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ ir naujojo kreditoriaus „Risk... 14. 1.5.... 15. paaiškino, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo... 16. 1.6.... 17. vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip... 18. 2.... 19. Atsakovas M. L. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti... 20. 2.1.... 21. 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. dar iki reikalavimo teisės perleidimo... 22. 2.2.... 23. nurodė, jog nors laidavimo sutartis su pagrindiniu skolininku buvo nutraukta... 24. 2.3.... 25. bankroto bylos skolininkei UAB „Eutreka“ iškėlimu nutraukus palūkanų ar... 26. 2.4.... 27. ieškovas nepagrįstai prašo priteisti ir procesines palūkanas, kadangi patys... 28. 3.... 29. Ieškovas, įvertinęs paaiškėjusias faktines aplinkybes apie bankroto bylos... 30. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 31. 4.... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu nutarė... 33. 4.1.... 34. atsižvelgiant į laidavimo ir solidariosios atsakomybės teisinį... 35. 4.2.... 36. Laidavimo sutartį atsakovas pasirašė būdamas UAB „Eutreka“ vieninteliu... 37. 4.3.... 38. tarp šalių nėra ginčo dėl nepadengtos 1528,52 Eur finansavimo sumos ir iki... 39. III. Apeliacinio skundo argumentai... 40. 5.... 41. Atsakovas M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 42. 5.1.... 43. teismas sprendime visiškai neįvertino aplinkybės (fakto), jog atsakovas,... 44. 5.2.... 45. pagal Laidavimo sutarties 3.1.3. punkto nuostatas, jeigu pagrindinis... 46. 5.3.... 47. ginčijamo sprendimo motyvas, jog pagrindinio skolininko BUAB „Eutreka“... 48. 6.... 49. Ieškovas PlusPlus Capital AS prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir... 50. 6.1.... 51. ginčo laidavimo sutarties 1.1. ir 5.2. punktuose šalys aiškiai ir... 52. 6.2.... 53. byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad laidavimu užtikrinta prievolė būtų... 54. 6.3.... 55. Laidavimo sutarties 1.1 punkte, apibrėžiančiame sutarties objektą, aiškiai... 56. 6.4.... 57. teismų praktikoje yra pasisakyta, jog pranešimų apie pagrindinės prievolės... 58. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 59. Apeliacinis skundas atmestinas.... 60. 7.... 61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 62. 8.... 63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį... 64. 9.... 65. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m.... 66. 10.... 67. Nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir UAB „Eutreka“ 2015 m. rugpjūčio 19 d.... 68. 11.... 69. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta,... 70. 12.... 71. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos... 72. 13.... 73. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris... 74. 14.... 75. Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu... 76. 15.... 77. CK 6.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji laidavimo pasibaigimo... 78. 16.... 79. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės... 80. 17.... 81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai... 82. 18.... 83. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir apeliantas to neįrodinėjo, kad... 84. 19.... 85. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 6.87 straipsnio 4... 86. 20.... 87. Nagrinėjamu atvejų laidavimo sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, kad... 88. 21.... 89. Taigi, tiek esant prievolės pasikeitimui iš esmės, dėl kurio padidėja... 90. 22.... 91. Apeliantas skunde nurodė, jog jis, kaip laiduotojas, nebuvo jokia forma... 92. 23.... 93. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo... 94. 24.... 95. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visetą bei remdamasi paminėta teismų... 96. 25.... 97. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 98. 26.... 99. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 100. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 101. 27.... 102. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo apeliacinės... 103. 28.... 104. Ieškovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme... 105. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. atsakovo M. L. apeliacinį skundą atmesti.... 107. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti...