Byla 2S-1197-881/2017
Dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: J. I., VšĮ „Šėlos parkas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuria antstolės pareiškimas iš dalies patenkintas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. I. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-732-231/2017 pagal antstolės M. G. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: J. I., VšĮ „Šėlos parkas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuria antstolės pareiškimas iš dalies patenkintas.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Antstolė M. G. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, pateikė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Nurodė, kad skolininkai J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdė Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, įpareigojančio skolininkus pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
  2. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į antstolės prašymą nurodė, kad su prašymu sutinka, papildomai prašė pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skirti skolininkams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai. Nurodė, kad skolininkai daugiau nei dvejus metus nevykdo teismo sprendimo; Inspekcijoje nėra duomenų, kad skolininkai siektų įvykdyti teismo sprendimą ir pašalintų statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinius. Pažymėjo, kad CPK 771 straipsnis yra pakeistas, pakeitimai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.; vadovaujantis šiuo metu galiojančia CPK 771 straipsnio 6 dalimi, baudos už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinius, nevykdymą gali būti skiriamos visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar prievolė pašalinti tokios statybos padarinius yra asmeninio pobūdžio, ar ją už skolininką gali atlikti išieškotojas – Inspekcija.
  3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. I. su antstolės ir Inspekcijos prašymu nesutiko. Teismo posėdyje nurodė, kad pagal teismo sprendimo metu galiojusias teisės normas, bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais buvo laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. Priimdamas sprendimą, teisėjas šiurkščiai pažeidė įstatymą, įpareigodamas šalinti statybos padarinius ne įstatyme nurodytų kaltų asmenų, o nukentėjusiųjų lėšomis. Pažymėjo, kad nė vienas iš statytojų neturi nei likvidaus turto, nei lėšų griovimo išlaidoms. Anot suinteresuoto asmens, teismo sprendimas yra antikonstitucinis ir negali būti vykdomas, nes tai prieštarauja ne tik sveikam protui, bet ir žmogaus prigimčiai. Taip pat nurodė, kad VšĮ „Šėlos parkas“ yra likviduotas ir 2016 m. gruodžio 9 d. išregistruotas iš Registrų centro duomenų bazės.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies – taikė Trakų rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame 2013 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, nurodytas pasekmes: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), pastatytus gėlo vandens gręžinį, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, regyklą, ūkinį pastatą (daržinė ir tvartas), lieptą (34,5 m x 2 m) ir laiptus (25 m x 2 m), atraminę sienutę iš akmenų bei pradėtus statyti veterinarijos punktą su inkubatoriumi, pagalbinio pastato (klėtis ir malkinė) pamatus, po klėtimi įrengtą rūsį, sanitarijos ir higienos pastatus A ir B, po pastatu B įrengtą rūsį, užfiksuotus 2011 m. spalio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3676, ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš J. I.; prašymo dalį dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo VšĮ „Šėlos parkas“ atžvilgiu atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį taip pat paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė visus skolininko J. I. teismo sprendimo nevykdymo argumentus, susijusius su paties teismo sprendimo teisėtumu.
  3. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje esantis 2017 m. sausio 13 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S17-1243 patvirtina, kad skolininkai 2013 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo neįvykdė. Pagal teismo sprendimą griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai turėjo būti atliekami būtent pareiškėjo J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis iki 2016 m. sausio 20 d.; 2013 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendime minėto įpareigojimo neįvykdymo pasekmės nurodytos. Teismas nurodė nenustatęs jokių aplinkybių, dėl kurių antstolės prašomos poveikio priemonės negali būti taikomos. Tačiau nustatė, kad VšĮ „Šėlos parkas“ yra likviduotas ir 2016 m. gruodžio 9 d. išregistruotas, todėl konstatavo, kad antstolės prašymas dėl 2013 m. lapkričio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo VšĮ „Šėlos parkas“ atžvilgiu netenkintinas, likvidavus subjektą.
  4. Pasisakydamas dėl išieškotojos prašymo skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teismas pažymėjo, kad dėl CPK 771 straipsnyje numatytų baudų taikymo yra suformuota vieninga kasacinio teismo praktika, pagal kurią aiškiai nurodoma, kad už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, jeigu neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).
  5. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję CPK 771 straipsnio pakeitimai nepakeitė kasacinio teismo išaiškinimuose nurodomų normų esmės, pakito tik šio straipsnio dalių numeracija, be to, straipsnis papildytas privalomųjų nurodymų reglamentavimu.
  6. Konstatavęs, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas nėra išskirtinai asmeninis, teismas sprendė, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda skolininkui negali būti skiriama.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo J. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį (nurodo, kad nutartis negali būti palikta galioti). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d., nuostatas ir sistemiškai neįvertino šiame įstatyme nustatytos statybos padarinių šalinimo tvarkos, kai nėra statytojo kaltės, o statybos padariniai šalinami pagal valdžios įstaigų neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
  2. SĮ 27 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Tai reiškia, kad SĮ nenumato galimybės atsakovais patraukti statybą leidžiantį dokumentą gavusius asmenis, todėl nagrinėjamu atveju statytojų patraukimas atsakovais yra neteisėtas.
  3. Remiantis SĮ 27 straipsnio 26 dalimi, atsakomybėn gali būti traukiami tik viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių aiškiai apibrėžta kompetencija, tuo tarpu fizinis asmuo negali būti pripažintas kaltu ir atsakyti už institucijų veiksmus ar neveikimą.
  4. SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismui panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, statytojas (užsakovas) įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Tai reiškia, kad lėšos statybos padariniams šalinti turi būti išieškotos ne iš bet ko, o iš atsakovų, atsakomybę paskirstant pagal kompetenciją. Išieškotos lėšos statinių griovimui ir statybvietės sutvarkymui turi būti pervedamos statytojui, kuris pagal įstatymą gautomis lėšomis galėtų apmokėti statybos padarinių šalinimą. Lėšų neišieškojimas iš įstatymu nustatytų asmenų, sudaro teisines ir finansines kliūtis šalinti statybos padarinius.
  5. Teismas, leisdamas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos griauti statinius ir įrenginius ( - ), griovimo išlaidas išieškant iš J. I., kol neišieškotos lėšos statytojo naudai iš kaltais pripažintų asmenų, šiurkščiai pažeidė naujos redakcijos SĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl pagal galiojančias teisės normas ir apelianto nurodytas aplinkybes skundžiama nutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir sąžiningumo principui, negali būti palikta galioti.
  6. Pagal SĮ 27 straipsnio 26 dalį, žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pripažįstant, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, statytojui padaryta žala turėtų būti atlyginama CK 4.105, 6.271, 6.273 straipsniuose nustatyta tvarka. Atlyginus žalą laikantis įstatymų, statytojas per protingą terminą galėtų pats pašalinti statybos padarinius. Įvertinus tai, kad statytojas J. I. visas savo santaupas ir banko kreditą yra investavęs į reikalaujamą naikinti turtą ir neturi jokio kito likvidaus turto, šalinti statybos padarinius tektų valstybės biudžeto lėšomis, kaip nustatyta CK 6.271 straipsnyje, todėl skundžiama nutartis ne tik neakivaizdžiai neteisėta, bet ir neįvykdoma.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Atskirojo skundo argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi spręstais klausimais. CPK 771 straipsnio 2 dalies taikymas nėra siejamas su asmenų, kurių lėšomis turi būti griaunami statiniai, nustatymu bei žalos iš šių asmenų priteisimu. Teismui priimant nutartį taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, pakanka nustatyti, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, teismo sprendime yra nurodytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, ir antstolio surašytas aktas apie sprendimo neįvykdymą perduotas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Šios aplinkybės yra nustatytos teismui priimant skundžiamą nutartį, jų neginčija ir skolininkas, taigi nėra jokio pagrindo skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta.
  2. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai privalo būti šalinami. Anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571-916/2015), siekiant operatyviai pašalinti neteisėtos statybos padarinius, asmuo gali būti įpareigotas nugriauti statinius, tik vėliau keliant klausimą dėl lėšų, kuriomis turi būti griaunami šie statiniai, priteisimo. Juo labiau skolininkui pačiam atskirajame skunde nurodant, kad jis negali įvykdyti teismo sprendimo, skundžiama nutartimi pagrįstai suteikta teisė Inspekcijai įvykdyti šį teismo sprendimą.
  3. Nėra jokio teisinio pagrindo vertinti byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą pagal šiuo metu galiojančias Statybos įstatymo nuostatas.
  4. Inspekcijos žiniomis, pats skolininkas nesikreipė dėl žalos priteisimo iš subjekto, išdavusio neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą – Trakų rajono savivaldybės administracijos. Administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017, kurioje skolininkas siekė žalos atlyginimo, Trakų rajono savivaldybės administracija įtraukta trečiuoju asmeniu, o skundas atmestas teismams konstatavus, kad atsakovai neteisėtų veiksmų J. I. atžvilgiu neatliko. Taigi darytina prielaida, kad teisinį išsilavinimą turintis ir advokato praktika besiverčiantis skolininkas nesiekia išieškoti žalos iš kaltų asmenų bei žalos neišieškojimo faktą pateikia kaip argumentą, skųsdamas teisėtą ir pagrįstą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį.
  1. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta tenkinti Inspekcijos prašymą, ir, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nevykdymą Inspekcijos naudai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas suteikia teismui teisę, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas ar ne. Teismo motyvai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantys CPK 771 straipsnio pakeitimai nepakeitė normų esmės, o pakito tik jų numeracija, yra nepagrįsti ir nelogiški.
  2. Skundžiamoje nutartyje minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra nebeaktuali, kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas tų pačių teisinių santykių reguliavimas.
  3. Pakeitus teisinį reguliavimą buvo užtikrintas atsakomybės neišvengiamumas, t. y. efektyvus, rezultatyvus ir operatyvus statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimas, ateityje sumažės teismų krūvis nagrinėjant bylas, susijusias su teisės aktų pažeidimais statybos teisės srityje, taip pat taupomos valstybės lėšos. Naujasis teisinis reguliavimas užtikrina ir privačių asmenų, kurie yra išieškotojai aptariamo pobūdžio vykdomosiose bylose, teisėtus lūkesčius.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirieji skundai atmetami.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsniu, išspręstas teismo sprendimo neįvykdymo klausimas – nutarta taikyti teismo sprendime, įpareigojančiame pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nurodytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir netenkintas išieškotojo prašymas skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

11Dėl skolininko J. I. atskirojo skundo

  1. CPK 771 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, <..>, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime <..> nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
  2. Taigi, nagrinėdamas antstolio pagal CPK 771 straipsnį pateiktą pareiškimą taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, teismas patikrina, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimą, ar teismo sprendime nurodytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmes ir ar yra antstolio surašytas specialios formos Sprendimo neįvykdymo aktas. Nustatęs šias sąlygas, teismas priima nutartį taikyti neįvykdytame teismo sprendime nurodytas pasekmes.
  3. Atskirajame skunde apeliantas neginčija minėtų antstolio pagal CPK 771 straipsnį pateikto pareiškimo tenkinimo sąlygų, taip pat to, kad teismo sprendime, kurio apeliantas neįvykdė, nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės yra leisti išieškotojai pašalinti neteisėtos statybos padarinius (nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę) skolininko (apelianto) lėšomis.
  4. Atskirajame skunde apeliantas, remdamasis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Statybos įstatymo nuostatomis, nesutinka su teismo sprendime nurodytomis sprendimo neįvykdymo pasekmėmis, t. y. kad neteisėtos statybos padariniai yra šalinami statytojo, o ne statybą leidžiančio dokumento išdavimui pritarusių ir šiuos dokumentus išdavusių subjektų lėšomis, be to, tvirtina, kad byloje dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo statytojai atsakovais buvo patraukti neteisėtai. Taigi apeliantas nurodo argumentus, kuriais ginčija paties vykdomo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, kas, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui bei, kaip teisingai pažymi išieškotoja, nėra susiję su pirmosios instancijos teismo spręstu teismo sprendimo neįvykdymo klausimu.
  5. Atsižvelgdamas į apelianto atskirojo skundo argumentaciją bei apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus – Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą bei Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą – apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o skundžiama nutartis neužkerta apeliantui kelio spręsti galimos žalos atlyginimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka.

12Dėl išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirojo skundo

  1. Išieškotojos teigimu, teismas, atsisakydamas skolininkui skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, pažeidė galiojančias procesinės teisės normas (CPK 771 straipsnio 6 dalį) bei vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktika.
  2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pritaria išieškotojos argumentams, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję minėtos teisės normos pakeitimai nėra susiję tik su pasikeitusia straipsnio dalių numeracija ir naujomis nuostatomis dėl privalomųjų nurodymų, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Šios bylos kontekste aktualus CPK 771 straipsnio 6 dalies pakeitimas yra galimybė skirti skolininkui baudą ne tik už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (vadinamieji asmeninio pobūdžio teismo sprendimai), nevykdymą, bet ir už sprendimų, įpareigojančių pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą nepriklausomai nuo, ar šį sprendimą gali įvykdyti tik pats skolininkas ar už jį ir kiti asmenys.
  4. Taigi išieškotoja yra teisi, teigdama, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas jos prašymo skirti skolininkui baudą atmetimo motyvas – kad tokios galimybės nenumato įstatymas, yra neteisingas.
  5. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir pagal naująją CPK 771 straipsnio 6 dalies redakciją, skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl baudos skyrimo teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes (pvz., teismo sprendimo neįvykdymo priežastis), taikomas kitas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, baudos skyrimo nagrinėjamu atveju atitikimą jos tikslams ir pan., vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
  6. Taigi vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas išieškotojos prašymą skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo neįvykdymą, netinkamai aiškino procesinės teisės normas, savaime nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarties dalį.
  7. Argumentų, pagrindžiančių baudos skyrimo pagrįstumą ir tikslingumą nagrinėjamu atveju (žr. nutarties 24 punktą), be kita ko, teismui skundžiama nutartimi leidus pačiai išieškotojai pašalinti neteisėtos statybos padarinius skolininko lėšomis, išieškotoja nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad pateikto prašymo pagrįstumo apeliantė neįrodė.
  8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kad apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
  9. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai