Byla 2A-129/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atstovui K. R., trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos atstovei J. B., atsakovo valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ atstovui A. Š., atsakovo UAB „Kūlių vartai“ atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgaliotam atstovui J. Ž., trečiojo asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui Laimonui Pivorui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-544-265/2010 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (procesinis teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), valstybės įmonei Valstybės turto fondas, P. V., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“, uždarajai akcinei bendrovei „Kūlių vartai“, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. M., Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. P., Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V., Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarui A. R. ir akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl administracinio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

6Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl administracinio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškovas teismo prašė:

71) pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 20-ajame notarų biure sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5-4967, kuria VĮ Valstybės turto fondas pardavė P. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 0,2239 ha žemės sklypą. Pripažinti negaliojančiu 2003 m. spalio 7 d. perdavimo ir priėmimo aktą. Taikyti restituciją ir priteisti iš VĮ Valstybės turto fondo P. V. ir A. V. 223 626 Lt;

82) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 13.6-4099 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), dalies pardavimo“;

93) pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure sudarytos 2003 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. M-8875 dalį, kuria P. V. bei A. V. pardavė 0,2239 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), UAB „Kelias“. Taikyti restituciją ir priteisti iš P. V. bei A. V. UAB „Kelias“ naudai 223 000 Lt;

104) pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure sudarytą 2004 m. gruodžio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė UAB „Kelias“ 0,2326 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,0087 ha dalį. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. gruodžio 17 d. priėmimo – perdavimo aktą. Taikyti restituciją ir priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB „Kelias“ 24 191,32 Lt;

115) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro sudarytą 2005 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8-14541, kuria UAB „Kelias“ pardavė UAB „Kūlių vartai“ 0,2326 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Kelias“ UAB „Kūlių vartai“ naudai 413 968 Lt, o 0,2326 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinti valstybės nuosavybėn.

12Savo reikalavimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, pripažinti negaliojančiomis pirkimo – pardavimo sutartis bei taikyti restituciją ieškovas reiškė siekdamas grąžinti valstybei UAB „Kūlių vartai“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodė, kad minėtas įsakymas ir pirkimo – pardavimo sandoriai, kuriais valstybei priklausantis žemės sklypas buvo perleistas fiziniams ir juridiniams asmenimis, sudaryti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ginčo sklypas patenka į Klaipėdos miesto senamiesčio teritoriją, kuri priskiriama prie Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos, t. y. šis sklypas yra senamiestyje, kuris Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 120 įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą). Dėl šių priežasčių nurodytas įsakymas bei sudaryti sandoriai (jų dalys) yra niekiniai, prieštaraujantys minėtoms teisės normoms, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str.). Pripažinus negaliojančiais sandorius, atitinkamai niekiniais pripažintini ir priėmimo –perdavimo aktai, kadangi negaliojantys sandoriai negali sukelti teisinių pasekmių. Taip pat taikytina restitucija – viena šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Kadangi neteisėto administracinio akto ir pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu įgytas valstybinis žemės sklypas perleistas (parduotas atsakovams UAB „Kelias“ ir UAB „Kūlių vartai“), panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jų sukurtos pasekmės, nes neteisėtai įgyto turto perleidimas negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui kitiems asmenims. Kadangi žemės sklypą įgiję asmenys yra nesąžiningi ir valdo jį neteisėtai, žemės sklypas turi būti grąžintas valstybės nuosavybėn (CK 4.96 str.). Restitucija taikytina ir priteisiant sandorio šalims pinigines sumas, kurios buvo sumokėtos įgyjant ginčo sklypą.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ieškinį dėl administracinio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmetė.

17Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, tačiau pažymėjo, kad gindamas viešąjį interesą ieškovas siekia administracinį aktą ir minėtus sandorius (jų dalis) dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pripažinti niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ir taikyti niekinio sandorio pasekmes – restituciją – ginčo žemės sklypą grąžinant valstybės nuosavybėn, o sandorio šalims priteisiant pinigines sumas, kurios buvo sumokėtos įgyjant ginčo sklypą (CK 1.80 str.). Visgi CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš sąžiningai jį įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytus atvejus. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai buvo atlygintini, aktuali CK 4.96 straipsnio 2 dalis (1 dalis reglamentuoja kilnojamųjų daiktų įgijimą, 3 dalis – neatlygintiną nekilnojamųjų daiktų įgijimą), kurioje reglamentuota, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju tretysis asmuo, paskutinis įgijęs ginčo sklypą, yra UAB „Kūlių vartai“. Sklypas, kurį reikalaujama grąžinti valstybei, įgytas Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro patvirtinta 2005 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 8-14541. Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Notarė R. V., tvirtinusi minėtą sandorį, nurodė ėmusis visų būtinų priemonių ir jai valstybės suteiktų įgaliojimų užtikrinti, kad sudaromas sandoris neprieštarautų įstatymo reikalavimams. Sandorio tvirtinimo metu viešųjų registrų duomenimis nebuvo kliūčių šalims sudaryti šį sandorį, šalys jį sudarė laisva valia. Taigi, teismo nuomone, UAB „Kūlių vartai“ kaip sąžiningo įgijėjo prezumpcija nepaneigta. Ieškovas šiuo atveju taip pat neįrodinėja, kad UAB „Kelias“ nekilnojamąjį turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, o byloje tokių duomenų nėra (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad nėra galimybės išreikalauti ginčo sklypą iš sąžiningai jį įgijusio trečiojo asmens bei grąžinti jį valstybės nuosavybėn. Taigi, net ir pripažinus administracinį aktą ir sandorius (jų dalis) neteisėtais bei negaliojančiais, viešasis interesas nebūtų apginamas. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo nuomone, administracinio akto ir ginčo sandorių teisinis vertinimas netenka prasmės ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

201. LR Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Minėtos nuostatos buvo patvirtintos ir LR Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta ir teismas neargumentavo, jog yra duomenų apie būtinybę ar neišvengiamumą keisti teismų praktiką ir teisės aiškinimo taisykles.

212. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Atitinkamai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujanti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra niekinis sandoris, kurio pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, o konstatavus niekinio sandorio faktą, yra pagrindas žemės sklypo įgijėją traktuoti nesąžiningu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje r. 3K-3-294/2007).

223. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie galimas teisių įgijimo kliūtis. Tuo tarpu iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 13.6-4099 (jo priedo), nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašų (galioja nuo 2004 m. gruodžio 14 d.) akivaizdžiai matoma, kad ginčo žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jam yra taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl įmonės, įsigydamos ginčo žemės sklypą, neatidžiai ir nerūpestingai vykdė įstatymų reikalavimus, neišsiaiškino svarbių aplinkybių, nors yra verslo subjektai, kuriems keliami didesni reikalavimai nei fiziniams asmenims.

234. Viena iš esminių pirkimo – pardavimo sutarties keliamų sąlygų – pardavėjo ir daikto savininko pareiga patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą (CK 6.321 str. 4 d.), o tai įpareigoja ir pirkėją domėtis, kaip pardavėjas įgyvendina šią savo pareigą, nes nežinojimas ir nesidomėjimas vertintinas kaip nerūpestingumas ir neatidumas, kurie nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-394/2008).

245. Iš neteisės teisė neatsiranda, o valstybė negali niekaip nereaguoti į neteisėtus valstybės institucijos priimtus sprendimus, nes, priešingu atveju, esama teisinė padėtis sudarytų prielaidas ir kitiems asmenims tikėtis, kad valstybės turtas gali būti naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ne visuomenės, o privačių asmenų interesams tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250/2009).

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė prašo pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės procesinę padėtį. Nurodo, kad savivaldybė negali būti atsakovu nagrinėjamoje byloje, nes nebuvo ginčijamų sandorių šalimi, o 2001 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 242 patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ), priskirto privatizavimo objektui, duomenis bei sprendimo priede nurodė, kad sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės – senamiesčio (kodas U-17) teritorijoje. Tuo tarpu minėtas sprendimas buvo perduotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuri, vadovaujantis Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1335 1.4.2 punktu Valstybės turto fondui turėjo pateikti atitinkamus duomenis, įskaitant pažymą, ar privatizavimo objektui priskirtas žemės sklypas nacionaliniams ir užsienio subjektams gali būti perleidžiamas nuosavybėn ar tik išnuomojamas.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas mano, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturėtų įtakoti banko, kaip sąžiningo trečiojo asmens, teisių į hipoteka apsunkintą turtą. Tuo tarpu patenkinus apeliacinį skundą, iškiltų būtinybė spręsti klausimą dėl valstybinių institucijų veiksmų pasekoje padarytos didelės žalos AB DnB NORD bankui atlyginimo iš valstybės lėšų. Nurodo, kad prievolių pagal 2005 m. gruodžio 22 d., 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir 2007 m. rugsėjo 19 d. kreditavimo sutartis užtikrinimui yra įkeistas tiek ginčijamas žemės sklypas, esantis ( - ), tiek šiame sklype esantys statiniai, o kreditai nėra grąžinti ir bankas yra sąžiningas hipotekos teisės turėtojas, kurio daiktinės teisės yra įregistruotos viešuose registruose ir turi būti ginamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-410/2004; 3K-P-346/2004).

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad privatizavimo objektams priskirti valstybinės žemės sklypai nėra privatizavimo objektas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo prasme ir yra ne privatizuojami, o parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka, o Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas draudimas netaikytinas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai valstybės turtą (pastatus, statinius“ įsigiję asmenys legaliai išvengtų pareigos pirkti už rinkos vertę valstybinės žemės sklypus, priskirtus parduodamam valstybės nekilnojamajam turtui, t. y. sumokėti už pastatus/statinius ir jiems priskirtus žemės sklypus realią, t. y. rinkos kainą. Atsakovas pažymi, kad 2003 m. spalio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta administracinių aktų (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kartu su 2001 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 09-04-02-13-687 pateikta pažyma dėl žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pirkimo ar nuomos; 2001 m. kovo 29 d. privatizavimo komisijos, kuri patvirtino privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo, esančio ( - ), privatizavimo programą) pagrindu, tačiau jų apeliantas neginčija. Be to, atsakovas nurodo, kad UAB „Kūlių vartai“ laikytinas sąžiningu įgijėju, kurio sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta. Tuo tarpu vertinant apelianto nurodomą 2004 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymo priedą ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pažymėtina, kad teisės ir pareigos iš minėto administracinio akto atsirado UAB „Kelias“, o ne UAB „Kūlių vartai“, kuris neturėjo ir negalėjo būti susipažinęs su minėto įsakymo ir jo priedų turiniu. Tuo tarpu kalbant apie nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, svarbu paminėti, kad žyma apie nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną buvo įregistruota kaip ginčo žemės sklypo naudojimo, bet ne disponavimo juo apribojimas.ir 2005 m. gruodžio 23 d. sandorio sudarymo metu nebuvo jokių įrašų apie pardavėjo UAB „Kelias“ nuosavybės teisių į parduodamą turtą suvaržymą. Be to, atsakovas pažymi, jog kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, o apelianto nurodomos civilinės bylos Nr. 3K-3-294/2007 faktinės aplinkybės skiriasi.

28IV. Apeliacinio teismo argumentai

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Pagal civilinio proceso nuostatas teismas bylą nagrinėja pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pareikštus reikalavimus, kuriuos pasirenka ieškovas, ir kurių teismas keisti negali.

32Be to, CPK 265 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad teismas sprendime turi nustatyti ar kiekvienas reikalavimas atskirai yra tenkintinas. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ieškiniu pareiškė kelis reikalavimus tiek dėl Klaipėdos apskrities viršininko priimto įsakymo panaikinimo, tiek ir dėl ginčo žemės sklypo sudarytų pirkimo - pardavimo sutarčių bei perdavimo - priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad nagrinėjamuoju atveju egzistuoja būtinybė ginti viešą interesą, ieškinį atmetė, o atmetimo pagrindu nurodė tai, kad paskutinis ginčo sklypo pirkėjas bendrovė ,,Kūlių vartai“ yra sąžiningas įgijėjas. Remiantis šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nesant galimybės išreikalauti ginčo sklypą iš sąžiningai jį įgijusio asmens ir grąžinti jį valstybės nuosavybėn, net ir pripažinus administracinį aktą ir sandorius neteisėtais bei negaliojančiais, viešasis interesas nėra apginamas. Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima, nes teisinis pagrindas spręsti ar bendrovė ,,Kūlių vartai“ yra (ne)sąžiningas įgijėjas, gali atsirasti tik nustačius ginčijamo administracinio akto bei sandorių neteisėtumą. Priešingu atveju nustačius, kad paminėti veiksmai buvo teisėti, spręsti dėl bendrovės ,,Kūlių vartai“ (ne)sąžiningumo nėra pagrindo. Be to, viešo intereso gynimas negali būti bet kuriuo atveju siejamas su restitucijos taikymu, nes pats įstatymų leidėjas numatė, kad tam tikrais atvejais restitucija natūra gali būti netaikoma (CK 6.222 str. 1 d. 3 d.). Viešo intereso gynimas gali pasireikšti ir fakto, kad ginčijami veiksmai buvo neteisėti, konstatavimu. Pastebėtina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio fakto išaiškinimas svarbus ir dėl to, kad šiuo metu ginčo sklypas yra įkeistas.

33Svarbu yra ir tai, kad CPK įpareigoja sprendimą priėmusį teismą nurodyti argumentus, dėl kurių jis atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo nurodytų įrodymų, pagrindžiančių, jo nuomone, ginčo žemės sklypo įgijėjų nesąžiningumą, apskritai nepasisakė.

34Bet kuriuo atveju, jau paminėta pirmosios instancijos teismo išvada patvirtina, kad teismas neįvykdė įstatymų reikalavimų bei nepasisakė dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Tai reiškia, kad skundžiamas sprendimas priimtas be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Tuo tarpu taisyti šį skundžiamo sprendimo ydingumą apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, nes priešingu atveju bylos šalys netektų teisės į apeliaciją.

35Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas... 7. 1) pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 20-ajame... 8. 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 30 d.... 9. 3) pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure sudarytos... 10. 4) pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure sudarytą... 11. 5) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro sudarytą... 12. Savo reikalavimus panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo Klaipėdos... 17. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad šioje byloje egzistuoja viešasis... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras... 20. 1. LR Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad teismai,... 21. 2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo, kuriam civilinės... 22. 3. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie... 23. 4. Viena iš esminių pirkimo – pardavimo sutarties keliamų sąlygų –... 24. 5. Iš neteisės teisė neatsiranda, o valstybė negali niekaip nereaguoti į... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas mano, kad... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas prašo... 28. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 31. Pagal civilinio proceso nuostatas teismas bylą nagrinėja pagal ieškinyje... 32. Be to, CPK 265 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl... 33. Svarbu yra ir tai, kad CPK įpareigoja sprendimą priėmusį teismą nurodyti... 34. Bet kuriuo atveju, jau paminėta pirmosios instancijos teismo išvada... 35. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir perduoti...