Byla 2-256-178/2008

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

2sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

3dalyvaujant prokurorui Martynui Jovaišai,

4atsakovei Ž. K., jos atstovui Linui Viliui,

5atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Averkienei,

6trečiojo asmens Valstybės įmonės Valstybės turto fondas atstovei Eglei Gudonienei,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Ž. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Vaiva Staskonytė – Malcienė, Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas.

8Teismas, išnagrinėję bylą,

Nustatė

9Ieškovas ieškiniu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 01-172 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. V. K.“ (toliau – Sprendimas Nr. 01-172), kuriuo buvo suteiktas A.V. K. 1 ha žemės sklypas namų valda, esantis Mokyklos g. 44, Vilniaus m., dalyje dėl 0,08 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) (toliau –ginčo sklypas) perdavimo; 2) pripažinti negaliojančia ginčo sklypo 2002 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro notarės V.Staskonytės – Malcienės, registro Nr. 2-5827, sudarytą tarp A. V. K. ir Ž. K. (toliau – Dovanojimo sutartis); 3) pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filiale atliktą ginčo sklypo teisinę registraciją, registro Nr. 1/38605, A. V. K. ir Ž. K. vardu; 4) įpareigoti Ž. K. grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ginčo sklypą; 5) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad A.V. K. 1991 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į tėvo ir motinos A. K., Z. K. iki nacionalizacijos turėtą 22,8 ha žemę Mokyklos g., Vilniaus mieste. Vilniaus miesto valdyba 1996 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2156V (toliau- Sprendimas Nr.2156V) patvirtino A. K. 2,4401 ha žemės sklypo, esančio Mokyklos g. 44 ir 46, ribas. Sprendimu Nr. 01-172 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui A.V. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 1 ha, 181‘875 Lt vertės, žemės sklypą namų valda, esantį Mokyklos g. 44, Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1218V buvo patvirtintas teritorijos prie Mokyklos g. 44 nedidelių veiklos mastų detalusis planas, suformuojant šešis sklypus mažaaukštei gyvenamajai statybai, o 2001 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2134-01 „Dėl žemės sklypo Mokyklos g. 44, Vilniuje, ribų koregavimo ir padalijimo“ patikslintos, pakeičiant trijų žemės sklypų, esančių Mokyklos g. 44, Vilniuje, ribas ir padalijant, suformuoti keturi sklypai. 2002 m. rugpjūčio 5 d. vieną 0,08 ha žemės sklypą A.V. K. padovanojo savo dukrai Ž. K.. Dovanojimo sutarties 8 punkte nurodyta, jog duomenų apie žemės sklype esančius pastatus nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai, rengdami Sprendimo Nr. 01-172 projektą atkurti nuosavybės teises A.V. K. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 1 ha žemės sklypą, esantį Mokyklos g. 44, Vilniuje, nenustatė buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo vietos ir neišanalizavo teritorijoje esančių statinių priklausomybės. Paaiškėjo, kad grąžintame A.V. K. žemės plote yra Valstybės įmonei Valstybės turto fondas patikėjimo teisėmis perduotas naudotis pagalbinis ūkio pastatas (sandėlis-tvartas), anksčiau priklausęs Botanikos institutui. Ūkio pastatas, u/nr. 4400-0195-9402, yra ginčo sklype. Sprendimas Nr. 01-172 priimtas pažeidžiant: 1) 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – NTAĮ) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą; 2) NTAĮ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34 punkto reikalavimus (toliau – Nutarimas Nr. 1057); 3) Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – Metodiniai nurodymai) 2.4, 4, 3.4 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į šių norminių aktų nuostatas, atkuriant nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų statinių, būtina buvo nustatyti turėto žemės sklypo vietą ir ribas. A.V. K. suteiktas neatlygintinai nuosavybėn 1 ha žemės sklypas šiai dienai yra suskaidytas į keletą sklypų, sklypai pirkimo-pardavimo sutartimis perleisti tretiesiems asmenims, o ūkinis pastatas pateko į Ž. K. nuosavybės teise priklausantį 0,08 ha žemės sklypą, todėl Sprendimas Nr. 01-172 naikintinas tik dalyje dėl ginčo sklypo. Panaikinus Sprendimą Nr. 01-172 dalyje dėl 0,08 ha žemės sklypo, pripažintina negaliojančia Dovanojimo sutartis, ginčo sklypo teisinė registracija A.V. K., Ž. K. vardu, ginčo sklypas grąžintinas valstybei (CK 1.80, 4.37, 4.93, 6.145, 6.146 str.).

10Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) ieškinį pripažino. Nurodo, kad priimant Sprendimą Nr. 01-172 prie nuosavybės teise esančių pastatų, buvo pažeista nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Atkuriant nuosavybės teises prie namų valdos Mokyklos g. 44, Vilniuje, Vilniaus miesto valdyba turėjo nustatyti 1 ha žemės ploto sklypo ribas ir dydį atskiru sprendimu suformuojant žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. Sprendimo Nr. 01-172 priėmimo metu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo dėl 1 ha žemės sklypo suformavimo bei suformuoto žemės sklypo detaliojo plano nebuvo. Atsižvelgiant į NTAĮ 5 straipsnį, Nutarimo Nr. 1057 32 punktą, atkuriant nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų statinių, buvo būtina nustatyti turėto žemės sklypo vietą ir ribas. Šiuo atveju nebuvo kartografuotos buvusių savininkų turėtos žemėnaudos ribos, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo aišku, ar tikrai minėtas sklypas yra nuosavybės teise turėtos žemės vietoje. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 983-01 A.V. K. grąžintas žemės sklypas padalintas į penkis sklypus, kurių viename – ginčo sklype - yra Valstybės įmonei Valstybės turto fondas patikėjimo teisėmis perduotas naudotis pagalbinis ūkio pastatas, anksčiau priklausęs Botanikos institutui. Taigi, priimant Vilniaus Sprendimą Nr. 01-172, nebuvo išanalizuota teritorijoje esančių statinių priklausomybė ir pažeisti galiojusio NTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai.

11Atsakovė Ž. K. ieškinio nepripažino. Nurodo, kad vietoje, dėl kurios keliamas ginčas, buvo jos senelio A. K., nusipelniusio Vilnijos kraštui veikėjo, sodyba. Nuosavybės teisė natūra buvo atkurta tik į nedidelę dalį žemės – neatlygintinai suteikiant 1 ha žemės sklypą. Vadovaujantis NTAĮ redakcija, galiojusia 1999 m. kovo 1 d. priimant Sprendimą Nr. 01-172, ribojimų grąžinti žemę mieste iki 1 ha ploto nebuvo. NTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas visas šio prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha. Taigi, A.V. K. galėjo būti atkurta nuosavybės teisė į 1 ha ploto žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn perduodant visą šio prie statinių naudojamo žemės sklypo plotą, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, ši žemė galėjo būti ir po kitam asmeniui priklausančiu pastatu. Pagal NTAĮ 1 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlygas miestuose prie individualių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų naudojamas žemės sklypas yra laikomas namų valdos ar kitų pastatų techninės apskaitos byloje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. iki 1997 m. liepos 9 d., pažymėtas žemės sklypas. Iš ieškovo pateikto 1985 m. vasario 7 d. Vilniaus tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro Mokyklos g. 44, Vilniuje, matyti, kad jau 1985 metais buvo suformuotas sklypas po statiniais Mokyklos g. 44, Vilniuje. Dėl šios priežasties nuosavybės atkūrimas suteikiant 1 ha ploto naudojimą prie statinių žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų imperatyvių reikalavimų. Atsakovė nesutinka, kad priimant Sprendimą Nr. 01-172, buvo pažeisti Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 2.4, 3.4 ir 4 punktų reikalavimai, nes šis norminis aktas nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, dėl to yra negaliojantis ir netaikytinas. Dėl tos priežasties atmestina ir ieškovo pateikta 2005 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada „Dėl priimtų sprendimų atkuriant nuosavybės teises piliečiui A.V. K. atitikimo teisės aktų nuostatoms“, kuri iš esmės grindžiama negaliojančio įsakymo tariamais pažeidimais.

12Tretysis asmuo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau – VTF) ieškinį pripažįsta ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovo argumentai ir suformuluoti ieškinio reikalavimai yra pagrįsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada, tvirtinant, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai, rengdami ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko sprendimo projektą atkurti nuosavybės teises A.V. K. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 1 ha žemės sklypą, esantį Mokyklos g. 44, Vilniuje, nenustatė buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypo vietos bei neišanalizavo teritorijoje esančių statinių priklausomybės. Priimant Sprendimą Nr. 01-172, buvo pažeista nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, nes nuosavybės teisių A.V. K. atkūrimo byloje nebuvo rasti su ja susiję reikalingi dokumentai: Antano ir Zofijos K. J. (Mokyklos g. 44) turėto žemės sklypo ribų kartografinė medžiaga, Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo dėl 1 ha žemės sklypo suformavimo bei suformuoto žemės sklypo detalusis planas, žemės sklype Mokyklos g. 44 1999 m. kovo 1 d. buvusio nekilnojamojo turto teisinės registracijos pažymėjimas.

13Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teiktais procesiniais dokumentais palaiko ieškovo ieškinį. Nurodo, kad 2005 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 4B-(7.3)-1321 Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė specialisto išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. turėtą žemę teisėtumo. Dėl šioje specialisto išvadoje nurodytų motyvų sutinka su ieškovo ieškiniu.

14Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Nurodė, kad VAVA nuosavybės teise galėjo atkurti tik turėdama Vilniaus miesto valdybos sprendimą, kuriuo būtų nustatytas 1 ha žemės sklypo ribos. Tokio sprendimo priimta nebuvo, sklypas nebuvo kartografuotas. Sprendimu Nr. 2156V buvo suformuotas 24401 kv. m žemės sklypas Mokyklos 44 ir Mokyklos 46.

15Tretysis asmuo Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas nurodė iš esmės neturįs teisinio intereso dėl pareikštų reikalavimų.

16Ieškinys tenkintinas visiškai.

17Sprendimu Nr. 01-172 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui A.V. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 1 ha, 181‘875 Lt vertės, žemės sklypą namų valda, esantį Mokyklos g. 44, Vilniuje (t. 1 b.l. 32). Vėlesniais sprendimais šis žemės sklypas buvo padalintas suformuojant kelis atskirus žemės sklypus inter alia buvo suformuotas ir ginčo sklypas. Dovanojimo sutartimi ginčo sklypą A.V. K. perleido savo dukrai atsakovei Ž. K. (t. 1 b.l. 113). Paaiškėjo, kad ginčo sklype yra Lietuvos Respublikai priklausantis Valstybės įmonei Valstybės turto fondas patikėjimo teisėmis perduotas naudotis pagalbinis ūkio pastatas (sandėlis-tvartas), anksčiau priklausęs Botanikos institutui (t. 1 b.l. 93, 107-108). Jau bylos nagrinėjimo metu atlikus kartografavimą nustatyta, kad šis pastatas patenka į buvusį jo tėvams priklausiusį nuosavybės teise sklypą, į kurį A.V. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises (t. 2 b.l. 92-96), tarp šalių ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

18Ginčijamo Sprendimo Nr. 01-172 priėmimo metu galiojusio NTAĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d.buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Neringos miestą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje <...>. Kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, neatlygintinai nuosavybėn perduodamas visas šio prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, nepaisant parengtų tos vietovės teritorijų planavimo dokumentų, bet ne daugiau kaip 1 ha. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Nutarimo Nr. 1057 32, 34 punktuose. Taigi, nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik į prie statinių esantį piliečių naudojamą žemės sklypą, todėl buvo būtina nustatyti naudojamo žemės sklypo ribas prie nuosavybės teise valdomų statinių. Šiuo atveju šių nuostatų nebuvo prisilaikyta, nes akivaizdu, kad ginčo sklype esantys ne buvusiems žemės savininkams ir ne A.V. K. priklausantys statiniai, taigi, ir žemės sklypai, reikalingi statiniams eksploatuoti, nebuvo ir negalėjo būti jų naudojami. Iš esmės nėra ir ginčo dėl to, kad atkuriant A.V. K. nuosavybės teisę į 1 ha sklypą natūra nebuvo atlikta kartografija, nebuvo nustatytos tokio sklypo ribos suformuojant sklypą atskiru sprendimu, nebuvo išsiaiškinta aplinkybė, jog grąžinamame sklype yra statiniai, nepriklausantys nuosavybės teise nei buvusiems savininkams, nei pretendentui į nuosavybės atkūrimą. Botanikos instituto valdytų statinių teisinė registracija atlikta dar 1994 m. gegužės 11 d. Iš bylos duomenų matyti, kad Sprendimu Nr.2156V buvo patvirtintos tik 2,4401 ha žemės sklypo, esančio Mokyklos g. 44 ir 46, ribos, o ne 1 ha žemės sklypo Mokyklos 44.

19Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad VAVA, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė imperatyvių įstatymų normų (ką pripažįsta ir pati), dėl ko buvo natūra grąžinta ir sklypo dalis su kitam subjektui priklausančiais statiniais. Todėl reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo dalinio panaikinimo tenkinamas (CK 1.80 str. 1 d.). Vienok, tai nereiškia, kad nuosavybės teisė į tokio dydžio sklypo dalį apskritai neturi būti atkuriama, o iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos informacijos matyti, kad yra galimybė atkurti nuosavybės teises ir natūra (t. 2 b.l. 149).

20Panaikinus šią ginčijamo sprendimo dalį, konstatuotina, kad A.V. K. savo dukrai neturėjo teisės perleisti žemės, nes iš neteisėtų veiksmų teisė nekyla. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek Ž. K., tiek jos tėvas turėjo matyti, kad grąžintoje žemėje yra jų šeimos nariams nepriklausę statiniai. Ginčo sklypas perleistas Dovanojimo sutartimi, t.y. neatlygintinai. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas (CK 6.470 str. 3 d.). Įstatymas nustato, kad pripažinto negaliojančiu sandorio dalykas, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 str. 4 d.). Kadangi CK 4.96 straipsnio 3 dalis nustato, jog jei daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas (šiuo atveju – valstybė) turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

21Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai dėl Dovanojimo sutarties, ginčo sklypo teisinės registracijos panaikinimo (šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmųjų dviejų), ginčo sklypo grąžinimo tenkintini.

22Patenkinus ieškinį iš atsakovo turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuosavybės atkūrimo procedūras pažeidžiant įstatymus vykdė VAVA, dėl jos netinkamai vykdytų pareigų ir kilo ši byla, taigi, visų pirma ši institucija yra atsakinga dėl padarytų pažeidimų. Todėl žyminio mokesčio pagal išreikalaujamo turto dabartinę vertę bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumas, teismo manymu, turėtų prisiimti šis atsakovas (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 6 d.). Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad ši institucija pati nustatė padarytus pažeidimus (t. 1 b.l. 66-67), ji palaiko ieškinį (jei nebūtų procesinio interesų konflikto, ji pati galėtų reikšti ieškinį), o valstybės ir savivaldybių institucijos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio bylose, kuriose siekiama apginti valstybės interesą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Todėl šiuo atveju iš atsakovės Ž. K. priteistinas žyminis mokestis tik dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo tuo metu buvusios turto vertės.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270 straipsniais,

Nutarė

24Ieškinį tenkinti visiškai.

25Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 01-172 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. V. K.“, kuriuo buvo suteiktas A.V. K. 1 ha žemės sklypas namų valda, esantis Mokyklos g. 44, Vilniaus m., dalyje dėl 0,08 ha žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), perdavimo.

26Pripažinti negaliojančia ginčo sklypo 2002 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro notarės V.Staskonytės – Malcienės, registro Nr. ( - ), sudarytą tarp A. V. K. ir Ž. K..

27Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filiale atliktą ginčo sklypo teisinę registraciją, registro Nr. 1/38605, A. V. K. ir Ž. K. vardu.

28Į. Ž. K. grąžinti valstybei 0,08 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ).

29Priteisti valstybei iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 157,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės Ž. K. 698,40 Lt žyminio mokesčio.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.