Byla 2A-2816-464/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Č. ieškinį atsakovei R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės R. Č. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Z. Č. 2012-08-08 su ieškiniu (t.1, b.l.1-5) kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą ir prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus E. Č., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove R. Č.; 3) priteisti iš jo nepilnamečio sūnaus E. Č. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; 4) santuokos metu atsakovės vardu įgytą transporto priemonę - keleivinį automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) - po santuokos nutraukimo priteisti R. Č. asmeninės nuosavybės teise; 5) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – Č., atsakovei – pagal jos pageidavimą. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta 1998-02-07 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 29). Santuokoje ( - ) gimė sūnus E. Santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai klostėsi gerai, sutuoktiniai kartu buvo laimingi, augino sūnų E. Č. ir atsakovės dukrą S. B., gim. ( - ). Tačiau laikui bėgant išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, iškilo įvairūs nesutarimai šeimoje. Nors buvo stengiamasi išsaugoti šeimą, tačiau tai nepavyko. Sutuoktiniai jau 3 metus nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Ieškovas tiek gyvendamas kartu su atsakove, tiek ir gyvendamas atskirai rūpinosi ir visapusiškai išlaikydavo šeimą, pati atsakovė niekur nedirbo. Taip pat iki šiol rūpinasi ir teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs ir išsaugoti ieškovo ir atsakovės šeimą nebeįmanoma. Ieškovas ir atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo sūnaus E. Č. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, o jis sutinka mokėti sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Santuokos metu nekilnojamojo turto, priklausančio šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

4Atsakovė R. Č. atsiliepimu (t.1,b.l.35-37) su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus E. Č. išlaikymui po 1200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos ir 43 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus, atsakovę paskirti sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su ja, su ieškovo siūlomu santuokoje įgyto turto padalinimu. Tačiau nesutiko su ieškovo siūlomu 500 Lt išlaikymo dydžiu, nurodžiusi, kad šalių nepilnametis vaikas auga, jo poreikiai didėja, yra ir papildomų poreikių, kuriuos tenkintų po 1200 Lt kas mėnesį mokama suma. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes šis jai buvo neištikimas ir nesirūpino šalių nepilnamečiu vaiku.

5Atsakovė R. Č. pateikė priešieškinį (t.1,b.l.41-42, 44-46), praštdama priteisti iš ieškovo sūnaus E. Č. išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki priešieškinio padavimo dienos po 1200 Lt kas mėnesį, iš viso - 43 200 Lt, taip pat priteisti jai 20 000 Lt moralinei žalai atlyginti. Nurodė, kad per paskutinius 3 metus ieškovas neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, o pinigai, kuriuos siųsdavo, buvo skirti ieškovo įsiskolinimams dengti. Ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančius bei žinomai melagingus faktus, kad gyvendamas kartu su atsakove rūpinosi ir visapusiškai išlaikydavo šeimą, o atsakovė niekur nedirbo, kad gyvendamas atskirai jis iki šiol rūpinasi ir teikia išlaikymą savo sūnui ir atsakovei. Šie teiginiai atsakovę labai įskaudino, nes būtent ji visada rūpinosi šeimos gerove, vaiko auklėjimu ir ugdymu, o ieškovui vaiko interesai ir reikalai yra neįdomūs. Šiais veiksmais ieškovas padarė jai didžiulę moralinę žalą, ji labai blogai jaučiasi, turi problemų su sveikata. Todėl prašo priteisti iš jo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Ieškovas Z. Č. 2013-01-15 atsiliepimu į priešieškinį (t.1, b.l.84-88) prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad į užsienį išvyko tik šeimos interesais. Atsakovė nedirbo, o jis taip pat tinkamo darbo ( - ) nerado, taigi ir išvyko uždarbiauti į užsienį. Išlaikymą sūnui teikė piniginėmis perlaidomis, skolų Lietuvoje neturėjo, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovė neįrodo protingų ir konkrečių vaiko poreikių, nori išlaikymo naštą perkelti vienam ieškovui. Moralinės žalos atsakovei teigia nepadaręs.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2013-04-25 sprendimu (t.2, b.l. 28-33. 39) ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė Z. Č. ir R. Č. santuoką, sudarytą 1998-02-07 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.29), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo Z. Č. paliko jo pavardę – Č., R. Č. - santuokinę pavardę Č.; nustatė nepilnamečio E. Č. gyvenamąją vietą su jo motina R. Č.; priteisė iš Z. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Č. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013-04-25 iki E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė R. Č. tvarkyti sūnui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise; priteisė natūra R. Č. transporto priemonę - automobilį MAZDA, 626, valst. Nr. ( - ), VIN kodas: ( - ); kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš R. Č. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų R. Č. ir 613,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisė iš Z. Č. 229,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą. Todėl abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu, pažeidė abi šalys ir jos abi yra kaltos dėl santuokos iširimo. Tokiu atveju pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalios priteisimo teismas nenustatė. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių ieškovo neištikimybės įrodymų ar apie užsienyje turimą šeimą, neįrodė ir tokių aplinkybių, kad ieškovo siunčiami pinigai buvo skirti ne šeimos išlaikymui, o jo skolų dengimui ar kad šis paskutinius 3 metus nepridėjo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad įvertinus atsakovės turtinę padėtį, kritiškai vertintinos jos pačios galimybės teikti šalių nepilnamečiam vaikui 1200 Lt išlaikymą, todėl prašomo priteisti iš ieškovo išlaikymo dydis yra nepagrįstas, neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų. Atsižvelgęs į šalių nepilnamečio vaiko amžių bei didėjančius jo poreikius, teismas nustatė 600 Lt per mėnesį mokamos periodinės išmokos vaikui dydį. Kadangi ieškovas teikė išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, įskaitytinai ir šios bylos nagrinėjimo metu, priešieškinio reikalavimą dėl 43 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas pripažino nepagrįstu ir jo netenkino, išlaikymą vaikui priteisdamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013-04-25. Nesant ginčo tarp šalių dėl transporto priemonės - keleivinio automobilio ( - ) valst. Nr. ( - ), padalijimo būdo, teismas konstatavo, jog transporto priemonė atitenka atsakovei.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovė R. Č. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 40-45) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas menkai įvertino atsakovės pastangas išsaugoti šeimą, neatkreipė dėmesio, kad atsakovė liko viena su vaikais Lietuvoje, vyras paliko ją su skolomis, kurias ji turėjusi dengti iš santaupų. Todėl ji negalėjo suteikti vaikams daugiau galimybių lankyti būrelius ir dėl to patyrė moralinę žalą. Taip pat patyrė didelį stresą ir negatyvias emocijas dėl žiauraus ir nežmoniško ieškovo elgesio, o būdama viena vos galėjo pragyventi, ją labai slėgė ir vyro paliktos skolos. Ieškovas pats nurodė, kad nori kurti gyvenimą iš naujo, tai įrodo, kad dėl santuokos nutraukimo atsakovė nekalta. Teismui buvo pateikti klaidinantys teiginiai apie atsakovės neištikimybę, kas taip pat vertintina kaip moralinė žala. Patirtą moralinę žalą vertina 20 000 Lt.
  2. Pirmosios instancijos teismo priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui yra per mažas. Mano, kad tinkamiausias būtų 1200 Lt išlaikymas kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad vyras pervesdavo pinigus, tačiau reikėjo grąžinti skolas. Ji nežinojo, kad teks nutraukti santuoką, todėl jokių įrodymų dėl to neturi. Teismas turėjo į tai atsižvelgti ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas jau 4 metai nelanko ir nėra matęs sūnaus, nesidomi jo mokslais ir jų rezultatais, laisvalaikiu. Sūnus nori bendrauti su tėvu, tačiau ieškovas su juo nebendrauja. Atsakovė prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi, tačiau teismas ir į tai neatsižvelgė.
  3. Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Kadangi santuokos nutraukimo bylos iniciatorius yra Z. Č., tai jam ir reikėtų sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškovas Z. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.67-73) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-25 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jo naudai iš atsakovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsakovė neturi teisės reikalauti neturtinės žalos priteisimo, kadangi santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė neįrodė, jog santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės. Iki 2009 m., kai santuoka faktiškai iširo, ieškovas periodiškai grįždavo į Lietuvą 2-3 kartus per metus, į Didžiąją Britaniją atvažiuodavo ir atsakovė su sūnumi. Fiziškai atvažiuoti ir matytis su vaiku nuo 2009 m. ieškovas negalėjo dėl atsakovės veiksmų (neįleido jo į namus, nesutiko išleisti vaiko atostogų pas tėvą). Atsakovė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų neginčijo, juos paneigiančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o neturtinė žala atsakovei nepriteistina. Pažymi, kad niekada su atsakove nesielgė žiauriai ir nežmoniškai.
  2. Atsakovė, prašydama iš ieškovo priteisti išlaikymą po 1200 Lt per mėnesį, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokius vaiko poreikius ir tokias dideles būtinas išlaidas. E. Č. yra sveikas, jam nenustatytas neįgalumas ar specialūs poreikiai.
  3. Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog nuo 2008 m. teikė išlaikymą vaikui, kas mėnesį į atsakovės banko sąskaitą pervesdamas pinigines lėšas, o suvestinė pažyma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. ieškovas kas mėnesį pervesdavo į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą vidutiniškai po 1031 Lt sumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas turėjo skolų Lietuvoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo mokėjimai nebuvo skirti jo menamoms skoloms Lietuvoje grąžinti ar kad neva atsakovė grąžino ieškovo skolas savo piniginėmis lėšomis.
  4. Priešieškinyje atsakovė nesuformavo reikalavimo nustatyti bendravimo su E. Č. tvarką ar įpareigoti ieškovą matytis su vaiku. Kadangi atsakovė neprašė teismo sprendimu išspręsti ir bendravimo su vaiku klausimo, apeliaciniame skunde ji nepagrįstai kelia naujus reikalavimus. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo kriterijais argumentai yra niekuo nepagrįsti, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir turėtų būti atmesti vadovaujantis CPK 93 str.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai prielaidų nesudaro.

16Apeliaciniame skunde keliami trys pagrindiniai klausimai: 1) dėl neturtinės žalos, kurią apeliantė įvardija kaip moralinę, priteisimo; 2) dėl skundžiamu teismo sprendimu nustatytos ieškovui pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų. Teisėjų kolegija šiais aspektais ir pasisako.

17Dėl santuokos nutraukimo padarinių taikymo

18Apeliantė kvestionuoja sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti jai 20 000 Lt neturtinę žalą, teigdama, kad teismas nepakankamai įvertino ieškovo elgesį (jo paliktas apeliantei skolas, šeimos patiriamą nepriteklių, žiaurų ir žeminantį jo elgesį, skleidžiamas apkalbas dėl apeliantės neištikimybės, siekį kurti naują gyvenimą), kas sukėlė jai stresą ir negatyvias emocijas, didelius moralinius išgyvenimus, taip pat neatsižvelgė į apeliantės pastangas išsaugoti šeimą. Kolegija šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, suponuojančius dėl santuokos nutraukimo konstatuoti abiejų šalių kaltę, abiems šalims pažeidus sutuoktinio pareigas (CK 3.60 str. 2 d.). Toks abipusės sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo konstatavimas apskritai eliminuoja galimybę taikyti santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės teisinius padarinius, nurodytus CK 3.70 str. 2 d., t.y. spręsti dėl neturtinės žalos antrajam sutuoktiniui atlyginimo. Nustatydamas abipusę kaltę dėl pareigų šeimoje nevykdymo bei atsisakydamas apeliantei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas šią sprendimo dalį pakankamai išsamiai argumentavo. Kolegija, sutikdama su teismo sprendime išdėstytais motyvais, jų nekartoja, taip pat pritaria ieškovo pastaboms atsiliepime į apeliacinį skundą, kad šis, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, visuomet rėmė šeimą materialiai, kas neleidžia vertinti jo elgesio su apeliante kaip žiauraus ar nežmoniško, o pastangas prisidėti prie šeimos ir vaiko poreikių tenkinimo patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (t.1, b.l. 21-22, 88-126, t.2, b.l. 5-6, 11-13, 75).

19Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje be pačios apeliantės teorinių samprotavimų apie nederamą ieškovo elgesį ar menamas jo skolas, kurioms apmokėti esą ir buvo skiriamos ieškovo piniginės perlaidos, jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokius skundo argumentus, nesama. Vien ta aplinkybė, kad šalys jau nuo 2001 metų gyvena atskirai, kuomet ieškovas, tikėdamasis pagerinti šeimos turtinę padėtį, išvyko dirbti į užsienio valstybę, o šį faktą bei būtent tokią išvykimo priežastį pripažįsta ir apeliantė (paaiškinimai teisme, t.1, b.l. 133, t.2, b.l. 26), suteikia pagrindo išvadai, kad dėl nesusiklosčiusių darnių šeimyninių santykių yra kaltos abi šalys, o didžia dalimi tai galėjo apspręsti ir jų gyvenimas skyrium tokį ilgą laiką. Ir nors apeliantė nurodo nesiekusi ištuokos, ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas išimtinai ieškovas, pirmasis inicijavęs santuokos nutraukimo procesą.

20Įstatymų leidėjas per rungimosi byloje principą nustato šalims pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiama šalies procesinė pozicija kilusiame teisminiame ginče (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Apie tokios pareigos egzistavimą, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas apeliantei nurodė, taip pat išaiškino jai teisę turėti byloje atstovą, pasirūpinti jo dalyvavimu (t.1, b.l. 133). Todėl teismui įgyvendinus CPK 161 str. nuostatas, kolegija neatsižvelgia į tokius skundo argumentus, kad praktiškai yra neįmanoma įrodyti ieškovo siunčiamais pinigais dengiamų jo skolų fakto. Tokie skundo teiginiai nepagrįsti dar ir tuo aspektu, kad apeliantė niekuomet nėra įvardijusi nei šių skolų kilmės – kokiam tikslui, kada ir iš kokių asmenų buvo skolinamasi, nei kaip ieškovas, negyvendamas Lietuvoje nuo 2001 m., užgyveno tokias skolas, kurias apeliantė tvirtina grąžindavusi jo kas mėnesį siųstomis piniginėmis perlaidomis(t.1, b.l. 21-22, 88-126, t.2, b.l. 5-6, 11-13, 75), nei iš kokių lėšų ji pati išlaikė šeimą nedirbdama (t.2, b.l. 26) ir turėdama du vaikus (ieškovo sūnų bei dukterį iš ankstesnės santuokos), juolab, kad ieškovas turėjo oficialių darbo santykių dar prieš išvykdamas dirbti į užsienį (t.2, b.l. 1, 8), o apeliantė laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m. su darbo santykiais susijusias pajamas gavo epizodiškai ir tik nuo 2011 m. (t.2, b.l. 7, 82), taip pat tam tikrais periodais 2011 m.- 2013 m. buvo užsiregistravusi teritorinėje darbo biržoje (t.1, b.l. 71, t.2, b.l. 53). Apie ankstesnio laikotarpio darbo santykius ar bent darbo paieškas įrodymų byloje nesama. Akivaizdu, kad nebuvus ankstesnių darbo santykių, jai nebuvo mokamos ir nedarbo išmokos. Tokioje situacijoje nėra galimybės paneigti ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų teiginių (t.1, b.l. 137-139), kad išvykęs į Angliją jis paliko apeliantei savo banko kortelę, kuria ši nekliudomai galėjo atsiskaityti Anglijoje banko sąskaitoje esančiais jo pinigais, kad periodiškai atvykdamas į Lietuvą palikdavo apeliantei pragyvenimui lėšų, nes ši niekur nedirbo, kad siuntė savo sūnui ir jos dukrai drabužius, apmokėjo už pastarosios studijas, kad buvo nupirkęs ne vieną automobilį, kuriuos apeliantė parduodavo Lietuvoje, kad jokių skolų santuokos metu jis neturėjo. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantei poreikio dirbti nebuvo, nes pakako iš sutuoktinio gaunamų lėšų.

21Apeliaciniame skunde gausiai cituojama administracinių teismų praktika administracinėse bylose, viena vertus, teisiškai nekatuli nustatytų šioje konkrečioje byloje faktinių aplinkybių kontekste, t.y. teismui pagrįstai pripažinus santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi ir neturtinės žalos sutuoktinei (apeliantei) nepadarymą. Antra vertus, šios citatos bei įvardijamos ATPK (t.y. viešosios teisės) normos niekaip nėra susiję su šios bylos, nagrinėjamos pagal privatinės (šeimos) teisės normas, procesu.

22Dėl vaiko išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo

23Su šia teismo sprendimo dalimi nesutikdama apeliantė siekia kasmėnesinių išmokų padidinimo, motyvuodama didesniais vaiko poreikiais ir ieškovo galimybe teikti didesnį, nei priteistas, išlaikymą, taip pat ji siekia išlaikymo įsiskolinimo po 1200 Lt už trejus metus priteisimo (43 200 Lt).

24Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik vieno iš tėvų geresniu materialiniu apsirūpinimu. Taip pat nėra svarbu ir tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje palaikomas toks apeliantės reikalavimas. Konkretų vaikui mokamos periodinės išmokos dydį nustato būtent teismas, atsižvelgdamas į daugelį kriterijų, įskaitytinai konkretaus vaiko poreikius, jo amžių, sveikatą, gabumus, į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, jų sveikatą bei pastangas gauti atitinkamų pajamų, kurios leistų tenkinti kuo daugiau protingų ir pamatuotų vaiko poreikių. Vadinasi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodytus kriterijus identifikavo ir sprendime aptarė. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklė, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.), tai pat neteikia pagrindo aiškinimui, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo, jo išlaikymo pareigą turi perkelti tik vienam iš tėvų, antrajam nusišalinant nuo vaiko poreikių tenkinimo. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui pareigą teikti sūnui E. po 600 Lt per mėnesį išlaikymą. Atitinkamai apeliantei teikiant bent 400 Lt išlaikymą, 1000 Lt sumos, kuri atitinka minimalią suaugusiam asmeniui mokamą algą (pažymėtina, dar išskaičiavus iš jos privalomuosius mokėjimus valstybės bei SODROS biudžetams), šalių nepilnamečio vaiko poreikiams turi pakakti. Kolegija atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, kad apeliantė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir nesiekė pagrįsti per mėnesį sūnaus poreikiams išleidžiamos sumos, nenurodė, ar šis turi specialiųjų poreikių, lyginant su kitais vaikais (CPK 12 str.,178 str.). Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina priteisto išlaikymo neadekvatumo vaiko poreikiams, todėl atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.

25Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų įsiskolinimui priteisti, nes ieškovas gera valia tokį išlaikymą teikė ir iki prasidedant šiai bylai, ir jai vykstant. Neįrodžius kitokio jo siunčiamų pinigų panaudojimo poreikio, nei mokėjimo dokumentuose nurodoma mokėjimo paskirtis (kolegija savo motyvus dėl ieškovo skolų nebuvimo jau išdėstė), konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja. Todėl ir šioje dalyje ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas teisingai.

26Dėl nenustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos kolegija išsamiau nepasisako. Tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė, taigi jis nemano, kad jo ir sūnaus bendravimo tvarka yra apribota ar yra kokių nors kliūčių bendravimui vykti. Apeliantė tokio reikalavimo kito asmens vardu negali reikšti nei pirmosios, nei, juo labiau, apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str., 2 d., 312 str.). Šie jos skundo argumentai taip pat nenusako skundžiamo teismo sprendimo ydingumo.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės R. Č. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. Č. naudai ir 613,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, taip pat priteisė iš ieškovo 229,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

29Nors ieškovas realiai turėjo 208 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 2400 Lt su atstovavimu susijusių išlaidų bei 532 Lt dokumentų vertimo išlaidų, o iš viso su šios bylos nagrinėjimu – 3140 Lt išlaidų (t.1, b.l. 6, t.2, b.l. 15-16, 17, 19-22), teismas, nuspręsdamas dėl abiejų šalių kaltės, taigi pagal įstatymą galėdamas proporcingai priteisti ieškovui iš apeliantės lygiai pusę šių jo išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.), priteisė iš apeliantės tik šeštadalį išlaidų. Pakeisti skundžiamą sprendimo dalį nėra teisinių prielaidų, nes išlaidų priešingai šaliai kompensavimas yra siejamas su ginčo baigtimi, jos išsprendimu vienos ar kitos šalies naudai, o ne su ta aplinkybe, kuris iš sutuoktinių yra santuokos nutraukimo bylos iniciatorius.

30Atmetus apeliantės priešieškinį, teismo nutartimi (t.1, b.l. 74) jai buvęs atidėtas 600 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už reikalavimą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai priteistas valstybės naudai būtent iš apeliantės (CPK 96 str. 2 d.).

31Teisingai buvo paskirstytos ir procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos valstybės naudai.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33Apeliantei teismo nutartimi (t.2, b.l. 47) yra atidėtas ir 744 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už paduodamą apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu, pagal CPK 93 str. 3 d. ir 96 str. 2 d. nustatytas taisykles nesumokėtas valstybei žyminis mokestis priteisiamas iš pačios apeliantės. Ginčijant sprendimą dalyje, kurioje nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo (neturtinis reikalavimas) bei sprendimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos nepriteisimo (proporciniu žyminiu mokesčiu apmokamas reikalavimas), teismas tinkamai nustatė mokėtino už tokį apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydį. Tokiu atveju iš apeliantės valstybės naudai priteistina 744 Lt jos nesumokėto, paduodant apeliacinį skundą, žyminio mokesčio.

34Taip pat būtent jai tenka pareiga atlyginti 10,65 Lt (t.2, b.l. 81) pašto išlaidas valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.). Iš viso iš apeliantės priteistina 754,65 Lt bylinėjimosi išloaidų valstybės naudai.

35Prašymą atlyginti turėtas apeliacinės instancijos teisme 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas - už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t.2, b.l.74-75), pateikė ir ieškovas. Skundo netenkinant, tokios išlaidos jo naudai iš apeliantės priteistinos pagal CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatas.

36Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

37Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš R. Č. 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų Z. Č. naudai.

39Priteisti iš R. Č. 754 (septynis šimtus penkiasdešimt keturis) litus 65 centus bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Z. Č. 2012-08-08 su ieškiniu (t.1, b.l.1-5) kreipėsi į Trakų... 4. Atsakovė R. Č. atsiliepimu (t.1,b.l.35-37) su ieškiniu sutiko iš dalies,... 5. Atsakovė R. Č. pateikė priešieškinį (t.1,b.l.41-42, 44-46), praštdama... 6. Ieškovas Z. Č. 2013-01-15 atsiliepimu į priešieškinį (t.1, b.l.84-88)... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2013-04-25 sprendimu (t.2, b.l. 28-33. 39)... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abi šalys buvo netolerantiškos... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovė R. Č. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 40-45) prašo panaikinti Trakų... 12. Ieškovas Z. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l.67-73) prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 16. Apeliaciniame skunde keliami trys pagrindiniai klausimai: 1) dėl neturtinės... 17. Dėl santuokos nutraukimo padarinių taikymo... 18. Apeliantė kvestionuoja sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas... 19. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile,... 20. Įstatymų leidėjas per rungimosi byloje principą nustato šalims pareigą... 21. Apeliaciniame skunde gausiai cituojama administracinių teismų praktika... 22. Dėl vaiko išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo ... 23. Su šia teismo sprendimo dalimi nesutikdama apeliantė siekia kasmėnesinių... 24. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime nereiškia,... 25. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 26. Dėl nenustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos kolegija išsamiau... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 28. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės R. Č. 500 Lt... 29. Nors ieškovas realiai turėjo 208 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 2400 Lt su... 30. Atmetus apeliantės priešieškinį, teismo nutartimi (t.1, b.l. 74) jai buvęs... 31. Teisingai buvo paskirstytos ir procesinių dokumentų siuntimo (pašto)... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 33. Apeliantei teismo nutartimi (t.2, b.l. 47) yra atidėtas ir 744 Lt žyminio... 34. Taip pat būtent jai tenka pareiga atlyginti 10,65 Lt (t.2, b.l. 81) pašto... 35. Prašymą atlyginti turėtas apeliacinės instancijos teisme 1000 Lt... 36. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 37. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš R. Č. 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų Z.... 39. Priteisti iš R. Č. 754 (septynis šimtus penkiasdešimt keturis) litus 65...