Byla 2KT-37/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su ieškovo A. B. 2008 m. birželio 3 d. pareiškimu dėl civilinę bylą Nr. 2-688-56/2008 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. Uckienės ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo A. B. 2008 m. birželio 3 d. pareiškimas dėl civilinę bylą Nr. 2-688-56/2008 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. Uckienės ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo. Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad teisėja L. Uckienė du kartus išreiškė nuomonę dėl bylos baigties, kuri nepalanki ieškovui. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. raštu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. raštu buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys ir žinios, žeminančios ieškovą, dėl ko yra paduotas skundas privataus kaltinimo tvarka dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Šumsko ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko veiksmų.

3Prašymas dėl teisėjų nušalinimo atmestinas.

4Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Įstatymas taip pat imperatyviai nustato, jog teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu yra CPK 71 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).

5Nušalinimo pareiškime ieškovo A. B. reiškiama abejonė dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo yra siejama su tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. raštu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. raštu buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys ir žinios, žeminančios ieškovą ir dėl to yra paduotas skundas privataus kaltinimo tvarka. Jokių tai pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Kaip matyti iš nušalinimo pareiškimo turinio, ieškovas taip pat nenurodė jokių objektyvių ar subjektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, o nurodyti teiginiai yra bendro pobūdžio, jie grindžiami tik prielaidomis, subjektyviais ieškovo samprotavimais, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi.

6Ieškovui išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu būtų kokios nors aplinkybės, kurios patvirtintų konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo tiesioginį arba netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi arba kurios dėl kitų priežasčių objektyviai galėtų kelti abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo (CPK 64-66 str.), dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę tokiam teisėjui pareikšti nušalinimą CPK VI skyriuje nustatyta tvarka. Nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.). Aukštesniosios pakopos teismas nušalinimo klausimą sprendžia tik tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų (CPK 69 str. 1 d.).

7Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestinas ieškovo A. B. 2008 m. birželio 3 d. pareiškimas dėl civilinę bylą Nr. 2-688-56/2008 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. Uckienės ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo.

8Ieškovas šioje byloje jau antrą kartą pareiškė nušalinimą tiek bylą nagrinėjančiai teisėjai, tiek ir visiems kitiems šio teismo teisėjams. Pirmasis jo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokie ieškovo veiksmai gali būti suprantami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ir už tai taikomos sankcijos (CPK 95 str.).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

10Atmesti ieškovo A. B. 2008 m. birželio 3 d. pareiškimą dėl civilinę bylą Nr. 2-688-56/2008 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. Uckienės ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo.

Proceso dalyviai