Byla 2A-293-186/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

2Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų

3Rasos Gudžiūnienės ir Tatjanos Žukauskienės,

4sekretoriaujant

5Gražinai Glavackaitei

6dalyvaujant ieškovo atstovui

7advokatui Linui Drazdauskui

8atsakovo atstovui

9Petrui Grėbliauskui

10teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl 70000 Lt paskolos sumos ir palūkanų priteisimo.

11Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 70000 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog jo vadovaujama UAB „Neringa VIPC“ ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ buvo Lietuvos profesinių sąjungų rūmų bendrasavininkai. 2004 m. gruodžio mėnesį kilusio gaisro metu stipriai apdegė atsakovui priklausiusi pastato dalis. Netrukus po gaisro į ieškovą per atsakovo darbuotoją D. S. kreipėsi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė A. B. su prašymu paskolinti pinigų apdegusios pastato dalies remontui. Ieškovas sutiko padėti atsakovui asmeniškai paskolindamas 70000 Lt sumą. Pagal 2004-12-30 išrašytą kasos pajamų orderį LPS Nr. 0000101 pinigus ieškovas D. V. perdavė atsakovo darbuotojui D. S.. Ieškovas nurodė, jog 2006-11-23 raštu jis pareikalavo atsakovą grąžinti paskolintą pinigų sumą, tačiau atsakovas ėmė neigti tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir pinigų negrąžino. Nors paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu, tačiau kasos pajamų orderis, patvirtinantis pinigų perdavimo faktą, iš esmės atitinka LR CK 6.871 str. 3 d. nurodytą „kito skolos dokumento“ sąvoką. Paskolos teisinius santykius taip pat patvirtina liudytojų parodymai.

13Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, o 70000 Lt sumą ieškovas atsakovui perdavė kaip paramą atliekant remonto darbus.

14Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-12-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog tarp ginčo šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu tarp šalių buvo sudaryta neterminuota paskolos sutartis. Teismas nurodė, jog ginčo dalykas yra prievolė grąžinti pinigus pagal byloje pateiktą kasos pajamų orderio kvitą serija LPS Nr. 0000101. Teismas, įvertinęs kasos pajamų orderio kvitą, konstatavo, kad jis įrodo 70000 Lt sumos perdavimo ir priėmimo faktą, tačiau jis nesukūrė atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ prievolės sugrąžinti pinigus ieškovui D. V.. Kvite nenurodyta, kad šalis sieja paskoliniai teisiniai santykiai. Byloje nėra pateikta rašytinės paskolos sutarties ar kitokio skolos dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Byloje nėra pagrindo ginčo kasos pajamų orderio kvito pagrindu perduotų pinigų teisinį santykį vertinti kaip paskolos teisinius santykius. Teismas atmetė liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į LR CK 1.93 str. 2 d. įtvirtintą draudimą remtis liudytojų parodymais, kai nesilaikius rašytinės formos reikalavimų kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto. Be to, teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Liudytojo D. S. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi jis netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi – dirba ieškovo vadovaujamoje bendrovėje ir bylinėjasi su atsakovu dėl atleidimo iš darbo. Teismas liudytojos A. B. parodymus vertino kaip nepakankamai patikimus, kadangi ji tiesiogiai nedalyvavo sukuriant ginčo teisinį santykį. Teismas konstatavo, jog byloje nėra kitų netiesioginių paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinančių įrodymų, kas sąlygotų būtinumą sprendžiant dėl paskolos sutarties sudarymo remtis liudytojų parodymais (LR CK 1.93 str. 6 d. 1 p.). Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ 2006-11-29 raštu ieškovui Nr. 10-477 neprisiėmė prievolės grąžinti 70000 Lt sumą ir juo nepripažino paskolos teisinių santykių fakto. Preziumuoti ginčo šalių paskolos teisinių santykių buvimą nesant pakankamai paramos teisinius santykius patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis LR CK 1.93 str. 6 d. 2 p. ir 3 p. įtvirtintomis nuostatomis sprendžiant dėl LR CK 1.93 str. 2 d. įtvirtinto draudimo remtis liudytojų parodymais netaikymo. Kadangi rašytinės paskolos sutarties nebuvo, ji negalėjo būti prarasta, o iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad sandorio įforminimas raštu buvo objektyviai neįmanomas. Teismas sprendimu konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus įrodinėjant sandorio sudarymo faktą prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (LR CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Šią išvadą teismas padarė įvertinęs, kad nei viena ginčo šalių nelaikytina silpnesniąja, ieškovas yra verslininkas, dėl ko turėjo suvokti pinigų perdavimo nesudarius rašytinės sutarties teisines pasekmes, jį su atsakovu siejo verslo santykiai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas perdavė pinigus remonto darbams atlikti ir kad perduoti pinigai buvo teisingai panaudoti. Ginčo šalių tarpusavio santykiuose pinigų perdavimo momentu nenustatyti nesąžiningumo, neteisingumo ir neprotingumo faktai. Teismas, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku, sprendė, kad LR CK 6.193 str. pagrindu teismui nėra pagrindo išeinant už ieškinio ribų aiškinti ginčo kasos pajamų orderio kvito pagrindu kilusius tikruosius ginčo šalių ketinimus, nustatinėti kitokius, ne ginčo dalyko ginčo šalių teisinius santykius.

15Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 70000 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje svarbias aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Teismas nepagrįstai kasos pajamų orderio LPS NR. 0000101 nelaikė rašytiniu, nors ir netiesioginiu sandorio sudarymą patvirtinančiu įrodymu (LR CK 1.93 str. 6 d. 1 p.), dėl ko nepagrįstai taikė LR CK 1.93 str. 2 d. nuostatas, draudžiančias įrodinėjant sandorio sudarymo faktą remtis liudytojų parodymais. Teismas nepagrįstai netaikė LR CK 1.93 str. 6 d. 4 p. nuostatų, numatančių, jog draudimas remtis liudytojų parodymais įstatymų reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymo atveju netaikomas, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Verslininko perduota 70000 Lt suma kitam asmeniui negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku, nes pagal įprastinę praktiką tik atlygintinis verslininko turto perdavimas kitam asmeniui gali būti laikomas atitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovo su atsakovu tiesiogiai nesiejo jokie verslo santykiai – ieškovo vadovaujama bendrovė atsakovui priklausiusią pastato dalį įsigijo ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens, teismui patvirtinus taikos sutartį. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovas perdavė atsakovui ne jo vadovaujamos bendrovės, o savo paties pinigus ir jis negalėjo būti suinteresuotas savo pinigais atstatinėti nuo gaisro nukentėjusį atsakovo turtą. Teismas, pažeisdamas LR CPK 21 str., 185 str. reikalavimus, nepagrįstai liudytojų A. B. ir D. S. parodymus vertino kaip prieštaringus, nenuoseklius ir nepakankamus. Teismas, atmesdamas liudytojo D. S. parodymus dėl to, kad jis dirba ieškovo vadovaujamoje bendrovėje, tuo pačiu laikė patikimais ir rėmėsi liudytojų V. Labunskaitės ir T. Paslavskajos parodymais, nors jos dirba pas atsakovą ir jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra toks pat. Teismas neatsižvelgė, kad tarp liudytojų A. B. ir D. S. parodymų nėra jokių prieštaravimų, o byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. galėtų būti laikoma priklausoma nuo ieškovo. Teismas neatsižvelgė, kad tik ieškovui ir liudytojams A. B. bei D. S. yra žinomos tikrosios ginčijamo sandorio sudarymo sąlygos ir aplinkybės, nes gaunant 70000 Lt paskolą atsakovo vardu veikė šie du asmenys. Teismas neatsižvelgė, kad liudytojų A. B. ir D. S. parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ X suvažiavimo, įvykusio 2006-06-10, protokolas ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-11-23 raštas Nr. (21.20)-46-39706, iš kurių matyti, kad atsakovas su gautais pinigais niekada nesielgė kaip su gauta parama (dovana), ji neatsispindi revizijos ataskaitoje bei nebuvo deklaruota valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Teismas pažeidė LR CK 1.78 str., 6.193 str., LR CPK 185 str., 263 str., 270 str. nuostatas, neteisingai jas aiškindamas ir taikydamas, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nes nevertino ir nenustatė tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių, o taip pat nepagrįstai atsisakė ex officio patikrinti niekinės sutarties negaliojimo faktą, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo atstovas prašė teismą įvertinti ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį ir, nusprendus, kad tarp šalių susiklostė paramos (dovanojimo) teisiniai santykiai, patikrinti, ar, atsižvelgiant į LR CK 1.78 str. 1 d. ir 5 d., 1.80 str., 1.93 str. 3 d. ir 5 d., 6.469 str. 2 d. ir LR CK 6.476 str. nuostatas, nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti tokio sandorio negaliojimo pasekmes. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 135 str. nuostatas, sutapatindamas faktinio ieškinio pagrindo ir teisinio ieškinio pagrindo sąvokas. Ieškovas, nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą, neturėjo pareigos savo reikalavimų pagrįsti materialinėmis teisės normomis, kadangi tinkamas šių normų parinkimas, aiškinimas ir taikymas pagal ieškovo nurodytas aplinkybes priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Teismas pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą teismo sprendimu visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus (LR CPK 185 str., 263 str.), kadangi visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateikto Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-11-23 rašto Nr. (21.20)-46-39706, o taip pat ieškovo pateiktą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ X suvažiavimo, įvykusio 2006-06-10, protokolo nuorašą nurodė kaip pateiktą atsakovo ir nepagrįstai jį vertino kaip pateiktą įrodinėjant paramos teisinių santykių buvimą.

16Atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

17Apeliacinis skundas netenkinamas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Ieškovas D. V. pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia netinkamu LR CK 1.93 str. 2 d. ir 6 d. 1 p. bei 4 p. taikymu ir aiškinimu, padarant išvadą, jog nagrinėjamoje byloje įrodinėjant paskolos sutarties sudarymą negalima remtis liudytojų parodymais, o taip pat procesinių teisės normų pažeidimais, netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus) bei kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

20Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.). Paskolos sutarties atveju kreditorius, reikalaujantis grąžinti skolą, privalo įrodyti prievolės atsiradimo pagrindą, t.y. paskolos sutarties buvimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė tarp ginčo šalių buvus sudarytai paskolos sutarčiai.

21Civilinėje teisėje paskolos sutartimi laikomas toks šalių pasiektas susitarimas, kai viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamus daiktus, o pastaroji įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat paskolos sumą arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 str. 1 d.). Taigi paskolos sutartis yra viena iš civilinės teisinės sutarties rūšių, kuriai sudaryti reikia dviejų asmenų tarpusavyje suderintos priešpriešinės valios išreiškimo. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (LR CK 6.870 str. 2 d.). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atsakovas paskolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą. Todėl nagrinėjamu atveju neužteko įrodyti pinigų perdavimo faktą. Tam, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai būtų pripažinti paskolos teisiniai santykiais, ieškovui D. V. teko pareiga įrodyti, jog ginčo šalys susitarė dėl 70 000 Lt pinigų sumos kaip paskolos sumos perdavimo atsakovo nuosavybėn, o pastarasis įsipareigojo grąžinti ieškovui kaip paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

22Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino paskolos sutarties formai keliamus reikalavimus reglamentuojančias materialines teisės normas (LR CK 6.871 str.) ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paskolos sumą (70000 Lt), paskolos sutarčiai keliamas rašytinės formos reikalavimas (LR CK 6.871 str. 1 d.). Teismas pagrįstai pripažino, jog Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2004-12-30 kasos pajamų orderio kvitas (serija LPS Nr. 0000101) neatitinka paskolos sutarčiai keliamų rašytinės formos reikalavimų, nes jame fiksuojamas grynųjų pinigų priėmimo į atsakovo kasą faktas pats savaime neįrodo, jog ši pinigų suma buvo perduota atsakovui kaip paskolos suma (LR CK 6.871 str. 3 d.). Ieškovas, nepaisydamas rašytinės formos reikalavimo, veikė savo rizika, todėl prarado teisę remtis liudytojų parodymais (LR CK 1.93 str. 2 d.). LR CK 1.93 str. 6 d. numatytos išimtys gali būti taikomos tik ekstraordinariais atvejais, kai dėl sandorio šalių tarpusavio santykių ypatumų ar sandorio sudarymo aplinkybių liudytojų parodymai turėtų būti leidžiami. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.93 str. 6 d. 1 p. ir 4 p. nuostatas byloje pateiktų įrodymų kontekste. Vadovaujantis LR CK 1.93 str. 6 d. 1 p., draudimas remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo faktą, kai sudarant sandorį buvo nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinė formos, netaikomas, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad byloje esantis 2004-12-30 kasos pajamų orderio kvitas (serija LPS Nr. 0000101) pagal savo įrodomąją reikšmę prilygsta rašytiniam, nors ir netiesioginiam, sandorio sudarymo faktą patvirtinančiam įrodymui. Kaip minėta, šiame rašytiniame įrodyme yra fiksuojamas grynųjų pinigų priėmimo iš ieškovo į atsakovo kasą faktas. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas yra gavęs iš ieškovo tam tikrą pinigų sumą, neįrodo sandorio sudarymo fakto, kadangi jame nefiksuojamas ginčo šalių susitarimas dėl esminių paskolos sutarties sąlygų, t.y., kad atsakovas minėtą pinigų sumą gavo kaip paskolą ir įsipareigojo ją grąžinti ieškovui. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.93 str. 6 d. 4 p. nuostatas, pripažindamas, jog draudimas panaudoti liudytojų parodymus, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį ir kitas svarbias bylai aplinkybes, nagrinėjamu atveju neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Byloje neįrodyta, jog ieškovas, perduodamas atsakovui 70000 Lt sumą, veikė kaip verslininkas, versdamasis pinigų skolinimo veikla, dėl ko jų santykiams taikytinas atlygintinumo požymis. Priešingai, pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis perdavė atsakovui sau asmeninės nuosavybės teise priklausančią pinigų sumą ir neįrodinėja šios veiklos tęstinumo. Tai, jog ieškovas D. V. turi verslininko patirties kitose ūkinės komercinės veiklos srityse, leidžia jį vertinti kaip turintį pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, turėjusį suvokti pinigų perdavimo atsakovui, nesudarius rašytinės paskolos sutarties, teisines pasekmes bei prisiėmusį su tuo susijusią sandorio sudarymo fakto įrodinėjimo riziką. Tai, jog 2004-12-30, kai ieškovas perdavė atsakovui 70000 Lt sumą, ieškovas nebuvo Lietuvos profesinių sąjungų rūmų dalies savininkas, kaip neteisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neturi įtakos ginčo šalių tarpusavio santykių vertinimui LR CK 1.93 str. 6 d. 4 p. prasme, kadangi ieškovas tuo metu buvo Lietuvos profesinių sąjungų rūmų dalies savininko, t.y. UAB „Neringa VIPC“, vadovas.

23Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.93 str. 6 d. nuostatas, teisėjų kolegija pripažįsta, kad priimant skundžiamą sprendimą pagrįstai buvo taikomos LR CK 1.93 str. 2 d. numatytos teisinės pasekmės – draudimas remtis liudytojų parodymais įrodinėjant paskolos sutarties sudarymo faktą. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės liudytojų D. S. ir A. B. parodymų vertinimas, nes LR CK 1.93 str. 2 d. įtvirtintas savarankiškas liudytojų parodymų atmetimo pagrindas, kuris taikomas nustačius, kad sudarant sutartį buvo nesilaikyta rašytinės formos reikalavimų ir nėra LR CK 1.93 str. 6 d. įtvirtintų LR CK 1.93 str. 2 d. nuostatos netaikymo pagrindų.

24Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tikruosius ginčo šalių teisinius santykius pagal ieškovo nurodomas faktines bylos aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas. Faktinis ieškinio pagrindas – ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Taigi būtent faktinį ieškinio pagrindą ieškinyje privalo nurodyti ieškovas. Tuo atveju, kai ieškovas savo reikalavimus kildina iš sutartinių prievolių, jam tenka pareiga nurodyti prievolių atsiradimo pagrindą, jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pagrindžiančias aplinkybes. Ieškovas D. V. atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prievolę kildina iš paskolos teisinių santykių ir paskolos sutarties nevykdymo – paskolos sumos negrąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 141 str. ieškinio pagrindą gali keisti pats ieškovas, įstatymas tokios teisės teismui nenumato. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus pagal paskolos sutartį, turėjo spręsti dėl paramos teisinių santykių tarp šalių buvimo, yra nepagrįstas, nes tai būtų sprendimo priėmimas kitu, ieškovo nepareikštu, pagrindu.

25Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 1.78 str. 5 d. pareigą ex officio spręsti dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir nepagrįstai atsisakė patikrinti paramos sandorio galiojimo klausimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi, t. y. jo negaliojimo pagrindas nekelia jokių abejonių ir nereikia rinkti jokių papildomų įrodymų (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-10 nutartį civilinėje byloje P. V. v. M. V., bylos Nr. 3K-3-1319/2001, 2003-01-20 nutartį civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“, UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62/2003, 2004-03-01 nutartį civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida“, bylos Nr. 3K-3-150/2004 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nei paramos sandorio faktas, nei tokį sandorį niekiniu darančios aplinkybės, nėra akivaizdūs, todėl šiuo atveju buvo būtinas šalies reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu. Ginčo šalys atitinka LR labdaros ir paramos įstatymo paramos teikėjui ir gavėjui keliamus reikalavimus, atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pinigų priėmimo 2004-12-30 metu turėjo paramos gavėjo teisinį statusą. Viešosios teisės reikalavimai dėl paramos deklaravimo civilinėje apyvartoje dalyvaujantiems subjektams nėra lemiantys sandorių galiojimo aspektu. Be to, teiginys, kad ginčo suma buvo perduota kaip parama, yra tik viena iš atsakovo pozicijų byloje, greta bendros jungtinės veiklos, išlaidų bendro turto remontui ir kt. Ieškovas nesutinka su atsakovo versijomis ir įrodinėja paskolą. Procesinis įstatymas neįpareigoja teismo, nesant šalių reikalavimo, tikrinti visų galimų ar numanomų sandorių teisėtumą.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį dėl to, kad ieškovas D. V. neįrodė paskolos sutarties pagrindu tarp ginčo šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių ir iš to kylančios atsakovo prievolės grąžinti ieškovui paskolos sumą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-12 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų... 3. Rasos Gudžiūnienės ir Tatjanos Žukauskienės,... 4. sekretoriaujant... 5. Gražinai Glavackaitei... 6. dalyvaujant ieškovo atstovui... 7. advokatui Linui Drazdauskui... 8. atsakovo atstovui... 9. Petrui Grėbliauskui... 10. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį... 11. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos profesinei... 13. Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ su ieškiniu nesutiko... 14. Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-12-12 sprendimu ieškinį... 15. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio... 16. Atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsiliepimo į... 17. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Ieškovas D. V. pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir... 20. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji... 21. Civilinėje teisėje paskolos sutartimi laikomas toks šalių pasiektas... 22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino paskolos sutarties... 23. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino LR CK... 24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str.... 28. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą...