Byla A-438-999-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant atsakovo atstovėms J.S., A.S., R.G., trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui A.A., apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“, akcinei bendrovei „Lietuvos elektrinė" ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4V.M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vertybinių popierių komisijos 2005-12-22 sprendimą Nr. 2K-395, taip pat 2007-04-20 sprendimą Nr. 2K-116 ir įpareigoti Vertybinių popierių komisiją suderinti AB „Lietuvos elektrinė" privalomo akcijų pardavimo kainą 7,39 Lt už vieną paprastą vardinę 1 Lt nominaliosios vertės akciją.

5Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vertybinių popierių komisija (toliau – Komisija) 2005-12-22 sprendimu Nr. 2K-395 pripažino nesuderinta jo pasiūlytą AB „Lietuvos elektrinė" privalomai parduodamų akcijų pardavimo kainą, kadangi pasirinktas akcijų kainos nustatymo kriterijus (bendrovės akcijų buhalterinių verčių per paskutinius dvejus metus svertinis vidurkis) nėra tikslus ir nebuvo pateikta informacija apie vertybinių popierių vertę, nustatytą keliais visuotinai pripažintais būdais. Pareiškėjo teigimu, dėl AB „Lietuvos elektrinė" akcijos vertės nustatymo jis kreipėsi į UAB korporaciją „Matininkai", kuri taikydama atkuriamosios vertės (kaštų) ir lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) (pagrindinis metodas - atkuriamosios vertės) metodus atliko akcijų vertinimą, pagal kurį AB „Lietuvos elektrinė" 1 Lt nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos vertė nustatymo dieną (2006-12-31) yra 7,3927 Lt. Anot pareiškėjo, gavęs vertinimo ataskaitą jis kreipėsi į Komisiją su prašymu suderinti šią jo siūlomą kainą, tačiau Komisijos 2007-04-20 sprendimu Nr. 2K-116 buvo pripažinta nesuderinta jo pasiūlyta akcijų pardavimo kaina ir reikalaujamą ją sumažinti. Kaip paaiškino pareiškėjas, Komisijos argumentas, kad vertintojams neatsižvelgus į akcijų rinkos kainą, toks vertinimas prieštarauja Komisijos rekomendacijoms ir tokiu būdu nustatyta kaina yra neteisinga, yra klaidingas ir prieštaraujantis pačios Komisijos nuomonei, kadangi Komisijos 2006-01-10 susitikime su Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovais buvo prieita išvados, jog rinkos vertė automatiškai nereiškia teisingos kainos. Be to, šis argumentas neteisingas ir dėl to, kad 96,46 proc. vertybinių popierių priklauso Lietuvos Respublikai, o vertybinių popierių viešojoje rinkoje dalyvaujant 3,54 proc. visų bendrovės akcijų, AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertė vertybinių popierių prekyboje neatspindi tikrosios ir teisingos akcijos vertės. Todėl reikalavimas ją mažinti tik todėl, kad 2006-12-31 vertybinių popierių viešojoje apyvartoje bendrovės akcijų buvo galima įsigyti už 4,49 Lt, nėra pagrįstas, o kaip ataskaitoje nurodė licencijuoti turto vertintojai, atkuriamosios vertės metodu gautą elektrinės vertę iš esmės galima laikyti rinkos verte.

6Pareiškėjas akcentavo, jog Komisija savo ginčijamą sprendimą motyvavo ir tuo, kad vertinimas buvo atliktas tik vienu metodu, nors jau minėto susitikimo su Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovais metu buvo rekomenduota įmonės akcijas vertinti mažiausiai dviem metodais, ir tik išimtiniais atvejais gali būti naudojamas vienas metodas. Tačiau tai, pareiškėjo teigimu, yra tik bendri akcijų vertės nustatymo principai ir yra ne privalomo, o tik rekomendacinio pobūdžio. Komisija, reikalaudama akcijas vertinti dviem metodais, pažeidžia akcininko, ketinančio parduoti jam priklausančias akcijas, teises, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus, užkerta kelią smulkiam akcininkui pasinaudoti įstatymo suteikta teise privalomai parduoti jam priklausančias akcijas jo pasirinktu būdu, kas įtvirtinta Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 3 punkte, numatančiame, kad akcijų privalomo pardavimo kaina yra nustatoma jas parduodančio asmens pasirinktu būdu, kuris užtikrintų teisingą atlyginimą už parduotas akcijas. Taigi įstatymas nereikalauja pasirinkti būdų (daugiskaita), akcijų kaina nustatoma pasirinktu būdu (vienaskaita). Be to, išimtiniais atvejais gali būti naudojamas ir vienas būdas ir kadangi AB „Lietuvos elektrinė" yra specialios paskirties, ne rinkai skirtas turtas, bendrovės akcijas vertina smulkusis akcininkas, kas reikalauja itin didelių išlaidų, toks atvejis būtent ir yra išimtinis. Pareiškėjo nuomone, nė vienas teisės aktas, to paties Komisijos ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovų susitikimo protokolas nenumato ir neapibrėžia, kas laikytina ir yra išimtinis atvejis, todėl Komisija piktnaudžiauja savo teisėmis ir savaip interpretuoja išimtinio atvejo sąvoką konkrečioje situacijoje. Komisija ginčijamame sprendime nurodė VĮ „Valstybės turto fondas“ atlikto bendrovės akcijų vertinimo pavyzdį, kai AB „Lietuvos elektrinė" akcijos buvo vertintos lyginamuoju metodu, tačiau VĮ „Valstybės turto fondas“ akcijas vertino visai kitu tikslu - siekiant nustatyti akcijų vertę, kuriomis bus atlyginta piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Be to, VĮ „Valstybės turto fondui“ įvertinus akcijas vienu metodu, toks vertinimas Komisijai buvo priimtinas ir laikytas teisingu.

7Atsakovas Vertybinių popierių komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja ginčijamo Komisijos sprendimo motyvus. Teisinga kaina yra vertinamoji sąvoka, teisės aktai nenustato konkrečių kriterijų, kuriuos atitinkanti kaina būtų laikoma teisinga, todėl Komisijos ir rinkos dalyvių bei Lietuvos turto vertintojų asociacijos susitikimo protokole pateikti esminiai kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi nustatant akcijų vertę, yra labai reikšmingi ir suteikia santykių dalyviams teisinio aiškumo. Teisingos kainos nustatymui kelių metodų parinkimas ir pagrindimas yra svarbus, nes nustatyta kaina bus sudaromi priverstiniai sandoriai. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginys, kad AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kaina vertybinių popierių rinkoje neatspindi tikrosios ir teisingos akcijų vertės, nes tik 3,49 proc. visų šios bendrovės akcijų dalyvauja vertybinių popierių viešojoje apyvartoje, vertintinas kritiškai, nes nepaisant mažo bendrovės įstatinio kapitalo, cirkuliuojančio viešojoje apyvartoje, procento, viešo išplatinimo mastas yra didelis, kadangi viešojoje apyvartoje gali dalyvauti 5 mln. akcijų, o šias akcijas 2006-06-30 duomenimis valdė apie 4700 skirtingų asmenų. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas nepaaiškino, kodėl yra toks reikšmingas skirtumas tarp laisva valia reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių kainos (4,49 Lt) ir jo pateiktos derinti kainos (7,39 Lt), bei kodėl į tą skirtumą (2,9 Lt) neturėtų būti atsižvelgiama.

9Atsakovo manymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika skirta tiems turto vertinimo atvejams, kai turtas perleidžiamas laisvoje rinkoje, t. y. sandoriai sudaromi šalių susitarimu, laikantis sutarties laisvės principo, tačiau šiuo atveju pareiškėjas reikalauja taikyti privalomą akcijų pirkimo ir pardavimo institutą, todėl derinant privalomo akcijų pirkimo kainą reiktų atsižvelgti ir į stambiojo akcininko interesus. UAB korporacija „Matininkai" įvertino AB „Lietuvos elektrinė" turtą sudėtinių dalių požiūriu, o pagrindinis metodas, kurį taikė - atkuriamosios vertės, tačiau šis metodas tinka naujiems ir apynaujiems pastatams, yra sunkiau pritaikomas vertinimui senų pastatų, kuriems priskaičiuotas didelis nusidėvėjimas ir šiuo metodu nustatyta vertė gali reikšmingai skirtis nuo rinkos vertės. Dažniausiai šis metodas naudotinas kaip vienas iš vertinimo metodų, o vertė nustatoma lyginant kelių metodų rezultatus. Bet kuris vertinimo metodas turi savo teigiamų ir neigiamų bruožų, todėl tik kelių vertinimo metodų taikymas gali kompensuoti vieno ar kito metodo trūkumus. Anot atsakovo, pareiškėjas klaidingai vertina faktą, kad VĮ „Valstybės turto fondas“ akcijas vertino siekiant nustatyti bendrovės akcijų vertę, kuriomis bus atlyginta piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad atlyginimas už išperkamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuojamas atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. VĮ „Valstybės turto fondas“ pateikė informaciją, kad septintajam etapui AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertė buvo nustatyta 4,10 Lt už vieną akciją, o aštuntajam etapui (2007-04-30) vienos akcijos vertė nustatyta 4 Lt. Atsakovas pabrėžė, jog VĮ „Valstybės turto fondas“ turto vertintojų pasirinktas metodas rodo, kad nustatant realią akcijų vertę gali būti taikomas kitas metodas ir jis yra priimtinas, nes priešingu atveju reiktų pripažinti, kad valstybė, atlygindama už išperkamą nekilnojamąjį turtą neužtikrina, jog būtų atsižvelgiama į realią akcijų, kurios naudojamos atsiskaityti, vertę. Atsakovas paaiškino ir tai, jog Komisija nereikalauja, kad V.M. atliktų kitą turto vertinimą pagal skirtingą vertinimo metodą - VĮ „Valstybės turto fondas“ yra atlikęs akcijų vertinimą lyginamuoju metodu, todėl į šį vertinimą turi būti atsižvelgta.

10Tretysis suinteresuotasis asmuo VĮ „Valstybės turto fondas“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

11Tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į patikslintą skundą su šiuo skundu nesutiko.

12Atsiliepime paaiškino, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoris turi atitikti bendruosius civilinės teisės principus. Tokio sandorio viena iš esminių sąlygų - kaina turi būti nustatyta, atsižvelgiant į rinkos ekonomikos dėsnių diktuojamas tendencijas. Todėl Vertybinių popierių komisija pagrįstai atsižvelgė į pareigą supirkti akcijas turinčio asmens interesus, akcentuodama, kad vienas iš svarbiausių ir lengvai nustatomų veiksnių nustatant teisingą kainą yra bendrovės vertybinių popierių rinkos kaina. Pareiškėjo siūloma suderinti kaina reikšmingai skiriasi nuo faktiškai egzistuojančios rinkos kainos ir tokia kaina negali būti pripažinta reikšminga. Pareiškėjo taikytas atkuriamosios vertės metodas nustatant akcijų kainą akivaizdžiai nesuderinamas su teisingumo kriterijumi, nes VĮ „Valstybės turto fondas“ pateiktais duomenimis atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais paskutiniame etape AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertė 2006-09-27 buvo nustatyta 4,10 Lt už vieną akciją (taikytas lyginamosios vertės metodas), taigi galima išvada, kad teisingą kainą galima objektyviau nustatyti kai akcijos vertinamos skirtingais metodais, ką akcentavo Vertybinių popierių komisija ginčijamame savo sprendime.

13Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos elektrinė" pareiškėjo skundą paliko spręsti teismo nuožiūra.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-09-26 sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2005-12-22 sprendimo Nr.2K-395 „Dėl AB „Lietuvos elektrinė" privalomai parduodamų akcijų kainos suderinimo panaikinimo“ atmetė kaip nepagrįstą, o skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-04-20 sprendimo Nr.2K-116 „Dėl AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainos suderinimo panaikinimo“ patenkino ir panaikino Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-04-20 sprendimą Nr.2K-116 „Dėl AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainos suderinimo“ ir įpareigojo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisiją pagal V.M. 2007-03-26 pateiktą prašymą suderinti 7,39 Lt kainą už vieną nominalios vertės paprastąją vardinę AB „Lietuvos elektrinė" akciją.

16Teismas nurodė, jog pareiškėjas, naudodamasis Vertybinių popierių rinkos įstatymo 191 straipsnio 15 dalimi (nuo 2007-02-08 - Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 15 dalimi) siekia, kad AB „Lietuvos elektrinė" pagrindinis akcininkas Lietuvos valstybė, turintis daugiau kaip 95 procentus visų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias akcijas. Siekiant įgyvendinti šią teisę, pareiškėjas turi atlikti veiksmus, nustatytus Vertybinių popierių rinkos įstatymo 191 straipsnio 2-10,13 ir 14 dalyse. Vadovaujantis šio įstatymo 191 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pareiškėjas turi nustatyti teisingą parduodamos akcijos kainą jo paties pasirinktu būdu, kuris užtikrintų teisingą atlyginimą už superkamas akcijas ir šią kainą iš anksto suderinti su Vertybinių popierių komisija (nuo 2007-02-08 analogiška tvarka nustatyta vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio nuostatomis). Teismo nuomone, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl nustatytos kainos būdo, metodikos ir dydžio.

17Teismas šiuo klausimu konstatavo, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas neapibrėžia, kas tai yra turto vertinimo būdas, kurį, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 3) punktą turėjo teisę pasirinkti pareiškėjas, nustatydamas parduodamų akcijų vertę, kad pastaroji būtų teisinga (apibrėžimo nenustatė ir nuo 2007-02-08 įsigaliojęs Vertybinių popierių įstatymas). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas skiria kelias turto vertės rūšis - tai rinkos vertė, atkuriamoji vertė ir naudojimo vertė. Šios turto vertės rūšys atsispindi ir nurodyto įstatymo 7 straipsnyje, kuriame yra išdėstyti turto vertinimo metodai. Jų tarpe yra ir kiti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuoti ir tarptautinėje praktikoje pripažinti metodai (įstatymo 7 straipsnio 5) punktas). Todėl, teismo nuomone, darytina išvada, kad turto vertinimo būdas, nurodytas Vertybinių popierių rinkos įstatyme bei naujai įsigaliojusiame Vertybinių popierių įstatyme reiškia turto vertės rūšį, aptartą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.

18Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2005-11-29 pateiktu prašymu Vertybinių popierių komisijai prašė suderinti kainą, kuri buvo nustatyta buhalterinės vertės per paskutiniuosius dvejus metus svertiniu vidurkiu. Tokios vertės rūšies (vertinimo būdo) ar turto vertinimo metodo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, o taip pat ir Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr.244 patvirtinta Turto vertinimo metodika nėra nustatę. Todėl pripažindama nesuderinta AB „Lietuvos elektrinė" vienos paprastosios vardinės akcijos kainą 7,30 Lt dėl to, kad akcijos vertė nustatyta būdu, kurio nenumato įstatymas, Vertybinių popierių komisija iš esmės priėmė teisingą sprendimą ir jį naikinti pagrindo nėra. Tai, kad Komisija pareiškėjui nurodė atlikti turto vertinimą mažiausiai dviem metodais, iš esmės sprendimo nekeičia.

19Be to, teismas akcentavo, kad pareiškėjas 2007-03-26 pateiktu prašymu prašė suderinti kainą, kuri nustatyta UAB korporacijos „Matininkai" turto vertintojams atlikus turto vertinimą atkuriamosios ir lyginamosios vertės metodais ir buvo nustatyta 7,39 Lt už vieną akciją. Akcijos vertės nustatymo būdas (nustatant turto vertę turto vertinimo būdu) buvo rekomenduotas ankstesniu Vertybinių popierių komisijos sprendimu. Turto vertinimo metodikos 22 punktas nurodo, kad vertintojas turto vertės skaičiavimus paprastai atlieka keliais metodais, taip pat galimos įvairių metodų kombinacijos, o vertinimo metodų parinkimas turi būti pagrindžiamas. AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertinimo ataskaitos bendrosios dalies 1.6 punktu yra išdėstytas pasirinktos vertinimo metodikos pagrindimas: pagrindinė turto dalis vertinta pagal specifiškumo požymį, kadangi rinkoje neturi daugiau analogų ir jai vertinti parinktas atkuriamosios vertės metodas; turto dalis, turinti rinkoje analogus - vertinta lyginamosios vertės metodu. Nagrinėjamu atveju vertinamas objektas buvo specifinis, t. y. elektrinė. Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr.244, 24.4 punktas rekomenduoja vertinant specialiosios paskirties, t.y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą, tame tarpe elektrines, vertinti taikant atstatomosios vertės metodą. Taigi, teismo nuomone, rekomendacijas specifinio turto vertinimui, taip pat galimybę taikyti turto vertinimo kombinacijas yra davusi Turto vertinimo metodika, todėl šiam specifiniam turtui vertinti Vertybinių popierių komisijos pasitarimo rekomendacijos negali nurungti Vyriausybės nutarimu patvirtintos Turto vertinimo metodikos rekomendacijų. Teismas pabrėžė, jog ginčijamo Vertybinių popierių komisijos sprendimo motyvas, kad turtas turi būti įvertintas dar ir kitais metodais, parodančiais akcijos vertę egzistuojančioje rinkoje, yra nepagrįstas.

20Teismas nustatė ir tai, kad VĮ „Valstybės turto fondas“ 2006-02-23 buvo parengęs turto vertinimo ataskaitą, kurios metu AB „Lietuvos elektrinė" vienos akcijos vertė nustatyta 4,10 Lt. Tačiau šis vertinimas atliktas 2006 m vasario mėnesį vienu metodu - lyginamosios vertės (pirkimo - pardavimo kainos analogų) metodu, padarius išvadą, jog vertinamas objektas gali būti pirkimo - pardavimo sandorio objektas. Taigi, kaip nurodė teismas, darant šią ataskaitą neatsižvelgta į objekto specifiškumą ir netaikyta Turto vertinimo metodikos 24 punkto rekomendacija elektrinės turto vertinimui taikyti atstatomosios vertės metodą. Be to, šis vertinimas atliktas kitu tikslu - atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) ir skirtas nustatyti akcijos rinkos vertei. Tuo tarpu pareiškėjas siekė nustatyti akcijos vertę ne rinkoje, tačiau akcijos vertę, kuri užtikrintų teisingą atlyginimą už superkamas akcijas Vertybinių popierių įstatymo 37straipsnio 4 dalies 3) punkto prasme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas turto vertę apibrėžia kaip turto naudingumo tam tikru metu matą, nustatytą pagal atitinkamą vertinimo metodą (2 straipsnio 11 dalis) ir išskiria kelias turto vertės rūšis (vertinimo būdus): rinkos vertę (2 straipsnio 13 dalis), atkuriamąją vertę (2 straipsnio 14 dalis), naudojimo vertę (2 straipsnio 15 dalis). Todėl, teismo nuomone, įstatymui leidžiant pareiškėjui rinktis turto vertinimo būdą, nėra pagrįsta daryti išvadą, kad teisinga turto vertė yra tik rinkos vertė. Reikalauti, kad turtui būtų nustatyta rinkos vertė taip pat nepagrįsta, atitinkamai laikytina, jog skirtumas tarp rinkoje egzistuojančios rinkos vertės ir turto vertės, nustatytos kombinuotu metodu, pateisinamas. Be to, rinkoje vykstantys pokyčiai tik patvirtina, kad rinkos vertė yra kintanti ir šiuo metu artėja prie turto vertinimo nustatytosios vertės (šiuo metu sudaro 6,40 Lt už vieną akciją). Todėl teismas argumentus, kad vertinimo ataskaitoje nustatytąją akcijos vertę būtina mažinti ir artinti prie rinkos vertės, taip pat pripažino nepagrįstais ir panaikino Vertybinių popierių komisijos 2007-04-20 sprendimą nesuderinti AB „Lietuvos elektrinė" vienos akcijos kainos 7,39 Lt, o Vertybinių popierių komisiją įpareigojo suderinti šią kainą.

21III.

22Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-09-26 sprendimą dalyje dėl Vertybinių popierių komisijos 2007-04-20 sprendimo Nr. 2K-116 panaikinimo ir priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą bei palikti galioti Vertybinių popierių komisijos 2007-04-20 sprendimą Nr. 2K-116. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (toliau - Metodika), tačiau neįvertino to, kad ši Metodika skirta tiems turto vertinimo atvejams, kai turtas perleidžiamas laisvoje rinkoje, t. y. sandoriai sudaromi šalių susitarimu, laikantis sutarties laisvės principo. Šalys, atsižvelgdamos į turimus tikslus, interesus, gali tarpusavyje aptarti taikytinus turto vertinimo metodus, jų kiekį bei parinkimo būdus, juos aiškiai nurodyti turto vertintojui ir suformuoti techninę užduotį. Metodikos 21 punkte įtvirtinta, kad turto vertės nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje. Kaip teigia atsakovas, pareiškėjo V.M. Vertybinių popierių komisijai pateikta suderinti kaina buvo nustatyta remiantis UAB korporacija „Matininkai" atliktu vertinimu. Vertintojai AB „Lietuvos elektrinė" turtą įvertino sudėtinių dalių požiūriu, iš esmės taikydami atkuriamosios vertės metodą. Kaip nustatyta Metodikos 24 punkte, toks metodas gali būti taikomas vertinant specialiosios paskirties turtą t.y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą (maldos namus, sporto objektus, valdžios institucijų ir reprezentacinius pastatus, elektrines, specialius įrenginius ir kita). Atsakovas pažymi, kad ši nuostata nėra įpareigojanti, tai tik bendro pobūdžio rekomendacija, kuria priklausomai nuo atliekamo vertinimo tikslų galėtų būti pasinaudojama arba ne. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į privalomo akcijų pirkimo teisinio instituto prigimtį bei į paties atsakovo išsakytus argumentus dėl to, kad šis institutas riboja nuosavybės teisę ir sutarčių laisvės principą. Kiekvienas vertinimo metodas turi savo teigiamų ir neigiamų bruožų. Atkuriamosios vertės metodas tinka vertinant naujus ar apynaujus pastatus, tačiau yra sunkiau pritaikomas vertinant senus pastatus, kuriems apskaičiuotas didelis nusidėvėjimas. Todėl tik kelių vertinimo metodų taikymas gali kompensuoti vieno ar kito metodo trūkumus ir tokiu būdu užtikrinti objektyvumą bei siekiamo rezultato pagrįstumą ir teisingumą. Metodikos 22 punkte taip pat nurodyta, kad vertintojas turto vertės skaičiavimus paprastai atlieka keliais metodais. Atsakovo nuomone, kaina, kuri taikant privalomo akcijų pirkimo institutą, atspindi tik pardavėjo interesus, neatitinka teisingos kainos kriterijaus.

242. Anot atsakovo, nuo 2005-01-01, kuomet įsigaliojo privalomo akcijų pirkimo ir pardavimo teisiniai institutai, formuojasi praktika, kad nustatant teisingą akcijų kainą, kuria bus vykdomi priverstiniai akcijų perleidimo sandoriai, būtina atsižvelgti į kiek galima daugiau teisingos kainos nustatymui reikšmingų aplinkybių. Jei teisinga kaina nustatoma remiantis turto vertinimu, vertinimas turi būti atliktas bent dviem metodais. Taip siekiama užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą įgyvendinant teisinį institutą, kuris riboja sutarties laisvės principą. Teisinga privalomo akcijų pirkimo kaina gali būti nustatyta remiantis ne tik turto vertintojų nustatyta akcijų verte, bet pasirenkant ir kitą teisingos kainos nustatymo būdą, ar kelių būdų derinį. Ginčijamu atveju teisinga kaina gali būti nustatyta remiantis turto vertintojo atliktu vertinimu ir (kadangi remtis vienu metodu atliktu vertinimu nėra pakankama nustatant teisingą kaina) kitais, pakankamai lengvai įvertinamais, faktoriais - kainos nustatymo metu buvusia rinkos kaina ir VĮ „Valstybės turto fondas" atliktu AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertinimu.

253. Atsakovo manymu, VĮ „Valstybės turto fondas" užsakymu atliktas AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertinimas taip pat turi būti vertinamas kaip reikšminga aplinkybė, į kurią taip pat gali ir turi būti atsižvelgiama nustatant teisingą akcijų kainą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad atlyginimas už išperkamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuojamas atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. VĮ „Valstybės turto fondas" pateikė Vertybinių popierių komisijai informaciją, kad septintajam etapui AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertė buvo nustatyta 4,10 Lt už vieną akciją. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ „Valstybės turto fondas" duomenimis, aštuntajam etapui (2007-04-30) vienos AB „Lietuvos elektrinė" akcijos vertė nustatyta 4 Lt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ši norma nustato, bendrą principą, jog už asmenų turėtus praradimus, kai buvo nusavinta nuosavybė, turi būti kompensuojama, tokiu būdu atstatomas teisingumas, nes Konstitucijoje įtvirtinta, kad atlyginimas už praradimus turi būti teisingas. Detalią atlyginimo tvarką numato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriais vadovaudamasis VĮ „Valstybės turto fondas" ir nustato realią akcijų vertę. Taigi, pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju VĮ „Valstybės turto fondas", siekdamas teisingai atlyginti už praradimus, apskaičiavo AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertę su tikslu nustatyti realią šių akcijų vertę atlyginimo metu.

264. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas V.M. aktyviai supirkinėja AB „Lietuvos elektrinė" akcijas, taip ženkliai įtakodamas šių vertybinių popierių rinkos kainą (Vertybinių popierių komisijos specialistų surinkti duomenys apie pareiškėjo sandorius ir jų įtaką kylančiai AB „Lietuvos elektrinė" rinkos kainai pridedami prie apeliacinio skundo), todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad „rinkoje vykstantys pokyčiai tik patvirtina, kad rinkos vertė yra kintanti ir šiuo metu artėja prie turto vertinimo nustatytosios vertės" vertintini kritiškai. Manytina, kad tokie pareiškėjo veiksmai ne tik kliudo formuotis sąžiningai rinkos kainai, į kurią turėtų būti atsižvelgiama nustatant teisingą akcijų kainą, bet ir rodo pareiškėjo nesąžiningumą siekiant, kad būtų nustatyta maksimaliai aukšta, nesąžininga AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kaina. Be to, teisingai ir protingai besielgiantis asmuo (lot. - bonus pater familias), siekiantis pasitraukti iš bendrovės valdymo, nesiektų įgyti dar daugiau bendrovės vertybinių popierių, kadangi toks elgesys rodytų ne tik šio asmens nesąžiningumą, bet ir siekį pasinaudoti asmenų sutarties laisvės principą ribojančiu teisiniu institutu kitais tikslais, nei tie, kurių siekė įstatymo leidėjas įtvirtindamas šį institutą nacionaliniuose teisės aktuose.

27Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-09-26 sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Vertybinių popierių komisijos 2007-04-20 sprendimas Nr. 2K-116 „Dėl AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainos suderinimo" ir Vertybinių popierių komisija buvo įpareigota pagal pareiškėjo 2007-03-26 pateiktą prašymą suderinti 7,39 Lt kainą už vieną nominalios vertės paprastąją vardinę AB „Lietuvos elektrinė" akciją, ir priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

281. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Vertybinių popierių komisijos 2007-04-20 sprendime Nr. 2K-116 „Dėl AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainos suderinimo" nurodytos aplinkybės, kad privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas yra nuosavybės teisę bei sutarties laisvės principą riboj antis institutas, kurį taikant ir nustatant teisingą akcijų kainą turi būti atsižvelgiama ir į pareigą supirkti akcijas turinčio asmens interesus. Vienas iš svarbiausių ir lengvai nustatomų veiksnių nustatant teisingą akcijų kainą yra esama bendrovės vertybinių popierių rinkos kaina. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad turto ar verslo vertinimas - „nešališkas turto vertės nustatymas taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje", o 2 straipsnio 13 dalyje, apibrėžta kad „rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką <...>". Taigi, vertybinių popierių prekyba reguliuojamoje rinkoje visiškai atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme pateiktą rinkos vertės apibrėžimą. Todėl, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, nustatant akcijų rinkos vertę būtina atsižvelgti į reguliuojamoje rinkoje egzistuojančią kainą.

292. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad „Vertinamas objektas yra specifinis - elektrinė. Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr.244, 24.4 punktas rekomenduoja vertinant specialiosios paskirties, t. y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą, tame tarpe elektrines, vertinti taikant atstatomosios vertės metodą". Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad „rekomendacijas specifinio turto vertinimui, taip pat galimybę taikyti turto vertinimo kombinacijas yra davusi Turto vertinimo metodika, todėl šiam specifiniam turtui vertinti Vertybinių popierių komisijos pasitarimo rekomendacijos negali nurungti Vyriausybės nutarimu patvirtintos Turto vertinimo metodikos rekomendacijų ir Vertybinių popierių komisijos sprendimo nurodymas, kad turtas turi būti įvertintas dar ir kitais metodais, parodančiais akcijos vertę egzistuojančioje rinkoje, nepagrįstas." Lietuvos Respublikos ūkio ministerija iš esmės nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl kelių priežasčių. Pirma, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju vertinamas objektas turi būti vertybiniai popieriai, t.y. AB „Lietuvos elektrinė" akcijos. Antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244, 24.4 punkto rekomendacija skirta specialiosios paskirties, t. y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirto turto, iš jų ir elektrinių, vertinimui, nors nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta finansinio turto - AB „Lietuvos elektrinė" akcijų - vertė, ir todėl teismas daro klaidingas išvadas lygindamas Turto vertinimo metodikos rekomendacijas ir Vertybinių popierių komisijos pateiktas rekomendacijas. Trečia, AB „Lietuvos elektrinė" akcijomis prekiaujama viešai reguliuojamoje rinkoje, todėl šios bendrovės akcijos negali būti laikomos ribotos paklausos ar ne rinkai skirtu turtu.

303. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už akcijas siūloma kaina turi būti teisinga. Turto vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertė, be kita ko, nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Todėl, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, reikalaujamų pirkti akcijų teisingos kainos nustatymui būtina taikyti kelis metodus, iš jų ir lyginamosios vertės metodą, kurio esmė lyginimas, t.y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus.

31Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėjas V.M. prašo šiuo skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-09-26 sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

321.Vertybinių popierių komisija (toliau - Komisija) savo skunde nurodė, „jog teismas priimtą sprendimą motyvavo remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (toliau - Metodika), tačiau neįvertino tai, jog ši Metodika yra skirta tiems turto vertinimo atvejams, kai turtas perleidžiamas laisvojoje rinkoje". Su tokiu Komisijos argumentu, pareiškėjo manymu, negalima sutikti, kadangi Metodikos 1 punktas, nustatantis jos taikymo pagrindus, nurodo, jog „ši Metodika reglamentuoja LR įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų, harmonizuotų pagal tarptautinę vertinimo sistemą turto ir verslo vertės nustatymo metodų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūras, turto vertinimo dokumentų turinį". Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis turto ir verslo vertės vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą yra Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kurį detalizuoja Vyriausybės patvirtinta Metodika. Vertybinių popierių įstatymas nenumato, kokie yra privalomo akcijų pardavimo atveju vertybinių popierių vertinimo būdai ar metodai, neapibrėžia ir nepateikia vertinimo „būdo" sąvokos. Kito teisės akto, nustatančio turto ir verslo vertinimo pricipus ar metodus nėra, todėl nepaisant to, laisvojoje ar ne rinkoje yra parduodamas turtas, to turto ar verslo vertinimas yra atliekamas vadovaujantis būtent šiais teisės aktais.

332. Komisija apeliaciniame skunde taip pat ginčija UAB korporacija „Matininkai" atlikto akcijų vertinimo, kurio metu buvo nustatyta AB „Lietuvos elektrinė" akcijos vertė, pagrįstumą bei teisingumą. Komisija nurodo, jog akcijų vertinimas buvo atliktas tik vienu atkuriamosios vertės metodu, kuris, Komisijos nuomone, ginčijamu atveju nėra tinkamas. Be to, vadovaujantis 2006-01- 10 vykusio Komisijos ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovų metu sutartais bendrais principais, rekomenduotina turtą vertinti dviem metodais. Šiuos Komisijos argumentus pareiškėjas taip pat laiko nepagrįstais, kadangi kaip tinkamai motyvavo teismas skundžiamame sprendime, Metodika specialiosios paskirties turtą t.y. elektrines, rekomenduoja vertinti būtent atkuriamosios vertės metodu. Metodikos 24.4 punktas numato, jog atstatomosios vertės metodą rekomenduojama taikyti kai reikia vertinti specialiosios paskirties turtą, t.y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą (elektrines, specialius įrenginius ir kita), todėl bendrovės akcijų paketas įvertintas turto sudėtinių dalių požiūriu, taikant atkuriamosios vertės (kaštų) ir lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodus.

343. Komisijos ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovų susitikimo metu rekomenduotina, jog vertinimas turi būti atliktas bent dviem metodais. Komisija skunde pabrėždama Metodikos rekomendacinį pobūdį ir nurodydama, jog Metodika tik rekomenduoja ir neįpareigoja pasirinkti vieno ar kito vertinimo metodo, itin akcentuoja nurodyto susitikimo metu priimtų sprendimų privalomumą. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, šio susitikimo metu sutarti kainos nustatymo pricipai taip pat yra tik rekomendaciniai, todėl tokia nuostata nėra įpareigojanti ir ja gali būti pasinaudota arba ne. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Metodika yra poįstatyminis teisės aktas, todėl Komisijos ir vertintojų susitikimo priimtos rekomendacijos negali nurungti Vyriausybės nutarimu patvirtintos Metodikos ir joje įtvirtintų specifinio turto vertinimo kriterijų, yra pagrįstas ir teisingas. Be to, vertinant AB „Lietuvos elektrinė" turtą, ko nepagrįstai nepripažįsta apeliantai, buvo naudojami du vertinimo metodai: atkuriamosios vertės ir lyginamosios vertės, ką patvirtina AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertinimo ataskaita.

354. Tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija savo apeliaciniame skunde papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju vertinamas objektas yra vertybiniai popieriai, o ne AB „Lietuvos elektrinė" turtas, todėl Metodikos 24.4 punktas neturi būti taikomas. Pareiškėjas šiuo klausimu nurodo jog įmonės akcijų paketo vertė atspindi bendrovės, kaip verslo, vertę. Todėl tik įvertinus įmonę kaip ūkinį vienetą, kurį sudaro materialinių ir nematerialinių aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visuma, galima įvertinti bendrovės akcijų vertę.

365. Pareiškėjas akcentuoja, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Komisija, nors ir nesutinka su vertinimo metu nustatytos akcijų kainos dydžiu, pateiktos akcijų vertinimo ataskaitos neginčijo, todėl kol ji įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, laikoma teisinga. Iš to darytina išvada, jog ir vertinimo metu nustatyta AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kaina taip pat yra teisinga.

376. Pareiškėjo teigimu, Komisija nuolatos stengiasi įpiršti vieną ar kitą metodą, nepagrįstai kritikuodama tinkamai atliktą akcijų vertinimą. Tokiu būdu Komisija varžo smulkaus akcininko teisę pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe pačiam rinktis akcijų pardavimo kainos nustatymo būdą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Komisija visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį tiek teismą, tiek pareiškėją painioja vartodama sąvokas „vertinimo būdas" ir „vertinimo metodas". Komisija savo 2007-06-20 sprendime Nr. 2K-116 yra nurodžiusi, jog AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertė buvo nustatyta tik vienu - turto vertinimo metodu, o tai prieštarauja Komisijos rekomendacijoms. Tačiau iš Komisijos pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog Komisija vieną kartą skiria šiuos akcijų kainos nustatymo metodus, kurie labiau turėtų būti traktuojami kaip vertinimo būdai – turto vertinimo metodas, buhalterinė vertės nustatymo metodas, rinkos kainos metodas ir kt., kitą kartą – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (7 straipsnyje) bei Metodikoje (21 punktas) įtvirtinus turto vertinimo metodus, išskiriant lyginamosios vertės, atstatomosios vertės, naudojimo pajamų vertės bei ypatingosios vertės metodus. Vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnis numato, jog akcijų privalomo pardavimo kaina yra nustatoma jas parduodančio asmens pasirinktu būdu, kuris užtikrintų teisingą atlyginimą už parduodamas akcijas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog įstatymas nereikalauja asmens pasirinkti būdų (daugiskaita), įstatyme aiškiai įtvirtinta, jog akcijų kaina nustatoma pasirinktu būdu (vienaskaita). Kilus neaiškumui, kas yra vertinimo būdas, pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai išaiškino, kad „joks teisės aktas nenurodo, kas yra Vertybinių popierių įstatyme nurodytas vertinimo būdas, todėl manytina, jog Vertybinių popierių įstatyme nurodytas ir smulkaus akcininko pasirinktinas akcijų vertinimo būdas ir reiškia turto vertės rūšį, kurios yra - rinkos vertė, atkuriamoji vertė, naudojimo vertė". Pareiškėjas, turėdamas teisę pasirinkti akcijų vertinimo būdą, remdamasis teisės aktų nuostatomis ir pateikė Komisijai suderinti AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainą, kuri buvo nustatyta atstatomosios vertės būdu (turto vertinimo metu), naudojant du vertinimo metodus. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, jog Komisija savo 2006-01-23 sprendime Nr. 06-67-(12.1-03) nurodė: „Komisija sprendime nereikalauja, kad V.M. atliktų bendrovės turto vertinimą. Šis kainos nustatymo būdas yra pabrėžiamas kaip visuotinai pripažintas, objektyvus ir garantuojantis teisingos kainos nustatymą". Kadangi, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, bendrovės akcijų vertinimo ataskaita yra teisinga, o Komisijos nuomone, turto vertinimas yra garantuojantis teisingos kainos nustatymą būdas, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Komisija įpareigota suderinti tinkamai nustatytą ir teisingą AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainą yra pagrįstas ir teisingas.

387. Pareiškėjas paaiškina, jog Komisija taip pat teigia, kad ginčijamu atveju teisinga kaina gali būti nustatoma remiantis turto vertintojo atliktu vertinimu ir kitais, pakankamai lengvais įvertinimais, faktoriais – kainos nustatymo metu buvusia rinkos kaina. Panašūs argumentai išdėstyti ir Ūkio ministerijos pateiktame skunde. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalis numato, jog rinkos vertė, tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią gali būti parduotas turtas, sudarius tiesioginį sandorį. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, rinkos vertė yra vienas iš turto vertės nustatymo būdų. Kokį būdą naudoti nustatant teisingą akcijų kainą, renkasi pats pareiškėjas, todėl Komisijos argumentas vertinti akcijas ne tik keliais metodais, bet ir keliais būdais yra prieštaraujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatoms. Anot pareiškėjo, akcijų rinkos kaina reguliuojamoje rinkoje yra nuolat kintantis veiksnys. Per beveik dvejus ginčo nagrinėjimo metus AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kaina vertybinių popierių biržoje padidėjo 2 litais. Laisva valia reguliuojamoje rinkoje 2006-12-31 AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kaina neatitiko tikrosios savo vertės, tačiau šiandieną akcijos vertė rinkoje yra pakilusi ir beveik sutampa su tikrąją ir įvertintąją akcijų verte, pvz.: 2007-10-04 akcijų buvo galima įsigyti už 7,38 Lt. Pareiškėjas nuo 2007-08-27 bendrovės akcijų neįsigijo, todėl įtakos jos kainos formavimui nepadarė. Iš viso to darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skirtumas tarp rinkoje egzistuojančios rinkos vertės ir turto vertės yra pateisinamas, o Komisijos argumentas mažinti akcijos vertę ir artinti ją prie rinkos vertės nėra pagrįstas. Be to, net ir sutikus su apeliaciniuose skunduose pateikta nuomone, jog reikia atsižvelgti į reguliuojamojoje rinkoje egzistuojančią akcijų kainą, šiuo atveju negalima gręžtis atgal ir atsižvelgti į prieš du metus, t .y. prašymo padavimo metu buvusią akcijų rinkos kainą, nes akcijų kaina tikrai nebus teisinga, jeigu ją nustatant bus atsižvelgta į prieš du metus galiojusius faktorius. Todėl, pareiškėjo nuomone, teismui nagrinėjant skundą ir padarius išvadą, jog nustatant teisingą akcijų kainą būtina atsižvelgti ir į rinkos kainą, galima būtų atsižvelgti tik į kainos suderinimo metu egzistuojančią, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo metu esamą rinkos kainą, kuri šią dieną yra beveik 7,00 Lt, t.y. nereikšmingai skiriasi nuo turto vertintojų nustatytos AB „Lietuvos elektrinė" akcijų vertės.

398. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog nustatant AB „Lietuvos elektrinė" akcijų kainą turi būti atsižvelgta ir į VĮ Valstybės turto fondas atliktą akcijų vertinimą. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai argumentavo, jog VĮ „Valstybės turto fondas“ akcijų vertinimas buvo atliktas tik 2006 m. vasario mėnesį ir tik vienu - lyginamosios vertės metodu, taip pat kitu tikslu - atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais ir skirtas nustatyti akcijos rinkos vertei. Tuo tarpu pareiškėjas siekia nustatyti ne akcijos rinkos vertę. Anot pareiškėjo, susipažinus su Komisijos pateiktais argumentais natūraliai kyla klausimas, kodėl akcijas vienu metodu įvertinus VĮ „Valstybės turto fondas“ toks vertinimas Komisijos nuomone yra priimtinas ir laikytinas teisingu akcijos kainos nustatymo atveju, o pareiškėjo pateiktas akcijų įvertinimas - nepagrįstu.

409. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija prie savo apeliacinio skundo pateikė duomenis apie pareiškėjo AB „Lietuvos elektrinė" akcijų įsigijimo sandorius bei jų dalį bendroje šių akcijų apyvartoje. Pareiškėjo manymu, šie pateikti dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kadangi ginčo esmė - teisingos akcijos kainos nustatymo būdų ir metodų parinkimas bei teisingos akcijų kainos nustatymas privalomo akcijų supirkimo atveju. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Komisija, manydama, jog tokių duomenų pateikimas yra reikalingas tinkamam bylos nagrinėjimui, turėjo galimybę juos pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau to nepadarė, todėl manome, jog šie dokumentai neturėtų būti tiriami. Be to, nesusiję su bylos nagrinėjimu, taip pat ir neteisingi yra apelianto argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo superkant bendrovės akcijas. Joks teisės aktas nedraudžia pirkti ar parduoti vertybinius popierius, todėl kiekvienas asmuo, nepažeisdamas įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę laisvai įsigyti akcijų ar jomis disponuoti.

41Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo šį skundą tenkinti ir nurodo, jog sutinka su jame išdėstytais argumentais.

42Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis suinteresuotasis asmuo VĮ „Valstybės turto fondas“ taip pat prašo juos patenkinti, nurodo, kad palaiko juose išdėstytus argumentus.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

45Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo - Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, atsisakymo, 2007 04 20 sprendimu Nr. 2K-116, suderinti pareiškėjo, V.M., pasiūlytą AB „Lietuvos elektrinė" privalomai parduodamų akcijų pardavimo kainą ( 7,39 Lt už vieną paprastą vardinę 1 Lt nominaliosios vertės akciją ). Tokiu būdu yra kilęs ginčas vertybinių popierių rinkos srityje. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas, kuris ir nustato, subjektų, dalyvaujančių vertybinių popierių rinkoje elgesio modelį ( šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ).

46Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 30 dalį; 39 straipsnį ir šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija yra valstybinė viešojo administravimo institucija, atliekanti šio įstatymo laikymosi priežiūros funkciją.

47Byloje nagrinėjamu klausimu yra aktualus Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnis, kuris ir reguliuoja privalomo akcijų pardavimo tvarką ir sąlygas bei tokiu būdu parduodamų akcijų kainos nustatymo tvarką ir sąlygas.

48Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 16 dalis ir 4 dalies 3 punktas nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti akcijos kaina, privalomai parduodant akcijas, o būtent: už akcijas siūloma kaina turi būti teisinga bei, kad akcijų kaina nustatoma akcijas parduodančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą parduodamų akcijų kainą.

49Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį, nustatant kainą pagal šio straipsnio 4 dalies 3 punktą, kaina, už kurią siūloma supirkti akcijas, turi būti pagrįsta ir iš anksto suderinta su Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija turi teisę motyvuotai reikalauti pakeisti kainą. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas pranešimas emitentui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės kainos nustatymo dienos.

50Iš šių teisės normų matyti, kad jose yra įtvirtintas atitinkamas elgesio modelis šio teisinio santykio subjektams, nustatant privalomai parduodamų akcijų pardavimo kainą. Asmeniui, privalomo akcijų pardavimo būdu parduodančiam akcijas, suteikia teisę akcijų kainą nustatyti jo pasirinktu būdu, tačiau šis būdas turi užtikrinti pagrįstą ir teisingą parduodamų akcijų kainą bei įpareigoja šį asmenį jo siūlomą akcijų kainą iš anksto suderinti su Vertybinių popierių komisija.

51Iš kitos pusės Vertybinių popierių komisijai suteikia teisę, atliekant priežiūros funkciją, patikrinti ar asmens, siūlančio akcijų kainą, pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas yra pagrįstas bei ar užtikrina teisingą akcijų kainą. Teisė patikrinti, ar pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas yra pagrįstas, teisine prasme reikštų, kad pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas turi atitikti tiek teisinių, tiek faktinių sąlygų visumą, t. y. pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas turi būti leistinas ir teisėtas ( reglamentuotas teisės aktais ), o kainos nustatymui turi būti pasiremta duomenimis, kurie atitiko faktiškai egzistuojančias aplinkybes, įtakojančias akcijų kainą.

52Vertinant, ar pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas užtikrina teisingą akcijų kainą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sąvoka „teisinga“ yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri paprastai gali būti konstatuota, kai jai nustatyti yra panaudoti teisėti bei pagrįsti tyrimo metodai, skirti nustatyti objektyvią tiesą, atitinkamoje mokslo, socialinėje, ekonominėje ir kt. veikloje. Apibendrinant darytina išvada, kad pasirinktas teisėtas ir pagrįstas akcijų kainos nustatymo būdas, paprastai sąlygoja, jog ir šio būdo pasėkoje nustatyta kaina gali būti pripažinta teisinga.

53Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Vertybinių popierių komisijos atliktas privalomo akcijų pardavimo kainos suderinimas, nesukuria privalomų teisinių pasekmių subjektui, kuris privalės šias akcijas supirkti, nes pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 14 dalį kiekvienas akcininkas per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą turi teisę kreiptis į apygardos teismą pagal emitento buveinę, kad būtų nustatyta teisinga akcijų kaina. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomi Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127-2.130 straipsniai. Jeigu bent vienas akcininkas kreipėsi į teismą, teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai. Visoms akcijoms, įskaitant akcijas, parduotas pranešimą apie akcijų išpirkimą pateikusiam akcininkui iki kreipimosi į teismą, turi būti taikoma ne mažesnė kaina už tą, kuri nustatyta teismo nutartimi.

54Šia teisės norma yra atribota Vertybinių popierių komisijos ir teismo kompetencija nustatant galutinę ( teisingą ) privalomai parduodamų akcijų kainą, kuri, remiantis valdžių padalinimo principu, negali būti dubliuojama.

55Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad Vertybinių popierių komisijos kompetencijai nėra priskirta nustatyti galutinę privalomai parduodamų akcijų kainą, kuri sukeltų teisines pasekmes, tiek jas parduodančiam, tiek jas privalančiam pirkti subjektui. Šios išvados pagrindu darytina kita išvada, kad byloje aptariamu atveju Vertybinių popierių komisijos kompetencijai, visų pirma, yra pavesta patikrinti bei nustatyti, ar pasirinktas privalomai parduodamų akcijų kainos nustatymo būdas yra teisėtas ir pagrįstas, ar ne. Kita vertus, Vertybinių popierių komisijos kompetencija, vertinant ar privalomai parduodamų akcijų kaina atitinka teisingos kainos sąlygą, nuo teismo kompetencijos gali būti atribota, naudojant akivaizdumo kriterijų, t. y. kai, nors privalomai parduodamų akcijų kainai nustatyti, formaliąja prasme, yra panaudoti teisėti ir pagrįsti būdai, tačiau yra nustatomos kitos tokios aplinkybės, kurios patvirtina, kad minėtu būdu nustatyta akcijų kaina akivaizdžiai neatitinka tikrosios akcijų kainos. Paprastai tokios aplinkybės egzistuoja nepriklausomai nuo byloje aptariamo teisinio santykio subjektų valios ir nereikalauja papildomo jų vertinimo bei įrodinėjimo ( pavyzdžiui, priimtas teismo sprendimas tuo klausimu ir pan. ).

56Kaip minėta, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi Vertybinių popierių komisijai suteikta teisė reikalauti pakeisti kainą, tačiau nustatyta, kad tai turi būti padaryta motyvuotai.

57Aiškinant Vertybinių popierių komisijos teisę „motyvuotai reikalauti pakeisti kainą“, būtina įvertinti, kad Vertybinių popierių komisija yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklai yra taikomi bendrieji viešosios teisė principai ir reikalavimai. O būtent, įgyvendindami viešosios teisės normas viešojo administravimo subjektai turi teisę elgtis tik taip, kaip nustatyta įstatymų, kas reiškia, kad, priešingai nei privatiems asmenims, viešojo administravimo subjektams nėra taikomas principas „galima elgtis taip, kaip nėra draudžiama įstatymų“. Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus sprendimas savo turiniu turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis sprendimas turi būti turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Visa tai sąlygoja, kad ir Vertybinių popierių komisijos sprendimas, kuriuo motyvuotai reikalaujama pakeisti kainą, turi atitikti paminėtus reikalavimus.

58Iš ginčijamo Vertybinių popierių komisijos 2007 04 20 sprendimo Nr. 2K-116 matyti, kad vienas iš pagrindinių argumentų, atsisakant suderinti pareiškėjo siūlomą akcijų pardavimo kainą, yra tai, jog akcijų vertė nustatyta remiantis „tik vienu metodu – turto įvertinimo“, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2006 01 13 rekomendacijoms, nustatančioms, jog „siekiant kuo objektyviau nustatyti teisingą kainą vertinimas turėtų būti atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais“.

59Kaip minėta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 3 punktas suteikia teisę akcijų kainą nustatyti akcijas parduodančio asmens pasirinktu būdu, t. y. nenumato reikalavimo, akcijas parduodančiam asmeniui, akcijų kainą nustatyti ne mažiau kaip dviem būdais. Dėl ko toks ginčijamo sprendimo reikalavimas prieštarauja minėtos teisės normos nuostatoms. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2006 01 13 rekomendacijų ( t.1 b. l. 105 ), šios rekomendacijos neatitinka norminiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes nėra nustatyta tvarka publikuotos. Šios rekomendacijos ir pagal jų priėmimo būdą negali būti vertinamos kaip turinčios privalomąjį pobūdį, nes jos tik apibendrina Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovų susitikimo metu priimtas išvadas.

60Kadangi ginčijamas sprendimas iš esmės kitais teisė aktais nėra grindžiamas, tai vien šia prasme jis yra neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo - viešojo administravimo subjekto priimtus individualius administracinius sprendimus pagrįsti teisės aktų normomis.

61Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suderinti atsakovui jo siūlomą akcijų pardavimo kainą, grindė UAB korporacijos „Matininkai" turto vertintojų atliktu AB „Lietuvos elektrinė“ turto vertinimu, taikant atkuriamosios ir lyginamosios vertės metodus, kuriais remiantis ir buvo nustatyta 7,39 Lt kaina už vieną akciją. Iš šio turto vertinimo matyti, kad šį vertinimą atliko asmenys turintys teisę užsiimti tokia veikla bei, kad šis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymu ( galiojusiu iki Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo priėmimo ), Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika.

62Pagal

63Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnį yra numatyti penki turto vertinimo metodai, tarp kurių yra numatyti ir atkuriamosios bei lyginamosios vertės metodai.

64Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad minėtas turto vertinimas buvo atliktas teisės aktais leistinu būdu bei kad jis buvo atliktas asmenų, turinčių teisę jį atlikti, t. y. buvo atliktas teisėtai.

65Byloje duomenų, kad šio turto vertinimo metu buvo naudoti duomenys, kurie neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių, nesurinkta. Tokių duomenų nenurodė bei nepateikė, nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys.

66Įrodymų vertinimo prasme, visa tai apibendrinus, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog aptariamas AB „Lietuvos elektrinė“ turto vertinimas, o tuo pačiu ir akcijos kainos nustatymas, buvo atlikti neteisėtai ar nepagrįstai.

67Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VĮ „Valstybės turto fondas“ 2006 02 23 parengta turto vertinimo ataskaita, kuria AB „Lietuvos elektrinė" vienos akcijos vertė nustatyta 4,10 Lt., nepaneigia pareiškėjo pateikto šios bendrovės turto vertinimo rezultatų, nes, visų pirma, šie vertinimai buvo atlikti skirtingu metu, tarp šių vertinimų praėjus daugiau nei vienerių metų laikui, kas savaime neduoda pagrindo besąlygiškai tarpusavyje lyginti šiuos vertinimus ( Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis ).

68Antra, VĮ „Valstybės turto fondas“ 2006 02 23 parengta turto vertinimo ataskaita, atlikta vienu metodu - lyginamosios vertės (pirkimo - pardavimo kainos analogų) metodu, padarius išvadą, jog vertinamas objektas gali būti pirkimo - pardavimo sandorio objektas. Be to, šis vertinimas atliktas kitu tikslu - atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) ir skirtas nustatyti akcijos rinkos vertei. Tuo tarpu pareiškėjas siekė nustatyti akcijos vertę ne rinkoje, tačiau akcijos vertę, kuri užtikrintų teisingą atlyginimą už superkamas akcijas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 3 punktas suteikia teisę akcijų kainą nustatyti akcijas parduodančio asmens pasirinktu būdu. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas išskiria kelias turto vertės rūšis (vertinimo būdus): rinkos vertę (2 straipsnio 13 dalis), atkuriamąją vertę (2 straipsnio 14 dalis), naudojimo vertę (2 straipsnio 15 dalis). Todėl, įstatymui leidžiant pareiškėjui rinktis turto vertinimo būdą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas AB „Lietuvos elektrinė" vienos akcijos vertę nustatyti turėjo tuo pačiu būdu, kaip tai buvo padaręs VĮ „Valstybės turto fondas“ 2006 02 23 vertinimo ataskaitoje.

69Trečia, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad byloje aptariamų akcijų rinkoje vyksta pokyčiai bei kad akcijų rinkos vertė pastoviai kinta didėjimo linkme ir pagal VĮ „Valstybės turto fondas“ atliekamus vertinimus, tikslu - atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), akcijų vertė nuo 4,10 Lt už vieną akciją išaugo iki 6,40 Lt už vieną akciją, o šiuo metu jau sudaro ir 6,60 Lt už akciją. Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjo pasiūlyta akcijų pardavimo kaina yra akivaizdžiai neteisinga.

70Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

73Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. V.M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir... 5. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vertybinių popierių komisija (toliau –... 6. Pareiškėjas akcentavo, jog Komisija savo ginčijamą sprendimą motyvavo ir... 7. Atsakovas Vertybinių popierių komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą... 8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja ginčijamo... 9. Atsakovo manymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244... 10. Tretysis suinteresuotasis asmuo VĮ „Valstybės turto fondas“ prašė... 11. Tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija... 12. Atsiliepime paaiškino, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoris turi atitikti... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos elektrinė" pareiškėjo skundą... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-09-26 sprendimu pareiškėjo... 16. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, naudodamasis Vertybinių popierių rinkos... 17. Teismas šiuo klausimu konstatavo, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų... 18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2005-11-29 pateiktu... 19. Be to, teismas akcentavo, kad pareiškėjas 2007-03-26 pateiktu prašymu... 20. Teismas nustatė ir tai, kad VĮ „Valstybės turto fondas“ 2006-02-23 buvo... 21. III.... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių... 23. 1. Priimtą sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo remdamasis... 24. 2. Anot atsakovo, nuo 2005-01-01, kuomet įsigaliojo privalomo akcijų pirkimo... 25. 3. Atsakovo manymu, VĮ „Valstybės turto fondas" užsakymu atliktas AB... 26. 4. Atsakovo duomenimis, pareiškėjas V.M. aktyviai supirkinėja AB „Lietuvos... 27. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Vertybinių popierių komisijos... 29. 2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad „Vertinamas objektas... 30. 3. Tretysis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad Vertybinių... 31. Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėjas V.M. prašo šiuo skundus... 32. 1.Vertybinių popierių komisija (toliau - Komisija) savo skunde nurodė,... 33. 2. Komisija apeliaciniame skunde taip pat ginčija UAB korporacija... 34. 3. Komisijos ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos atstovų susitikimo... 35. 4. Tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija savo... 36. 5. Pareiškėjas akcentuoja, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo... 37. 6. Pareiškėjo teigimu, Komisija nuolatos stengiasi įpiršti vieną ar kitą... 38. 7. Pareiškėjas paaiškina, jog Komisija taip pat teigia, kad ginčijamu... 39. 8. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog nustatant... 40. 9. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija prie savo apeliacinio... 41. Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos... 42. Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis suinteresuotasis asmuo VĮ... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV.... 45. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo - Lietuvos Respublikos vertybinių... 46. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 30... 47. Byloje nagrinėjamu klausimu yra aktualus Lietuvos Respublikos vertybinių... 48. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 16 dalis ir... 49. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio 6... 50. Iš šių teisės normų matyti, kad jose yra įtvirtintas atitinkamas elgesio... 51. Iš kitos pusės Vertybinių popierių komisijai suteikia teisę, atliekant... 52. Vertinant, ar pasirinktas akcijų kainos nustatymo būdas užtikrina teisingą... 53. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Vertybinių popierių komisijos... 54. Šia teisės norma yra atribota Vertybinių popierių komisijos ir teismo... 55. Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad Vertybinių popierių komisijos... 56. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37... 57. Aiškinant Vertybinių popierių komisijos teisę „motyvuotai reikalauti... 58. Iš ginčijamo Vertybinių popierių komisijos 2007 04 20 sprendimo Nr. 2K-116... 59. Kaip minėta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnio... 60. Kadangi ginčijamas sprendimas iš esmės kitais teisė aktais nėra... 61. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suderinti atsakovui jo siūlomą... 62. Pagal... 63. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnį... 64. Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad minėtas turto vertinimas buvo... 65. Byloje duomenų, kad šio turto vertinimo metu buvo naudoti duomenys, kurie... 66. Įrodymų vertinimo prasme, visa tai apibendrinus, konstatuotina, kad nėra... 67. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VĮ... 68. Antra, VĮ „Valstybės turto fondas“ 2006 02 23 parengta turto vertinimo... 69. Trečia, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad byloje aptariamų akcijų... 70. Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą... 73. Nutartis neskundžiama....