Byla e2A-474-601/2019
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danako“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Solum LT“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danako“, trečiajam asmeniui T. L. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė 1.

6Ieškovė UAB „Solum LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Danako“ 6 532,60 Eur skolą už parduotas prekes (parketlentes) pagal 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPL000000220 ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad jos prekių pardavimo žurnale fiksuoti duomenys, kad šios prekės atsakovei buvo parduotos. Tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog ieškovė už parduotas prekes išrašo PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovė ją apmoka. PVM sąskaitos faktūros nebuvo pasirašomos. Atsakovė neatsiskaitė už šias prekes. 2.

7Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad prekių pagal 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPL000000220 ji negavo. 3.

8Trečiasis asmuo T. L. (buvęs ieškovės vadovas) sutinka su ieškiniu. Nurodo, kad prekės atsakovei buvo perduotos konsignacijos pagrindais. Atsakovė pirma parduodavo ieškovės jai perduotas prekes, o po to atsiskaitydavo su ieškove.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai:

121)

13priėmė ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solum LT“, į. k. 303094869, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti 140,37 Eur skolą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danako“, į. k. 300009205, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

142)

15Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danako“, į. k. 300009205, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Solum LT“, į. k. 303094869, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, 6 532,60 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų Eur 60 ct) skolą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 532,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 260,15 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties Eur 15 ct) išlaidas avokado pagalbai apmokėti.

163)

17Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danako“, į. k. 300009205, valstybei 147,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių Eur 00 ct) žyminį mokestį ir 5,74 Eur (penkių Eur 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. 5.

18Teismas konstatavo, kad šalių pateiktų rašytinių įrodymų visuma bei ieškovės ir atsakovės atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimai teismo posėdyje leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, kad ieškovę ir atsakovę sieję verslo santykiai buvo grįsti šalių tarpusavio pasitikėjimu, ieškovė atsakovei prekes perduodavo konsignacijos pagrindais, kai prekių pardavėjas (atsakovė) atsiskaito su prekių savininku (ieškove) tik tada, kai prekės parduotos. Aplinkybė, kad tik 2014 m. gruodžio 17 d. sąskaitoje-faktūroje ir 2014 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitoje – faktūroje yra atsakovės atstovo J. G. parašas, patvirtinantis, kad atsakovė gavo prekes, nepaneigia aplinkybės, jog šalys iki tol tarpusavio verslo santykius grindė tarpusavio pasitikėjimu (el. byla, b. l. 96, 1 t., b. l. 190, 2 t.). Atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, jog ji iš ieškovės negavo kitų prekių, nurodytų ieškovės 2013–2014 metais išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose, neneigia apmokėjusi šias PVM sąskaitas–faktūras (el. byla, b. l. 73–96, 1 t.). Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė apmokėjo šias sąskaitas-faktūras, pavyzdžiui 2014 m. kovo 18 d. atliko 9 000 Lt sumos mokėjimą, 2014 m. kovo 25 d. 4 000 Lt – sumos mokėjimą, 2014 m. vasario 11 d. – 10 000 Lt sumos mokėjimą, 2014 m. vasario 24 d. – 14 000 Lt sumos mokėjimą, nurodydama, kad apmoka už prekes (el. byla, b. l. 98, 99, 100, 101, 1 t.). Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, šalių pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu šalių atstovų ir trečiojo asmens duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SOL000000220 atsakovei UAB „Danako“ 6 532,60 Eur sumai išrašė už realiai atsakovei parduotas prekes. Atsakovės deklaratyvaus pobūdžio neigimas, kad ji negavo šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių ir vertintinas nepakankamu daryti išvadą, jog ieškovė atsakovei pareiškė nepagrįstą reikalavimą.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

206.

21Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Danako“ Kauno apygardos teismo prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti papildomus įrodymus (2014-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą; žiniaraštį už 2014-01-01 – 2015-12-31 laikotarpį), nes šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kai teismas patikėjo trečiojo asmens melagingais paaiškinimais dėl prekių pristatymo ir atsiskaitymo už jas. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad: 6.1. teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 177 str., 178 str.), taip pat nukrypo nuo aktualios teismų praktikos šiuo klausimu, dėl ko visiškai nepagrįstai apeliantei perkėlė įrodinėjimą pareigą; 6.2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadas apie nepristatytas prekes. Apeliantė neigia sandorio pagal 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SOL000000220 sudarymą su ieškove ir prekių gavimą, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti prekių perdavimą, o ne apeliantei įrodinėti, jog prekių negavo; 6.3. nepasirašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SOL000000220 neįrodo prekių perdavimo už 6 532,60 Eur fakto; 6.4. teismas neįvertino apeliantės pateiktų įrodymų, patvirtinančių prekių negavimą, t. y. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, elektroninis susirašinėjimas bei atsakymas į pretenziją; 6.5. trečiasis asmuo T. L. (ieškovės buvęs vadovas), kurio parodymais rėmėsi teismas, yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, be to jis negalėjo paaiškinti nei kada šios prekės buvo pristatytos, nei kas jas priėmė; jis nepateikė prekių pristatymą ir gavimą patvirtinančių dokumentų; 7.

22Atsiliepimu ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo nepriimti apeliantės teikiamų naujų rašytinių įrodymųs, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to jie nepatvirtina apeliantės nurodomų aplinkybių dėl prekių negavimo. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Tarp šalių buvusi praktika patvirtina, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo pasirašomos (nebuvo įrašų apie prekių gavimą), tačiau buvo apmokamos apeliantės, nes šalių santykiai buvo grįsti pasitikėjimo pagrindais.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

258.

26Apeliacinis skundas tenkintinas. 9.

27Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl naujų įrodymų pateikimo 10.

28Apeliantė pateikė 2014-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei žiniaraštį už 2014-01-01 – 2015-12-31 laikotarpį ir prašo juos priimti į bylą. Prašydama priimti naujus įrodymus apeliantė nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kai teismas patikėjo trečiojo asmens melagingais paaiškinimais dėl prekių pristatymo ir atsiskaitymo už jas. 11.

29CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pažymėtina, kad CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. 12.

30Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės prašymu ir su naujai pateiktais įrodymais, sprendžia, kad: 1) apeliantė nepagrindė savo prašymo (nenurodė, kokias gi reikšmingas bylai aplinkybes, kurios nėra nustatytos, šie įrodymai patvirtins), 2) šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, - todėl šiuos dokumentus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis). Dėl bylos esmės 13.

31Ginčo esmė, - ar apeliantė gavo iš ieškovės prekes pagal 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SOL000000220 (6 532,60 Eur; toliau – ginčo prekės), už kurias nebuvo atsiskaityta. 14.

32Ieškovė nurodo, kad prekių pardavimą (jų perdavimą) apeliantei patvirtina: 1) šių prekių 2015 m. vasario 3 d. įsigijimas iš UAB „BEKA“ (t. 2, b. l. 179), 2) pardavimo operacija įtraukta į ieškovės apskaitą – buhalterinės apskaitos registre „Pardavimo operacijos“ (t. 2, b. l. 180), 3) 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SOL000000220, 4) trečiojo asmens T. L. (buvusio ieškovės vadovo) paaiškinimai, 5) tarp šalių buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai, kuomet buvo išrašomos tik PVM sąskaitos faktūros, kurias apeliantė apmokėdavo, nors jose ir nebūdavo apeliantės parašų. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad: 1) ji nepirko (negavo) iš ieškovės jokių prekių 2015 metais, 2) 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SOL000000220 jai nebuvo pateikta ir joje nurodytų prekių nėra gavusi, 3) ši sąskaita faktūra į įmonės apskaitą nėra įtraukta, 4) skolos nebuvimą pagal šią sąskaitą faktūrą patvirtina 2015 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. vasario 11 d. ieškovei pateikti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai (t. 2, b. l. 45, 47). 15.

33Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog labiau tikėtina, kad 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SOL000000220 buvo išrašyta už realiai perduotas prekes, todėl ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. 16.

34Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). 17.

35CPK 263 straipsnio nuostatos nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, poziciją išsakytą teismo posėdžiuose (CPK 185 str.), iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, neatsižvelgė į reikšmingus kilusiam ginčui įrodymus, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pateikė atsakovei ginčo prekes, o atsakovė įgijo prievolę atsiskaityti už gautas prekes. 18.

36Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovei teigiant, jog ji pardavė (pateikė) ginčo prekes atsakovei, o atsakovei tai neigiant (teigia, kad prekių nepirko (negavo)), būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti prekių perdavimo atsakovei faktą. Tik įrodžius šį faktą, ieškovei gali atsirasti teisė reikalauti atsiskaityti už šias prekes. Kaip matyti, pagrindinis ieškovės įrodymas apie prekių pardavimą (perdavimą) yra 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SOL000000220, kuri nėra šalių pasirašyta. Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių buvo susiklostę verslo santykiai (prekių pirkimas-pardavimas ar prekių realizavimas konsignacijos pagrindais), kurie buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu (2014 m. ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nors ir nebuvo pasirašytos apeliantės, buvo apmokėtos), tačiau tai nereiškia, jog kilus ginčui dėl prekių pateikimo (gavimo), ieškovei pakanka pateikti tik PVM sąskaitą faktūrą ir nereikia įrodinėti prekių pateikimo fakto. 19.

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai (ginčo prekių 2015 m. vasario 3 d. įsigijimas iš UAB „BEKA“; pardavimo operacijos įtraukimas į ieškovės apskaitą – buhalterinės apskaitos registre „Pardavimo operacijos“; 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SOL000000220; trečiojo asmens T. L. (buvusio ieškovės vadovo) paaiškinimai) nėra pakankami, kad galima būtų daryti išvadą, jog ginčo prekės buvo perduotos apeliantei, nes: 1) ginčo prekių 2015 m. vasario 3 d. įsigijimas iš UAB „BEKA“, savaime nepatvirtina, jog jos ir buvo perduotos apeliantei. Šiuo atveju taip pat svarbu tai, kad tiek UAB „BEKA“, tiek UAB „Solum LT“ valdė tas pats trečiasis asmuo T. L., kuris ir išrašė UAB „BEKA“ PVM sąskaitą faktūrą ieškovei, kurios parašo nėra ant šios sąskaitos faktūros (t. 2, b. l. 179), kas verčia abejoti šios sąskaitos faktūros pagrįstumu; 2) pardavimo operacijos (ieškovės apeliantei) įtraukimas į ieškovės apskaitą – buhalterinės apskaitos registre „Pardavimo operacijos“, taip pat nepatvirtina, kad ginčo prekės buvo perduotos apeliantei, juo labiau kai apeliantės apskaitoje ši operacija nėra įtraukta; 3) trečiasis asmuo T. L. (buvęs ieškovės vadovas) yra suinteresuotas ieškinio patenkinimu asmuo, nes jis kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ginčo prekių pristatymą ir perdavimą apeliantei. 20.

38Pažymėtina, kad ieškovė bendradarbiaudama (parduodama, pateikdama) su apeliante be rašytinės sutarties, savo verslo santykius grįsdama tarpusavio pasitikėjimu ir prekių perdavimo apeliantei neįformindama jokiu dokumentu, prisiėmė riziką, jog iškilus ginčui (kaip šiuo atveju), bus apsunkintas ginčo prekių perdavimo fakto įrodinėjimas. Taigi, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų (užsakymų, prekių gabenimo važtaraščių, prekių perdavimo-priėmimo aktų ir pan.) apie ginčo prekių perdavimą apeliantei, o ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai, kaip jau minėta, nėra pakankami šiam faktui pagrįsti, juo labiau, jog dar 2015 m. ir 2016 m. ieškovei (trečiajam asmeniui T. L.) buvo pateikti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, kuriuose ieškovės prašoma priteisti skola nebuvo nurodyta, tačiau ieškovė ilgą laiką (virš dviejų metų) nesiėmė priemonių šiai skolai išsiieškoti (dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik bankroto administratorius 2018 m. kovo 20 d., o ne įmonės vadovas T. L. iki bankroto bylos iškėlimo). 21.

39Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ginčo prekių buvo sudariusi su apeliante pirkimo-pardavimo (ar kitokią) sutartį ir ginčo prekes perdavė apeliantei, dėl ko ieškinys negali būti patenkintas. 22.

40Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų 23.

41Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės priteistinos atsakovės (apeliantės) patirtos 726 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo į ieškinį surašymas, pasiruošimas bylai, dalyvavimas posėdžiuose), kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomenduojamų maksimalių dydžių už advokatų teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose (CPK 98 str.). Taip pat iš ieškovės atsakovei priteistinas 147 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 93 str. 1 d.). Viso iš ieškovės, bankroto administravimui skirtų lėšų, atsakovei priteistina 873 Eur bylinėjimosi išlaidų. 24.

42Pažymėtina, kad dėl dalies skolos (140,37 Eur) byloje ginčo nebuvo (šioje dalyje byla nutraukta), apeliantė ją pripažino visuomet, todėl teisėjų kolegija, priteisdama (paskirstydama tarp šalių) bylinėjimosi išlaidas, laiko, jog ši aplinkybė neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

44Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

45Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

46Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solum LT“, į. k. 303094869, bankroto administravimui skirtų lėšų, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danako“, į. k. 300009205, 873 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

47Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

48Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė 1.... 6. Ieškovė UAB „Solum LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama... 7. Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad prekių pagal 2015 m. kovo 24... 8. Trečiasis asmuo T. L. (buvęs ieškovės vadovas) sutinka su ieškiniu.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu... 12. 1)... 13. priėmė ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solum... 14. 2)... 15. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danako“, į. k.... 16. 3)... 17. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danako“, į. k.... 18. Teismas konstatavo, kad šalių pateiktų rašytinių įrodymų visuma bei... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. 6.... 21. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Danako“ Kauno apygardos teismo prašo... 22. Atsiliepimu ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. 8.... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas. 9.... 27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 28. Apeliantė pateikė 2014-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei... 29. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos... 30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės prašymu ir su naujai... 31. Ginčo esmė, - ar apeliantė gavo iš ieškovės prekes pagal 2015 m. kovo 24... 32. Ieškovė nurodo, kad prekių pardavimą (jų perdavimą) apeliantei... 33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 34. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 35. CPK 263 straipsnio nuostatos nustato, kad teismo sprendimas turi būti... 36. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovei teigiant, jog ji pardavė... 37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai... 38. Pažymėtina, kad ieškovė bendradarbiaudama (parduodama, pateikdama) su... 39. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ginčo... 40. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 41. Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės priteistinos atsakovės... 42. Pažymėtina, kad dėl dalies skolos (140,37 Eur) byloje ginčo nebuvo (šioje... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą iš dalies... 45. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas ir šioje... 46. Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir... 47. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 48. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....