Byla A-2050-415/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovams Pasvalio rajono savivaldybės administracijai ir Pasvalio rajono savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pasvalio rajono Daujėnų medžiotojų būreliui „Daujėnai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 25 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 5 (toliau – ir Apžiūros aktas); 2) įpareigoti Pasvalio rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. 2.

7Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija, apžiūrėjusi pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlius, surašė Apžiūros aktą, kuriuo nustatė, kad kukurūzų pasėliams medžiojami gyvūnai (šernai) padarė nuostolių už 1 418,4 Eur. Teigė, kad nesutinka su Komisijos atliktu nuostolių apskaičiavimu ir nuostolių dydžiu. 3.

8Nurodė, kad Apžiūros akto surašymo metu nebuvo atliekami pažeistų pasėlių plotų matavimai, netinkamai nustatytas pažeistas plotas, todėl Apžiūros aktas neatitinka Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7.1 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad Komisijos surašytame 2016 m. spalio 25 d. Priede prie Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 5 (toliau – ir Apžiūros akto priedas) yra nurodyta, kad atskiri pažeisti ploteliai nebuvo matuoti, o tai yra Metodikos 7 punkto pažeidimas, kuris turėjo įtakos galutiniam nuostolių apskaičiavimo rezultatui. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nesutikdamas su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas konstatuoti gyvūnų padarytą žalą kukurūzų pasėliams. Antstolė konstatavo, kad žemės sklypuose kukurūzų pasėliai yra suniokoti apie 7,2 ha, kai tuo tarpu Komisija nustatė nepagrįstai per mažą pakenkimo plotą kukurūzų pasėliams. Teigė, kad Komisija taip pat netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes padarytą žalą skaičiavo kaip negautą žaliąją masę (18 Eur/t), o ne kaip silosą (30 Eur/t), nors iš gautos žaliosios masės būtų buvęs pagamintas silosas. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad tos pačios sudėties Komisija kitai bendrovei (uždarajai akcinei bendrovei ((toliau – UAB) „Vikebas“) 2015 m. lapkričio 11 d. padarytos žalos kukurūzų pasėliams normatyvinę kainą skaičiavo kaip siloso. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo atstovas prašė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. 4.

9Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. 5.

10Atsiliepime nurodė, kad Komisija žalą privalo įvertinti remdamasi Metodikos II skyriuje įtvirtintomis nuostatomis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Komisija, nuvykusi apžiūrėti pareiškėjui priklausančių kukurūzų pasėlių plotų, nustatė, iš šias aplinkybes išdėstė Apžiūros akte bei jo priede, kad kukurūzai buvo nupjauti ir išvežti iš laukų, laukai buvo nuo lietaus įmirkę, išvažinėti traktorių, įspaustos traktorių vėžios, kukurūzų likučiai suminti su žemėmis, matėsi suguldyti kukurūzai, dalis kukurūzų burbuolių buvo apgraužtos, todėl dėl nurodytų objektyvių, nuo Komisijos narių valios nepriklausančių ir svarbių aplinkybių, Komisija neturėjo galimybės nustatyti ir išmatuoti atskiras pasėlio dalis, kaip tai numato Metodikos 7.1 punktas. Teigė, kad Komisija apžiūrėjo pareiškėjo nurodytus žemės sklypus ir kiekvieno iš jų atžvilgiu nustatė pakenkimo intensyvumą. Skaičiuodama žalą Komisija sklypus susumavo, tai yra Komisija nustatė ir vertino bendrą pasėlio plotą ir jo pakenkimo intensyvumą. Paaiškino, kad nustatydama bendrą pasėlio plotą ir pasėlio pakenkimo intensyvumą, Komisija vadovavosi oficialiais duomenimis, tai yra Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės (žemės sklypo planas, žemės sklypo ribos, žemės sklypo plotas ir kt.), deklaruotų pasėlių duomenimis. Komisijos darbe dalyvauja žemės ūkio specialistai, kurie turi informaciją apie deklaruotus pasėlius, žemės sklypų planus. Mano, kad Komisija nepažeidė teisės aktų reikalavimų šernų pažeistų plotų nustatymui pasinaudodama pasėlių deklaravimo programa, turimais žemės sklypų planais, natūraliomis sklypų ribomis, gamtinėmis kliūtimis (grioviu, mišku), įvertinant tą aplinkybę, jog žalos nustatyme dalyvavę asmenys tam neprieštaravo. Teigė, kad Metodika nedraudžia vertinti bendrą pasėlio plotą, o ne atskiras pakenktas pasėlio dalis, kai tai lemia objektyvios, nuo Komisijos narių nepriklausančios, svarbios aplinkybės (pvz., gamtiniai veiksniai, oro sąlygos, ir kt.). Komisija Apžiūros akte pasisakė dėl visų Metodikoje nurodytų rodiklių ir aplinkybių, tame tarpe pakenkto pasėlio ploto, būtino apskaičiuojant kukurūzų pasėliams padarytos žalos dydį, ir šiam dydžiui įtaką darančių aplinkybių. Apžiūros aktas yra pagrįstas teisės normomis, atitinka teisminės praktikos reikalavimus. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Komisija netinkamai apskaičiavo žalos dydį kaip negautą žaliąją masę, o ne kaip silosą. Paaiškino, kad Komisija žalą apskaičiavo vadovaudamasi Metodikos 9-10 punktais, o būtent žalos piniginė išraiška apskaičiuota pagal Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2016 metais, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-877 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Normatyvinių kainų 2016 metais sąrašas). Žalos apskaičiavimą Komisija atliko pagal žaliosios masės kainą. Žaliosios masės kaina Normatyvinių kainų 2016 metais sąraše nustatyta – 15-21 Eur/t. Komisija žalos apskaičiavimui pasirinko kainos vidurkį – 18 Eur/t. Pažymėjo, kad Lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje žodis „silosas“ aiškinamas kaip konservuotas žaliasis pašaras (kukurūzai, saulėgrąžos, vikiai, pašariniai šakniavaisiais ir jų lapai). Nupjovus kukurūzų pasėlius yra gaunama žalioji masė, iš kurios gaminamas silosas. Silosas – tai pašaras, gaunamas gamybos proceso metu. Atsižvelgiant į tai, kad silosas yra gamybos proceso rezultatas, kuriam naudojama kukurūzų žalioji masė, todėl apskaičiuojant žalą Komisiją priėmė sąžiningą, teisingą ir protingą sprendimą vertinti pirminio produkto - žalios masės, gaunamos nuėmus derlių, o nes siloso kainą padarytai žalai apskaičiuoti. 6.

11Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. 7.

12Atsiliepime nurodė, kad Komisija, atvykusi apžiūrėti pareiškėjui priklausančių kukurūzų pasėlių plotų, su apžiūroje dalyvaujančiais asmenimis apėjo visus pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlių plotus. Teigė, kad atskirų plotelių nebuvo įmanoma pamatuoti. Buvo sudėtinga nustatyti pakenkimo plotus, nes kukurūzų pasėliai buvo nupjauti, laukas išvažinėtas, ten kur buvo matyti išguldyti kukurūzai, jie dar buvo suminti transporto priemonės, kuri pjovė kukurūzų pasėlius. Nurodė, kad Komisija vietoje juodraštyje žymėjosi ir aptarė su dalyvaujančiais asmenimis apžiūros metu nustatytus duomenis, o pats aktas ir jo priedas surašytas vėliau. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo pateikti visi Komisijos parengti, surinkti dokumentai: Apžiūros aktas su priedu, žemėlapiai, fotonuotraukos. Teigė, kad sunaikintas pasėlio plotas ir intensyvumas nustatytas apžiūros metu Komisijos narių ir kitų apžiūroje dalyvavusių asmenų sutarimu, o Apžiūros aktą pasirašę asmenys pastabų dėl sunaikinto pasėlio ploto, jo nustatymo nepateikė. 8.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Pasvalio rajono Daujėnų medžiotojų būrelio „Daujėnai“ (toliau – ir MB „Daujėnai“) atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko, teigė, kad dėl suniokotų kukurūzų pasėlių kaltė tenka ir pačiam pareiškėjui, nes jis nevykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos, tai yra, nenaudojo repelentų, neatsižvelgė į medžiotojų prašymus pamiškėje pasodinti žemesnes kultūras ir pan. Paaiškino, kad Apžiūros aktą jis atsisakė pasirašyti būtent dėl to, kad pats pareiškėjas yra kaltas dėl šernų suniokotų pasėlių. Kartu su Komisijos nariais dalyvavo pareiškėjui priklausančių kukurūzų pasėlių apžiūroje. Teigė, kad apžiūrą sunkino tai, jog kukurūzai buvo nupjauti, dirva įmirkusi ir išminta. Nurodė, kad visus Komisijos parengtus dokumentus medžiotojų būrelis gavo, jų turinys buvo aiškus ir suprantamas.

14II.

159.

16Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

1710.

18Teismas nustatė, kad Pasvalio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir nuostolių nustatymo klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kompetentinga spręsti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. DV-516 sudaryta Komisija. Pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją dėl patirtos žalos, kuri buvo padaryta medžiojamųjų laukinių gyvūnų jam priklausančiuose kukurūzų pasėlių žemės sklypuose, kuriais pareiškėjas naudojasi pagal žemės nuomos ir panaudos sutartis, esančiuose ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir ( - ) (unikalus Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - )), atlyginimo. Komisija, dalyvaujant pareiškėją atstovavusiam jo sūnui J. B., MB „Daujėnai“ pirmininkui S. Ž., Daujėnų seniūnijos seniūnui V. V., 2016 m. spalio 25 d. vietoje apžiūrėjusi pareiškėjo nurodytuose sklypuose esančius kukurūzų pasėlius, surašė Apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad kukurūzų pasėlių, kurių bendras plotas yra 20,92 ha, sunaikinta 9,41 procentų, kas sudaro 1,97 ha; pinigine išraiška padaryta žala sudaro 1 418,4 Eur. Faktines apžiūros aplinkybes, apskaičiavimus ir kitus rodiklius Komisija išdėstė Apžiūros akto priede, kuris yra sudėtinė ginčijamo Apžiūros akto dalis.

1911.

20Teismas, remdamasis Komisijos pirmininko J. K. paaiškinimais ir liudytojos - Komisijos narės A. S. parodymais, nustatė, kad 2016 m. spalio 25 d. vietoje apžiūrint kukurūzų pasėlius, faktiniai duomenys, reikalingi Komisijai nustatant plotą, kuriame pasėlis buvo pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumą, buvo surinkti ir užfiksuoti apžiūros dokumento juodraštyje, pasižymėti žemės sklypų planuose. Šios aplinkybės kiti bylos proceso dalyviai neginčijo. Ginčo dėl to, kad remiantis būtent apžiūros metu Komisijos nustatytais ir kartu su dalyvavusiais asmenimis aptartais duomenimis, buvo parengti Komisijos dokumentai - Apžiūros aktas ir jo priedas, kurie kartu su kitais dokumentais bei apžiūros metu darytomis nuotraukomis 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje buvo įteikti pareiškėją atstovavusiam jo sūnui J. B. ir MB „Daujėnai“ pirmininkui S. Ž.. Pareiškėjo sūnus J. B., pasirašydamas Apžiūros aktą, neturėjo jokių pastabų dėl jame nustatytų duomenų, o MB „Daujėnai“ pirmininkas S. Ž. Apžiūros aktą atsisakė pasirašyti, kadangi, jo nuomone, pats pareiškėjas yra kaltas dėl šernų suniokotų pasėlių, todėl neturėjo būti skaičiuojama jo patirta žala. Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių MB „Daujėnai“ pirmininkas neginčijo. Taip pat teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareiškėjo sūnus J. B. ir MB „Daujėnai“ pirmininkas patvirtino, kad jiems buvo aiškus Apžiūros akto ir kitų Komisijos parengtų dokumentų turinys bei šių dokumentų sukeliamos pasekmės. Teismas pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, jog Apžiūros aktas ir jo priedas buvo parengti ne vertinant medžiojamų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, o vėliau, vertino kaip neesminį procedūrinį pažeidimą, kuris nesuvaržė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto surašymo procedūroje.

2112.

22Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaitos metodikoje (toliau – ir Metodika) įtvirtintomis nuostatomis. Žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip apskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis, paneigiančias teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo derliaus netekimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių.

2313.

24Teismas nurodė, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose apskaičiavimas pateiktas Komisijos Apžiūros akto priede, kuriame Komisija įvardijo bei aptarė Metodikoje nurodytus rodiklius ir aplinkybes: pasėlių bendras plotas – 20,92 ha; pakenktas plotas - 1,97 ha; pakenkimo intensyvumas – 9,41 proc.; kultūra – kukurūzai; apskaičiavimui naudota kaina - 18 Eur/t; vidutinis kukurūzų žalios masės derlingumas - 40 t/ha (remiantis pareiškėjo pateikta 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma); pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas ir nustatytos žalos dydis (1,97 ha×40 t/ha×18 Eur/t=1 418,40 Eur). Taip pat Apžiūros akto priede yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą pareiškėjo kukurūzų pasėliams, tai medžiojamieji kanopiniai žvėrys – šernai; išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nenurodyta.

2514.

26Teismas vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Apžiūros akto surašymo metu nebuvo atliekami pažeistų pasėlių plotų matavimai, netinkamai nustatytas pažeistas plotas, todėl Apžiūros aktas neatitinka medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, Metodikos 7.1 punkto reikalavimų, nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad Komisija nepagrįstai nustatė per mažą kukurūzų pasėlių pakenkimo plotą. Teismas nustatė, kad Komisija, dalyvaujant pareiškėjo sūnui J. B., MB „Daujėnai“ pirmininkui S. Ž., Daujėnų seniūnijos seniūnui V. V. 2016 m. spalio 25 d. pirmiausia apžiūrėjo pareiškėjui priklausantį kukurūzų pasėlių lauką, esantį ( - ), (žemėlapis Nr. 2, bloko Nr. ( - ), žemės sklypo unikalus Nr. ( - )). Komisija nustatė, kad šiame sklype auginta 7,41 ha kukurūzų. Apžiūros metu kukurūzai šiame sklype buvo visiškai nupjauti; sklypas buvo išvažinėtas, jame likę pasėliai suminti, visur matėsi transporto priemonės vėžės. Komisijos nariai apėjo visą lauką. Atskirose vietose matėsi šernų suniokoti kukurūzų pasėlių ploteliai, tačiau dėl įmirkusios ir išvažinėtos dirvos nebuvo įmanoma jų matuoti. Komisija, apėjusi ir apžiūrėjusi visą lauką, įvertino, kad minėtame sklype šernų suniokotas 10 proc. kukurūzų pasėlių plotas, tai yra 0,74 ha. Kitas kukurūzų pasėlių laukas, kurį apžiūrėjo Komisija kartu su kitais apžiūroje dalyvavusiais asmenimis, buvo ( - ), (žemėlapis Nr. 1, bloko Nr. ( - )). Šiame lauke buvo auginama 13,51 ha kukurūzų. Iš Komisijos pirmininko, MB „Daujėnai“ pirmininko paaiškinimų, liudytojos A. S. parodymų nustatė, kad šiame lauke taip pat buvo neįmanoma išmatuoti pasėlių pakenkimo plotus, nes kukurūzų pasėliai buvo nupjauti, o ten, kur buvo matyti išguldyti kukurūzai, jie dar buvo suminti transporto priemonės, kuri pjovė kukurūzų pasėlius, laukas nuo lietaus buvo įmirkęs, išvažinėtas. Komisija šį kukurūzų lauką pagal pažeidimo intensyvumą padalino į du plotus, tai yra, vienas plotas - 4,86 ha ir kitas – 8,65 ha. 4,86 ha ploto lauko dalyje buvo daugiausiai suniokota kukurūzų. Apžiūros metu Komisijos narių bendru sutarimu nuspręsta, kad 4,86 ha lauko dalyje pažeista 20 proc.(0,97 ha) kukurūzų pasėlio. 8,65 ha ploto lauko dalis buvo pažeista nežymiai, atskirais ploteliais, todėl Komisija nutarė, kad šioje dalyje pažeidimas yra 3 proc., tai yra 0,26 ha. Komisija, apžiūrėjusi pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlius nurodytuose žemės sklypuose (viso 20,92 ha), nustatė, kad medžiojamųjų gyvūnų (šernų) sunaikinta 1,97 ha pasėlių plotas (0,74 ha+0,97 ha+0,26 ha).

2715.

28Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Apžiūros akte ir jo priede nurodyti pakenkto kukurūzų pasėlių ploto, pasėlių pakenkimo intensyvumo rodikliai pagal buvusiais galimybes buvo nustatyti objektyviai. Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. DV-516 sudarant Komisiją, jos nariais buvo paskirti tam tikras specialias žinias ir kompetenciją turintys asmenys: Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, specialistai bei Administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas), Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūros vyriausiasis specialistas. Atsakovo atstovo - Komisijos pirmininko paaiškinimai ir liudytojos - Komisijos narės A. S. parodymai patvirtina, jog apžiūros metu faktinės aplinkybės nustatytos bendru visų Komisijos narių sutarimu. Nagrinėjamu atveju tą aplinkybę, jog Komisija, skaičiuodama pažeistus kukurūzų pasėlių plotus, nukrypo nuo Metodikos 7.1. punkte įtvirtinto reikalavimo, jog plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, sąlygojo nuo Komisijos valios nepriklausančios priežastys (pareiškėjas jau buvo nuėmęs derlių, laukai buvo išvažinėti ir įmirkę, kukurūzų pasėlio likučiai sutrypti derliaus nuėmimo metu). Komisija objektyviai negalėjo išmatuoti atskirų pasėlio dalių, kuriose buvo pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai.

2916.

30Teismas pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnis įtvirtina Komisijos pareigą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, tačiau galimi atvejai, kai nuostolių skaičiavimo komisija apskritai nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako ją apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui neigiamą sprendimą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pakartoti apžiūrą ir matavimus nebeįmanoma, teismas sprendė, jog apskritai neskaičiuoti žalos pareiškėjui būtų neteisinga, todėl Komisijos pasirinktas pažeisto pasėlių ploto ir patirtos žalos apskaičiavimas šiuo konkrečiu atveju atitiko teisingumo ir protingumo principus.

3117.

32Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą antstolės I. E. surašytą 2016 m. lapkričio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 3/2016 (toliau – ir Protokolas), nurodė, kad antstolė faktinių aplinkybių konstatavimą atliko 2016 m. lapkričio 28 d., t. y., praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai Komisija laukus apžiūrėjo vietoje; Protokolas pradėtas rašyti 11.00 val. ir baigtas – 13.00 val. Nustatyta, kad konstatuojant faktines aplinkybes, nei Komisija, nei kiti suinteresuoti asmenys nebuvo pakviesti, surašytas Protokolas jiems nebuvo pateiktas. Žemės sklypai natūroje apžiūrėti pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo daikto kadastro žemėlapyje nurodytus žemės sklypų unikalius Nr. ( - ). Protokole užfiksuota, kad žemės sklypuose matosi gyvūnų pėdsakai bei traktoriaus vėžės, žemės plotuose esantys kukurūzai suguldyti, kukurūzų burbuolės apgraužtos, kukurūzai suminti su žemėmis. Protokole antstolė konstatavo, kad patikrintuose žemės sklypuose šernų suniokota apie 7,2 ha kukurūzų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį ir 635 straipsnio 4 dalį, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas civiliniame procese yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, bet tik tuomet, kai antstolis faktines aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (635 straipsnio 3-4 dalys). Šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimą antstolė atliko ne teismo pavedimu. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato aplinkybių, kurioms esant rašytiniai įrodymai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Taigi pareiškėjo teismui pateiktas Protokolas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Protokole nėra jokių duomenų, kad antstolė, konstatuodama faktines aplinkybes apie šernų suniokotus pasėlių plotus, naudojo technines matavimo priemones bei atliko suniokotų plotelių matavimus. Kartu su Protokolu teismui pateiktuose sklypų planuose apytiksliai nupiešti apskritimai, matomai žymintys pakenktus plotus, yra neinformatyvūs, jų plotai nenustatyti ir nesusumuoti, nors pareiškėjas Apžiūros aktą ginčijo būtent dėl to, kad techninėmis priemonėmis nebuvo išmatuotas kiekvienas konkretus pažeistų pasėlių plotelis. Nors pareiškėjo atstovas pageidavo antstolę kviesti liudytoja, tačiau teismas prašymą atmetė remdamasis tuo, kad teismas nebuvo pavedęs antstolei konstatuoti faktinių aplinkybių, o pareiškėjo pavedimu parengtas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas pats yra rašytinis įrodymas, todėl jame privalo būti užfiksuoti visi įrodinėjami duomenys, o ne tokie duomenys nustatinėjami antstolio apklausos metu. Be to, kaip patvirtino ir proceso dalyviai teismo posėdžio metu, praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai Komisija apžiūrėjo pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlius, antstolei apžiūrint laukus, faktinė situacija galėjo būti pasikeitusi dėl migruojančių maitintis į nupjautų kukurūzų pasėlių laukus gyvūnų veiklos. Kadangi Komisija ir kiti suinteresuoti asmenys antstolei apžiūrint laukus nebuvo pakviesti, objektyviai nėra galimybės palyginti, kaip pasikeitė apžiūrimų nupjautų pasėlių būklė praėjus mėnesio laikotarpiui ir kokie veiksniai turėjo įtakos, kad buvo nustatytas didesnis pažeistų pasėlių plotas. Teismas sprendė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas įrodymas Apžiūros akto duomenims paneigti.

3318.

34Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad Komisija netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes padarytą žalą skaičiavo kaip negautą žalą masę, o ne silosą, remdamasis Metodikos 9–10 punktų nuostatomis, nurodė, kad Komisija, apskaičiuodama pareiškėjui medžiojamų gyvūnų padarytos žalos piniginę išraišką, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-877 patvirtintu Normatyvinių kainų 2016 metais sąrašu ir pareiškėjo pateikta 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma apie vidutinį kukurūzų žalios masės derlingumą 2016 metais. Žalos apskaičiavimą Komisija atliko pagal žaliosios masės kainą (1.2. Pašarai; Eil. Nr. 37 „Žalioji masė“, Normatyvinių kainų 2016 metais sąrašas). Žaliosios masės kaina Normatyvinių kainų 2016 metais sąraše nustatyta – 15–21 Eur/t. Komisija žalos apskaičiavimui pasirinko kainos vidurkį – 18 Eur/t.

3519.

36Teismas, atsižvelgdamas į Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „silosas“ reikšmę, priėjo prie išvados, kad nupjovus kukurūzų pasėlius yra gaunama žalioji masė (pirminė žaliava), iš kurios gaminamas silosas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl medžiojamų gyvūnų (šernų) buvo prarasta būtent kukurūzų žalioji masė, tai yra pirminė žaliava, todėl Komisija pagrįstai žalos apskaičiavimą atliko pagal žaliosios masės kainą, vadovaudamasi paties pareiškėjo Komisijai pateikta pažyma apie vidutinį kukurūzų derlingumą. Pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė, kad tos pačios sudėties Komisija kitai bendrovei (UAB „Vikebas“) 2015 m. lapkričio 11 d. padarytos žalos kukurūzų pasėliams skaičiavimui naudojo siloso kainą, šioje nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga. Be to, kaip teismo posėdyje nurodė Komisijos pirmininkas, liudytoja A. S., apskaičiuojant žalą UAB „Vikebas“, Komisija, neturėdama panašios praktikos, suklydo taikydama siloso normatyvinę kainą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl medžiojamųjų gyvūnų kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimo suformuotoje praktikoje yra vadovaujamasi prarastos kukurūzų žaliosios masės produkcijos verte, nors kukurūzai buvo auginami silosui.

3720.

38Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padaryto žalos apskaičiavimo, jame įvardijo bei aptarė Metodikoje nurodytus rodiklius ir aplinkybes. Apžiūros akte ir jo priede nurodytos aplinkybės atitinka Komisijos apžiūros vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų pasėliams nustatytas faktines aplinkybes. Komisija apskaičiavusi žalą nurodė, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip ji apskaičiuota, pasisakė, kada gauta informacija apie žalos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė. Apžiūros aktą ir jo priedą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas; Apžiūros aktas ir jo priedas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja; pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta; byloje nenustatytas Komisijos pirmininko ir jos narių šališkumas ir neobjektyvumas, pareiškėjui nebuvo apribotos teisės žinoti ir suprasti Komisijos apžiūros aktu ir jo priedu konstatuotas aplinkybes, pasinaudoti teise jį apskųsti teismui. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

39III.

4021.

41Pareiškėjas B. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

4222.

43Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatas, būtent Komisijai tenka pareiga išmatuoti tinkamai pažeidimų plotą ir apskaičiuoti žalą. Komisijos sprendimai dėl konkrečių laukų pažeidimo nustatymo intensyvumo yra nemotyvuoti, teismo posėdžio metu Komisijos pirmininkas negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko tokius pasėlių sunaikinimo procentus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Apžiūros akte ir jo priede nurodyti pakenkto kukurūzų pasėlių ploto, pasėlių pakenkimo intensyvumo rodikliai pagal buvusias galimybes buvo nustatyti objektyviai, tačiau tai visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pasėlių pažeistas plotas buvo nustatytas ne jį išmatuojant, kaip tai numatyta Metodikoje, bet bendru narių sutarimu ir tai yra visiškai neobjektyvu. Dėl šių aplinkybių netinkamai nustatytas pažeistas plotas, todėl 2016 m. spalio 25 d. Apžiūros aktas neatitinka Metodikos 7 punkte numatytų reikalavimų, atskiri pažeisti ploteliai nebuvo matuoti, tai turėjo įtakos galutiniam nuostolių suskaičiavimo rezultatui. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų sutikęs su pažeidimo plotu. Nors Apžiūros akto data yra 2016 m. spalio 25 d., tačiau pareiškėjo atstovui jis įteiktas tik 2016 m. lapkričio 16 d., todėl gavęs jį, kreipėsi į teismą, taip pat į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.

4423.

45Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog Komisija, skaičiuodama pažeistus kukurūzų pasėlių plotus, nukrypo nuo Metodikos 7.1. punkte įtvirtinto reikalavimo, jog plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, tačiau tokius Komisijos veiksmus vertino kaip pateisinamus, nepriklausančius nuo Komisijos valios (nuimtas derlius, išvažinėti ir įmirkę laukai, kukurūzų pasėlio likučiai sutrypti derliaus nuėmimo metu). Nurodo, kad galimi atvejai, kai nuostolių skaičiavimo komisija nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako ją apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui visiškai neigiamą sprendimą, tačiau šiuo atveju Komisija, pažeisdama Metodikoje nurodytus reikalavimus, be jokių matavimų suskaičiavo žalą, ir tai pažeidžia ne tik pareiškėjo interesus gauti teisingą žalos atlyginimą, bet pažeidžia ir medžiotojų būrelio interesus, nes jie galimai turės atlyginti pareiškėjui padarytą žalą.

4624.

47Nurodo, kad, kaip matyti iš Apžiūros akto turinio, jame nurodytas bendras kukurūzų plotas, pažeidimo intensyvumas. Nors Apžiūros akto turinyje nurodyta informacija formaliai atitinka Metodikos 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytus reikalavimus, tai nesuponuoja išvados, kad Apžiūros aktas buvo parengtas atsižvelgiant į Metodikos 7.1 punkto reikalavimą. Aplinkybę, kad Apžiūros akto surašymo metu nebuvo atliekami pažeistų plotų matavimai, teismo posėdžio metu patvirtino Komisijos pirmininkas ir apklausta Komisijos narė bei liudytojas J. B.. Antstolė 2016 m. lapkričio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 3/2016 nurodė, kad apžiūrėtuose plotuose šernų suniokotas plotas 7,2 ha, tačiau teismas šio pateikto įrodymo faktiškai nevertino, nurodydamas, jog protokole nenurodyta kokiomis priemonėmis antstolė matavo pažeistus plotus. Teismas atsisakė į posėdį iškviesti antstolę, kuri galėtų paaiškinti, kokiomis priemonėmis buvo matuoti pažeisti plotai, tačiau teismas netenkino prašymo, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo teisę teikti įrodymus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negali vertinti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip įrodymo, nes apžiūrint laukus nebuvo pakviesti kiti suinteresuoti asmenys, tačiau antstolis neprivalo kviesti suinteresuotų asmenų į faktinių aplinkybių konstatavimą, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Antstolės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas pažeistuose pasėlių plotuose patvirtino aplinkybę, kad Komisijos atliktas skaičiavimas yra netikslus, nes antstolė nustatė beveik 4 kartus didesnį pažeistų pasėlių plotą.

4825.

49Pareiškėjas teigia, kad antstolė faktines aplinkybes konstatavo praėjus mėnesiui, kadangi Komisija padarytą žalą skaičiavo 21 dieną, o Apžiūros aktą pareiškėjo atstovui įteikė 2016 m. lapkričio 16 d.

5026.

51Pareiškėjo nuomone, nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad Apžiūros aktas buvo priimtas nesilaikant Metodikos 7.1 punkto, Apžiūros akte ir jo priede nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių pasėliams padarytos žalos aplinkybių. Toks žalos apskaičiavimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl Apžiūros aktas turi būti panaikintas. Akcentuoja, kad Komisija taip pat netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes padarytą žalą skaičiavo kaip negautą žalę masę (18 Eur/t), o ne kaip silosą (30 Eur/t), nors iš gautos žalios masės būtų buvęs pagamintas silosas. Pažymi, kad Komisija, apskaičiuodama žalą, vieniems skaičiuoja žalą kaip negautą žalią masę, kitiems – kaip silosą, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

5227.

53Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.

5428.

55Administracija nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog Apžiūros aktas Nr. 5 neatitinka Metodikos 7 punkto reikalavimų, t. y. neatlikti pažeistų plotų matavimai, netinkamai nustatytas pažeistas plotas ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Metodika nedraudžia vertinti bendrą pasėlio plotą, o ne atskiras jo dalis, kai tai lemia objektyvios priežastys - pakenkimai stebimi visame pasėlio plote ir sudėtinga nustatyti atskirus medžiojamųjų gyvūnų pažeistus plotus. Komisija, nustatydama pasėlio plotą, vadovavosi turimais oficialiais duomenimis, t. y. turėjo žemės sklypų planus, deklaruotų pasėlių duomenis (plotus, ribas). Komisijai nuvykus apžiūrėti kukurūzų pasėlius, kukurūzai buvo nupjauti ir išvežti iš lauko, laukai buvo įmirkę ir išvažinėti traktorių, matėsi įspaustos traktorių vėžės, kukurūzų likučiai buvo suminti su žemėmis, matėsi suguldyti kukurūzai, dalis kukurūzų burbuolių buvo apgraužta. Visos šios aplinkybės užfiksuotos Apžiūros akte, nustatytos ir patvirtintos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

5629.

57Nurodo, kad dėl objektyvių, nuo Komisijos narių valios nepriklausančių ir svarbių priežasčių, Komisija negalėjo nustatyti ir apmatuoti atskirų pažeistų pasėlių dalių, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Komisija apžiūrėjo ir vertino visus pareiškėjo žemės sklypus (kukurūzų pasėlius) ir nustatė kiekvieno iš jų pakenkimo intensyvumą. Komisija apskaičiavo žalą, susumavusi žemės sklypus (kukurūzų pasėlius) ir nustačiusi bendrą pasėlio plotą ir jo pakenkimo intensyvumą.

5830.

59Pažymi, kad Komisijos nariai turi specialias žinias, reikalingas įvertinti ir apskaičiuoti žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, išmano teisės aktų, taip pat Metodikos reikalavimus, t. y. Komisija tinkamai nustatė kiekvieno kukurūzų pasėlio pakenkimo intensyvumą pagal buvusią faktinę situaciją, pagal Metodikos 7.2 punkte įtvirtintą formulę apskaičiavo vidutinį pasėlio pakenkimo intensyvumą (9,41 proc.) ir nustatė pažeistą pasėlio plotą (1,97 ha). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad Apžiūros akte ir jo priede nurodyti pakenkto kukurūzų pasėlio ploto, pasėlių pakenkimo intensyvumo rodikliai pagal buvusias galimybes nustatyti objektyviai. Pareiškėjo teiginiai, kad galimi atvejai, kai Komisija apskritai nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako ją apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui visiškai neigiamą atsakymą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apelianto pasėliams medžiojamųjų gyvūnų žala buvo padaryta, dėl to Komisija neturėjo pagrindo atsisakyti skaičiuoti žalą. Komisijos sprendimas vertinti ir apskaičiuoti žalą atitiko buvusias faktines aplinkybes, pareiškėjo interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

6031.

61Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktą protokolą ir pagrįstai jo nelaikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Protokolas surašytas ir faktinės aplinkybės jame konstatuotos praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai Komisija apžiūrėjo vietoje padarytą žalą (2016 m. spalio 25 d.), t. y. praėjus reikšmingai laikotarpiui, per kurį faktinės aplinkybės iš esmės galėjo pasikeisti. Teismo posėdžio metu tai patvirtino ir proceso dalyviai. Apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolį tik po mėnesio, kadangi Apžiūros aktas surašytas ir įteiktas vėliau, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi apžiūrint vietą dalyvavo apelianto sūnus, medžiotojų būrelio „Daujėnai“ pirmininkas S. Ž. ir buvo aptarti ir žinomi visi duomenys, pagal kuriuos nustatytas pakenktas pasėlis ir jo pakenkimo intensyvumas, t. y. pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos veiksmais, elgdamasis rūpestingai, gindamas savo interesus, turėjo galimybę kreiptis į antstolį laiku, nelaukiant, kol faktinės aplinkybės iš esmės pasikeis. Iš protokolo turinio negalima nustatyti, ar antstolė naudojo matavimo priemones, kaip atliko matavimus. Pažymi, jog būtent šią aplinkybę pareiškėjas nurodė kaip esminę, ginčydamas Komisijos Apžiūros aklą. Kartu su protokolu pateikti žemės sklypų planai yra neinformatyvūs, neaišku, kas juose pažymėta, ir tik galbūt daroma prielaida, kad žymimi pažeisti pasėlių plotai. Įvertinus protokolo turinį, negalima nustatyti, kaip antstolė konstatavo faktines aplinkybes, t. y. ar jos buvo konstatuojamos vadovaujantis Metodikos nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino pateiktą protokolą, jame nurodytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad protokolas nėra pakankamas įrodymas Apžiūros akto duomenims paneigti.

6232.

63Atsakovas dėl kainos žalai paskaičiuoti nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktines aplinkybes ir padarė išvadą, jog Komisija žalą paskaičiavo tinkamai, taikydama žaliosios masės, o ne siloso kainą. Nupjovus kukurūzų derlių gaunama ir iš lauko išvežama pirminė žaliava - žalioji masė, o ne silosas. Silosas - pašaras gaunamas gamybos proceso metu. Pažymi, kad kukurūzai (žalioji masė) gali būti naudojami ne tik silosui gaminti, tačiau ir kaip pašaras gyvuliams. Be to, gaminant silosą, žalioji masė gali būti sugadinta, netenkama, t. y. silosas gali būti nepagamintas. Taigi Komisija priėmė tinkamą sprendimą vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, žalą skaičiavo pagal žaliosios masės, o ne siloso kainą.

6433.

65Pažymi, kad šioje byloje vertinamas žalos apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas pareiškėjui, o ne UAB „Vikebas“. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Komisija, neturėdama panašios praktikos, suklydo ir ankstesniu atveju (dėl UAB „Vikebas“ padarytos žalos) vadovavosi siloso, o ne žaliosios masės, kaina. Klaidų įvertinimas ir ištaisymas vertintinas išimtinai teigiamai. Priešingai, vadovavimasis klaidinga praktika, jos tolesnis taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo principams. Ppareiškėjo argumentas, kad ankstesniu atveju Komisija žalą skaičiavo pagal siloso kainą, atmestinas, kaip nesusijęs su nagrinėjama byla.

6634.

67Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovo Administracijos atsiliepime išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69IV.

7035.

71Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribų.

7236.

73Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

7437.

75Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Komisijos sprendimai dėl konkrečių laukų pažeidimo nustatymo intensyvumo yra nemotyvuoti, Apžiūros akte ir jo priede nurodyti pakenkto kukurūzų pasėlių ploto, pasėlių pakenkimo intensyvumo rodikliai pagal buvusias galimybes buvo nustatyti neobjektyviai, pažeidžiant Metodikos 7 punkto nuostatas, atskiri maži plotai nebuvo matuojami ir tai turėjo įtakos galutiniam nuostolių suskaičiavimo rezultatui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kaip didesnę įrodomąją galią turinčio dokumento, nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo liudytoja apklausti antstolę, tokiu būdu pažeisdamas pareiškėjo teisę teikti įrodymus. Komisija taip pat netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes padarytą žalą skaičiavo kaip negautą žalę masę, o ne kaip silosą.

7638.

77Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

7839.

79Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 p.).

8040.

81Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-1126/2014 ir kt.).

8241.

83Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 ir kt.).

8442.

85Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad Apžiūros aktas su priedu iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

8643.

87Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas iš esmės nesutinka su Komisijos nustatytu medžiojamųjų gyvūnų pakenktų pasėlių plotu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad medžiojamųjų gyvūnų pakenkti plotai buvo nustatyti nenaudojant prietaisų, Komisijos sutarimu apžiūrėjus pasėlių plotus, kadangi nagrinėjamu atveju to nebuvo galima padaryti dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas jau buvo nuėmęs derlių, laukai buvo išvažinėti ir įmirkę, kukurūzų pasėlio likučiai sutrypti derliaus nuėmimo metu. Taigi nesant galimybių išmatuoti atskirų pasėlių plotų, kuriuose buvo pastebimi medžiojamųjų gyvūnų pakenkti plotai, Komisija, apžiūrėjo pakenktus pasėlių plotus ir bendru sutarimu nusprendė dėl pakenktų pasėlių plotų. Jokių pastabų apžiūros metu dėl Komisijos nustatytų pakenktų plotų nebuvo gauta.

8844.

89Pareiškėjas į bylą pateikė antstolės 2016 m. lapkričio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 3/2016, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtuose plotuose šernų suniokotas plotas yra 7,2 ha. Pareiškėjo teigimu, šis įrodymas turi aukštesnę įrodomąją galią kitų įrodymų atžvilgiu, todėl teismas nepagrįstai į jį neatsižvelgė.

9045.

91Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

9246.

93Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pateiktą antstolės 2016 m. lapkričio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste nesuteikdamas jam išskirtinės įrodomosios galios. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Apžiūros akte užfiksuotų duomenų, jame, be kita ko, taip pat nėra nurodyta kokius prietaisus naudojant buvo apskaičiuotas pakenktų pasėlių plotas, be to, dėl praėjusio ilgo laiko jame užfiksuoti duomenys galbūt neatitinka faktinės situacijos, užfiksuotos Apžiūros akte, todėl pagrįstai sprendė, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia Apžiūros akte užfiksuotų duomenų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taigi pareiškėjas iš esmės nepaneigė Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių dėl pasėlių pakenkimo intensyvumo. Apžiūrint medžiojamųjų gyvūnų pakenktus pasėlių plotus, dalyvavo ir pareiškėjo sūnus J. B., tačiau jokių pastabų dėl nustatytų pakenktų plotų nepareiškė, iniciatyvos nustatant pakenktus pasėlių plotus ir pakenkimo intensyvumą nerodė, su nustatytais pakenktais plotais sutiko. Pareiškėjas kitų įrodymų, paneigiančių Apžiūros akte užfiksuotus duomenis dėl neteisingai nustatyto pakenkto pasėlių ploto, be minėto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nepateikė.

9447.

95Pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas jo skundas teismui, kontekste būtina pažymėti, kad tokio pobūdžio kaip šių, byloje tiriamų, viešojo administravimo procedūrų specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja naudotojams ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir kt. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 56 straipsnio 1, 2, 3 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.

9648.

97Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad Komisija netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes padarytą žalą skaičiavo kaip negautą žalią masę, o ne kaip silosą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju dėl medžiojamų gyvūnų (šernų) buvo prarasta būtent kukurūzų žalioji masė (ne silosas, kuris gaminamas iš žaliosios masės), todėl Komisija pagrįstai žalą apskaičiavo pagal žaliosios masės kainą. Aplinkybė, kad kitoje byloje žalos kaina buvo apskaičiuota ne pagal žaliosios masės, o siloso kainą, šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga.

9849.

99Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko įrodymų teisinį vertinimą ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Apžiūros akto pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

10050.

101Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomas bylinėjimosi išlaidas.

102Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

103Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

104Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

105Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą... 7. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad... 8. Nurodė, kad Apžiūros akto surašymo metu nebuvo atliekami pažeistų... 9. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį... 10. Atsiliepime nurodė, kad Komisija žalą privalo įvertinti remdamasi Metodikos... 11. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį... 12. Atsiliepime nurodė, kad Komisija, atvykusi apžiūrėti pareiškėjui... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Pasvalio rajono Daujėnų medžiotojų būrelio... 14. II.... 15. 9.... 16. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d.... 17. 10.... 18. Teismas nustatė, kad Pasvalio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų... 19. 11.... 20. Teismas, remdamasis Komisijos pirmininko J. K. paaiškinimais ir liudytojos -... 21. 12.... 22. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18... 23. 13.... 24. Teismas nurodė, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio... 25. 14.... 26. Teismas vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Apžiūros akto... 27. 15.... 28. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad... 29. 16.... 30. Teismas pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnis įtvirtina... 31. 17.... 32. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą antstolės I. E. surašytą 2016 m.... 33. 18.... 34. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad Komisija... 35. 19.... 36. Teismas, atsižvelgdamas į Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nurodytą... 37. 20.... 38. Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs jas... 39. III.... 40. 21.... 41. Pareiškėjas B. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio... 42. 22.... 43. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Medžioklės įstatymo ir Metodikos... 44. 23.... 45. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog Komisija,... 46. 24.... 47. Nurodo, kad, kaip matyti iš Apžiūros akto turinio, jame nurodytas bendras... 48. 25.... 49. Pareiškėjas teigia, kad antstolė faktines aplinkybes konstatavo praėjus... 50. 26.... 51. Pareiškėjo nuomone, nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti,... 52. 27.... 53. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo... 54. 28.... 55. Administracija nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo... 56. 29.... 57. Nurodo, kad dėl objektyvių, nuo Komisijos narių valios nepriklausančių ir... 58. 30.... 59. Pažymi, kad Komisijos nariai turi specialias žinias, reikalingas įvertinti... 60. 31.... 61. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino faktinių... 62. 32.... 63. Atsakovas dėl kainos žalai paskaičiuoti nurodo, kad pirmosios instancijos... 64. 33.... 65. Pažymi, kad šioje byloje vertinamas žalos apskaičiavimo teisėtumas ir... 66. 34.... 67. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo... 68. Teisėjų kolegija... 69. IV.... 70. 35.... 71. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 72. 36.... 73. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą,... 74. 37.... 75. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos... 76. 38.... 77. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės... 78. 39.... 79. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos... 80. 40.... 81. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą... 82. 41.... 83. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal... 84. 42.... 85. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 86. 43.... 87. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų,... 88. 44.... 89. Pareiškėjas į bylą pateikė antstolės 2016 m. lapkričio 28 d. Faktinių... 90. 45.... 91. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie... 92. 46.... 93. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 94. 47.... 95. Pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas jo skundas teismui,... 96. 48.... 97. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus,... 98. 49.... 99. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 100. 50.... 101. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti... 102. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 103. Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.... 104. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d.... 105. Nutartis neskundžiama....