Byla AS-119-575/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas pateikė teismui skundą (b. l. 75–80), kuriame prašė panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr.1-219, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 1-179 „Dėl Marijampolės meno mokyklos direktoriaus skyrimo”.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi (b. l. 175–176) pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

7Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas iš esmės nesutinka su Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu neskirti jo Marijampolės meno mokyklos direktoriumi bei siekia užimti minėtas pareigas. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo darbo santykiai yra įforminti darbo sutartimi bei yra reglamentuojami Darbo kodekso normų, o ne Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 1-179 „Dėl Marijampolės meno mokyklos direktoriaus skyrimo”, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į Marijampolės meno mokyklos direktoriaus pareigas, buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalimi. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su darbo teisiniais santykiais. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo ne iš valstybės tarnybos teisinių santykių, bet iš privatinių darbo teisinių santykių, jis spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.

8Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba pateikė teismui atskirąjį skundą (b. l. 179–180), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

9Atsakovas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas ginčija Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 1-179 kaip prieštaraujantį įstatymų reikalavimams, neatitinkantį teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei geros moralės principų. Pareiškėjo skundu administraciniam teismui reiškiami administraciniai teisiniai reikalavimai dėl Marijampolės savivaldybės institucijos, t. y. tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto administracinio teisės akto teisėtumo, skundą grindžiant Vietos savivaldos įstatymo ir Marijampolės savivaldybės tarybos veiklą reglamentuojančių teisės nuostatų pažeidimais, padarytais priimant administracinį sprendimą 2016 m. liepos 12 d. Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje. Nagrinėjamoje byloje nevertintinas Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalis, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, o pareiškėjui Marijampolės meno mokyklos direktoriaus pareigų atsisakius, darbo teisiniai santykiai nesusiformavo. Taigi, atsakovo nuomone, ginčijamas administracinis aktas šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11II.

12Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ši byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui (ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

14Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog jis dar vis užima Marijampolės muzikos mokyklos direktoriaus pareigas, o darbo sutartis su juo nėra nutraukta. Pareiškėjo nuomone, jo 2016 m. liepos 5 d. pareiškimas (b. l. 56), adresuotas Marijampolės savivaldybės merui ir tarybai, neturėtų būti laikomas pareiškėjo atsistatydinimo pareiškimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato, jog įstaigos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įstaigos negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius. Atkreipia dėmesį, kad jo kvalifikacija, darbo patirtis atitinka kvalifikacinius reikalavimus Marijampolės meno mokyklos direktoriaus pareigoms užimti, o Marijampolės dailės mokyklos direktorė keliamų kvalifikacinių reikalavimų minėtoms pareigoms užimti neatitinka.

15Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pareiškėjo argumentai yra susiję su santykiais, reglamentuojamais darbo teisės. Be kita ko, pabrėžtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog į 2016 m. liepos 12 d. posėdžio (kuriame buvo priimtas Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimas Nr.1-219 (b. l. 61), kuriuo pripažintas netekusiu galios Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 1-179 „Dėl Marijampolės meno mokyklos direktoriaus skyrimo” (b. l. 44) darbotvarkę klausimas dėl Marijampolės meno direktoriaus pareigų buvo įtrauktas skubotai, iki posėdžio ir posėdžio metu Marijampolės savivaldybės tarybos nariai neturėjo galimybės susipažinti su pareiškėjo 2016 m. liepos 5 d. pareiškimo tekstu ir, pareiškėjo manymu, jis pats turėjo būti pakviestas į minėtą tarybos posėdį, kuriame galėtų paaiškinti aplinkybes, tačiau detalesnių faktinių aplinkybių ir teisinio pagrindimo dėl galimų procedūros, kurios metu buvo priimtas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 1-179, pažeidimų pareiškėjas nepateikia. Taigi atsakovo argumentas, kad ginčas kilęs tik dėl procedūros priimant minėtą Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimą klausimų, yra aiškiai nepagrįstas.

16Įvertinus minėtus pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginče vyrauja privatinės teisės, t. y. darbo teisės, santykiai. Nors pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr.1-219, kuris yra individualus administracinis aktas, tačiau minėtą aktą iš esmės ginčija darbo santykių, o ne procedūros, kurios metu buvo priimtas Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimas Nr.1-219, kontekste. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta bylų rūšinio teismingumo klausimams nagrinėti, savo praktikoje taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei ginčas iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nors jame ir keliamas reikalavimas įvertinti viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) teisėtumo aspektu, toks ginčas, kaip iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-113/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2015). Todėl, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, ši byla pagal teismingumą perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

17Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį šią bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Todėl skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Atsakovo Marijampolės savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

20Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai