Byla 2A-178/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovo atstovui J. P. , atsakovui A. Z. , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Baltic Polis“ (procesinių teisių perėmėja – AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-943-39/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „Baltic Polis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rubiko“, A. Z. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB DK „Baltic Polis“ su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų UAB „Rubiko“ ir A. Z. solidariai priteisti 162 799,58 Lt atlyginti žalai, atsiradusiai atsakovams netinkamai įvykdžius savo prievoles pagal 1998 m. gruodžio 16 d. Akcijų pirkimo sutartį (toliau - Akcijų pirkimo sutartis). Nurodė, kad pagal Akcijų pirkimo sutartį atsakovai UAB „Rubiko“ ir A. Z. pardavė 2000 UAB DK „Baltic Polis“ akcijų pirkėjams – Latvijos Respublikos įmonėms ADB „Balta“, AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ ir AB „Bastions ZS“. Šiuo metu AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ yra vienintelė UAB DK „Baltic Polis“ akcininkė, todėl jai atsiranda reikalavimo teisės iš Akcijų pirkimo sutarties. Kadangi UAB DK „Baltic Polis“ ir AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ 2004 m. lapkričio 2 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, todėl ieškovas UAB DK „Baltic Polis“ mano, kad jis yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš Akcijų pirkimo sutarties 5.2 punkto. Nurodė, kad šis sutarties punktas numatė sąlygas, pagal kurias atsakovai (akcijų pardavėjai) įsipareigojo atlyginti nuostolius akcijų pirkėjams. Akcijų pirkimo sutartis numatė, kad atsakovams (akcijų pardavėjams) prievolė atlyginti nuostolius atsiras, jeigu:

4- akcijų pirkėjas patirs nuostolį, apmokėjus pretenzijas dėl draudiminių įvykių, kurie įvyko iki akcijų pirkimo sutarties pasirašymo;

5- šios pretenzijos nebuvo paskelbtos akcijų pirkėjui iki akcijų pirkimo sutarties pasirašymo momento;

6- nuostoliu laikoma sumokėta ir finansinių metų eigoje regreso tvarka nesugrąžinta suma.

7Nurodė, kad 2002 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš UAB DK „Baltic Polis“ priteista sumokėti 154 094,58 Lt draudimo išmoką AB banko „Hansa-LTB“ naudai. Draudimo išmoka buvo priteista pagal kreditų draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas 150 000 Lt kreditas ir kurį 1993 m. UAB „Fidus“ suteikė AB Lietuvos taupomajam bankai. Kreditas nebuvo grąžintas, o teismas savo sprendimu pripažino, kad šis įvykis yra draudiminis ir UAB DK „Baltic Polis“ kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas savo 2003 m. kovo 31 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, taigi iš UAB DK „Baltic Polis“ buvo išieškota AB „Hansa-bankas“ naudai 162 799,58 Lt. Ieškovo nuomone, ši suma laikytina akcijų pirkėjų nuostoliais pagal Akcijų pirkimo sutarties 5.2 punkto sąlygas, todėl turi būti priteista iš atsakovų, kaip akcijų pardavėjų, solidariai, remiantis Akcijų pirkimo sutarties 9.3 punktu.

8Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje 235-771/2003 UAB DK „Baltic Polis“ buvo įtrauktas į bankrutuojančios UAB „Fidus“ kreditorių sąrašą su 163 091,58 Lt finansiniu reikalavimu ir, atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. balandžio 27 d. regreso tvarka iš BUAB „Fidus“ gavo 19 370 Lt reikalavimo patenkinimą, dar kartą patikslintu ieškinio pareiškimu (t. 1, b. l. 198-201) ieškovas sumažino savo ieškininius reikalavimus ir galutinai prašė iš atsakovų priteisti 143 429,58 Lt žalos atlyginimo.

9Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas padarė išvadą, kad pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas elgėsi nesąžiningai. Iš Akcijų pirkimo sutarties matyti, kad UAB DK „Baltic Polis“, atstovaujama direktoriaus S. P. , pasirašė nurodytą sutartį kaip sutarties šalis. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 245 -284/02 matyti, kad byloje pagal AB Lietuvos taupomojo banko ieškinį UAB DK „Baltic Polis“, atstovaujamai to paties direktoriaus S. P. , dalyvavo jau nuo 1995 m. lapkričio 29 d. Taigi apie AB Lietuvos taupomojo banko pretenziją UAB DK „Baltic Polis“ žinojo nuo 1995 m. lapkričio 29 d. ir, pasirašydama Akcijų pirkimo sutartį, kaip sutarties šalis privalėjo visas žinomas aplinkybes atskleisti kitoms sutarties šalims, taigi ir akcijų pirkėjui. UAB DK „Baltic Polis“ direktorius S. P. , teikdamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad latviai žinojo apie bylą teisme ir dėl to akcijų kaina buvo sumažinta 200 000 Lt. Taigi, žinodamas, kad pirkėjai nepatyrė nuotolių, nes akcijų kaina buvo sumažinta galimų nuostolių suma – 200 000 Lt, – pasirašydamas 2004 m. lapkričio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir šios sutarties pagrindu kreipdamasis į teismą, ieškovas elgėsi nesąžiningai. Be to, reikalavimo perleidimo sutartį ir ieškinį teismui pasirašęs tuometinis UAB DK „Baltic Polis“ prezidentas J. C. , apklaustas teisme, paaiškino, kad pirkėjas apie „Fidus“ bylą žinojo ir kad ši byla paveikė akcijų kainos sumažėjimą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė. Esminė aplinkybė šioje byloje yra ta, kad Akcijų pirkimo sutarties pasirašymo metu pirkėjai žinojo ar nežinojo apie tai, kad teisme nagrinėjamas ieškinys UAB DK „Baltic Polis“. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, padarė išvadą, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog apie tai, kad vyksta teisminis ginčas, kuriame reikalaujama ieškovo išmokėti draudimo išmoką, visiems suinteresuotiems asmenims buvo žinoma, todėl ir akcijų kaina buvo sumažinta 200 000 Lt, t. y. galimos išmokos suma. Be to, ieškovas neteisingai aiškino patį Akcijų pirkimo sutarties 5.2 punkto tekstą. Tiek autentiškame rusiškame tekste, tiek ir jo vertime įtvirtinta nuostata, jog tam, kad atsirastų pardavėjo atsakomybė kompensuoti nuostolius, būtina sąlyga yra draudimo bendrovės verslo kokybės pablogėjimas iki nuosavybės teisių perėjimo pirkėjui momento. Akcijos buvo apmokėtos 1999 m. sausio 14 d. Jokie įrodymai nepatvirtino, kad per tą laiką būtų pablogėjusi draudimo kompanijos padėtis.

11Ieškovas UAB DK „Baltic Polis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkintų. Apeliantas skundą grindžia tokiais motyvais:

  1. Teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas pirma paskelbė sprendimą atmesti ieškinį ir tik vėliau surašė ieškinio atmetimo motyvus. Toks sprendimas negali būti laikomas teisingumo aktu, nes prieštarauja LR Konstitucijos 109 straipsnio nuostatai. Bylos nagrinėjimas baigtas 2006 m. spalio 5 d., atsižvelgus į jos sudėtingumą bei mastą, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas iki 2006 m. spalio 19 d. Ieškovas ne kartą kreipėsi raštu į teismą su prašymais išduoti sprendimą, tačiau skundžiamas sprendimas surašytas ir išduotas tik 2006 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą, pagal kurį teismas nebegalėjo taikyti CPK 268 str. 3 d. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo įvykdyta viena iš teisinių garantijų, kad sprendimas būtų surašytas dar prieš jį priimant ir viešai paskelbiant, nes šiuo atveju išliko pagrįsta abejonė, ar tais vėliau surašytais argumentais nėra siekiama pateisinti teismo a priori priimto baigiamojo akto. Teismo sprendimo argumentų analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimas buvo priimtas ir surašytas nenustačius visų bylai turinčių reikšmės aplinkybių, taip pat tinkamai neįvertinus visų įrodymų.
  2. Teismas pažeidė CPK 7, 17 str., nes neužtikrino šalių procesinių teisių lygybės, kadangi leido atsakovams piktnaudžiauti procesu. Teismas 2006 m. spalio 5 d. posėdyje leido apklausti atsakovų pašauktą liudytoją J. C. , nors 2006 m. birželio 27 d. buvo priimta rašytinė protokolinė nutartis, pagal kurią teismas įspėjo šalis, jog daugiau prašymai dėl liudytojų apklausos nebus svarstomi. Be to, J. C. , būdamas ieškovo atstovu, pasirašė ieškinį ir atstovavo ieškovui – juridiniam asmeniui, tuo tarpu teismas jį apklausė kaip liudytoją ir jo parodymais rėmėsi atmesdamas ieškinį. Be to, ieškovas prašė iškviesti 3 Latvijos piliečius liudytojais ir privalėjo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, tuo tarpu atsakovams, pareiškus analogišką prašymą apklausti Latvijos pilietį, teismas leido užstato nemokėti.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė. Pagal Akcijų pirkimo sutarties 5.2 p. akcijų pardavėjams kyla prievolė atlyginti nuostolius, jei įvyks trys sąlygos. Visas tris sąlygas atsakovų turtinei prievolei atsirasti ieškovas įrodė. Pirmosios sąlygos egzistavimą įrodo tai, kad ieškovas 2003 m. spalio 9 d. sumokėjo 161 799,58 Lt draudimo išmoką ir 1000 Lt administravimo mokestį. Draudimo išmoka buvo sumokėta dėl 1993 m. įvykusio draudiminio įvykio. Ginčo dėl šios sąlygos ir nebuvo. Antrosios sąlygos egzistavimą, t. y. tą aplinkybę, kad pretenzija nebuvo paskelbta, įrodo byloje esantys įrodymai. Draudimo įmonės sudaro tik joms būdingus atidėjimus, kurie skirti tam, kad būtų laiku vykdomi įsipareigojimai. Vienas iš techninių atidėjimų yra numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas, kuris apima įvertintas bendras išlaidas, kurias draudimo įmonei reikės padaryti kitais ataskaitiniais laikotarpiais norint užbaigti įvykusius draudimo atvejus apie kuriuos bus pranešta per ataskaitinį laikotarpį. Liudytojai D. B. , A. L. , R. G. paaiškino teismui, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatoma draudimo įmonės finansinė būklė, taip pat paaiškino akcijų kainos nustatymo aplinkybes 1998 metais. Tai, kad nei techniniuose atidėjiniuose, nei audito kompanijos „Price Waterhouse Coopers“ ataskaitoje nebuvo analizuojama LTB pretenzija dėl draudimo išmokos pagal UAB „Fidus“ įsipareigojimus bankui, patvirtina aplinkybę, kad ši pretenzija negalėjo turėti įtakos akcijų kainos nustatymui. Tai, kad akcijų pirkimo sutartyje nėra nei užuominos apie akcijų kainos sumažinimą, atsižvelgiant į LTB pretenzijos egzistavimą, patvirtina aplinkybę, kad akcijų kaina buvo nustatoma atsižvelgiant į dokumentų analizę, tai fiksuojant rašytinėje sutartyje. Atsakovai patvirtino, kad jokių rašytinių susitarimų dėl akcijų kainos sumažinimo su akcijų pirkėjais nebuvo, todėl įrodyta, kad akcijų pirkėjas pretenzijos nevertino, nes ji neatsispindėjo įmonės dokumentuose. Teismas nevertino liudytojų parodymų dėl kainos nustatymo ir paaiškinimų, kad yra skirtumas tarp fizinių asmenų susitarimų, kuriems galbūt taikomi mažesni reikalavimai, ir akcijų pirkimo, kai jas perka juridiniai asmenys. Trečią sąlygą dėl regreso teisės įgyvendinimo tvarkos patvirtina įrodymai dėl draudimo išmokos sumokėjimo ir įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad per finansinius metus regreso tvarka nepavyko susigrąžinti išmokėtos draudimo išmokos. Dėl šių įrodymų ginčo nebuvo.
  4. Atsakovai ginčijo Akcijų pirkimo sutarties vertimo tikslumą, tačiau šio vertimo procesiškai nenuginčijo. Tokiu būdu atsakovai neįrodė, kad ieškovo pateiktas sutarties vertimas yra netikslus (suklastotas). Taip pat atsakovų argumentai, kad tie patys atstovai pasirašinėjo akcijų pirkimo sutartį, tie patys atstovavo teismuose, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes Akcijų pirkimo sutartyje pasirašę akcijų pirkėjų vardu asmenys – D. B. , A. L. , R. G. - nedalyvavo teismo posėdžiuose nuo 1995 m. iki 1998 m. Neįrodytas ir kitas atsakovų argumentas, kad akcijų kaina buvo sumažinta 200 000 Lt, atsižvelgiant į LTB pretenziją dėl draudimo išmokos. UAB „Rubiko“ protokolas negali būti įrodymas, pagrindžiantis akcijų pirkėjų valią, tai galėjo būti įvertinta tik kaip vieno iš akcininkų lokalus dokumentas. Atsakovai neįrodė kainos sumažinimo ir remdamiesi liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl kainos sumažinimo, rėmėsi ir S. P. paaiškinimais. Tačiau teismas negalėjo remtis protokolu, nes jo turinys neatitinka CPK 169 str. 9 d. reikalavimų, kadangi bylos lapuose 41-42, kuriais remiasi teismas, yra užfiksuoti tik atsakymai į klausimus ir šiais atsakymais nebuvo patvirtinta aplinkybė, kad akcijų kaina buvo sumažinta dėl UAB „Fidus“ bylos. Teismo posėdžio protokoluose yra užfiksuoti kitokie S. P. parodymai nei sprendime nurodė teismas, t. y. teismas panaudojo iš konteksto paimtas liudijimo ištraukas, kuriomis siekė pagrįsti savo išvadas. Liudytojas J. C. taip pat paliudijo visiškai kitas aplinkybes nei nurodė teismas sprendime. Tai, kad J. C. nebuvo žinomos kainos sumažinimo aplinkybės, yra suprantama, nes jis derybose nedalyvavo, veikė tik kaip būsimas perkamos draudimo įmonės vadovas ir jokių įgaliojimų atstovauti akcijų pardavėjams ar pirkėjams neturėjo, todėl ir negalėjo žinoti daugiau nei užfiksuota rašytiniuose šaltiniuose.
  5. Teismas sprendime remiasi 1998 m. lapkričio 25 d. UAB „Rubiko“ akcininkų susirinkimo protokolu, nurodo, kad minėtas protokolas įrodo aplinkybę, jog visiems suinteresuotiems asmenims buvo žinoma, kad vyksta teisminis ginčas, kuriame dalyvauja UAB DK „Baltic Polis“, o kadangi buvo žinoma, tai ir akcijų kaina buvo sumažinta 200 000 Lt. Rašytinės formos sandoris, nepasirašytas kurios nors šalies, negali būti leistinas rašytinis įrodymas, todėl minėtas UAB „Rubiko“ akcininkų susirinkimo protokolas negalėjo būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone. UAB „Rubiko“ turėjo tik 25 procentus UAB DK „Baltic Polis“ akcijų, tokiu būdu lokalinis vieno iš akcininkų aktas, kuris nėra pasirašytas nei kitų UAB DK „Baltic Polis“ akcininkų, kurie turėjo likusius 75 procentus akcijų, nei akcijų pirkėjų, negali būti laikomas sutartimi dėl kainos sumažinimo. Tuo labiau kad minėtame akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog akcijų pardavimo kaina mažinama 200 000 Lt, kai tuo tarpu dėl draudimo išmokos buvo pareikšta 154 094,58 Lt pretenzija. Taigi akivaizdu, kad akcijų kaina buvo nustatinėjama atsižvelgiant ne į atskirą bylą, o į perkamos įmonės turtą, akcininkų interesus.
  6. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog tam, kad atsirastų akcijų pardavėjo atsakomybė kompensuoti nuostolius, būtina sąlyga yra draudimo bendrovės verslo kokybės pablogėjimas iki nuosavybės teisių perėjimo pirkėjui momento. Teismas, siekdamas pagrįsti savo išvadą, analizavo sutarties 5.2 p., kuris sutarties šalių pasirašytas rusų kalba, o byloje pateiktas vertimų biuro atliktas vertimas. Sutarties 5.2 p. (tiek rusų kalba, tiek lietuvių kalba) yra nurodytos dvi akcijų pardavėjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, o ne viena. 5.2 p. nurodyta, kad akcijų pardavėjų atsakomybė kyla ir jiems kils prievolė atlyginti nuostolius: 1) jei pablogės įmonės rodikliai; 2) taip pat tuos nuostolius, kurie atsirado dėl draudimo bendrovės išmokų atsižvelgiant į pretenzijas, kurios nebuvo pareikštos pirkėjui iki sutarties pasirašymo. Teismas, nusprendęs, kad, nesant įrodymų dėl įmonės rodiklių pablogėjimo, atsakovų atsakomybė nekyla, net ir nesprendė dėl sutarties 5.2 p. nurodytos antros civilinės atsakomybės kilimo sąlygos.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikti duomenys apie tai, kad UAB DK „Baltic Polis“ išregistruota ir jos teisių ir pareigų perėmėja yra AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“, todėl teismas priėmė nutartį ieškovo UAB DK „Baltic Polis“ procesinių teisių perėmėja laikyti AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ (CPK 48 str.).

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindžia atsakovų atsisakymu įvykdyti Akcijų pirkimo sutarties 5.2 p., pagal kurį atsakovai turi atlyginti nuostolius, patirtus ieškovui išmokėjus AB banko „Hansa LTB“ draudimo išmoką pagal jo su bendrove ,,Fidus“ sudarytą kredito draudimo sutartį. Pasak ieškovo, tokią atsakovų pareigą lemia tai, kad akcijų pirkėjai patyrė nuostolius dėl draudiminio įvykio, kuris įvyko iki akcijų pirkimo sutarties pasirašymo, bei ši pretenzija iki nurodyto momento nebuvo paskelbta akcijų pirkėjams.

16Tačiau nagrinėjamo ginčo ypatumą sudaro tai, kad pats ieškovas yra viena iš šios sutarties šalių ir tarp kitų jos šalių atsako už šios sutarties vykdymą ir joje nurodytų patvirtinimų patikimumą (Akcijų pirkimo sutarties 8.1 p.).

17Kaip minėta nuostata, taip ir Akcijų pirkimo sutarties 5.2 p. nuostata bei protingumo ir sąžiningumo principai įpareigojo ieškovą siekiant išvengti galimų nuostolių atsiradimo atskleisti akcijų pirkėjams draudiminę pretenziją, apie kurią ieškovui neabejotinai buvo žinoma (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-284-02 medžiaga). Be to, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, pati DK ,,Baltik Polis” buvo pripažinusi šį įvykį nedraudiminiu (kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais - neteisėtai) ir todėl numatomų išmokėjimų techniniuose atidėjimuose nebuvo padaryti atidėjiniai (t. 1, b. l. 4).

18Atsižvelgiant į tai, paminėtų aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas tuo metu buvusiems bendrovės akcininkams atlyginti dėl nurodytos pretenzijos patirtus nuostolius prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovo procesinių teisių perėmėja tapo AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“.

19Be to, ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą Akcijų pirkimo sutarties 5.2 p., kaip ieškinyje, taip ir savo apeliaciniame skunde netiksliai jį cituoja, praleisdamas esminę šio punkto teksto dalį. Tuo tarpu kaip matyti iš viso šio Akcijų pirkimo sutarties punkto teksto, visų pirma jis konstatuoja pardavėjų pareigą išsaugoti draudimo bendrovės verslo kokybę 1998 m. 9 mėnesių lygyje. Ir tik tuo atveju, jeigu šie rodikliai pablogėtų, pardavėjams atsiranda pareiga kompensuoti atsiradusius nuostolius, iš jų ir tokius nuostolius, kurie atsirado dėl draudimo bendrovės išmokų remiantis pretenzijomis, kurios nebuvo paskelbtos pirkėjams iki sutarties pasirašymo ir priklauso draudimo bendrovės veiklos laikotarpiui iki sutarties pasirašymo. Taigi esminė nuostolių kompensavimo sąlyga yra draudimo bendrovės verslo kokybės pablogėjimas. Tačiau byloje duomenų apie tai, kad iki nuosavybės teisių perėjimo pirkėjams draudimo bendrovės verslo kokybė pablogėjo, nėra ir ieškovas šios aplinkybės neįrodinėjo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ši aplinkybė neleidžia tenkinti ieškinio.

20Pastebėtina, kad ieškovo pateiktame Akcijų pirkimo sutarties teksto 5.2 p. antro sakinio vertime, toje vietoje, kur kalbama apie nuostolių, susijusių su draudimo bendrovės išmokomis remiantis pretenzijomis, kurios priklauso bendrovės veiklos laikotarpiui iki sutarties pasirašymo, ir ,,kurios nebuvo pareikštos pirkėjui, pavartotas žodis „pareikštos“. Tačiau palyginus šį vertimo tekstą su sutarties originalu akivaizdu, kad vietoje žodžio „pareikštos“ originalo kalba įrašytas žodis paskelbtos (t. 1, b. l. 9, 15). Tuo tarpu Akcijų pirkimo sutarties 10.2 p. nustato, kad aiškinant sutarties nuostolius pirmenybė teikiama tekstui rusų kalba.

21Pastebėtina, kad ir pats ieškovas kaip ieškinyje, taip ir apeliaciniame skunde vartojo ne jo pateiktame vertime įrašytą žodį ,,pareikštos“, bet žodį „paskelbtos“ (t. 1, b. l. 3, 199, t. 3, b. l. 4).

22Be to, net ir sutikus su ieškovo Akcijų pirkimo sutarties 5.2 p. aiškinimu, kad pardavėjai turi kompensuoti pirkėjams nuostolius, kurie atsirado dėl draudimo bendrovės išmokų nepriklausomai nuo to, ar draudimo bendrovės verslo kokybė pablogėjo ar ne remiantis pretenzijomis, kurios nebuvo paskelbtos pirkėjams iki sutarties pasirašymo ir priklauso draudimo bendrovės veiklos laikotarpiui iki sutarties pasirašymo, turėtina omenyje, kad, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas fakto, kad apie esamą AB banko „Hansa - LTB“ pretenziją akcijų pirkėjams nebuvo paskelbta, neįrodė (CPK 178 str.). Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų liudytojų S. P. - UAB DK ,,Baltic Polis“ direktoriaus, J. C. – ieškinio padavimo metu buvusio draudimo bendrovės prezidento parodymais, kurie parodė, kad akcijų pirkėjams buvo žinoma apie bylinėjimąsi pagal pretenziją, susijusią su bendrove ,,Fidus“ sudaryta kredito draudimo sutartimi. Pastebėtina, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje cituojami liudytojų parodymai atitinka posėdžio protokoluose (dėl kurių pastabos nebuvo reikštos) nurodytus parodymus. Visus šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinio skundo argumentai minėtos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde paminėti liudytojai D. B. , A. L. , R. G. dalyvavo sudarant ginčo sutartį kaip pirkėjų atstovai, pas kuriuos dirba ir dabar, kas leidžia abejoti dėl jų parodymų nešališkumo. Be to, net ir šiuo atveju liudytojas R. G. kategoriškai nepaneigė, kad pirkėjams nebuvo paskelbta apie pretenziją, susijusią su bendrovės ,,Fidus“ sudaryta draudimo sutartimi, ir parodė, kad galvoja (kitoje vietoje – mano), jog apie pretenziją nežinojo, o patikslindamas savo atsakymą parodė, kad apie pretenziją nepamena (t. 2, b. l. 118).

23Be to, tai, jog pirkėjams buvo žinoma apie minėtą pretenziją, patvirtina aplinkybė, kad, kaip buvo nustatyta byloje, pradinė akcijų pardavimo kaina buvo sumažinta 200 000 Lt, kas apytiksliai atitiko pretenzijos dydį, bei vieno iš pardavėjo bendrovės ,,Rubiko“ 1998 m. lapkričio 25 d. įvykusio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame dėl minėtos pretenzijos buvo nutarta sumažinti akcijų pardavimo kainą nurodyta suma (t. 1, b. l. 119-120). Kritikuodamas šį įrodymą apeliantas nurodė, kad bendrovė ,,Rubiko“ turėjo tik 25 % bendrovės ,,Baltic Polis“ akcijų, tačiau nereikia pamiršti, kad ,,Rubiko“ sudarant ginčo sutartį atstovavo 75 % akcijų (Akcijų pirkimo sutarties 3.2.1 p., (t. 1 b. l. 13)).

24Pastebėtina ir tai, kad bendrovės ,,Baltic Polis“ auditą užsakė patys pirkėjai. Svarbu yra ir tai, kad įvykdžius Akcijų pirkimo sutarties sąlygas akcijų pirkėjai tapo pilnateisiais bendrovės ,,Baltic Polis“ savininkais, dėl ko jiems neabejotinai turėjo tapti žinoma apie ginčo pretenziją bei bylinėjimąsi dėl jos teisme. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad akcijų pirkėjai reiškė atsakovams kokias nors pretenzijas dėl to, kad jie nepaskelbė apie šią pretenziją iki sutarties sudarymo.

25Siekdamas skundžiamo sprendimo panaikinimo, apeliantas teigia, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės pažeidus CPK nuostatas bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl CPK 268 str. 3 d. taikymo, nes sprendimas buvo paskelbtas be motyvų. Tačiau toks teiginys jokiais pagrįstais įrodymais neparemtas bei prieštarauja teismo posėdžio protokolui (t. 2, b. l. 198). Tuo tarpu vien tai, kad sprendimo nuorašas ieškovui buvo išduotas vėliau negu sprendimas buvo paskelbtas, savaime apelianto teiginio nepatvirtina.

26Negalima sutikti ir su apelianto teigimu dėl šalių procesinių teisių lygybės pažeidimo. Savo teiginį apeliantas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas jau po to, kai buvo nutaręs daugiau nesvarstyti prašymų dėl liudytojų apklausos, patenkino tokio pobūdžio (dėl liudytojų apklausos) atsakovo prašymą. Atsakant į šį argumentą, turėtina omenyje, kad CPK įpareigoja posėdžio pirmininką rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, bei suteikė jam teisę siekiant įgyvendinti šią nuostatą iškviesti į teismo posėdį būtinus liudytojus (CPK 159 str. 1 d., 160 str. 1 d. 3 p.). Be to, atsakovams pateikus papildomą prašymą dėl liudytojų apklausos, ieškovas tokio prašymo pateikęs nebuvo. Esant šioms aplinkybėms teigti, kad pirmosios instancijos teismas šalių procesinį lygiateisiškumą pažeidė, negalima. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto argumentai dėl užstato sumokėjimo (CPK 101 str.).

27Dėl to, kas buvo pasakyta, naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ 12 Lt (dvylika litų) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB DK „Baltic Polis“ su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu... 4. - akcijų pirkėjas patirs nuostolį, apmokėjus pretenzijas dėl draudiminių... 5. - šios pretenzijos nebuvo paskelbtos akcijų pirkėjui iki akcijų pirkimo... 6. - nuostoliu laikoma sumokėta ir finansinių metų eigoje regreso tvarka... 7. Nurodė, kad 2002 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš... 8. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje... 9. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas padarė išvadą, kad pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas elgėsi... 11. Ieškovas UAB DK „Baltic Polis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Z. prašo apeliacinį skundą... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikti duomenys... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindžia atsakovų... 16. Tačiau nagrinėjamo ginčo ypatumą sudaro tai, kad pats ieškovas yra viena... 17. Kaip minėta nuostata, taip ir Akcijų pirkimo sutarties 5.2 p. nuostata bei... 18. Atsižvelgiant į tai, paminėtų aplinkybių visuma leidžia sutikti su... 19. Be to, ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą Akcijų pirkimo sutarties 5.2... 20. Pastebėtina, kad ieškovo pateiktame Akcijų pirkimo sutarties teksto 5.2 p.... 21. Pastebėtina, kad ir pats ieškovas kaip ieškinyje, taip ir apeliaciniame... 22. Be to, net ir sutikus su ieškovo Akcijų pirkimo sutarties 5.2 p. aiškinimu,... 23. Be to, tai, jog pirkėjams buvo žinoma apie minėtą pretenziją, patvirtina... 24. Pastebėtina ir tai, kad bendrovės ,,Baltic Polis“ auditą užsakė patys... 25. Siekdamas skundžiamo sprendimo panaikinimo, apeliantas teigia, kad byla buvo... 26. Negalima sutikti ir su apelianto teigimu dėl šalių procesinių teisių... 27. Dėl to, kas buvo pasakyta, naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 30. Priteisti iš ieškovo AB „Parekss apdrošinašanas kompanija“ 12 Lt...