Byla 2-983/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-4865-661/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Betono mozaika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „Vilmstata“ iškėlimo. Ieškinyje ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui UAB „Vilmstata“ priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei sustabdyti areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą per antstolių kontoras. Ieškovo teigimu, padidintą būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką patvirtina ilgalaikis atsakovo vengimu atsiskaityti su ieškovu, be to, skolos nepavyko išieškoti ikiteismine tvarka.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė 122 267,27 Lt sumai areštuoti atsakovui UAB „Vilmstata“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankų sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas; sustabdyti areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji dokumentai; pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

5Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktą teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Teismo teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti, dėl to ieškovo turtinių teisių gynimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas ir areštuotinas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos bankų sąskaitose, sustabdytinas areštuoto turto realizavimas ir išieškojimas pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Teismas pažymėjo, kad ieškovo finansinis reikalavimas atsakovui pagal ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes yra 122 267,27 Lt, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos neviršijant šios sumos.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilmstata“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, jog atsakovas UAB „Vilmstata“, sužinojęs apie bylos iškėlimą teisme, gali bandyti įmonės turtą paslėpti ar vengia bendrauti.
  2. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones remdamasis vien tuo, kad Įmonių bankroto įstatyme numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Be to, nėra aišku, kokiais duomenimis ir aplinkybėmis teismas rėmėsi spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
  3. UAB „Vilmstata“ 2009 metų I ketvirčio balansas patvirtina, kad bendrovė turi turto daugiau nei už tris milijonus litų, per vienerius metus bendrovės mokėtinos sumos yra tik 938 058 Lt, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir tik nepagrįstai suvaržo atsakovo teises ir trukdo normaliai bendrovės veiklai, kenkia bendrovės įvaizdžiui ir jos reputacijai.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Betono mozaika“ nurodo, kad atsakovo UAB „Vilmstata“ atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo UAB „Vilmstata“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

9Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

10CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

11Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio trečiąją dalį teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas; jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

12Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Betono mozaika“, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Vilmstata“ iškėlimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei sustabdyti areštuoto turto pagal vykdomuosius dokumentus realizavimą ir išieškojimą per antstolių kontoras.

13Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad teismas neturėjo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų dėl tokių priemonių būtinumo. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2009 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vilmstata“ už 1 415 900 Lt perleido nekilnojamąjį turtą, esantį Rokantiškių g. 75, Vilniuje, trečiajam asmeniui I. Š. . Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog atsakovas perleido nuosavybės teise priklausiusį turtą trečiajam asmeniui, įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

14Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad UAB „Vilmstata“ 2009 metų I ketvirčio balansas patvirtina gerą bendrovės turtinę padėtį ir todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas. Teismui pateiktas UAB „Vilmstata“ 2009 metų I ketvirčio balansas, atsižvelgiant į tai, kad įmonės nekilnojamasis turtas 2009 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas kitiems asmenims, nepatvirtina geros įmonės turtinės padėties šiuo metu.

15Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones vien tik atsižvelgdamas į Įmonių bankroto įstatyme numatytą galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą. Teisėjų kolegijos nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio trečiosios dalies pagrindu, galėtų būti apsunkintos galimos bankroto procedūros, kadangi įmonė galėtų perleisti ar prarasti turimą turtą, o tai turėtų įtakos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

16Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

17Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Betono mozaika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė 122 267,27... 5. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antrosios... 6. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilmstata“ prašo apeliacinės instancijos... 7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Betono mozaika“ nurodo,... 8. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15... 9. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 10. CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos... 11. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktas numato, kad... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Betono mozaika“, kreipdamasis į teismą... 13. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad... 14. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad UAB... 15. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo... 16. Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas... 17. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....