Byla A-756-342-12
Dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjui M. Š.,

4pareiškėjo atstovui advokatui A. J.,

5atsakovo atstovei advokatei V. V.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas M. Š. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. A1-153 „Dėl M. Š. atleidimo iš darbo“ ir grąžinti pareiškėją į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje; 2) įpareigoti Kalvarijos savivaldybės administraciją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo skirti pareiškėją į žemesnės kategorijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas, kurių bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šių pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus jis atitinka; 3) priteisti iš Kalvarijos savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš Kalvarijos savivaldybės administracijos 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

10Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-153, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. birželio 15 d. pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, jam už pakartotinį šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Šiuo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 5 d. buvo atleistas iš Kalvarijos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų. Pareiškėjo nuomone, nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Jokio tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nėra padaręs. Skiriant nuobaudą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Iš 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 2, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas, matyti, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pareiškėjui skirta už 2010 m. birželio 15 d. rašto Nr. IS-892(4.10-01) „Dėl žemės sklypų detaliųjų planų“ paruošimą ir išsiuntimą UAB „Ugiros turtas“. Tačiau tokie veiksmai nesukėlė jokių žalingų padarinių. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenurodyta jokių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnių, jų dalių ir punktų, kuriuos yra pažeidęs pareiškėjas. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 10 punkto reikalavimai. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis). Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenurodyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Be to, tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, į kurią atsižvelgiant priimtas skundžiamas įsakymas, paskirta pareiškėjui Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-131 taip pat nepagrįstai ir neteisėtai. Šiuo metu Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla pagal pareiškėjo skundą dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-131 paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo (administracinė byla Nr. Iv-1074-554/2010). Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone, skundžiamas atsakovo įsakymas naikintinas, o pareiškėjas grąžintinas į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką.

11Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 5 d. yra atleidžiamas iš Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų. Tačiau Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybė buvo panaikinta anksčiau – atsakovo 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-74. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojui turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Tačiau pareiškėjui apie jo pareigybės panaikinimą nebuvo pranešta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjui taip pat nebuvo siūlomos kitos pareigos, nors pareiškėjas dar 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. VI- 338 ir 2010 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. VI-443 prašė savivaldybės administracijos direktoriaus skirti jį Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas, t. y., į žemesnes pareigas. Tačiau atsakovas, neišnagrinėjęs šių pareiškėjo prašymų, priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo pareiškėjas yra atleistas iš pareigų. Pareiškėjas atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme. Todėl, pareiškėjo nuomone, grąžinus jį į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje, jam turi būti pasiūlytos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigos.

12Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta didelė neturtinė žala. Atsakovas vykdė jo atžvilgiu nesąžiningą, nedorą persekiojimo kampaniją, siekdamas atsikratyti jo, kaip savivaldybės merui ir administracijos direktoriui nepageidaujamo asmens. Pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, jam nebuvo suteikta darbo vieta, atsisakoma leisti naudotis ir susipažinti su paties pareiškėjo anksčiau parengtais bei su jo darbu susijusiais dokumentais. Per mėnesį formaliais pagrindais buvo pradėti net keturi pareiškėjo tariamų tarnybinių nusižengimų tyrimai. Į pareiškėjo prašymus dėl skyrimo į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas nebuvo atsakoma. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nepagrįstai buvo reikalaujama neatestuoti pareiškėjo, kad jis netektų galimybės eiti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas. Po to pareiškėjas skundžiamu Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepagrįstai buvo atleistas iš pareigų. Minėtais veiksmais buvo sumenkinta pareiškėjo reputacija. Ilgalaikė stresinė situacija sukėlė pareiškėjui nervų ligas, depresiją. Pareiškėjas liko be pragyvenimo šaltinio, jaučiasi morališkai palaužtas ir negali susirasti kito darbo. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jo teisių pažeidimai buvo ilgalaikiai ir nuolatinio pobūdžio, jam priteistinas iš atsakovo 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

13Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-153 nuobauda pareiškėjui paskirta už pakartotinį šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Nuobauda paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2, 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4, 5 dalimis ir 6 dalies 10 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu, atsižvelgiant į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. Al-131 „Dėl nuobaudos M. Š.“ ir į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. Al-136 sudarytos Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. išvadą Nr. 2. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-131 pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo atleidimo iš darbo metu ši nuobauda buvo galiojanti. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-131 paskirtą nuobaudą (administracinė byla Nr. Iv-1074-554/2010). Tačiau ši nuobauda iki šiol nėra panaikinta. Be to, net tuo atveju, jeigu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas būtų panaikinta, Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. A1-153 „Dėl M. Š. atleidimo iš darbo“ būtų teisėtas ir pagrįstas, kadangi tarnybinė nuobaudą – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama ne tik už pakartotinį, bet ir už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip šiurkštus. Pareiškėjas vienasmeniškai, neturėdamas tiesioginio vadovo pavedimo, parengė ir 2010 m. birželio 15 d. išsiuntė UAB „Ugiros turtas“ neinformacinio pobūdžio dokumentą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Pareiškėjas administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu ar žodiniu pavedimu atlieka tik konkrečius darbus ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti savivaldybės administracijai ar atlikti kitus veiksmus, nusisijusius su pavedimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo tarnybine ir su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 9 punktų bei Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 53, 54, 55, 59, 69, 71 ir kitų punktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjo kaltė yra akivaizdi. Dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų įstaigos patikimumas partnerių akyse buvo sumenkintas, buvo pakenkta įstaigos prestižui. Skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės – valstybės tarnautojo kaltė, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir pasekmės, valstybės tarnautojo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis įstatymo nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros. Todėl, atsakovo nuomone, Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. A1-153 yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi pareiškėjas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, jo reikalavimas priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas yra atleistas iš pareigų ne dėl jo pareigybės panaikinimo, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad tokiais veiksmais jam buvo padaryta žala, netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14II.

15Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies: panaikino Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. A1-153 „Dėl M. Š. atleidimo iš darbo“; pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pagal teismo sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė pareiškėjui iš Kalvarijos savivaldybės administracijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas sprendime nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Kalvarijos savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakyme Nr. A1-153 nurodyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skiriama už pakartotinį šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui ankstesniu Kalvarijos savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A1-131 jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu panaikino minėtą Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. A1-131. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi paliko šį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Panaikinus tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, išnyko sąlyga, leidžianti taikyti nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už kitą tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų ir už šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, įvertinant pareiškėjo padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, akcentuojama tik tai, kad pareiškėjo veiksmais buvo sumenkintas Kalvarijos savivaldybės administracijos prestižas. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, sąvoka. To paties straipsnio 6 dalyje išvardinti nusižengimai, pripažintini šiurkščiais pažeidimais. Tačiau nei vienas iš jų pareiškėjui nėra inkriminuotas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą, šiurkštiems pažeidimams priskirtini ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

17Ne kiekvienas teisei bei moralei priešingas valstybės tarnautojo veiksmas lemia pažeidimo pripažinimą šiurkščiu, įgalinančiu darbdavį atsisakyti tokio tarnautojo paslaugų. Šiurkščiu laikytinas toks pažeidimas, kai jis yra daromas esant aiškiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui, kurio sąmoningai nepaisoma. Prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo turi būti nurodoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-74 panaikino Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, tačiau, pasibaigus nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui, pareiškėjas 2010 m. gegužės 21 d. grįžo į pareigas. Kalvarijos savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 21 d. rašte Nr. IS-753(4.9-1) nurodoma, jog pareiškėjas, panaikinus jo pareigybę, bus atleistas iš pareigų tik nuo 2010 m. liepos 21 d. Todėl laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. liepos 21 d. pareiškėjas tebeėjo savo pareigas. Esant tokiai situacijai, kai valstybės tarnautojo statusas nebuvo aiškiai reglamentuotas, pareiškėjo elgesys – panaikinto savivaldybės skyriaus vardu parašytas raštas – vertintinas ne tik kaip pareiškėjo kalti veiksmai, bet ir kaip nepakankamas atsakovo atidumas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų oficialiai reglamentavęs pareiškėjo statusą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2010 m. liepos 21 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta dėl pareiškėjo veiksmų kilusių tiesioginių neigiamų pasekmių (organizacijos veiklos sutrikimai, nuostoliai, žala ir pan.). Ta aplinkybė, jog pareiškėjas parašė raštą UAB „Ugiros turtas“, negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybą. Todėl pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio prasme, už kurį įstatymas numato galimybę skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

18Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 53, 54, 55, 59, 69, 71 punktus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodytos Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-107 patvirtintos Vidaus tvarkos taisyklės. Tačiau vėlesniais Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais minėtos taisyklės buvo pripažintos netekusiomis galios. Naujos Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklės patvirtintos 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-51. Galiojančios redakcijos Kalvarijos savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 53, 54, 55, 59, 69, 71 punktai reglamentuoja viešuosius pirkimus ir visiškai neatitinka pareiškėjo padaryto pažeidimo esmės. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su galiojančiomis Vidaus tvarkos taisyklėmis. Todėl laikytina, kad tiek 2010 m. birželio 22 d. pranešime apie įtarimą, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje klaidingai nurodytos pažeistų teisės aktų normos, kas apribojo pareiškėjo galimybę gintis nuo reiškiamų kaltinimų. Toks pažeidimas laikytinas esminiu, sąlygojančiu administracinio akto panaikinimą.

19Byloje nustatyti ir kiti esminiai procedūriniai pažeidimai. Tarnybinio patikrinimo išvados dėl padaryto pažeidimo buvo surašytos du kartus – 2010 m. birželio 30 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 30 d. pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktu, tai yra pagrindas tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui pratęsti. Tačiau byloje nėra duomenų apie tarnybinio nusižengimo tyrimo laiko pratęsimą. Naujai surašytoje analogiško turinio 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nėra vieno iš komisijos narių – L. V. parašo. Byloje esantis 2010 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. A2-1S4 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 22 m. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. L. V. atostogavo. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktą, komisija nusižengimui tirti sudaroma ne mažiau kaip iš trijų asmenų. Jokių išimčių Taisyklės nenumato, priešingai, pabrėžiama, jog jei įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pavaldi įstaiga, valstybės tarnautojai. Kadangi priimant 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. A1-153, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, buvo remtasi būtent 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, laikytina, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo konstatuotas ir griežčiausia tarnybinė nuobauda pasiūlyta ne pilnos sudėties tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą buvo pažeistos tiek materialinės teisės normos, tiek pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei įsakymo dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumą.

20Pareiškėjas buvo atleistas iš Kalvarijos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų. Kalvarijos savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-45-1 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos struktūros ir didžiausio leistino darbuotojų skaičiaus“ patvirtino Kalvarijos savivaldybės administracijos struktūrą, kurioje neliko Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus. Remdamasis šiuo sprendimu, Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. birželio 1 d. priėmė įsakymą Nr. A-74, kuriuo, be kita ko, panaikino Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigybę. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-74 patvirtintame steigiamų pareigybių sąraše Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų, kurias ėjo pareiškėjas, nėra numatyta. Todėl grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas nėra galimybės. Kadangi nėra galimybės grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalvarijos savivaldybės administraciją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasiūlyti ir skirti jį į žemesnės kategorijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo – vyriausiojo architekto pareigas atmestinas. Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pareiškėjo nepertraukiamasis stažas Kalvarijos savivaldybės administracijoje yra 99 mėnesiai (neįskaitant nušalinimo nuo pareigų laikotarpio). Todėl, vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, jam priteistina 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pareiškėjui taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis).

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas; neteisėta veika; priežastinis ryšys. Pareiškėjas siekia jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta atsakovo veiksmų neteisėtumo ir teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atleidimo iš tarnybos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, apibrėžtą Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

22III.

23Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjas atleistas iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pagal teismo sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos, kuria pareiškėjui priteista iš Kalvarijos savivaldybės administracijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija ir kuria pareiškėjo skundas dalyje yra atmestas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: pripažinti, kad atsakovo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A1-153 buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir grąžinti jį į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje; įpareigoti Kalvarijos savivaldybės administraciją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasiūlyti ir skirti pareiškėją į žemesnės kategorijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas; priteisti iš Kalvarijos savivaldybės administracijos 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Kalvarijos savivaldybės administracijos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 800 Lt.

24Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą įpareigoti Kalvarijos savivaldybės administraciją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo skirti pareiškėją į Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas. Šis pareiškėjo reikalavimas buvo grindžiamas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 yra išaiškinta, jog: „Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies garantinį pobūdį, darytina išvada, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (šiuo atveju atsakovo) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą.“ Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalyvavimas jo užimamos pareigybės panaikinimo procese atsakovo buvo visiškai eliminuotas, t. y. šiame procese pareiškėjas buvo ignoruojamas. Į pareiškėjo prašymus skirti jį į Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas net nebuvo atsakyta. Nauja Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigybė buvo įsteigta iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Ši pareigybė tik laikinai buvo užimta pakaitinio valstybės tarnautojo, kai pareiškėjas pats negalėjo eiti pareigų. Kalvarijos savivaldybės administracija, neatleidusi pakaitinio valstybės tarnautojo, kai pareiškėjas pradėjo dirbti, pasielgė neteisėtai. Pirmos instancijos teismo sprendime nurodyti organizaciniai pokyčiai netrukdo atkurti pažeisto teisėtumo ir sugrąžinti šalis į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Pareiškėjas negalėjo būti grąžintas į pareigas, kurių jau nebuvo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tačiau jis galėjo būti grąžintas į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje, o darbdavys galėjo būti įpareigotas skirti jį į žemesnės kategorijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas. Į šias pareigas 2010 m. gruodžio 10 d. paskirtas V. N. atleistinas iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Grąžinus pareiškėją į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje, nebūtų teisinio pagrindo priteisti jam iš darbdavio išeitinę kompensaciją.

25Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuota atsakovo veiksmų neteisėtumo ir nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, žalos atsiradimą. Atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Atsakovo veiksmų neteisėtumas taip pat konstatuotas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendime, kuriuo panaikintas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. A1-131, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas yra pateikęs teismui įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas vykdė pareiškėjo atžvilgiu nesąžiningą, nedorą persekiojimo kampaniją, siekdamas atsikratyti jo, kaip savivaldybės merui ir administracijos direktoriui nepageidaujamo asmens. Pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, jam nebuvo suteikta darbo vieta, atsisakoma leisti naudotis ir susipažinti su paties pareiškėjo anksčiau parengtais bei su jo darbu susijusiais dokumentais. Per mėnesį formaliais pagrindais buvo pradėti net keturi pareiškėjo tariamų tarnybinių nusižengimų tyrimai. Į pareiškėjo prašymus dėl skyrimo į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas nebuvo atsakoma. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nepagrįstai buvo reikalaujama neatestuoti pareiškėjo, kad jis netektų galimybės eiti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas. Po to pareiškėjas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nepagrįstai buvo atleistas iš pareigų. Minėtais veiksmais buvo sumenkinta pareiškėjo reputacija. Ilgalaikė stresinė situacija sukėlė pareiškėjui nervų ligas, depresiją. Šią aplinkybę patvirtina pateiktos pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus kopijos. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino šiuos duomenis, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

26Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareiškėjo atleidimą iš Kalvarijos savivaldybės administracijoje eitų pareigų neteisėtu, iš esmės išsprendė tarp šalių kilusį ginčą pareiškėjo naudai. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme buvo pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo šio pareiškėjo prašymo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnis.

27Atsiliepimu į pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. A1-153, kuriuo M. Š. už pakartotinį šiurkštų tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ir jis 2010 m. rugpjūčio 5 d. atleistas iš Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas minėtą atsakovo įsakymą panaikino, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, tačiau pareiškėjo prašymus grąžinti jį į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje bei įpareigoti Kalvarijos savivaldybės administraciją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo skirti pareiškėją į žemesnės kategorijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas atmetė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas trukdo organizacinės priežastys, t. y. dėl įvykdytos reorganizacijos pareiškėjo eitų pareigų panaikinimas. Pareiškėjas su tokia teismo sprendimo dalimi nesutinka.

31Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. A1-153 šalys neskundė. Teisėjų kolegija, patikrinusi viso Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 1 d.), konstatuoja, kad neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais grindžiama neapskųstoji sprendimo dalis, todėl šioje nutartyje jų nekartos ir išsamiau pasisakys tik dėl apeliaciniu skundu ginčijamos sprendimo dalies.

32Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-45-1 buvo nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius – 87 ir patvirtinta nauja Kalvarijos savivaldybės administracijos struktūra (t. I, b. l. 45, 46). Iš naujos struktūros bei Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. A-74 patvirtinto Kalvarijos savivaldybės administracijos naikinamų ir steigiamų pareigybių sąrašo (t. I, b. l. 137-139) matyti, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus, kurio vedėju (A lygis 12 kategorija) dirbo pareiškėjas, nebeliko, tačiau buvo įsteigtas Ūkio ir urbanistikos skyrius, o jame – skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigybė (A lygis 12 kategorija), kurią užimti pareiškėjas pretenduoja.

33Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad panaikinus pareiškėjo pareigybę, grąžinti jį į ankstesnes (Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo) pareigas nebus organizacinių galimybių, tačiau pareiškėjas šiuo atveju pretenduoja užimti Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas, kurios pagal pareigybių aprašymus iš esmės yra skirtos tokioms pačioms funkcijoms vykdyti (t. II, b. l. 65-66, t. II, b. l. 50-51). Taigi, grąžinus pareiškėją į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje, jis galėtų pretenduoti užimti minėtas pareigas.

34Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog tai, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų (patikėtų) funkcijų vykdymą. Valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn.

35Konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Pabrėžtina, kad minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybą jie turi būti žinomi iš anksto. Iš tokių bendrųjų reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą – paminėtini: lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teisės sistemos pagrindų (įskaitant žmogaus teisių ir laisvių katalogą) išmanymas, geras valstybinės kalbos mokėjimas, konflikto tarp siekiamų pareigų ir privačių interesų nebuvimas (arba tokio konflikto pašalinimas iki asmuo pradeda eiti pareigas, kurių jis siekia) ir kt. Taip pat gali būti nustatyti bendri reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, išsilavinimu ir kt. gali būti nustatytos ir konstituciškai pagrįstos bendrosios sąlygos, dėl kurių asmeniui neleidžiama stoti į valstybės tarnybą.

36Valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas, vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei, <...>, nepasiduoti neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavivaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, <...>, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją, ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą ir kt.

37Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje 2009 m. sausio 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. M. Š. šioje baudžiamojoje byloje buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnybine (Kalvarijos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo) padėtimi ir dokumentų klastojimu. Vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus tos pačios dienos įsakymu Nr. A1-105 nuo 2009 m. gegužės 20 d. buvo nušalintas nuo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigų; nušalinimo laikotarpis buvo tęsiamas iki 2010 m. gegužės 21 d. (t. II, b. l. 12-15). Kauno apygardos prokuratūros 2011 m. liepos 20 d. nutarimu, patvirtintu Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo, ikiteisminis tyrimas M. Š. atžvilgiu dėl minėtų nusikalstamų veikų nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą motinos atsakomybėn dvejiems metams (t. III, b. l. 6-8). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, konstatuota, kad M. Š. grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus; 15 straipsnio 1 dalies 1, 3-5 punktuose numatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Vienu iš motyvų, dėl kurių pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nutarime nurodyta ir tai, kad jis nebedirba valstybės tarnyboje.

38Minėtos aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo atitikimu valstybės tarnautojui keliamiems bendriesiems reikalavimams, nustatytiems Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, bei pagrindiniams valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principams, nurodytiems Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, ir šioje konkrečioje byloje leidžia daryti išvadą, jog grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą Kalvarijos savivaldybės administracijoje netikslinga.

39Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją grąžinti į ankstesnį darbą trukdo ne tik organizacinės, bet ir kitos minėtos priežastys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus dėl jo grąžinimo į darbą Kalvarijos savivaldybės administracijoje ir dėl įpareigojimo Kalvarijos savivaldybės administraciją skirti jį į Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo - vyriausiojo architekto pareigas.

40Šiuo atveju teismas pagrįstai taikė Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (įvertinus pareiškėjo nepertraukiamąjį stažą Kalvarijos savivaldybės administracijoje) bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2012 m. vasario 20 d.), laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, tačiau nepagrįstai nepaskaičiavo ir nenurodė teismo sprendime konkrečių priteisiamų sumų pagal atsakovo pateiktą vidutinio darbo užmokesčio pažymą (t. I, b. l. 127), kurios duomenų pareiškėjas neginčija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina (2 690,28 Lt x 4 mėn. =) 10 761, 12 Lt išeitinė išmoka ir po 126,90 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. (iš bylos medžiagos matyti, kad rugpjūčio 5 d. buvo paskutinė pareiškėjo darbo diena) iki 2012 m. vasario 20 d., ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręsti šie klausimai, atitinkamai pakeičia.

41Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų nepagrįstai pradedant tariamų tarnybinių nusižengimų tyrimus, skiriant jam tarnybines nuobaudas ir pan.

42Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Darbo kodekso 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas Darbo kodekso 250 straipsnis.

43Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

44Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose, atsižvelgiama į reikšmingas darbo santykius apibūdinančias aplinkybes, t. y. darbo santykių trukmę, turėtas darbuotojo nuobaudas, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes, pažeistų teisių apgynimą teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2006).

45Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, tikslinga išskirti kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, CK 6.250 straipsnio prasme vertintinas kaip neturtinė žala. Šiuo aspektu, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai priimtus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje nuo 2009 m. sausio 27 d. vyko ikiteisminis tyrimas M. Š. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, kuris buvo nutrauktas tik 2011 m. liepos 20 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu, atleidus pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi neabejotina, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu dėl šios priežasties patyrė neigiamus išgyvenimus, kurių padariniai gali tęstis ilgą laiką, dėl kurių jam teko gydytis bei galimai atsirado kitos pareiškėjo nurodytos neigiamos pasekmės. Todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl jo patirtos depresijos, nervinių susirgimų, reputacijos sumenkinimo sieja su minėtais įvykiais, prasidėjusiais iki jo atleidimo iš pareigų. Tarp šalių kilęs tarnybinis ginčas yra išspręstas iš esmės pareiškėjo naudai, priteisiant jam atitinkamas, su tarnybos santykiais susijusias, sumas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas anksčiau aptartas faktines aplinkybes, neturtinės žalos priteisimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų teisingas (CK 6.250 str. 2 d.).

46Pareiškėjas jo naudai prašė priteisti 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, t. y. išlaidas, kurias sumokėjo advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas (t. III, b. l. 3-4). Iš bylos medžiagos matyti, kad tokį prašymą pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui. Šis pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas nebuvo, todėl, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, pareiškėjo turėtų teismo išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas šioje nutartyje.

47Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi keičiamas nežymiai, pareiškėjo M. Š. skundas yra patenkintas iš dalies. Todėl pareiškėjas turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

48Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios rekomendacijos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).

49Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje administracinėje byloje pareiškėjui M. Š. atstovavo advokatas A. J. (I t., b. l. 12). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: skundo ir patikslinto skundo parengimas (I t., b. l. 2-10, 67-76); prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo parengimas (I t., b. l. 82-84); atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimas (I t., b. l. 113-115); atstovavimas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 27 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. posėdžiuose (II t., b. l. 133-139, 172-179; III t., b. l. 31-36). Teismui pateikti AB „Lietuvos paštas“ kvitai Serija LAT Nr. 464239 patvirtina, kad už teisines paslaugas, teiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas sumokėjo advokatui 2 800 Lt (III t., b. l. 3). Suma, kurią pareiškėjas sumokėjo advokatui už minėtas teisines paslaugas, atsižvelgiant į šių paslaugų teikimo metu buvusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (800 Lt), neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.18 punktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, jam iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos priteistina 2/3 nurodytos sumos, t. y. 1 867 Lt.

50Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija taip pat buvo pateikęs prašymą priteisti iš pareiškėjo turėtų išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu, atlyginimą (I t., b. l. 143-146). Kitų turėtų teismo išlaidų atlyginimo atsakovas neprašė nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo. Todėl šioje nutartyje spręstinas klausimas tik dėl atsakovo nurodytų išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu, atlyginimo. Dėl kitų teismo išlaidų atlyginimo atsakovas turi teisę paduoti teismui rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartys administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011), proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

51Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, kuris šia nutartimi keičiamas nežymiai, pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies. Todėl pareiškėjas turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovas – proporcingai atmestų pareiškėjo reikalavimų daliai. Teismui pateikta 2010 m. spalio 11 d. PVM sąskaita - faktūra Serija NK Nr. 670 ir išrašas iš atsakovo sąskaitos banke patvirtina, kad už atskirojo skundo parengimą atsakovas sumokėjo advokatui N. K. 847 Lt (I t., b. l. 145, 146). Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punktu ir atsižvelgiant į minėtų teisinių paslaugų teikimo metu buvusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, maksimali priteistina suma šiuo atveju būtų 400 Lt. Įvertinus pareiškėjo atmestų reikalavimų dalį, atsakovui priteistinas trečdalis šios sumos, t. y. 133 Lt (400 Lt × 1/3).

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

54Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui M. Š. priteista 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pakeisti, priteisiant M. Š. iš Kalvarijos savivaldybės administracijos 10 761,12 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 12 centų) dydžio išeitinę išmoką ir po 126,90 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. iki 2012 m. vasario 20 d.

55Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

56Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos 1 867 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus) teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

57Priteisti atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai iš pareiškėjo M. Š. 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu, atlyginimą.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui M. Š.,... 4. pareiškėjo atstovui advokatui A. J.,... 5. atsakovo atstovei advokatei V. V.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas M. Š. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį... 10. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kalvarijos savivaldybės administracijos... 11. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame Kalvarijos savivaldybės... 12. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad neteisėtais atsakovo veiksmais jam... 13. Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo... 14. II.... 15. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu... 16. Teismas sprendime nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29... 17. Ne kiekvienas teisei bei moralei priešingas valstybės tarnautojo veiksmas... 18. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas kaltinamas... 19. Byloje nustatyti ir kiti esminiai procedūriniai pažeidimai. Tarnybinio... 20. Pareiškėjas buvo atleistas iš Kalvarijos savivaldybės administracijos... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 4... 22. III.... 23. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos... 24. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą įpareigoti... 25. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai sprendime nurodė, kad... 26. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 27. Atsiliepimu į pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atsakovas Kalvarijos... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kalvarijos savivaldybės... 31. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m.... 33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad panaikinus pareiškėjo... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2007 m.... 35. Konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami... 36. Valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia... 37. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų... 38. Minėtos aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo atitikimu valstybės... 39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 40. Šiuo atveju teismas pagrįstai taikė Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies... 41. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią... 42. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau... 43. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip... 44. Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose,... 45. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami... 46. Pareiškėjas jo naudai prašė priteisti 2 800 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 48. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas... 49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje administracinėje byloje pareiškėjui... 50. Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija taip pat buvo pateikęs... 51. Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.... 54. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį,... 55. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 56. Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės... 57. Priteisti atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai iš pareiškėjo... 58. Nutartis neskundžiama....