Byla I-440-257/2008

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, dalyvaujant pareiškėjai D. N., jos atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui, dalyvaujant atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovei Simonai Badaugaitei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos atstovui Dariui Ramančioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. N. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2008-07-11 atsisakymo Nr. 06-549 (1.9) išduoti leidimą turistinės stovyklos paslaugai teikti panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nustatytais terminais spręsti leidimo (pažymėjimo) turistinės stovyklos paslaugai teikti išdavimo klausimą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėja D. N. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą bei patikslintą skundą prašydama: 1) panaikinti atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2008-07-11 atsisakymą Nr. 06-549 (1.9) išduoti leidimą turistinės stovyklos paslaugai teikti bei 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir nustatytais terminais spręsti leidimo (pažymėjimo) turistinės stovyklos paslaugai teikti išdavimo klausimą.

4Pareiškėja D. N. nurodė, kad 2005 m. Paširvio kaime įrengė kaimo turizmo stovyklą. Įrengiant kaimo turizmo stovyklą buvo reikalaujama dviejų verslo liudijimų: 1) apgyvendinimo paslaugų tiekimas ir poilsio paplūdimių veikla ir 2) transporto priemonių turistinės stovyklos paslaugų teikimas. Pagal išduotus pažymėjimus ji galėjo priimti žmones, kurie atvažiuodavo vasarą be jokių palapinių pabūti dienos metu už tam tikrą mokestį. Kaimo turizmo stovyklą įrengė pagal visus reikalavimus. Nurodė, kad jai priklauso ( - ) miško ir ( - ) miško-ūkio paskirties žemės. Žmonės atvažiuoja į miško-ūkio paskirties žemę. Sodyboje esančiuose pastatuose yra daugiausia du kambarėliai, jie vasarą būna užimti, žmonės prašo leisti šalia pasistatyti palapines. Ji supranta, jog yra trys skirtingi dokumentai, reglamentuojantys: kaimo turizmą, turistinės stovyklavietės paslaugas ir maitinimą, nakvynę. Turistinės stovyklavietės paslaugų, pagal tai, kokie yra reikalavimai, ji neteikia, tik teikia tokias paslaugas, kai žmonės dienos metu atvažiuoja. Jai žinoma, kad jos turimame miške nenumatytas stovyklaviečių rengimas. Prašo jos reikalavimus patenkinti.

5Pareiškėjos atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pateikdamas atsisakymą Nr. 06-549 (1.9) išduoti pažymėjimą, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 291 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 418 patvirtinto Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento V skirsnio 42 punktą, Valstybinio turizmo departamento prie LR ūkio ministerijos direktoriaus 2003-03-27 įsakymą Nr. 28-5 bei LR turizmo įstatymo 16 straipsnį, kuris reglamentuoja turistinės paslaugos apibrėžimą. Atstovo teigimu, vienas žemės sklypas yra kitos paskirties žemėje, o kitas yra miško-ūkio paskirties žemėje, todėl vadovaujantis šia nuostata, pareiškėjai turėjo būti suteiktas pažymėjimas turistinei paslaugai teikti. Papildomas reikalavimas, kad šitas žemės sklypas yra koncervacinėje zonoje, yra nepagrįstas, nes tai nėra draudžiama ir toje koncervacinėje zonoje nurodyti teisės aktai nedraudžia teikti minėtą paslaugą. Prašo patenkinti patikslinto skundo reikalavimus.

6Atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovė Simona Badaugaitė teismo posėdžio metu bei pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos sodyba yra Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, todėl šiam žemės sklypui yra taikomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo teisės normos. Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 16 str. 1 ir 2 d. turistinės stovyklos paslauga apibrėžiama kaip trumpalaikio poilsio organizavimas ir (ar) nakvynės suteikimas palapinėse ar apgyvendinimui skirtose patalpose rekreacinėse teritorijose, žemės ūkio, miško ar kitos paskirties žemėje įrengtoje stovyklavietėje. Rekreacinėse teritorijose, nepaisant to, kokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, gali būti įrengiamos stovyklavietės turistinės stovyklos paslaugoms teikti. Prieš išduodant pareiškėjai pažymėjimą teikti turistinės stovyklos paslaugas privaloma nustatyti, kokiai Kurtuvėnų regioninio parko funkcinio prioriteto zonai priklauso pareiškėjos žemės sklypas. Kadangi Šiaulių rajono savivaldybės administracija nedisponuoja Kurtuvėnų regioninio parko zonų bei tvarkymo planais, todėl buvo užklausta Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, kuri nurodė, kad pareiškėjos žemės sklypas yra konservacinio prioriteto zonoje, o ne rekreacinėje teritorijoje. Dėl pareiškėjai išduotų pažymėjimų paaiškino, kad D. N. pateikus paraišką, buvo išduotas kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugas teikti pažymėjimas Nr. 06-9, t.y. bendras pažymėjimas kaimo turizmui ir kaimo turistinės stovyklos paslaugos teikimui, nurodant išdavimo datą 2006-07-13, galiojantis iki 2011-07-13. Toks dviejų paslaugų leidimo surašymas pažeidė rekomenduojamo kaimo turizmo nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarką patvirtintą Turizmo departamento. Tame pačiame pažymėjime klaidos atitaisyti negalėjo, todėl buvo išduoti kiti du pažymėjimai. Kadangi kaimo turizmo paslaugos ir turistinės stovyklos paslaugos tiekimo terminai nesutampa, nes turistinės stovyklavietės paslaugų tiekimui suteikiama 2 metai, o kaimo turizmui – 5 metai, todėl buvo inicijuotas klaidos atitaisymas. Nurodė, kad pažymėjimas Nr. 06-9 dėl kaimo turizmo paslaugų teikimo galioja, o turistinės stovyklos galiojo iki 2008-07-13. Prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Trečiojo suinteresuoto asmens Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos atstovas Darius Ramančionis teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, nes pareiškėjos sodyba patenka į Kurtuvėnų regioninio parko konservacinio prioriteto zoną – Pageluvio kraštovaizdžio draustinį. Vadovaujantis Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 418, 42 straipsniu, draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant Rytų Žemaitijos etnografines tradicijas. D. N. priklausančiame kitos paskirties žemės sklype yra gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, todėl ši sodyba gali būti pritaikyta kaimo turizmui. Kurtuvėnų regioninio parko režimą reglamentuojantys teisės aktai atskirai nereglamentuoja turistinės stovyklavietės paslaugų teikimo konservacinio prioriteto zonoje. Atstovo nuomone, stovyklavimo paslaugos šiuo konkrečiu atveju gali būti teikiamos tik sodyboje, kaip sudėtinė kaimo turizmo veikla.

8Pareiškėjos D. N. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

9Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės atsisakymo pareiškėjai išduoti leidimą teikti turistinės stovyklos paslaugas.

10Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2008-07-11 raštu Nr. SG-543(2.9) atsisakė pareiškėjai D. N. išduoti leidimą teikti turistinės stovyklos paslaugas (b.l.18). Analogišką atsisakymą Nr. SG-600(2.9) atsakovas pateikė į pareiškėjos 2008-08-07 prašymą, 2008-08-20 taip pat atsisakydamas išduoti leidimą teikti turistinės stovyklos paslaugas (b. l. 30). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius 2006-07-13 išdavė du pažymėjimus Nr. 06-9: pirmuoju pažymėjimu pažymima, kad pareiškėjos D. N. teikiamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos, adresu Šiaulių r. sav., Bubių sen., Paširvės k., atitinka šioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus; antruoju pažymėjimu pažymima, kad D. N. teikiama kaimo turizmo paslauga, adresu Šiaulių r. sav., Bubių sen., Paširvės k., atitinka šiai paslaugai teikti nustatytus reikalavimus. Abu pažymėjimai galioja iki 2011-07-13 (b. l. 60). Dar vienas pažymėjimas Nr. 06-9A, išduotas 2006-07-13, kuriuo pažymima, kad D. N. teikiama turistinės stovyklos paslauga, adresu Šiaulių r. sav., Bubių sen., Paširvės k., atitinka šiai paslaugai teikti nustatytus reikalavimus. Pastarojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigęs 2008-07-13. Pasibaigus pažymėjimo Nr. 06-9A galiojimo terminui, pareiškėja 2008-08-07 atsakovui parašė prašymą, kuriuo prašė išduoti leidimą dėl turistinės stovyklos paslaugos teikimo jos sodyboje (b. l. 31). Tačiau atsakovas atsisakė išduoti nurodytą leidimą (pažymėjimą) vadovaudamasis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2003-08-04 sprendimo Nr. T-155 9 ir 19 punktais, Turizmo įstatymo 16 straipsniu bei LR aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymo Nr. D1-35 18 punktu.

11Turizmo įstatymo 14, 15, 16 straipsniai nurodo, kad kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos bei turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Detaliau pažymėjimų išdavimo tvarką reglamentuoja Kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2003-08-04 sprendimu Nr. T-155 (toliau tekste – Tvarkos aprašas). Šio aprašo 7 punktas nurodo, kad kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimus išduoda Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu, kitais teisės aktais ir šiuo tvarkos aprašu; 8 punktas nurodo, kad kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimai išduodami fiziniams asmenims (juridiniams asmenims – teikiant turistinės stovyklos paslaugas); 9 punktas konkrečiai nurodo pažymėjimų išdavimo tvarką. Norint gauti pažymėjimą, kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių ar turistinės stovyklos paslaugos teikėjas Ekonomikos ir verslo plėtros skyriui pateikia: 1) užpildytą nustatytos formos paraišką; 2) Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių visuomenės sveikatos centro išduoto dokumento, kad patalpos atitinka higienos normas HN 118:2002 ,,Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, kopiją; 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išduoto dokumento, kad patalpos atitinka priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, kopiją; 4) Šiaulių apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo, patvirtinimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. B1-633 ,,Maisto tvarkymo kaimo sodyboje reikalavimai“, kopiją. Aprašo 10.3 punktas nurodo, kad Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus darbuotojas per 15 kalendorinių dienų nuo paraiškos pateikimo parengia Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą ir išduoda atitinkamą kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių ar turistinės stovyklos paslaugos teikimo pažymėjimą, kuriame nustatomas pažymėjimo galiojimo terminas; 10.5 punktas nurodo, kad šio skyriaus darbuotojas ruošia Administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Šiuo atveju Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-11 įsakymu Nr. A-626 sudaryta komisija Aktu 2006-07-12 Nr. 01 pasiūlė D. N. išduoti kaimo turizmo paslaugų teikimo ir turistinės stovyklos paslaugos teikimo pažymėjimus (b. l. 53, 54). Pažymėjimas Nr. 06-9 išduotas nurodytoms paslaugoms 2006-07-13 ir galioja iki 2011-07-13 (b. l. 59). Tačiau tą pačią, 2006-07-13 dieną, yra išduoti dar du pažymėjimai Nr. 06-9 ir Nr. 06-9A. Pažymėjimas Nr. 06-9 išduotas tik kaimo turizmo paslaugai teikti galioja iki 2011-07-13, o pažymėjimas Nr. 06-9A išduotas turistinės stovyklos paslaugai teikti galiojo iki 2008-07-13 (b. l. 60, 61). Atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog pažymėjimas Nr. 06-9, kuriuo teikiamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos, pažeidė kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarką, ir tame pačiame pažymėjime klaidos atitaisyti negalėjo, todėl buvo išduoti kiti du pažymėjimai: Nr. 06-9 – teikti kaimo turizmo paslaugą ir Nr. 06-9A – teikti turistinės stovyklos paslaugą. Toks atsakovo atstovės argumentas dėl klaidų taisymo nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais.

12Atsakovo išduotas bendras pažymėjimas abiems paslaugoms teikti, t.y. ir kaimo turizmui ir turistinei stovyklai prieštarauja: LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, nurodančiam, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas, t.y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 35-V ,,Dėl rekomenduojamos kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos 17 punktui, nurodančiam, kad pažymėjimas kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti išduodamas penkerių metų laikotarpiui, turistinės stovyklos paslaugoms teikti – dvejų metų laikotarpiui. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2003 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. T-155 patvirtinto Kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo 19 punkte nurodo, kad pažymėjimas kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių paslaugoms teikti išduodamas penkerių metų laikotarpiui, turistinės stovyklos paslaugoms teikti – dvejų metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad atsakovas nesivadovavo aukščiau nurodytais teisės aktais bei paties patvirtintu Tvarkos aprašu. Kadangi išduotas bendras pažymėjimas pažeidė teisės aktų normas, atsakovas privalėjo panaikinti pažymėjimą Nr. 06-9 priimant įsakymą, o ne taisant klaidą išduoti dar du pažymėjimus: Nr. 06-9 (dėl kaimo turizmo paslaugos) ir Nr. 06-9A (dėl turistinės stovyklos paslaugos). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visi trys pažymėjimai išduoti tą pačią dieną, t.y. 2006-07-13, iš to galima daryti išvadą, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-11 įsakymu Nr. A-626 sudaryta komisija nesivadovaudama teisės aktų normomis, pasiūlė išduoti D. N. tiek pažymėjimą Nr. 06-9 teikti kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugas, tiek pažymėjimą Nr. 06-9 dėl kaimo turizmo paslaugų teikimo, tiek pažymėjimą Nr. 06-9A teikti turistinės stovyklos paslaugas. Nėra byloje rašytinių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti, kad buvo padaryta klaida ir ištaisytas pažymėjimas Nr. 06-9 teikti bendras paslaugas, nes nėra jokio administracinio akto, kuriuo buvo panaikintas nurodytas pažymėjimas, todėl atsakovo argumentas, kad buvo ištaisyta klaida atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nei Tvarkos aprašas nei kitas teisės aktas nereglamentuoja tokio klaidų taisymo, todėl pažymėjimas Nr. 06-9, kuriuo pažymima, kad D. N. teikiamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos, adresu Šiaulių r. sav., Bubių sen., Paširvės k., atitinka šioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus, yra galiojantis iki nurodytos datos 2011-07-13.

13Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Įstatymo reikalavimas, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nustato subjekto pareigą nurodyti konkrečius teisės aktus, kurie pagrįstų subjekto atsisakymą bei individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Šiuo atveju atsakovo ginčijamas 2008-07-11 raštas (atsisakymas) Nr. SG-543 (2.9) laikytinas individualiu administraciniu aktu, tačiau nelaikytinas tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų vykdymu. Atsakovas atsisakydamas pareiškėjai išduoti pažymėjimą turistinės stovyklos paslaugai, turėjo parengti įsakymą (Tvarkos aprašo 10.5 p.) bei nurodyti konkretų teisės aktą, kuo remiantis nepatenkino pareiškėjos prašymo, t.y. nurodyti ne tik teisės aktus, kurie neatitiko reikalavimų šiai paslaugai teikti, bet ir teisės akto normą, kuri pagrįstų tokį atsisakymą.

14Teisėjų kolegija nebesprendžia pareiškėjos patikslintame skunde nurodyto 2 reikalavimo, kuriuo prašo atsakovą įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais spręsti leidimo (pažymėjimo) turistinės stovyklos paslaugai teikti išdavimo klausimą, kadangi atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos išduotas 2006-07-13 pažymėjimas Nr. 06-9, kuriuo pažymima, kad D. N. teikiamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos atitinka šioms paslaugoms nustatytus reikalavimus, yra galiojantis, nepanaikintas teisės aktų nustatyta tvarka ir nurodyta galiojimo data iki 2011-07-13, taip pat nebeanalizuoja dėl pažymėjimo teikti turistinės stovyklos paslaugą teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi tokia paslauga pareiškėjai nėra panaikinta.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,

Nutarė

16pareiškėjos D. N. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

17Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2008-07-11 atsisakymą Nr. 06-549 (1.9) išduoti D. N. leidimą turistinės stovyklos paslaugai teikti.

18Pareiškėjos D. N. reikalavimą įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir nustatytais terminais spręsti leidimo (pažymėjimo) turistinės stovyklos paslaugai teikti išdavimo klausimą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai