Byla 2A-555-153/2016
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K., atstovaujamo advokato Mindaugo Gedeikio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7337-945/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, tretiesiems asmenims L. D., K. D., A. Š. dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti pasibaigusia 2007-03-21 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą laidavimo sutartį, kuria ieškovas laidavo atsakovui už atsakovo su UAB „Timeda“ tos pačios dienos kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditavimo sutartis buvo du kartus 2008-03-28 ir 2008-10-07 keičiama, pratęsiant kredito grąžinimo terminą, padidinant palūkanų maržą bei delspinigių dydį. Ieškovas sutikimo tokiems kreditavimo sutarties pakeitimams nedavė, nesutiko pasirašyti laidavimo sutarties pakeitimo. Kiti laiduotojai sutikimą kreditavimo sutarties pakeitimams išreiškė pasirašydami laidavimo sutarčių pakeitimus. Šalių pasirašytoje laidavimo sutartyje buvo numatyta atsakovo pareiga gauti laiduotojo sutikimą esminių kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimui, tarp kurių tiesiogiai įvardintas palūkanų mokėjimas ir kredito grąžinimo terminas. Negavus tokio ieškovo sutikimo, laidavimo sutartis pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu. Ieškinyje taip pat akcentavo, jog atsakovui turi būti taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, privalo būti įvertinta aplinkybė, jog atsakovas savo elgesiu pripažino būtinybę gauti ieškovo sutikimą kreditavimo sutarties pakeitimams (ši aplinkybė užfiksuota atsakovo ieškinio pagrindu Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje (civilinė byla Nr. 2-154-510/2012) vykusio teismo posėdžio protokole), suvokė, jog ieškovas nesutinka su pakeitimais, todėl sutikdamas keisti kreditavimo sutarties sąlygas be ieškovo sutikimo prisiėmė su tuo susijusias pasekmes.

5Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovas prisiėmė pareigą laiduoti už kreditavimo sutartimi UAB „Timeda“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą su visais vėlesniais sutarties pakeitimais. Šią sutarties nuostatą ieškovas nesėkmingai ginčijo Kauno apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos pagal laidavimo sutartis iš ieškovo ir solidarių laiduotojų priteisimo (civilinė byla Nr. 2-154-510/2012). Kreditavimo sutarties pakeitimai nelaikytini nepalankiais ieškovui, kadangi buvo sumažinta kredito suma, be to, atsakovas nereikalauja iš ieškovo palūkanų ar netesybų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. K. valstybei 78,93 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

8Tarp šalių kilus ginčui dėl to, kokia yra ankstesnėje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-154-510/2012 pagal AB SEB banko ieškinį dėl skolos iš laiduotojų, kaip solidariųjų skolininkų, priteisimo) teismo konstatuotų faktinių aplinkybių apimtis (CPK 182 straipsnis), teismas nurodė, kad anksčiau nagrinėtoje byloje teismas pasisakė tik dėl antruoju kreditavimo sutarties pakeitimu nustatytos didesnės delspinigių sumos įtakos su ieškovu sudarytai laidavimo sutarčiai – jog šią sąlygą atsakovas galėjo keisti ir be ieškovo sutikimo, jog nurodytas pakeitimas negali būti vertinamas kaip sukuriantis CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasekmes, o dėl sąlygų, susijusių su palūkanų normos pasikeitimu ar kredito grąžinimo termino pratęsimu, teismas nurodytoje byloje nepasisakė.

9Teismas nustatė, jog 2007-03-21 laidavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas, jeigu UAB „Timeda“ neįvykdys savo prievolių pagal kreditavimo sutartį su visais tolesniais kreditavimo sutarties papildymais ir pakeitimais. Sutarties 3.8 punktu laiduotojas patvirtino, jog jam yra žinomos ir suprantamos kreditavimo sutarties sąlygos su tolesniais pakeitimais ir papildymais. Sutarties 3.6 punktu šalys susitarė, jog laidavimo sutartis galios iki visiško prievolių pagal kreditavimo sutartį su tolesniais papildymais ir pakeitimais įvykdymo. Kartu šalys sutartyje numatė ir išimtį iš bendrosios taisyklės, pagal kurią esminių kreditavimo sutarties sąlygų, kokiomis įvardintos kredito panaudojimas, palūkanų mokėjimas, kredito suma, grąžinimo terminai, pakeitimui, būtinas laiduotojo sutikimas. Teismas sprendė, kad laidavimo sutarties galiojimas, o kartu ir ja prisiimtų prievolių vykdymas yra susietas su visiško pagrindinės skolininkės prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymu, o ieškovo prievolių pagal laidavimo sutartį tęstinumui ir / ar apimčiai įtakos gali turėti tik toks kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimas, kuriuo be ieškovo sutikimo iš esmės pabloginama jo padėtis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagrindinės skolininkės prievolės pagal kreditavimo sutartį liko neįvykdytos, todėl ieškovo prievolių atsakovo atžvilgiu modifikavimas tegali būti siejamas su tuo, kad šiai prievolei turėjo esminės reikšmės kreditavimo sutarties pakeitimai. 2008-03-28 pakeitimu buvo patikslinta tuo momentu buvusi nepadengta pagrindinės skolos suma – 2 600 000 Lt (vietoj pradinės 3 000 000 Lt sumos), terminas kitai kredito daliai grąžinti pratęstas nuo 2008-03-20 iki 2008-09-19, taip pat palūkanų marža padidinta nuo 1,4 % iki 1,7 %, 2008-10-07 pakeitimu kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2008-11-11, palūkanų marža padidinta iki 2,5 %, delspinigiai už vėlavimą vykdyti finansines prievoles padidinti nuo 0,04 % iki 0,05 %. Vertindamas sutarties sąlygos dėl kredito sumos sumažinimo nuo 3 000 000 Lt iki 2 600 000 Lt reikšmę, teismas akcentavo, jog tokiu būdu tebuvo konstatuota, kokio dydžio pradinio kredito dalis buvo likusi nepadengta. Duomenų, kad keičiant sutartį pagrindinei skolininkei būtų išduotos papildomos lėšos ar kredito suma būtų buvusi padidinta kitų tuo metu egzistavusių finansinių prievolių sąskaita, byloje nebuvo pateikta. Vertindamas sąlygos dėl palūkanų normos pakeitimo reikšmę, teismas nurodė, kad: 1. Abiem atvejais kreditavimo sutartis buvo pratęsiama po to, kai kredito grąžinimo terminas jau buvo praleistas, t. y. kai atsakovas buvo įgijęs teisę skaičiuoti delspinigius. Palūkanų normos padidinimas abiem atvejais buvo mažesnis už sutartyje nustatytą delspinigių dydį, dėl ko bendra už atitinkamą laikotarpį skaičiuotinų finansinių prievolių suma buvo mažesnė; 2. Pirmajame kreditavimo sutarties pakeitime buvo įtvirtinta ir keičiant sutartį antrą kartą nepanaikinta sąlyga, jog palūkanų normos padidinimas galios tik tuo atveju, jeigu pagrindinė skolininkė nevykdys prievolės turėti teigiamą kapitalo rodiklį. Šiuo aspektu teismas reikšminga laikė aplinkybę, jog visu sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovui buvo suteikta teisė vienašališkai iki 2 % padidinti palūkanų normą, pagrindinei skolininkei nesilaikant šalių aptartų specialių reikalavimų; 3. Atsakovas atsisakė laiduotojų atžvilgiu reikalavimo dėl palūkanų ir netesybų priteisimo, apsiribodamas reikalavimu dėl pagrindinės skolos priteisimo. Atsakovui atsisakius teisės reikalauti atitinkamų sumų iš laiduotojų, teismas sprendė, jog, nepriklausomai nuo to, kokia pagrindinės skolos suma yra priteista iš laiduotojų, iš jų gali būti išieškoma tik UAB „Timeda“ bankroto proceso metu likusi iš pagrindinės skolininkės neišieškota pagrindinės skolos suma (pirmojo etapo kreditorinis reikalavimas). Todėl teismas sprendė, jog palūkanų normos padidinimas neturėjo ir nebeturės jokios faktinės įtakos ieškovo teisių pagal laidavimo sutartį apimčiai. Teismas analogiškai vertino ir kreditavimo sutarties sąlygą dėl kredito grąžinimo termino pakeitimo. Pastarosios sąlygos pakeitimas pagrindinei skolininkei sukūrė vienintelę teisę – papildomą laikotarpį prievolei, kurios įvykdymo terminas iki sutarčių pakeitimų abiem atvejais buvo pradelstas, įvykdyti. Atsakovas, turėjęs teisę reikalauti iš pagrindinės skolininkės, o kartu ir iš laiduotojų nedelsiant grąžinti kredito sumą, šios teisės atsisakė, suteikdamas papildomus terminus prievolei įvykdyti. Tokio atsakovo sprendimo teismas nevertino kaip pabloginančio ieškovo padėtį ar sukuriančio jam papildomas prievoles. Be to, teismas papildomai akcentavo specialų laiduotojų statusą. Ieškovas, kaip ir kiti laiduotojai, buvę pagrindinės skolininkės akcininkais, todėl jiems esant tiesiogiai suinteresuotiems valdomos bendrovės sėkme ir savo į įmonę investuotų lėšų išsaugojimu, kreditavimo sąlygų pagrindinei skolininkei pagerinimas vertintinas kaip atitinkantis akcininkų interesus ar bent jau jų iš esmės nepažeidžiantis.

10Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad kreditavimo sutarties pakeitimai turėjo faktinę įtaką jo, kaip laiduotojo, teisėms ir pareigoms, dėl ko formalus jo nesutikimas pasirašyti laidavimo sutarties pakeitimus negali būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti ieškovo su atsakovu sudarytą laidavimo sutartį pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Kreditavimo sutarties pakeitimai buvo esminiai, kadangi palūkanų marža buvo padidinta nuo 1,4 % iki 2,5 %, kredito grąžinimo terminas pailgintas nuo 2008-03-20 iki 2008-11-11, t. y. daugiau nei 7 mėnesiais (atsižvelgiant į palyginti trumpą pradine kreditavimo sutartimi nustatytą vienerių metų terminą grąžinti kreditą, šis termino pailginimas laikytinas esminiu). Pagal laidavimo sutarties 1.1 punktą, kredito panaudojimo, palūkanų mokėjimo, kredito sumos, gražinimo terminų keitimai laikomi esminiais. Pakeistos laidavimo sutartys buvo pasirašytos su kitais laiduotojais, tokiu būdu patvirtinant, kad laiduotojų sutikimas pakeitimams buvo reikalingas. Todėl turėjo būti gautas raštiškas laiduotojo sutikimas. Taigi iš šalių sudarytų susitarimų ir elgesio vykdant sutartį matyti, jog reikalavimas darant kreditavimo sutarties esminius pakeitimus gauti laiduotojo sutikimą buvo ne formalus, bet imperatyvus reikalavimas, kurio nevykdymas sukelia teisines pasekmes – laidavimo pasibaigimą.
  2. Teismas kreditavimo sutarties termino pratęsimą nepagrįstai vertino kaip papildomo termino prievolei vykdyti suteikimą ir šio termino pailginimo nelaikė aplinkybe, padidinančia prievolės neįvykdymo riziką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju turi būti laikoma, kad šalys šią aplinkybę (termino pailginimą) pripažino iš esmės pasunkinančia prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančia prievolės neįvykdymo tikimybę.
  3. Teismo sprendimo motyvai, jog apeliantas, kaip UAB „Timeda“ akcininkas, taip pat buvo suinteresuotas pagrindinės prievolės įvykdymo termino pratęsimu ir nebuvo konflikto tarp pagrindinio skolininko ir laiduotojo interesų, yra nepagrįsti. Apeliantas nebuvo suinteresuotas, kad bendrovė, nebūdama pajėgi grąžinti kredito, toliau bandytų grąžinti kreditą ir dar labiau didintų skolą.
  4. Šalių susitarimas dėl palūkanų yra esminė kredito sutarties sąlyga, ir atsakovas aiškiai suvokė, kad didėjant palūkanoms (t. y. keičiantis kreditavimo sutarties apimčiai), atsakovas turi gauti laiduotojo (apelianto) pritarimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog laiduotojo sutikimas dėl palūkanų padidinimo buvo formalus ir negalėjo lemti laidavimo prievolės pasibaigimo.
  5. Teismo argumentas, kad palūkanų normos padidinimas abiem atvejais buvo mažesnis už sutartyje nustatytą delspinigių dydį, dėl ko bendra už atitinkamą laikotarpį skaičiuotinų finansinių prievolių suma buvo mažesnė, yra nepagrįstas, nes delspinigių ir palūkanų prigimtis ir paskirtis iš esmės skiriasi, be to, palūkanoms (skirtingai nei delspinigiams) taikomas ne 6 mėnesių, o 5 metų senaties terminas. Taigi akivaizdu, kad atsakovas turėjo teisę palūkanų priskaičiuoti žymiai daugiau.
  6. 2008-03-28 kreditavimo sutarties pakeitime Nr. 1, Specialiosios dalies 4.8 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, jog palūkanų normos padidinimas galios tik tuo atveju, jeigu pagrindinė skolininkė nevykdys prievolės turėti teigiamą kapitalo rodiklį. Tai yra ne palūkanų padidinimo galiojimo sąlyga, o banko įsipareigojimas tam tikromis sąlygomis palūkanas sumažinti iki pradinės palūkanų normos. Šioje nuostatoje nurodyta 4.2.1 punkto sąlyga, numatanti reikalavimą užtikrinti, kad bendrovės kapitalo rodiklis ne vėliau nei nuo 2008-05- 01 būtų teigiamas, taip pat buvo nauja sąlyga. Dėl šios sąlygos laiduotojas taip pat nedavė sutikimo. Taigi palūkanų padidinimo sąlyga buvo susieta su papildomus įsipareigojimus pagrindiniam skolininkui numatančia sąlyga – abi šios sąlygos turėtų būti vertinamos kaip iš esmės pakeičiančios prievolę ir padidinančios laiduotojo atsakomybę.
  7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prievolės pakeitimai nesukėlė faktinių neigiamų pasekmių laiduotojui (apeliantui), nes 2012 metais Kauno apygardos teismo nagrinėtoje c. b. Nr. 2-154-510/2012 atsakovas atsisakė reikalavimo dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo iš laiduotojų. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip reikšmingos nustatant CK 6.87 str. 4 d. taikymo pagrindus. Prievolės pasikeitimo rezultato naudingumas ar nenaudingumas laiduotojui turi būti vertinamas pagal pakeitimų padarymo momentu egzistavusias aplinkybes.

13Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2012-09-20 sprendimu iš apelianto, kaip iš UAB „Timeda“ laiduotojo, solidariai su kitais laiduotojais banko naudai buvo priteista 2 599 999,46 Lt pagrindinės prievolės. Nei palūkanų, nei netesybų priteista nebuvo. Teismas, įvertinęs visumą faktinių aplinkybių, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovo A. K. laidavimas baigėsi. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų A. K., L. D. ir K. D. apeliacinius skundus, nurodė, kad apeliantai nepateikė įrodymų, jog kredito sutarties pratęsimas jiems sukėlė akivaizdžias neigiamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad kreditavimo sutarties pratęsimas sudarė pagrindą tik pagerinti skolininkų padėtį. Iš laiduotojų, kaip solidarių skolininkų, priteista ne kas kita, o negrąžinto kredito dalis. Bankas iš laiduotojų gali inicijuoti tik tos pagrindinės skolos dalies išieškojimą, kuri nebuvo išieškota iš pagrindinio skolininko. Apeliantas nepaneigė to, jog jis, kaip laiduotojas, įsipareigojo atsakyti už UAB „Timeda“ prievoles pagal kreditavimo sutartį su visais tolesniais šioje sutartyje išdėstytais prievolių papildymais ir pakeitimais. Be to, apeliantas konkrečiais faktais nepagrindė ir neįrodė, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė dėl sutarties pakeitimo padidėjo arba atsirado kitos laiduotojui nepalankios pasekmės.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą, 2015-06-15 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog laidavimo sutartis nelaikytina pasibaigusia, pagrįstai vertino kredito sutarčių pakeitimus jų daromos įtakos laiduotojo teisėms ir pareigoms aspektu, t. y. ar tie pakeitimai buvo esminiai ir turėjo neigiamų padarinių laiduotojo atsakomybei. Pažymėjo, kad tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje jau yra nustatyti tam tikri prejudicinę reikšmę turintys faktai: 1) kad kredito suma sumažėjo, 2) kredito sutarties pratęsimas (keliems mėnesiams) tik pagerino skolininkų padėtį, kadangi kreditoriui neatsirado pagrindo reikalauti netesybų tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojų, 3) kreditorius nereikalavo iš atsakovų priteisti nei palūkanų, nei netesybų, todėl šioje byloje šie faktai nebeįrodinėjami. Konstatavo, kad atsakovo atsisakymas palūkanų ir delspinigių šiuo atveju patvirtina, jog palūkanų normos padidinimas neturės neigiamų padarinių ieškovo, kaip laiduotojo, atsakomybei. Tai, kad ši aplinkybė atsirado ne atliekant kreditavimo sutarties pakeitimus, bet vėliau, nepaneigia šios nustatytos aplinkybės. Be to, net ir padidinus palūkanų normą, bendra finansinių prievolių pagal kreditavimo sutartį suma, net ir atlikus sutarties pakeitimus, nepadidėjo.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-12-30 nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-15 nutartį panaikino ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laidavimo pabaigą, netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodė, kad šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos kitoje byloje, dėl ko būtų galima iš naujo nevertinti kreditavimo sutarties pakeitimų realios įtakos kasatoriaus laidavimo apimčiai; prievolės pasikeitimo esmingumui vertinti reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos prievolės pasikeitimo momentu. Taip pat byloje nevertinta kredito grąžino termino pratęsimo įtaka laidavimo apimčiai; nenustatyta, ar laiduotojas sutiko su kreditorės atsisakymu reikalauti palūkanų, delspinigių ir netesybų; nesiaiškinta, ar atsisakymo nelėmė kasatoriaus atsikirtimai į ieškinį dėl laidavimo pabaigos vadovaujantis CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Taip pat teismas turi patikrinti, ar buvo užtikrintos esminės ieškovo teisės į teisingą procesą.

17Byloje nustatyta, kad 2007-03-21 laidavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakyti savo asmeniniu turtu kaip solidarus skolininkas, jeigu pagrindinė skolininkė UAB „Timeda“ neįvykdys savo prievolių pagal 2007-03-21 kreditavimo sutartį su visais tolesniais kreditavimo sutarties papildymais ir pakeitimais (t. 1, b. l. 112–113). Ieškovas laidavo dėl 3 000 000 Lt (868 860 Eur) skolos grąžinimo pagal 2007-03-21 kreditavimo sutartį. Šioje sutartyje kredito grąžinimo terminas buvo 2008-03-20, palūkanų marža – 1,4 proc., delspinigiai – 0,04 proc. (b. l. 91–104, t. 1). Skolininkė UAB „Timeda“, kurios vienas akcininkų buvo laiduotojas ieškovas A. K., iki kreditavimo sutarties pabaigos grąžino dalį skolos – 400 000 Lt (114 848 Eur). Laidavimo sutartimi šalys numatė, kad kreditavimo sutarties esminių sąlygų (kredito panaudojimo, palūkanų mokėjimo, kredito sumos, grąžinimo terminų) papildymai ir pakeitimai daromi tik gavus laiduotojo raštišką sutikimą (laidavimo sutarties 1.1 punktas). 2008-03-28 (t. 1, b. l. 104–109) buvo padarytas pirmasis kreditavimo sutarties pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad likusi skolos suma – 2 600 000 Lt (753 012 Eur) turi būti grąžinta iki 2008-09-19, t. y. pratęstas kredito grąžinimo terminas, palūkanų marža nustatyta 1,7 proc., taip pat nustatytas papildomas kredito gavėjo įsipareigojimas turėti teigiamą kapitalo rodiklį (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4.2.1. punktas). Skolininkei nevykdant įsipareigojimų, antras kreditavimo sutarties pakeitimas dėl tos pačios 2 600 000 Lt (753 012 Eur) negrąžintos kredito sumos buvo padarytas 2008-10-07 (t. 1, b. l. 110–111) pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2008-11-11 ir nustatant 2,5 proc. palūkanų maržą ir pakeičiant delspinigių dydį – 0,05 proc. Atsakovas dėl skolos priteisimo iš laiduotojų (ieškovo ir trečiųjų asmenų) į teismą kreipėsi 2009-02-09 prašydamas priteisti skolą su visomis priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir netesybomis, 2012-06-26 atsisakė reikalavimo priteisti palūkanas, delspinigius ir netesybas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-154-510/2012). Byloje nėra ginčo, kad kreditavimo sutarties pakeitimams ieškovo sutikimas nebuvo gautas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.87 straipsnio 4 dalimi, nepripažino ieškovo pasirašytos laidavimo sutarties pasibaigusia, konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad kreditavimo sutarties pakeitimai turėjo įtakos jo, kaip laiduotojo, teisėms ir pareigoms, su kuo nesutinka ieškovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nurodytą teisės normą. Kaip nurodyta anksčiau, tai konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

18Dėl ieškovo teisės į veiksmingą teisminę gynybą

19Pagal civilinės bylos Nr. 2-154-510/2012 duomenis, AB SEB bankas 2009-02-09 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams – laiduotojams pagal 2007-03-21 kreditavimo sutartį dėl skolos, palūkanų, delspinigių, baudos iš priteisimo (civilinė byla Nr. 2-154-510/2012). Kauno apygardos teismas 2012-09-20 galutiniu sprendimu pakeitė 2009-02-12 preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė AB SEB bankui iš atsakovų A. K., L. D., K. D. ir A. Š. solidariai 2 599 999,46 Lt (753 011,87 Eur) negrąžintą kreditą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 000 Lt (4 344,30 Eur) žyminį mokestį. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai 2013-12-23 nutartimi palikus jį nepakeistą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu prašo laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

20Tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Šiomis savo teisėmis atsakovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vis dėlto praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės taikymo poreikį. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. AB „Vilniaus degtinė“, bylos Nr. 3K-3-51-248/2015).

21Skolos priteisimo byla, kurioje ieškovo procesinė padėtis – atsakovas, buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius). Tiek savo teiktuose motyvuotuose prieštaravimuose, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė argumentus dėl laidavimo sutarties pasibaigimo (teismai, tenkindami ieškinį dėl skolos iš laiduotojų, kaip solidariųjų skolininkų, priteisimo, ieškovo argumentus atmetė). Ieškovas byloje dėl skolos priteisimo, kuri buvo 2009-07-27 nutartimi sustabdyta ir atnaujintas jos nagrinėjimas tik 2012-02-15 nutartimi, priešieškinio nepateikė, tačiau į teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia kreipėsi nepasibaigus bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimui, t. y. 2013-12-03. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas teikė prašymą sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta byla dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia (civilinės bylos Nr. 2-154-510/2012 l. 130–131, t. 3). Šio prašymo apeliacinės instancijos teismas netenkino, nes nagrinėjant apeliacinius skundus ir sprendžiant bylos sustabdymo klausimą 2013-12-23 LITEKO nebuvo duomenų apie ieškinio priėmimą ir bylos iškėlimą (civilinės bylos Nr. 2-154-510/2012 l. 142, t. 3). Ieškinys buvo priimtas 2014-03-03, Kauno apygardos teismui 2014-02-25 nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 nutartį ir A. K. ieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia priėmimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 19–21, t. 1). Darytina išvada, kad ieškovas veikė aktyviai ir nuosekliai siekė sutarties pripažinimo pasibaigusia iki tol, kol sprendimas dėl skolos priteisimo neįgijo res judicata galios. Nenustačiusi, kad ieškovas procese elgėsi nesąžiningai, ir įvertinusi abiejų bylų procesinę eigą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovui turi būti suteikta galimybė siekti laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, nors šiuo metu ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl prievolių, atsiradusių to laidavimo pagrindu, vykdymo.

22Dėl kitoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės

23Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-154-510/2012) jau yra nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai: 1) kad kredito suma sumažėjo, 2) kredito sutarties pratęsimas (keliems mėnesiams) tik pagerino skolininkų padėtį, kadangi kreditoriui neatsirado pagrindo reikalauti netesybų tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojų, 3) kreditorius nereikalavo iš atsakovų priteisti nei palūkanų, nei netesybų. Tačiau, kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog šioje nagrinėjamoje byloje įrodinėtinos aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos kitoje byloje, dėl ko būtų galima iš naujo nevertinti kreditavimo sutarties pakeitimų realios įtakos kasatoriaus (ieškovo) laidavimo apimčiai. Vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus, laidavimo sutarties pasibaigimo pagrindai vertintini iš naujo.

24Dėl laiduotojo sutikimo keisti kreditavimo sutarties sąlygas nebuvimo ir CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui kyla nepalankių padarinių, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013; 2014m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014).

26Šalys susitarė dėl bendros taisyklės, pagal kurią ieškovas sutiko, kad laidavimas išliktų net ir kreditavimo sutarties pakeitimo be ieškovo pritarimo atveju (laidavimo sutarties 3.6, 3.8 punktai). Tačiau šalys susitarė, kokias kreditavimo sutarties sąlygas keičiant taikoma papildoma apsauga – raštiškas laiduotojo sutikimas, t. y. šalys nustatė, kokios sąlygos laikytinos esminėmis, dėl kurių keitimo būtinas laiduotojo raštiškas sutikimas – kredito panaudojimas, palūkanų mokėjimas, kredito suma, grąžinimo terminai (laidavimo sutarties 1.1 punktas). CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė šalims laidavimo sutartyje nustatyti papildomas ar kitokias sąlygas, nei reglamentuojamos nurodytoje teisės normoje. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties esminių sąlygų pakeitimas – kredito panaudojimas, palūkanų mokėjimas, kredito suma, grąžinimo terminai, pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, laikytinas prievolės pasikeitimu, pabloginančiu laiduotojo padėtį. Ieškovui, siekiančiam išvengti laidavimo pabaigos ir kartu pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonės netekimo šiuo pagrindu, buvo būtinas rašytinis laiduotojo sutikimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šalių susitarimas dėl raštiško laiduotojų sutikimo nelaikytinas vien formaliu reikalavimu.

27Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kredito sutarties pakeitimus jų daromos įtakos laiduotojo teisėms ir pareigoms, dėl sutarties sąlygos dėl kredito sumos pakeitimo – sumažinimo nuo 3.000.000 Lt iki 2.600.000 Lt, pagrįstai sprendė, jog patikslinimu buvo nurodyta likusi nepadengta pradinio kredito dalis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pakeista viena iš kredito sutarties esminių sąlygų dėl kredito sumos.

28Dėl kredito termino pratęsimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas atsisakė teisės reikalauti iš pagrindinės skolininkės, o kartu ir iš laiduotojų, nedelsiant grąžinti kredito sumą, o suteikė papildomus terminus prievolei įvykdyti, taip pat ieškovas, kaip ir kiti laiduotojai, buvę pagrindinės skolininkės akcininkais, buvo asmeniškai suinteresuoti, kad terminas kredito grąžinimui būtų pratęstas ir išliktų galimybė išsaugoti bendrovės mokumą, todėl toks atsakovo sprendimas negali būti vertinamas kaip pabloginantis ieškovo padėtį, sukuriantis jam papildomas prievoles. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

29Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad visą kredito sumą – 3 000 000 Lt (868 860 Eur) trečiasis asmuo turėjo grąžinti iki 2008-03-20, tačiau grąžino tik dalį – 400 000 Lt (114 848 Eur). Nors kreditavimo sutartis buvo pažeista, tačiau atsakovas 2008-03-28 pakeitimu nustatė kredito grąžinimo terminą – 2008-09-19, ir vėl kreditavimo sutarčiai esant pažeistai, 2008-10-17 pakeitimu nustatė kredito grąžinimo terminą – 2008-11-11. Su šiais pakeitimais ieškovas nesutiko. Kredito sutartis, net ir negavus ieškovo rašytinio sutikimo, faktiškai buvo pakeista nustačius kitą grąžinimo terminą. Atsakovas neįrodinėjo, kad tai buvo papildomo termino suteikimas, kurį reglamentuoja CK 6.209 straipsnis, todėl tai buvo kreditavimo sutarties termino pratęsimas. Pažymėtina, kad atsakovas žinojo, jog laiduotojas – ieškovas nesutinka su tokiais pakeitimais, nes jam buvo siūlyta pasirašyti laidavimo sutarties 2008-03-28 pakeitimą, kuriame buvo nurodyta didesnė, nei tos dienos kreditavimo sutarties pakeitime nustatyta, palūkanų marža (2,5 proc. vietoj 1,7 proc.) ir ilgesnis kredito grąžinimo terminas (2008-11-11 vietoj 2008-09-09) (b. l. 134–137, t. 1). Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pirmu kreditavimo sutarties pakeitimu numatė, kad kreditavimo sutartis bus keičiama ir antrą kartą ir kokiomis sąlygomis bus tai daroma. Pratęsdamas skolininkui įsipareigojimų įvykdymo terminą, atsakovas gaudavo kitų laiduotojų – L. D. ir A. Š. sutikimą, taigi, akivaizdu, kad analogiškus sutikimus dėl pakeitimų atsakovas privalėjo gauti ir iš ieškovo.

30Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad per ilgesnį terminą, nei numatytas prievolės įvykdymo terminas, skolininko turtinė padėtis iš esmės gali pasikeisti, jis gali tapti nemokus, t. y. atsirasti tokių aplinkybių, kurių laiduotojas, sutikdamas laiduoti, nenumatė ir negalėjo numatyti, kaip ir gali pasikeisti laiduotojo turtinė padėtis ir galimybės prisiimti papildomą riziką. Pagal kreditavimo sutarties sąlygas, kurių įvykdymą laidavo ieškovas, kreditas turėjo būti grąžintas 2008-03-20. Ieškovas, kaip apdairus laiduotojas, pagrįstai tikėjosi, kad šiuo laikotarpiu skolininkas įvykdys pareigą grąžinti panaudotą sumą ir sumokėti palūkanas, t. y. gaunamos pajamos bus nukreiptos įsipareigojimams mažinti, dėl to ieškovo atsakomybė mažės, su 7 mėnesiais prailgintu kredito grąžinimo terminu ieškovas nesutiko. Pagal „Liteko“ duomenis, Kauno apygardos teismo 2009-01-26 nutartimi skolininkui UAB „Timeda“ iškelta bankroto byla, konstatuojant, kad pagal 2008-12-19 finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Timeda“ yra nemoki (turto vertė 3.931.162 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4.135.570 Lt) (civilinė byla Nr. B2-126-173/2012). Darytina išvada, kad per prailgintą kredito grąžinimo terminą skolininko UAB „Timeda“ finansinė būklė suprastėjo ir dėl to realiai sumažėjo skolininko galimybės įvykdyti prievolę, kas padidino laiduotojo atsakomybę. Ieškovo – vieno iš skolininko UAB „Timeda“ akcininkų, laidavusio prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą savo turtu, aiškiai išreikštas nesutikimas pasirašyti laidavimo sutarties pakeitimus, rodo ieškovo ir UAB „Timeda“ interesų nesutapimą.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra profesionalus verslininkas, o nesiėmęs priverstinio skolos pagal kreditavimo sutartį išieškojimo iš skolininko jau esant praleistiems skolų grąžinimo terminams, privalėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamus padarinius. Tikėdamasis, kad šis sugebės įsipareigojimus įvykdyti, atsakovas turėjo įvertinti, kad skolininko ekonominė padėtis gali nepagerėti, o dėl priverstinio išieškojimo veiksmų atidėliojimo skola gali išaugti ne tik tiesiogiai pasiskolintų sumų dydžiu, bet ir palūkanų, delspinigių dalimis, arba apskritai gali būti prarasta galimybė esamą įsiskolinimą atgauti tiesiogiai iš skolininko turimo turto. Susilaikydamas nuo skolos išieškojimo (ieškinį dėl skolos priteisimo teismui pateikė tik 2009-02-09), atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad taip gali būti pažeidžiami asmenų, laidavusių už skolininko prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, teisės ir teisėti interesai.

32Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palūkanų normos padidinimas neturėjo ir nebeturės jokios faktinės įtakos ieškovo teisių ir pareigų pagal laidavimo sutartį apimčiai, kadangi: 1) palūkanų normos padidinimas buvo mažesnis už sutartyje nustatytą delspinigių dydį, dėl ko kreditoriui pratęsus kreditavimo sutartį, bendra už atitinkamą laikotarpį skaičiuotinų finansinių prievolių suma buvo mažesnė; 2) pirmajame sutarties pakeitime įtvirtinta ir vėliau nepanaikinta sąlyga, jog palūkanų normos padidinimas galios tik tuo atveju, jeigu pagrindinė skolininkė nevykdys prievolės, turėti teigiamą kapitalo rodiklį; 3) atsakovė atsisakė reikalavimo laiduotojų atžvilgiu dėl palūkanų ir netesybų priteisimo, apsiribodama tik reikalavimu priteisti pagrindinę skolą.

332008-03-28 (t. 1, b. l. 104–109) pirmuoju kreditavimo sutarties pakeitimu palūkanų marža nuo 1,4 proc. padidinta iki 1,7 proc., taip pat nustatyta nauja sąlyga (specialiosios dalies 4.8 punktas), jog palūkanų normos padidinimas galios tik tuo atveju, jeigu pagrindinė skolininkė nevykdys prievolės turėti teigiamą kapitalo rodiklį. Specialiosios dalies 4.2.1 punkto sąlyga – bendrovės kapitalo rodiklis ne vėliau nei nuo 2008-05-01 turi būti teigiamas. 2008-10-07 (t. 1, b. l. 110–111) antruoju kreditavimo sutarties pakeitimu palūkanų marža padidinta iki 2,5 proc., pakeistas delspinigių dydis – nuo 0,04 proc. padidintas iki 0,05 proc., taip pat palikta sąlyga dėl banko įsipareigojimo tam tikromis sąlygomis palūkanas sumažinti iki pradinės palūkanų normos. Teisėjų kolegija pakeitimų sąlygas dėl palūkanų dydžio padidinimo vertina analogiškai kaip ir sąlygas dėl kredito grąžinimo termino prailginimo – esant šalių susitarimui dėl laiduotojo rašytinio sutikimo būtinumo keičiant sutarties esmines sąlygas, taip pat ir dėl palūkanų mokėjimo (laidavimo sutarties 1.1 punktas), sutarties esminių sąlygų pakeitimas, pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, laikytinas esminiu prievolės pasikeitimu.

34Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prievolės pasikeitimo esmingumui vertinti reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos prievolės pasikeitimo momentu, kuriuo laikytinas papildomo susitarimo pasirašymo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio kredito unija v. G. G. ir kt., bylos Nr. e3K-3-578-378/2015). Kadangi prievolės pasikeitimo rezultato naudingumas ar nenaudingumas laiduotojui turi būti vertinamas pagal pakeitimų padarymo momentu egzistavusias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog kreditoriaus (atsakovo) atsisakymas palūkanų ir delspinigių civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo (civilinės bylos Nr. 2-154-510/2012) šiuo atveju patvirtina, kad dėl palūkanų normos padidinimo laiduotojo atsakomybė nepadidėja ir jam neatsiranda neigiamos pasekmės.

35Pagal civilinės bylos Nr. 2-154-510/2012 duomenis, kreditorius (ieškovas) AB SEB bankas su ieškiniu dėl skolos, palūkanų, netesybų priteisimo iš laiduotojų kaip solidarių skolininkų kreipėsi į teismą 2009-02-09, prašydamas priteisti solidariai iš laiduotojų 2 915 574,63 Lt skolą, kurią sudaro 2 599 999,46 Lt kreditas, 82 603,87 Lt palūkanos, 2 00726 Lt delspinigiai, 5 200 Lt bauda ir 225 944,04 Lt netesybos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 15 000 Lt žyminį mokestį. Laiduotojas (atsakovas) A. K. 2009-03-24 pateikė prieštaravimus dėl pateikto ieškinio ir Kauno apygardos teismo 2009-02-12 preliminaraus sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, kuriame vieną iš nesutikimo argumentų nurodė, jog jo laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į atsakovų prieštaravimus su šiuo argumentu nesutiko, tačiau neišnagrinėjus bylos iš esmės, 2012-06-26 teismo posėdyje atsisakė ieškinio reikalavimų visų atsakovų atžvilgiu priteisti palūkanas, delspinigius, baudą ir netesybas, nenurodydamas atsisakymo priežasčių. Kreditoriaus (AB SEB bankas) atsisakymą reikalavimų teismas priėmė ir šią bylos dalį nutraukė 2012-09-20 priėmęs galutinį sprendimą. Byloje nėra pateikta duomenų, ar iki atsisakymo šalys tarėsi dėl šių kreditoriaus reikalavimų, ar laiduotojai (atsakovai) sutiko su kreditoriaus (ieškovo) atsisakymu, o ir CPK 140 straipsnio 1 dalies normoje nėra reglamentuota, jog reikalingas atsakovų sutikimas ieškovui atsisakant ieškinio. Pagal pateikto ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo laiką ir 2012-08-24 teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, jog „sutarties pakeitimas nepablogino laiduotojų prievolių, nes bankas dabar nereikalauja palūkanų, o prašo tik pagrindinės skolos“, spręstina, jog kreditoriaus atsisakymą ieškinio reikalavimų dėl palūkanų ir netesybų priteisimo nulėmė laiduotojo A. K. argumentai dėl laidavimo pasibaigimo ir siekis, kad būtų priteista iš laiduotojų pagrindinė skola – 2 599 999,46 Lt. Atsisakydamas sutarties dalies, kreditorius pažeidė vieną iš sutarties vykdymo principų – šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 200 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors kreditorius AB SEB bankas ir atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, tačiau pats bylinėjimasis sukėlė laiduotojui A. K. neigiamus padarinius – laiko sąnaudas, teisinių konsultacijų pirkimą, nes atstovavo advokatai, žyminio mokesčio išlaidas, taikytą areštą turtui, pradėtą įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2012-09-20 galutinio sprendimo vykdymą (išduoti vykdomieji raštai). Šių aplinkybių nustatymas iš esmės atitinka CK 6.87 straipsnio 4 dalies reglamentavimą.

36Kadangi kreditavimo sutarties sąlygos – kredito grąžinimo terminas ir palūkanų mokėjimas, kurios laidavimo sutartimi buvo pripažintos esminėmis, buvo pakeistos du kartus be laiduotojo A. K. rašytinio sutikimo, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. tokiomis sąlygomis nelaidavo ir kad byloje nustatytas pagrindas jo prievolę pagal 2007-03-21 laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia (CK 6.193 straipsnis, 6.87 straipsnio 4 dalis).

37Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas panaikinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priimamas naujas sprendimas ieškovo reikalavimus patenkinti.

38Priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos iš naujo, ieškovo ir valstybės visų instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui ir valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 3 dalis).

39Teismuose ieškovo interesams atstovavo advokatas Mindaugas Gedeikis (b. l. 138, t. 1). Pirmosios instancijos teisme ieškovas advokatui už teisinių paslaugų suteikimą iš viso sumokėjo 884,86 Eur (3055,25 Lt) (b. l. 3–9, t. 2), apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą – 1022,45 Eur (b. l. 81–83, t. 2), advokatų profesinė bendrija už ieškovą sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt) žyminį mokestį už ieškinį (b. l. 8, t. 1), 108 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 108 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą (b. l. 112, t. 2), tačiau ieškovas šias žyminio mokesčio išlaidas taip pat yra sumokėjęs advokatų profesinei bendrijai, iš viso 2 268,12 Eur. Nurodytos išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nuostatas.

40Pagal Kauno apylinkės teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo duomenis apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas iš viso turėjo 37,15 Lt tokių išlaidų, kurias valstybei taip pat privalo atlyginti atsakovas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

43Pripažinti 2007-03-21 tarp ieškovo A. K. (a. k. ( - ) ir atsakovo AB SEB banko (kodas 112021238) sudarytą laidavimo sutartį Nr. 0307-1010 prie Kreditavimo sutarties Nr. 0360707124890-64 pasibaigusia.

44Priteisti iš atsakovo AB SEB banko (kodas 112021238) 2 268,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K. (a. k. ( - ) valstybei – 37,15 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Suma valstybei turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti... 5. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš... 8. Tarp šalių kilus ginčui dėl to, kokia yra ankstesnėje byloje (Kauno... 9. Teismas nustatė, jog 2007-03-21 laidavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo... 10. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad kreditavimo sutarties pakeitimai... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-12-17... 13. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 17. Byloje nustatyta, kad 2007-03-21 laidavimo sutartimi ieškovas įsipareigojo... 18. Dėl ieškovo teisės į veiksmingą teisminę gynybą... 19. Pagal civilinės bylos Nr. 2-154-510/2012 duomenis, AB SEB bankas 2009-02-09... 20. Tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės... 21. Skolos priteisimo byla, kurioje ieškovo procesinė padėtis – atsakovas,... 22. Dėl kitoje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės ... 23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp tų pačių šalių... 24. Dėl laiduotojo sutikimo keisti kreditavimo sutarties sąlygas nebuvimo ir CK... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalyje... 26. Šalys susitarė dėl bendros taisyklės, pagal kurią ieškovas sutiko, kad... 27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kredito sutarties pakeitimus jų... 28. Dėl kredito termino pratęsimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad... 29. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad visą kredito sumą – 3 000 000 Lt... 30. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad per ilgesnį terminą,... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra profesionalus verslininkas, o... 32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palūkanų normos padidinimas... 33. 2008-03-28 (t. 1, b. l. 104–109) pirmuoju kreditavimo sutarties pakeitimu... 34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prievolės pasikeitimo esmingumui... 35. Pagal civilinės bylos Nr. 2-154-510/2012 duomenis, kreditorius (ieškovas) AB... 36. Kadangi kreditavimo sutarties sąlygos – kredito grąžinimo terminas ir... 37. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas... 38. Priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos... 39. Teismuose ieškovo interesams atstovavo advokatas Mindaugas Gedeikis (b. l.... 40. Pagal Kauno apylinkės teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo duomenis apie... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 42. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti, priimti... 43. Pripažinti 2007-03-21 tarp ieškovo A. K. (a. k. ( - ) ir atsakovo AB SEB... 44. Priteisti iš atsakovo AB SEB banko (kodas 112021238) 2 268,12 Eur...