Byla 2A-839-265/2013
Dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys M. I., D. Z. M., Z. Č., A. S., V. R., P. B., A. V., M. R., A. B., J. P., A. D., A. D., R. S., E. S., E. M., R. M., K. R., J. S., R. R., D. D., Dalia A. N., A. J

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų T. Š., atstovaujamos M. Š., A. B., J. D., S. Š., E. M., V. D., trečiųjų asmenų J. P., V. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. Š., atstovaujamos M. Š., A. B., J. D., S. Š., E. M., V. D. ieškinį atsakovei DNSB „Miško tyla“ dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys M. I., D. Z. M., Z. Č., A. S., V. R., P. B., A. V., M. R., A. B., J. P., A. D., A. D., R. S., E. S., E. M., R. M., K. R., J. S., R. R., D. D., Dalia A. N., A. J.,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl juridinio asmens sprendimų panaikinimo ir prašo pripažinti DNSB „Miško tyla” 2012-02-23 susirinkimo protokolinius sprendimus bei 2012-09-26 susirinkimo protokolinio sprendimo 5 punktą neteisėtais. Nurodo, jog ieškovai yra daugiabučių namų savininkų bendrijos „Miško tyla” nariai bei butų ir kitų patalpų savininkai. 2012-02-23 bendrijos iniciatyva buvo sušauktas daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bei DNSB „Miško Tyla” narių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl pritarimo namo atnaujinimui (modernizavimui) dalyvaujant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje; dėl susipažinimo su lėšų namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti skolinimosi (kredito ėmimo) ir kreditavimo sutarties sąlygų; dėl kaupiamojo įnašo mėnesinės įmokos, skirtos namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir kt. Teigia, jog 2012-02-23 susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant įstatymo numatytą tvarką, sprendimai priimti pažeidžiant kvorumą bei balsavimo tvarką.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-07 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau –DNSBĮ) 21 str. 3-5 dalys). Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad siekiant, jog būtų pritarta ginčijamiems klausimams, už juos turėjo balsuoti daugiau kaip pusė butų bei kitų patalpų savininkų, t.y. 19 (teismas konstatavo, kad gyvenamajame name yra 36 butai bei viena negyvenamoji patalpa). 2012-02-23 susirinkimo dalyvių sąraše, kuris įvardintas „Dalyvių registracijos sąrašas“ nurodytas 21 asmuo. Dėl to atmetė ieškovų argumentus, kad nebuvo susirinkimo kvorumo svarstant 2012-02-23 susirinkimo darbotvarkėje numatytus klausimus. Be to, teismas atmetė ieškovų argumentą, jog susirinkime bendrasavininkai E. M. ir A. M. (butas Nr. 20), J. Š. (Mažeikienė) ir R. M. (butas Nr. 24), A. V. ir O. V. (butas Nr. 33), K. R. ir A. R. (butas Nr. 32), A. D. ir L. D. (butas Nr. 23) turėjo ne 1 balsą, o ½ balso. Pasak pirmosios instancijos teismo, DNSBĮ 21 str. 6 d. nustatyta, jog vienos patalpos savininkas (bendrasavininkiai) bendrijos narių susirinkime turi vieną balsą. Bendrasavininkiams jų sutarimu atstovauja vienas asmuo. Taip pat, pasirašydami 2012-02-23 susirinkimo dalyvių sąrašą, asmenys patvirtino, jog buto bendrasavininkų (bendraturčių) susitarimu atstovauja visiems bendrasavininkiams. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato, jog bendrasavininkis (bendraturtis), dalyvaudamas gyvenamojo namo butų savininkų susirinkime, priimdamas sprendimą privalo turėti kito bendrasavininko (bendraturčio) notarinį ar rašytinį įgaliojimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovų teiginius, jog asmenys, pasirašydami dalyvių sąraše, ne balsavo „už“ darbotvarkėje išdėstytų klausimų priėmimą, o pasirašė, jog dalyvavo susirinkime, įvertino kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Teismas nurodė, jog 2012-02-23 susirinkime dalyvavo, tačiau nepasirašė dalyvių sąraše, kadangi susilaikė balsuodami darbotvarkėje nurodytais klausimais, teismui raštu patvirtino Dalia A. N. bei A. J.. Aplinkybę, kad pasirašydami dalyvių sąraše asmenys balsavo „už“ sprendžiamų klausimų priėmimą, teismo posėdžio metu patvirtino A. D., E. M., A. J., P. B.. Taip pat teismas nevertino kaip pažeidimo aplinkybės, jog M. Š., K. R., J. S., V. D. pasirašė ne susirinkimo metu, o kitą dieną, kadangi nebuvo susirinkime iki jo pabaigos. Teismo vertinimu, aplinkybę, jog asmuo, dalyvavęs susirinkime ir pritaręs sprendžiamiems klausimams, tačiau savo balsavimo rezultatą parašu patvirtinęs ne susirinkimo dieną, o netrukus po susirinkimo, nedaro jo balsavimo rezultatų negaliojančiais, kadangi dėl objektyvių priežasčių (ligos, būtinybės išvykti, nepatogumų susirinkimo metu – šalčio bei ilgos susirinkimo trukmės ir pan.) asmuo gali ir neišbūti susirinkime iki jo pabaigos. Be to, teismas pažymėjo, kad 2012-09-26 įvykusio susirinkimo metu absoliučia visų bendrijos ir butų savininkų balsų dauguma nutarta patvirtinti 2012-02-23 ir 2012-05-23 susirinkimuose priimtus sprendimus (dalyvavo 26 asmenys, „už“ balsavo 21 asmuo, „prieš“ – 5.

4Ieškovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą – ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Pasak ieškovų, suinteresuotumą bylos baigtimi turi visi pastato, adresu ( - ), butų ir kitų patalpų savininkai, kurie turėjo teisę spręsti dėl DNSB „Miško tyla" dalyvavimo namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje bei pareikšti savo nuomonę ginčijant 2012-02-23 ir 2012-09-26 sprendimus. Dėl to, kai ginčijamas sprendimas, turintis įtakos visiems daugiabučių namų patalpų savininkams, laikytina, jog daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai turi aiškų materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turėjo dalyvauti byloje. Kadangi į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi namo gyventojai, teismas iš esmės pasisakė dėl jų teisių ir pareigų, o tai, ieškovų vertinimu, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Taip pat ieškovai nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančiu įrodymus bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Ieškovai nurodo, kad pareiga įrodyti, kad susirinkimas buvo sušauktas laikantis įstatymo reikalavimų, tenka atsakovui. Jam teigiant, jog butų ir kitų patalpų, adresu ( - ), savininkai buvo laiku ir tinkamai informuoti apie susirinkimą bei jo darbotvarkę, atsakovas turėjo pateikti įrodymus apie susirinkimo sušaukimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu byloje tokių duomenų nėra. Taip pat ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2012-02-23 sprendimai buvo priimti nesant balsavimo kvorumo. Ieškovų vertinimu, balsavimo kvorumo buvimas yra fakto klausimas ir turi būti įrodytas CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, o jeigu butas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą Taigi namo patalpų savininkų susirinkimas galėjo vykti jame dalyvaujant 19 savininkų turinčių 1 balsą. Tuo tarpu, kaip nurodo ieškovai, susirinkime dalyvavo 10 butų ir kitų patalpų savininkų, turinčių 1 balsą (viso 10 balsų) bei 6 butų ir kitų patalpų savininkų, turinčių ½ balso (viso 3 balsai). Be to, ieškovai nurodė, kad E. S. 2012-02-23 sprendimas priimtas nesant butų ir patalpų savininkų daugumai. Be to, ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad asmenys, pasirašę „dalyvių registracijos sąrašą", tokiu būdu išreiškė savo valią dėl svarstytų 2012-02-23 susirinkime klausimų. Taip pat apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas 2012-09-26 susirinkimo protokolinio sprendimo 5 punkto teisėtumas. Pasak apeliantų, DNSB įstatymas griežtai reglamentuoja susirinkimo sušaukimo ir patalpų savininkų informavimo tvarką. Ieškovai, remdamiesi šio įstatymo nuostatomis, nurodo, kad patalpų savininkai turi būti prieš 2 savaites informuoti apie susirinkimą bei jiems turi būti viešai pranešta apie svarstomus klausimus. Taip pat neleidžiama susirinkime svarstyti klausimus, apie kuriuos nebuvo pranešta. Susirinkime svarstomas kiekvienas klausimas ir balsų dauguma priimami sprendimai. DNSB įstatymas bei papročiai nenumato balsavimo tvarkos nežinant balsavimo dalyko.

5Trečiasis asmuo E. S. prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad ji dalyvavo susirinkime, tačiau dėl tam tikrų priežasčių iki susirinkimo pabaigos pasišalino iš jo. Po susirinkimo jai buvo duotas „ Dalyvių registracijos sąrašas“, kad ji jį pasirašytų ir tokiu būdu patvirtintų savo dalyvavimą 2012-02-23 susirinkime. Kaip nurodo trečiasis asmuo, pasirašydama sąraše ji neišreiškė savo pritarimo svarstomiems susirinkime klausimams ir jai nebuvo žinoma, kad sąrašo pasirašymas prilyginamas namo, ( - ), dalyvavimo namo atnaujinimo (modernizavimo) programos pritarimui. Dėl to ji nesutinka su teismo išvada, kad ji balsavo „UŽ u susirinkime svarstomus klausimus ir kad jos balsas buvo įtrauktas į balsavimo kvorumą.

6Tretieji asmenys V. P. ir J. P. su skundžiamu sprendimu nesutiko. V. P. nurodė, kad jis dalyvavo susirinkime, tačiau jame svarstomiems klausimams nepritarė, nors ir pasirašė žurnale. Taip pat nurodė, jog nesutinka su teismo nutartimi, kuria į procesą buvo įtraukti tik tie asmenys, kurie dalyvavo susirinkime. Trečiojo asmens vertinimu tokia teismo nutartis pažeidžia jo teises, nes teismo sprendimas turi įtakos ir jo teisėms bei pareigoms.

7Atsakovė su ieškovų ir trečiųjų asmenų apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

8Apeliaciniai skundai atmestini.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodo ieškovai, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-343/2010). Dėl to, kai kuriems butų ir patalpų savininkams ginčijant sprendimus, nėra būtina į procesą įtraukti visų daugiabučio namo savininkų, kadangi priimamu teismo sprendimu nėra nusprendžiama tiesiogiai dėl visų name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų. Teismas ginčo atveju tik konstatuoja, ar susirinkimas, kurio nutarimai ginčijami, yra teisėti ir ar jie privalomi visiems name esantiems butų ir kitų patalpų savininkams. Tuo tarpu dėl tokio nutarimo ir tuo pačiu dėl visų name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir pareigų jau būna nuspręsta įvykusio susirinkimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovės susirinkime priimtas nutarimas yra teisėtas, t. y. priimtas visų daugiabučių savininkų balsų dauguma, jis privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

12Dėl atsakovės susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo.

13Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčijamo susirinkimo metu iš esmės buvo sprendžiami klausimai, susiję su dalyvavimo namo renovacijos programoje, o tai neabejotinai susiję su savininkų bendrų interesų tenkinimu. Dėl to konstatuotina, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, dėl jų turi balsuoti dauguma visų namo gyventojų, o ne tik bendrijos narių dauguma, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nagrinėjamam ginčui taikomos DNSBĮ 21 straipsnio 3–5 dalys neturi įtakos sprendimo teisėtumui, kadangi buvo tinkamai nustatyta kvalifikacinė balsų dauguma pagal namo, esančio ( - ), butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų skaičių. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, name, esančiame adresu ( - ), yra 37 atskiri nekilnojamojo turto objektai (t. 1, b. l. 92–95; 162–163). Dėl to, siekiant, jog būtų priimti sprendimai darbotvarkėje numatytais klausimais, už juos turi balsuoti dauguma, t. y. 19 butų ir kitų patalpų savininkai. Šis kvorumas aktualus sprendžiant 2012-09-26 susirinkimo teisėtumą, kadangi nuo jo teisėtumo priklauso kito ginčijamo 2012-02-23 susirinkimo teisėtumas. Ieškovai, kvestionuodami 2012-09-26 priimto nutarimo teisėtumą, nurodo, kad DNSB įstatymas griežtai reglamentuoja susirinkimo sušaukimo ir patalpų savininkų informavimo tvarką. Taip pat ieškovai apeliaciniame skunde apsiriboja tik imperatyvių DNSB įstatymo normų citavimu, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos. Šių pažeidimų nenurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš ieškovų patikslinto ieškinio (t.1, b. l. 152), ieškovai 2012-09-26 susirinkimo neteisėtumą grindė aplinkybe, jog nei DNSB įstatymas, nei bendrijos įstatai nenumato galimybės balsuoti už visą susirinkimo darbotvarkę, o taip pat patvirtinti ankstesniuose susirinkimuose priimtų sprendimų. Teisėjų kolegija su ieškovų pozicija nesutinka, kaip matyti iš 2012-09-26 vykusio susirinkimo protokolo darbotvarkės, į ją buvo įtrauktas klausimo svarstymas dėl 2012-02-23 ir 2012-05-23 susirinkimuose priimtų sprendimų renovuoti daugiabutį namą pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Šis svarstytas klausimas yra konkretus, apibrėžtas, jog asmenys, dalyvaujantys balsavime, dėl jo galėtų išreikšti savo valią. Šiuo balsavimu nebuvo sprendžiamas minėtų susirinkimų teisėtumas, o iš esmės buvo pakartotinai balsuojama, ar pritarti ginčijamuose susirinkimuose svarstytiems klausimams, susijusiems su renovacija. Taip pat konstatuotina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose vyrauja dispozityvus reguliavimo metodas, pagal kurį galima viskas, kas neuždrausta. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenumato draudimo visuotiniam susirinkimui tvirtinti priimtus sprendimus. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovų pozicija, kad DNSB įstatymas nei bendrijos įstatai nenumato galimybės balsuoti už visą susirinkimo darbotvarkę. Pažymėtina, jog minėtuose aktuose nėra numatytas ir draudimas, o balsavimo tvarka dėl darbotvarkės ir metodai yra kreditorių susirinkimo prerogatyva. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog susirinkimo dalyviai būtų nežinoję, ar netinkamai informuoti apie susirinkimą ir jame svarstomus klausimus. Kaip matyti iš to paties protokolo, susirinkime dalyvavo 26 nariai. Netgi jeigu apie susirinkimą ir nebūtų informuoti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai, poreikis sprendimams priimti kvalifikuotos balsų daugumos suponuotų išvadą, jog netinkamas pranešimas apie pažeidimą yra formalus, neturintis įtakos priimtų sprendimų teisėtumui. Tuo tarpu kaip matyti iš 2012-09-26 vykusio susirinkimo protokolo, patvirtinti 2012-02-23 ir 2012-05-23 susirinkimuose priimtus sprendimus balsavo 21 asmuo už, o tik 5 asmenys prieš. Esant nurodytų aplinkybių visetui nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad 2012-09-26 protokolo 5 punktu priimtas sprendimas yra neteisėtas. Pripažinus, jog 2012-09-26 susirinkime buvo patvirtinti 2012-02-23 susirinkime svarstyti klausimai, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti 2012-02-23 vykusio susirinkimo teisėtumo, kadangi tai neturi teisinės reikšmės.

14Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės ir atliktą teisinį jų vertinimą pagal ieškovų apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkami taikė materialines ir proceso teisės normas. Dėl to apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai