Byla 2-1670/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rastakas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3892-257/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovei R. R. dėl nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Rastakas“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

5Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 624 000 Lt patirtos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei R. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant - atsakovės pinigines lėšas bei turtines teises 624 000 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, ieškovas neturi duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, labai tikėtina, kad ji nebus finansiškai pajėgi atlyginti prašomo priteisti dydžio žalą, todėl kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė ieškovo AB „SEB lizingas“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei R. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 624 000 Lt sumai ir tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovės R. R. pinigines lėšas.

8Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo suma – 624 000 Lt, atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Todėl teismas sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei R. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant - atsakovės pinigines lėšas bei turtines teises 624 000 Lt sumai, nes nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrindimą. Ieškovo reikalavimai kildinami iš UAB „Rastakas“, kurio vadove buvo atsakovė, veiksmų, inicijuojant civilinę bylą dėl neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo. Taigi, civilinė atsakomybė už trečiojo asmens galimai padarytą žalą turėtų būti taikoma ne atsakovei, veikusiai juridinio asmens vardu, o trečiajam asmeniui. Subsidiari juridinio asmens dalyvio atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu taikytina tik tuomet, jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas, vykstant trečiojo asmens bankroto procedūrai, taigi, tik bankroto procedūrų metu paaiškės, ar ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui yra pagrįstas ir jeigu taip – kokia jo dalis liks nepatenkinta bankroto procedūras užbaigus.
  2. Dėl piniginių lėšų arešto apeliantė negali vykdyti savo prievolių pagal paskolos sutartis su AB „Šiaulių bankas“ ir AB „DNB bankas“. Kadangi minėtų paskolų užtikrinimui įkeistas apeliantės ir jos šeimos turtas, iškyla reali grėsmė, kad kreditoriai nutrauks sutartis ir nukreips išieškojimą į įkeistą turtą. Be to, areštavus pinigines lėšas, apeliantė negali patenkinti savo būtiniausių poreikių, nes dėl didelio arešto masto negali disponuoti jokia areštuotų lėšų dalimi.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė nepaneigė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų apie jos turtinę padėtį. Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktos paskolos sutartys patvirtina, kad jai ir jos sutuoktiniui suteiktos paskolos už 130 000 Lt ir 64 934,26 EUR. Pagal įprastą praktiką, bankai, sudarydami paskolos sutartis, prašo įkeisti didesnės vertės turtą negu suteikiamas kreditas, o įkeitimas apriboja teisę disponuoti įkeistu turtu, todėl šiuo atveju, tikėtina, apeliantės turtas yra įkeistas, taigi, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
  2. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Ieškinys reiškiamas atsakovei, nes būtent atsakovės iniciatyva buvo delsiama grąžinti ieškovo turtą ir atliekami kiti galimai nesąžiningi veiksmai, dėl kurių buvo pažeistos ieškovo teisės. Trečiojo asmens bankroto byloje ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą, kuris kol kas yra grindžiamas ieškovui negrąžinto turto likutine verte ir sudaro 188 349,38 Lt. Tuo tarpu ieškinys atsakovei reiškiamas dėl patirtos žalos, kurią sudaro sumažėjusi grąžinto turto vertė, t.y. kitu pagrindu ir kitos apimties.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

14Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

15CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

16Apeliantė argumentuoja, kad teismas netinkamai preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrindimą, nes, pirma, ieškinys reiškiamas ne tam atsakovui, kadangi už ieškovui padarytą žalą, jei ji buvo padaryta, atsakingu laikytinas trečiasis asmuo UAB „Rastakas“ ir, antra, ieškovo reikalavimai reikštini UAB „Rastakas“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tikėtinumo aspektu. Išvada, kad ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, galėtų būti daroma tuomet, jei iš ieškinio turinio būtų akivaizdu, kad ieškinys atsakovei reiškiamas apskritai be jokio teisinio pagrindo. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas atsakovės atsakomybę prašo taikyti kaip subsidiaraus skolininko ir tokia galimybė numatyta įstatyme - CK 2.50 straipsnio 3 dalyje. Taigi, šioje stadijoje vienareikšmiškai teigti, kad ieškinys neabejotinai reiškiamas ne tam atsakovui, nėra pagrindo. Šioje byloje reiškiamo reikalavimo ir UAB „Rastakas“ bankroto byloje ieškovo, kaip kreditoriaus, reiškiamų reikalavimų sąsajos taip pat bus vertinamos, nagrinėjant bylą iš esmės, o šioje stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip minėta, teismas reikalavimų pagrįstumo iš esmės nenagrinėja. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys, preliminariai įvertinus jo turinį, yra tikėtinai pagrįstas.

17Dėl atskirojo skundo argumentų, kad dėl piniginių lėšų arešto apeliantė negali vykdyti savo prievolių pagal sudarytas paskolos sutartis su bankais ir dėl to iškyla reali grėsmė, kad kreditoriai nutrauks sutartis ir nukreips išieškojimą į įkeistą šeimos turtą, be to, areštavus pinigines lėšas, apeliantė negali patenkinti savo būtiniausių poreikių, pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmiausia buvo areštuotas apeliantės nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas ir tik turto nesant – piniginės lėšos. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo laikytasi proporcingumo principo ir siekta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovės teisės nebūtų apribotos daugiau negu reikia, kad būtų įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiami tikslai. Be to, šiems atskirojo skundo argumentams pagrįsti apeliantė nepateikia reikiamų įrodymų. Pastebėtina, kad iš esmės analogiški apeliantės argumentai buvo pateikti jos prašyme pakeisti skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi. Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismo pateikti motyvai yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai. Apeliantės argumentai, jog ji negali vykdyti savo prievolių pagal paskolos sutartis yra nepagrįsti ir neįrodyti, nes, viena vertus, pagal paskolos sutartį su AB Šiaulių banku kredito grąžinimo pradžios terminas yra neprasidėjęs, taigi šios sutarties įsipareigojimai objektyviai dar negali būti pažeisti, o, antra vertus, tiek pagal kredito sutartį su AB Šiaulių banku, tiek pagal kredito sutartį su AB DNB banku prievolę grąžinti kreditą yra prisiėmę R. R. ir S. R., todėl nesant byloje duomenų, kad kitas kreditorius S. R. nevykdo prievolių pagal sutartis ir negali jų vykdyti dėl objektyvių priežasčių, atskirojo skundo argumentas, jog dėl piniginių lėšų arešto nevykdomos prievolės pagal sutartis ir kyla grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į įkeistą turtą, yra neįrodyti, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Atskirojo skundo motyvas, kad areštavus pinigines lėšas, apeliantė negali patenkinti savo būtiniausių poreikių, taip pat neparemtas įrodymais. Kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartyje, byloje nėra duomenų, kad apeliantė negauna kitų pajamų ir pragyvenimui naudojo ir gali naudoti tik tas lėšas, kurios yra ar gaunamos į bankuose esančias jos vardu areštuotas sąskaitas.

18Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.... 5. Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 624 000 Lt patirtos žalos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė ieškovo AB... 8. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo suma – 624 000 Lt, atsakovei, kaip... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.... 15. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 16. Apeliantė argumentuoja, kad teismas netinkamai preliminariai įvertino... 17. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad dėl piniginių lėšų arešto... 18. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad atskirasis skundas yra... 19. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 20. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą....