Byla 2S-520-781/2013

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų trečiųjų asmenų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių organizacijų susivienijimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto profesinių organizacijų susivienijimo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1183-845/2012 pagal ieškovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai dėl suvažiavimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto profesinių organizacijų susivienijimas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių organizacijų susivienijimas.

2Teismas,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas (toliau - ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (toliau - atsakovas) dėl suvažiavimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimui pateikti, kuriam nepasibaigus teisme buvo gautas prašymas patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovo ir atsakovo. Taip pat teisme buvo gautas pareiškėjų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo pareiškimas dėl įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, o 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl įstojimo į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis netenkino. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį bei 2011 m. gegužės 16 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties nutraukė, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį panaikino. 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atnaujino procesą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl suvažiavimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais. 2012 m. rugpjūčio mėn. 20 d. teisme buvo gautas trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo pareiškimas. Teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. protokoline nutartimi šį pareiškimą atmetė ir nutarė trečiųjų asmenų prašymo dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus ir jų savarankišką reikalavimą atmesti. 2012 m. spalio 30 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje šalys prašė patvirtinti jų 2011 m. gegužės 11 d. sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Trečiojo asmens Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo atstovas taikos sutarties patvirtinimui ir bylos nutraukimui prieštaravo. Nurodė, jog ieškovo ir atsakovo interesas ginče sutampa, o tretieji asmenys nebuvo įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais, todėl šalių prašymo tvirtinti taikos sutartį prašė netenkinti. Trečiojo asmens Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto profesinių organizacijų susivienijimo atstovė prašė šalių prašymo netenkinti ir netvirtinti taikos sutarties.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, šiomis sąlygomis: 1. Šia taikos sutartimi šalys galutinai išsprendžia ginčą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narių 2011 m. balandžio 16 d. suvažiavimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. 2. Šios taikos sutarties šalys, atsižvelgdamos į ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, sutaria ir pripažįsta neįvykusiu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (įmonės kodas 190775625, Vilniaus g. 35/Palangos g. 3, Vilnius) 2011 m. balandžio 16 d. neeilinį suvažiavimą, o visus jo metu priimtus sprendimus – negaliojančiais. 3. Galutinai išsprendžiant kilusį ginčą, atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga neregistruoja VĮ Registrų centras jokių Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos duomenų, pasikeitusių 2011 m. balandžio 16 d. neeilinio suvažiavimo metu priimtų sprendimų pagrindu, o jei tokie pakeitimai buvo įregistruoti, tokia juridinių faktų registracija atšaukiama. 4. Šios taikos sutarties šalys susitaria, kad galutinai išsprendžiant kilusį ginčą, ieškovas patvirtina, kad atsakovui įvykdžius šios sutarties 2 ir 3 punkte numatytus įsipareigojimus ieškovas neturės jokių pretenzijų atsakovui iš civilinių teisinių santykių, šioje civilinėje byloje. 5. Taikos sutarties šalys pareiškia, jog šia taikos sutartimi ginčas yra galutinai išsprendžiamas, ir įvykdžius šios taikos sutarties sąlygas, šalys nebeturės jokių turtinių ir/ar neturtinių reikalavimų ir/ar pretenzijų viena kitos atžvilgiu. 6. Taikos sutarties šalys pareiškia, kad joms yra išaiškintas CPK 293 str. 5 p. ir 294 str. 2 d. numatytų taikos sutarties sudarymo teisių pasekmių turinys, t.y. išaiškinta, jog sudarius taikos sutartį ir nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. 7. Pasirašydamos šią taikos sutartį, sutarties šalys patvirtina, jog yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais, visiškai supranta taikos sutarties turinį bei pasižada taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sąžiningai vykdyti.

7Civilinė byla Nr. A2-1183-845/12 pagal ieškovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai dėl suvažiavimo pripažinimo neteisėtu ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto profesinių organizacijų susivienijimas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimas, minėta nutartimi buvo nutraukta.

8Teismas taip pat nurodė, jog šalys, sudarydamos taikos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių. Privatinėje teisėje draudžiama įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą. Todėl nustatęs minėtus atvejus byloje, teismas gali netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti. Šalių sudaryta taikos sutartis - tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais, pakeičiant ir nustatant iš naujo teises ir pareigas, taip išsprendžiant ginčą. Byloje esantys duomenys liudija, jog ginčo objektu buvęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (toliau - LŠDPS) neeilinis suvažiavimas įvyko 2011 m. balandžio 16 d. ir ieškovas reiškė ieškinį dėl to, jog manė, kad 2011 m. balandžio 16 d. vykęs LŠDPS neeilinis suvažiavimas buvo organizuotas neteisėtai, o jame priimti sprendimai buvo priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant LŠDPS įstatus. Pagal LŠDPS įstatų 7.3 p., aukščiausias LŠDPS organas yra Suvažiavimas, kuris šaukiamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, o reikalui esant ar reikalaujant 1/5 LŠDPS susivienijimų Pirmininkų tarybų, šaukiamas neeilinis suvažiavimas. Taigi subjektai, galintys inicijuoti neeilinį LŠDPS suvažiavimo sušaukimą, yra LŠDPS susivienijimų Pirmininkų tarybos. Tuo tarpu tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie tai, jog jie buvo įgalioti LŠDPS susivienijimų Pirmininkų Tarybų sušaukti 2011 m. balandžio 16 d. vykusį LŠDPS suvažiavimą. Teismas įvertinto aplinkybę, jog teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. protokoline nutartimi atsisakė įtraukti trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais (b. l. 181). Juolab, kad ir Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. nutartyje nurodė, jog turi būti sprendžiama dėl trečiųjų asmenų įtraukimo be savarankiškų reikalavimų (b. l. 87-89). Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų materialinis ir procesinis suinteresuotumas turi būti suderintas su vienos iš civilinės bylos šalies interesais. Juolab, kad toks reikalavimas įtvirtintas CPK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pažymėjo, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. parengiamajame teismo posėdyje trečiojo asmens Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimo atstovas Tomas Bakučionis pareiškė, jog tretieji asmenys yra atsakovo pusėje. Vadinasi tretieji asmenys negali veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Tokiu būdu šalims nusprendus sudaryti taikos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, negali įtakoti šalių apsisprendimo bylą baigti taikiai. Svarbu tai, kad atsakovas pripažino, jog neteisėtai šį suvažiavimą sušaukė ir priėmė jame atitinkamus sprendimus, ir tai įtvirtino 2011 m. gegužės 9 d. šalių sudarytoje taikos sutartyje. Taigi atsižvelgiant į byloje konstatuotus teisiškai reikšmingus faktus, nėra teisinio pagrindo netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Juolab, kad teismas nenustatė, jog ji prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar pažeidžia trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono profesinių organizacijų susivienijimas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto profesinių organizacijų susivienijimas (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1183-845/2012 ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo tą patį interesą ir siekė to paties tikslo - sutrukdyti 1/5 LŠDPS narių sušaukti neeilinį suvažiavimą ir įregistruoti jo sprendimus. Todėl ieškovo inicijuotą ginčą galima įvardyti kaip apsimestinį, siekiant ne ginčo tvarka de facto nuginčyti apeliantų teisę, dar gi jų net neįtraukiant į ieškovo inicijuotą teisminį procesą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ir atsakovas, žinodami apeliantų suinteresuotumą ir neįtraukdami jų į ginčą, šią subjektinę pareigą pažeidė. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų įstatymo normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo inicijuotas ginčas su atsakovu, tiek tarp jų sudaryta taikos sutartis, kurią patvirtino teismas, yra laikytini apsimestiniais, nes abi šalys siekė to paties tikslo - sutrukdyti apeliantams įgyvendinti įstatymais garantuotas jų teises ir interesus. Ieškovas nenurodė iš esmės jokių konkrečių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti neeilinį suvažiavimą neteisėtu. Minėtus veiksmus šalys realizavo pažeisdamos bendrą sąžiningumo pareigą ir pažeisdamos apeliantų teises ir teisėtus interesus. Bylos nagrinėjimo metu teismui atsisakius apeliantus įtraukti su savarankiškais reikalavimais ir patvirtinus šalių taikos sutartį, susidarė tokia teisinė situacija, kai apeliantams buvo užkirstas kelias nagrinėjamoje byloje realiai apginti savo teises ir teisėtus interesus. Nesupranta, kokiu pagrindu skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ginčo neeilinis suvažiavimas buvo sušauktas neteisėtai, jei byloje teismas net neanalizavo šalių ir trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų bei jais grindžiamų argumentų. Juolab nesuprantamas teismo teiginys, kad tretieji asmenys, esą, nepateikė jokių įrodymų apie pirmininkų tarybos įgaliojimus, tuo tarpu, kad LŠDPS Įstatų 7.3. punkte nieko nepasakyta apie kokį nors „įgaliojimą“, juolab, kad tretieji asmenys pateikė LŠDPS Žemaitijos regiono PS susivienijimo konferencijų atitinkamas rezoliucijas. Apeliantų atstovas teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl šalių prašymo patvirtinti jų 2011 m. gegužės 9 d. taikos sutartį, išsakė nuomonę, kad CPK 46 straipsnio 3 dalis ir 47 straipsnio 4 dalis galimai prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams, neproporcingai riboja Konstitucijoje įtvirtintą asmenų teisę į teisminę gynybą, prieštarauja CPK įtvirtintam proceso ekonomiškumo principui. Mano, kad nagrinėjama neteisiška situacija susidarė ne tik dėl nurodytų nesąžiningų šalių veiksmų, bet ir dėl aptariamų procesinių teisės normų vidinių kolizijų bei prieštaravimo LR Konstitucijai.

11Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą, priteisti atsakovo naudai lygiomis dalimis iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šios bylos teismo posėdžio, kuris vyko 2012 m. rugsėjo 6 d., metu apeliantai patvirtino, jog byloje dalyvauja atsakovo pusėje. Tuo tarpu reikšdami atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas patvirtino tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, apeliantai veikia prieš atsakovo, kurio pusėje dalyvauja, interesus. Tokia padėtis yra neteisėta ir negali būti pateisinama, iš esmės pažeidžia tiek ieškovo, tiek atsakovo teises ir teisėtus interesus šią bylą baigti taikiai. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, pažymėjo, jog teismas nenustatė, jog ji prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar pažeidžia trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus. Atsakovo įstatų 7.3 punkte nurodoma „Aukščiausias LŠDPS organas yra Suvažiavimas, kuris kviečiamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, o reikalui esant ar reikalaujant 1/5 LŠDPS susivienijimų pirmininkų tarybų šaukiamas neeilinis suvažiavimas. <...>.“ Šioje normoje yra labai aiškiai nurodomi subjektai, galintys inicijuoti neeilinį LŠDPS suvažiavimo sušaukimą. Apeliantai nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, jog jie kokiu nors būdu buvo įgalioti LŠDPS susivienijimų Pirmininkų tarybų ir būtent reikalaujamo skaičiaus tarybų, sušaukti 2011 m. balandžio 16 d. vykusį LŠDPS suvažiavimą. Apeliantai tepateikė LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo 2009 m. gegužės 23 d. konferencijos Rezoliuciją dėl neeilinio LŠDPS suvažiavimo sušaukimo, kuriuo siekiama iki 2009 m. lapkričio 1 d. sušaukti neeilinį LŠDPS suvažiavimą, bei to, paties susivienijimo 2010 m. birželio 5 d. konferencijoje priimtą rezoliuciją iki 2010 m. spalio 10 d. sušaukti neeilinį LŠDPS suvažiavimą. Ginčo objektu buvęs LŠDPS neeilinis suvažiavimas įvyko 2011 m. balandžio 16 d., todėl nėra pagrindo jokiu ryšiu susieti pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl jų iniciatyvos išreiškimo dėl LŠDPS neeilinio suvažiavimo sušaukimo su aplinkybe dėl 2011 m. balandžio 16 d. įvykusio suvažiavimo. Be to, apeliantai nesutinka, jog nutartimi patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau nenurodo it nepagrindžia, kaip ir kokiu būdu teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir kokias imperatyvias teisės normas pažeidžia. Todėl apeliantų aptariamas argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Taikos sutarties šioje byloje patvirtinimas reiškia teisinės taikos tarp ieškovo ir atsakovo pasiekimas, jokiais būdais nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Apeliantai nenurodo ir nepagrindžia, kaip ir kokiu būdu nagrinėjamoje byloje būtų galima realiai apginti apeliantų teises ir interesus, kuomet yra akivaizdu, jog jų turimas statusas šioje byloje riboja jų galimybes veikti. Tačiau pabrėžtina, jog šioje byloje sudaryta taikos sutartis niekaip neužkerta kelio apeliantams savo nurodomas teises ginti kitais būdais ar inicijuojant kitus teismo procesus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog tiek apeliantų inicijuotas šios bylos nagrinėjimo atnaujinimas, tiek inicijuotas pagrįstos ir teisėtai priimtos nutarties teisėtumo patikrinimas tėra šios bylos vilkinimas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl nėra ir negali būti pateisinamas. Abi šalys (ieškovas ir atsakovas) atnaujintame procese palaikė atsakovo išdėstytus argumentus, kad procesas šioje byloje buvo atnaujintas nepagrįstai, dėl ko atnaujintas procesas apskritai negalėjo vykti. Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidę 3 (trijų) mėnesių nuo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties priėmimo terminą, konstatuotina, kad procesas šioje byloje apskritai buvo atnaujintas nepagristai. Pažymi, kad teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu.

12Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą, priteisti atsakovo naudai lygiomis dalimis iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad palaiko visus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos argumentus, išdėstytus Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atsiliepime į atskiruosius skundus.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

16Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį (b. l. 199-201). Apeliantai, byloje dalyvavę trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, teisėmis, nesutinka su patvirtinta taikos sutartimi, ir prašo nutartį, patvirtinusią šią sutartį, panaikinti (b. l. 206-208). Teigia, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra apsimestinė, nes abi šalys siekė sutrukdyti tretiesiems asmenims įgyvendinti įstatymais garantuotas jų teises ir interesus.

17Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą ar jo dalį, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu, kaip instrumentu, užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249 str., 302 str.).

18Tai, kad teismas byloje pareikštus reikalavimus išsprendžia patvirtinta taikos sutartimi, užtikrina realų civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) – įgyvendinimą ir užtikrina proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, 2 dalyje - kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

19Kita vertus, teismas pripažįsta, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

20Nagrinėjamame ginče apeliantai nenurodė, kaip taikos sutartis pažeidžia jų konkrečias teises ir interesus, imperatyvias teisės normas ar viešą interesą, ir kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nesutikti su pirmosios instancijos išvada dėl tvirtinamos taikos sutarties atitikimo CPK 42 straipsnio 2 daliai. Vien deklaratyvus teigimas apie pažeistas teises ir pareigas neįrodo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtintos šalių pasirašytos taikos sutarties neteisėtumo.

21Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog šalių tikslas kreipiantis į teismą ir sudarant taikos sutartį, buvo sutrukdyti apeliantams įgyvendinti įstatymais garantuotas jų teises ir interesus. Tai patvirtinančių duomenų apeliantai teismui nepateikė. Todėl spręstina, kad jie rėmėsi tik savo abstrakčiais pamąstymais, nepagrįstais jokiais konkrečiais faktais.

22Kaip jau buvo pažymėta, taikos sutartį sudaro būtent šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, kurie siekia išspręsti tarp jų iškilusį ginčą. Todėl tretieji asmenys šio proceso įtakoti ar paveikti šalis taip, kad šios tęstų teisminį ginčą prieš savo pačių valią, negali. Jų procesinė padėtis (ieškovo arba atsakovo pusėje) įpareigoja neatlikti jokių veiksmų, priešingų tos šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesams (CPK 47 str. 4 d.). Tai logiškai suponuoja trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų instituto tikslas – padėti šaliai, su kuria jie dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Iš 2012 m. rugsėjo 6 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad tretysis asmuo (apeliantas) Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimas dalyvauja byloje atsakovo pusėje (b. l. 182). Tokioje teisinėje situacijoje paties trečiojo asmens pasirinkta pozicija ir apsisprendimas palaikyti atsakovą nepakeičia įstatymo leidėjo valia nustatytos jam pareigos - susilaikyti nuo prieštaravimų pareiškimo dėl šalių valios sudaryti taikos sutartį, dalyvauti procese bent jau pasyviai, kaip tai ir reglamentuoja CPK 47 straipsnio 4 dalis. Apeliantai gi, byloje dalyvavę trečiaisiais asmenimis be teisės pareikšti savarankiškus reikalavimus, norėdami nuginčyti sudarytą taikos sutartį, veikia prieš abi šalis, kas neatitinka jų procesinio statuso byloje. Pažymėtina, kad apeliantai visada turėjo galimybę inicijuoti atskirą procesą ir nevaržomai pasinaudoti ieškovams suteiktomis procesinėmis teisėmis.

23Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

24Išanalizavęs taikos sutartį ir, remdamasis byloje konstatuotais faktais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

25Ieškovo ir atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintini, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 98 str.).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

27Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje... 2. Teismas,... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė... 7. Civilinė byla Nr. A2-1183-845/12 pagal ieškovo Lietuvos švietimo darbuotojų... 8. Teismas taip pat nurodė, jog šalys, sudarydamos taikos sutartį, negali... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Lietuvos švietimo darbuotojų... 11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti... 12. Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m.... 17. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos... 18. Tai, kad teismas byloje pareikštus reikalavimus išsprendžia patvirtinta... 19. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad dispozityvumo principas, pagal kurį... 20. Nagrinėjamame ginče apeliantai nenurodė, kaip taikos sutartis pažeidžia... 21. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo sutikti su... 22. Kaip jau buvo pažymėta, taikos sutartį sudaro būtent šalys, t. y.... 23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja... 24. Išanalizavęs taikos sutartį ir, remdamasis byloje konstatuotais faktais,... 25. Ieškovo ir atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintini,... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 27. Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį...