Byla I-250-790/2017
Dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. I. T., atsakovo atstovei A. Ž. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjas K. G. skundu ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 1-3, 12-14), kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti 2016 m. vasario 8 d. Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo Nr. TS-1 2 ir 3 punktus; 2) įpareigoti KAM Komisiją sprendimą svarstyti iš naujo bei į posėdžius kviesti pareiškėją bei liudininkus. Nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, skundžiamo sprendimo 2 punktu nutarė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 G55.1, G55.2, M47.26 nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu, o 3 punktu nutarė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas II l. Hipertenzinės KSH. RD. ŠN B st) nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjas nesutinka su šiais sprendimais, mano, kad Komisija neteisingai vertino jo prašyme išdėstytus faktus, neteisingai apklausė liudytojus, liudytojai neteisingai suprato Komisijos paklausimus, į klausimus atsakė nesuprasdami, apie ką klausia Komisija. Pareiškėjas teigia, kad 2003 m. birželio 26 d. karinių pratybų metu patyrė stuburo traumą. Komisija neteisingai nurodo, kad galimos traumos dieną jis vykdė sargybos budėtojo pareigas. Pareiškėjo teigimu, jis vykdė sargybos viršininko pareigas. Tą dieną pratybose dalyvavo buvusios II aviacijos bazės sraigtasparnis MI-8, pratybų metu, priešingai nei nurodo Komisija, jam nereikėjo atlikti šuolio parašiutu, o jis treniravosi šokti iš nenusileidusio sraigtasparnio be parašiuto. Komisija neatsižvelgė, kad ligos istorijos dokumentuose atsispindi, jog jis iš karto po 2003 m. birželio 26 d. buvo išsiųstas į KAM sanatoriją stuburo traumai gydyti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2013 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą nustatyti jam 55 proc. darbingumo lygį dėl ligų, pagal TLK-10 žymimų G55.1, G55.2, M47.26. Pareiškėjo manymu, jo atveju turėjo būti tiriamas priežastinis ryšys tarp susirgimų ir su tarnybine veikla susijusių veiksnių bei sprendžiamas klausimas dėl profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą, t. y. pareiškėjui negalint tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo. Pareiškėjas teigia, kad Komisija, nepripažindama fakto dėl patirtos traumos ir nesusiedama sveikatos sutrikimų, kurie atsirado per visą tarnybos laiką (nugaros traumos kartodavosi nuo per didelių svorių bei krūvių, dėl to pareiškėjas tapo neįgalus, tai matyti iš kario sveikatos ambulatorinės kortelės), siekė išvengti mokėti pareiškėjui 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensaciją dėl invalidumo. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimo 3 punktu, kadangi Komisija neišsiaiškino visų aplinkybių, t. y. kad pirminė hipertenzija jam atsirado tarptautinių operacijų metu (PAG-1, PAG-6, PAG-13). Jų metu dėl AKS po kelis kartus gulėjo ambulatorijoje. AKS atsiradimas siejamas visų pirma su aukštu žemės reljefu, deguonies trūkumu. Pareiškėjas nurodo, kad PAG-1 laikotarpiu AKS padidėjimą galėjo lemti netinkamos gyvenimo sąlygos, netaisyklinga mityba, poilsio stoka, PAG-6 metu dažni budėjimai ir po jų iš karto operacijų vykdymas bei pasiruošimas joms. Pareiškėjas mano, kad tiek Karo medicinos ekspertizės komisija, tiek KAM Komisija vienašališkai savo naudai vertino jo sveikatos sutrikimus, nepripažino nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, nei kitų civilių gydytojų išvadų.

4Atsakovas KAM atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 24–27) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato Komisija. Atsakovas nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo patvirtintas faktas, jog pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d. buvo patyręs stuburo (nugaros) traumą, kuri būtų laikoma pareiškėjo turimų stuburo (nugaros) srities ligų priežastimi. Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nėra susijęs su tarnybinių kario pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esminių aplinkybių, kurioms esant sveikata sutriko. Fakto, kad 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas būtų patyręs traumą, nepatvirtino nei paties pareiškėjo nurodyti liudytojai, nei karinis dalinys, nei karo medikai, įvertinę medicininius duomenis. Tai, kad sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti jo tarnybos laikotarpiu, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo. Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – KMEK) specialistai 2015 m. lapkričio 11 d. išvadoje nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų ir galėtų būti siejami su kario pareigų vykdymu ir tarnyba. Komisija pagal kompetenciją nesprendžia klausimų, susijusių su karių išleidimu į atsargą ir nevertina atleistų iš tarnybos karių atleidimo pagrindų. Pareiškėjo išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą aplinkybės bei atitinkamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutarties KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atsakovas teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi paskyrė pareiškėjo sveikatos būklės medicinos (deontologinę) ekspertizę (t. 3, b. l. 127-130). 2016 m. liepos 11 d. buvo gautas teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26).

6Teismo posėdžio metu Karinės medicinos ekspertizės komisijos narys gydytojas neurologas A. M. paaiškino, kad M kodu žymimos stuburo degeneracinės ligos, G kodu žymimos neurologinės ligos arba degeneracinių pakitimų pasekoje atsiradę nervų ligos, S kodu žymimos traumos. Aptariamu atveju medicininiuose dokumentuose neužfiksuota ligų, žymimų kodu S. Iš medžiagos matyti, kad pareiškėjo karinio dalinio gydytojas pareiškėją nukreipė neurochirurgo (specialisto, konsultuojančio tokio pobūdžio traumas patyrusius pacientus) konsultacijai. Iš neurochirurgo konsultacijos matyti, kad pareiškėjui buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri trauminių įvykių neužfiksavo. Kompiuterinės tomografijos tyrimas paneigė traumos tikimybę. Nugaros skausmų priežastimi gali būti daugelis veiksnių (netaisyklingas sėdėjimas, svorių kėlimas, psichologinė įtampa ir kt.). Pareiškėjui nustatytų degeneracinių pakitimų (ataugų) priežastys taip pat gali būti įvairios (paveldimumas, fizinis aktyvumas, nutukimas ir kt.), tačiau nėra vienos aiškios jų atsiradimo priežasties. Pareiškėjui nugaros skausmai atsirado degeneracinių pakitimų pasekoje. 2000 m. medicininiuose dokumentuose jau buvo nustatyta stuburo osteochondrozė (degeneracinė liga), liumbalgija (skausmai). Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad pareiškėjas po misijų būtų kuo nors skundęsis. Vėliau pareiškėjui išsivystė išvarža, bet ji atsirado ne dėl traumos. Arterinę hipertenziją sukelia daugybė priežasčių.

7Teismo ekspertas P. P. paaiškino, kad šiuo atveju pagal pareiškėjui atliktą kompiuterinės tomografijos tyrimą traumos požymių (diskų aukščio sužemėjimo, kraštinių atskilimų) nebuvo nustatyta, išvadose užfiksuotas diskų papūtimas yra lėtinis požymis. Padidėjęs fizinis krūvis gali įtakoti skausmo paūmėjimus. Ligos priežastimis traumos nebuvo. Pareiškėjas dar 2000 m. skundėsi stipriu skausmu po nakties, buvo diagnozuota liumbalgija.

8Teismas konstatuoja:

9Dėl bylai aktualaus teisinio reglamentavimo.

10KASOKTĮ 67 straipsnio (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1641 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 ir 3 dalys numatė, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka <...> nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija <...>. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Pagal šio straipsnio 5-8 punktus kariui mokama vienkartinė kompensacija, jeigu karys dėl sveikatos sutrikimo tapo neįgalus ir neteko atitinkamos dalies (procentais) darbingumo.

11Komisijos darbo tvarka ir kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijai įtvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.) (toliau – Nuostatai). Nuostatų 26 punkte (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) numatyta, jog sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo, o sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, Komisija priima, kai nustatoma, kad kario sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario statuso. Pagal Nuostatų 28 punktą (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija, be kitų atvejų, priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė (28.10 punktas) arba kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko (28.12 punktas).

12Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir skundžiamo sprendimo esmės.

13Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų dokumentų (t. 3, b. l. 135-200, t. 4, b. l. 1-7) matyti, kad pareiškėjui dėl ligų, pagal TLK-10 žymimų G55.2 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant spondiloze) ir M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis), 2013 m. sausio 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2662 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., o 2014 m. sausio 27 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-11 dėl ligos, pagal TLK-10 žymimos G55.1 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis), dėl lengvo laipsnio kairės pėdos parezės bei esant gretutinei diagnozei, žymimai M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis), nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. sausio 19 d.

14Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 „Dėl ( - ) K. G. išleidimo į atsargą“; įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti pareiškėją į Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą; priteisti iš atsakovo KAM pareiškėjo naudai 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją ir kt. Iš procesinių teismų sprendimų, priimtų Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3336-815/2015, kurioje buvo nagrinėjami minėti pareiškėjo skundai, matyti, kad iki 2013 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, vykdė tarnybą Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėją pripažinus iš dalies darbingu, Karinė medicinos ekspertizės komisija 2013 m. sausio 22 d. priėmė ekspertinį nutarimą Nr. 210, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų remiantis aplinkybe, kad jis per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų. Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ir jis išleistas į atsargą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo KAM 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją teismas nurodė, kad ji gali būti mokama tada, kai trauma ar liga susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Šią sąsają gali nustatyti tik Komisija, į kurią pareiškėjas ir turėtų kreiptis.

15Po šio teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. prašymu (t. 1, b. l. 76-78) kreipėsi į Komisiją, prašydamas nustatyti, kad jis tapo neįgaliu dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2003 m., kai atlikinėjo šuolius iš sraigtasparnio ir trečiojo šuolio metu, nusileidęs ant žemės, pajuto didelį skausmą nugaroje. Pareiškėjas prašyme nurodė traumą mačiusius liudytojus, teigė, kad po šios traumos toliau skųsdavosi dėl nugaros skausmų, daug kartų gydėsi, lankė reabilitaciją, buvo atliekami tyrimai, tarnybos metu atliekant įvairias užduotis toliau buvo žalojama jo sveikata. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 79-94). Komisija, gavusi pareiškėjo prašymą, 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. TIS-5 (t. 1, b. l. 95-96) kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti prašymą, nurodant konkrečius sveikatos sutrikimus, kuriuos pareiškėjas nori susieti su tarnyba. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame prašyme (t. 1, b. l. 99-100) detalizavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pėstininkų batalione 2003 m. birželio 26 d., ir prašė susieti su tarnyba sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais G55.1, G55.2, M47.26, dėl kurių jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Patikslintame prašyme pareiškėjas prašė Komisijos susieti su tarnyba ir kitą sveikatos sutrikimą – pirminę arterinę hipertenziją. AKS padidėjimas II laipsnio <...>.

16Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, surinko informaciją iš Karo medicinos tarnybos (t. 1, b. l. 46-48), dalinio, kuriame tarnavo pareiškėjas, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono (t. 1, b. l. 56-57), gavo šiame batalione tarnaujančio pareiškėjo nurodyto liudytojo V. K. 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 75), iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės gavo kitų pareiškėjo nurodytų liudytojų A. Ž. ir E. Ž. rašytinius paaiškinimus, 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. TIS-25 (t. 1, b. l. 111) kreipėsi į KMEK, prašydama pagal turimus medicininius dokumentus pateikti medicininę išvadą, gavo KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. medicininę išvadą (t. 1, b. l. 38-45).

17Pagal Nuostatų 27 punktą (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) Komisija, įvertinusi turimą informaciją ir KMEK medicininę išvadą, priima sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu arba kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nagrinėjamu atveju KAM Komisija 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 (t. 1, b. l. 34-37) 2 ir 3 punktais, remdamasi Nuostatų 26, 28.12 punktais, nusprendė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 G55.1, G55.2, M47.26 nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu bei kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas II l. Hipertenzinės KSH. RD. ŠN B st.) taip pat nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjas nesutinka su šiais Komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 punktais.

18Dėl sveikatos sutrikimų ryšio su 2003 m. birželio 26 d. tariamai įvykusia trauma.

19Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, sutrikus kario sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Būtent Komisija yra tas subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikia kompetenciją nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė arba kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko, Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.

20Aptariamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, Komisijai pirmiausia buvo privalu įvertinti, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su jo kaip kario vykdytomis pareigomis. Pareiškėjas šiuos sveikatos sutrikimus siejo su trauma, patirta Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pėstininkų batalione 2003 m. birželio 26 d. pratybų metu, ir kitomis tarnybos sąlygomis.

21Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, esą 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas patyrė nugaros traumą, kuri galėtų būti laikoma jam šiuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionas Komisijai pateikė informaciją, kad 2003 m. birželio 26 d. iš tiesų buvo organizuojama treniruotė sraigtasparniu, tačiau nei duomenų, kad pareiškėjas dalyvavo šioje treniruotėje, nei kad jos metu patyrė traumą, nėra (t. 1, b. l. 56-57). Pareiškėjas prašymuose teigė, kad įvykį matė E. Ž., E. Ž., V. K., tačiau Komisijai 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateiktas E. Ž. paaiškinimas, kad nurodomo įvykio metu jis buvo atostogose ir įvykio matyti negalėjo, bei A. Ž. paaiškinimas, kad tikslių įvykio aplinkybių jis neprisimena ir negali patvirtinti, kad pratybų metu būtų įvykę nelaimingi atsitikimai ar patirtos traumos (t. 1, b. l. 49-52). V. K. 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė neprisimenantis pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 75).

22Vertinant įrašus medicininiuose dokumentuose, esančiuose Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje, juose esantys įrašai nepatvirtina, kad pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d., šokdamas iš sraigtasparnio, patyrė nugaros traumą. Iš Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d. kreipėsi į Pirminės karių sveikatos priežiūros centrą Panevėžyje, skųsdamasis aštriu nugaros skausmu, nurodydamas, kad nugarą maudžia apie savaitę. Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje yra išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 103-105), patvirtinantis, kad pareiškėjas 2003 m. birželio 28 d. dėl prieš 4 dienas atsiradusio skausmo kreipėsi į Panevėžio ligoninės polikliniką. Pareiškėjas, būklei negerėjant, 2003 m. liepos 3 d. buvo siųstas neurochirurgo konsultacijai (t. 2, b. l. 93). Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje esantis išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 103-105) patvirtina, kad pareiškėjas VšĮ Panevėžio ligoninėje 2003 m. liepos 3 d. buvo konsultuotas neurochirurgo, išraše nurodyta, kad pareiškėjas serga apie savaitę laiko po šuolio iš sraigtasparnio, pareiškėjas išsiųstas atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą. Iš Kario sveikatos kortelėje esančių duomenų matyti, kad 2003 m. liepos 8 d. VšĮ Panevėžio ligoninėje buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas (t. 1, b. l. 105), o 2003 m. liepos 10 d. pareiškėjui diagnozuota diskogeninė radikulopatija, diskozė, 2003 m. liepos 18 d. pareiškėjas buvo siunčiamas į Karių reabilitacijos centrą grąžinamajam gydymui (t. 2, b. l. 93-94). Taigi aptarti įrašai medicininiuose dokumentuose prieštaringi, nes, viena vertus, 2003 m. liepos 3 d. neurochirurgo konsultacijos metu nurodyta, kad pareiškėjas serga po šuolio iš sraigtasparnio, kita vertus, pagal 2003 m. birželio 26 ir 28 d. įrašus pareiškėjui nugarą skaudėjo ir iki jo nurodomo įvykio.

23Be to, nors pareiškėjas prašymuose Komisijai savo sveikatos būklę siejo pirmiausia su 2003 m. birželio 26 d. pratybų metu gauta trauma, tačiau pagal įrašus medicininiuose dokumentuose pareiškėjas nugaros skausmais skundėsi ir gerokai anksčiau iki nurodytos galimai patirtos traumos. 2000 m. rugsėjo 6 d. įraše, esančiame Karininko sveikatos knygelėje, užfiksuotas pareiškėjo nusiskundimas stipriu kaustančiu skausmu juosmens srityje, o skausmas atsirado po nakties; tai pirmas toks skausmo epizodas; pareiškėjui diagnozuota stuburo osteochondrozė; lumbago (t. 1, b. l. 152).

24Taigi Komisijos surinktuose medicininiuose ir kituose dokumentuose nesant vienareikšmiškai pareiškėjo patirtą nugaros traumą patvirtinančių duomenų, tačiau esant duomenų apie anksčiau (dar 2000 m.) turėtus panašaus pobūdžio sveikatos sutrikimus, kokiais pareiškėjas skundėsi 2003 m. birželio mėn., Komisija pagrįstai kreipėsi į KMEK, prašydama pateikti medicininę išvadą, ar po 2003 m. pareiškėjui diagnozuotos stuburo ligos galėtų būti kaip nors susijusios su pareiškėjui dar 2000 m. diagnozuotais sveikatos sutrikimais; ar galimai 2003 m. birželio 26 d. įvykusi trauma galėjo įtakoti (būti priežastimi) pareiškėjui diagnozuotų stuburo ligų, nurodytų medicininiuose dokumentuose, atsiradimą (t. 1, b. l. 111). KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė medicininę išvadą Nr. TTKI-3, kurioje konstatavo, kad pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d. patyrė stuburo traumą (remtasi 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenimis), o pareiškėjui 2003 m. diagnozuotos stuburo ligos galėtų būti susijusios su 2000 m. jam diagnozuotais sutrikimais, t. y. ligos epizodai 2000 m. ir 2003 m. galimai yra tos pačios lėtinės stuburo degeneracinės ligos eigos klinikinės išraiškos. Pastebėtina, kad tokios medicininės išvados argumentacija pateikta KMEK susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 40-45), ją išsamiau atskleidė teismo posėdžio metu apklaustas KMEK narys gydytojas neurologas A. M.. A. M. teismui išsamiai ir motyvuotai paaiškino, kad kompiuterinės tomografijos tyrimas, atliktas netrukus po pareiškėjo nurodomo įvykio, paneigė traumos tikimybę ir kad pareiškėjui šiuo metu išsivystę sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobūdžio. Teismas pareiškėjo prašymu skyrė pareiškėjo sveikatos būklės medicinos (deontologinę) teismo ekspertizę ir ją pavedė atlikti pareiškėjo pasiūlytam teismo ekspertui (t. 3, b. l. 127-130). 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) patvirtina KMEK medicinines išvadas, kad pareiškėjui išsivystę sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobūdžio, o sąlygoti natūralių degeneracinių sutrikimų, ir kad pareiškėjui po 2003 m. diagnozuotos stuburo ligos yra susiję su jam dar 2000 m. diagnozuotais sveikatos sutrikimais. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas P. P. teismui išsamiai paaiškino, kad pagal 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenis traumos požymių (diskų aukščio sužemėjimo, kraštinių atskilimų) nebuvo nustatyta, šio tyrimo duomenyse užfiksuotas diskų papūtimas yra lėtinis požymis.

25Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovo Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių esą 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas patyrė nugaros traumą, kuri galėtų būti laikoma jam šiuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi. Esminis įrodymas, paneigiantis nugaros traumos faktą, yra 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimas, kurio duomenys, medicinos specialistų paaiškinimais, traumos požymių nerodo, o, priešingai, fiksuoja lėtinės ligos požymius. Teismas neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti, ją patvirtina tiek karo medikų komisijos, tiek teismo eksperto išsamūs paaiškinimai, kurie kitais įrodymais nepaneigti. Šią išvadą patvirtina ir jau aptarti įrašai medicininiuose dokumentuose, kuriuose yra duomenys apie pareiškėjo panašaus pobūdžio susirgimą dar 2000 m., ir apie tai, kad 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas, kreipdamasis į medikus, nurodė jau buvusį (savaitę iki jo nurodomo įvykio) nugaros skausmą. Be to, šią išvadą patvirtina tos aplinkybės, kad Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalione nėra duomenų apie pareiškėjo patirtą traumą, tokio įvykio nepatvirtino ir pareiškėjo nurodyti liudytojai. Nors visiškai negali būti atmesta ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2003 m. birželio 26 d. dalyvavo treniruotėje sraigtasparniu (tiesiogiai paneigiančių šią aplinkybę įrodymų taip pat nėra), be to, visiškai negali būti atmesta aplinkybė, kad pareiškėjas po šuolio iš sraigtasparnio galėjo pajusti nugaros skausmą (ši aplinkybė nurodoma 2003 m. liepos 3 d. neurochirurgo konsultacijos įraše), tačiau net ir pripažinus šias aplinkybes kaip įrodytas, t. y. kad pareiškėjas nurodomą dieną iš tiesų atliko šuolį iš sraigtasparnio, po kurio pajuto skausmą nugaroje, šios aplinkybės nepaneigia medicininiais duomenimis (kompiuterinės tomografijos tyrimu) nustatytos aplinkybės, kad nustatytas susirgimas, pasireiškęs nugaros skausmu, nebuvo trauminio pobūdžio, o buvo lėtinio pobūdžio. 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 4 punkte pateikiama išvada, kad pareiškėjui nustatyti sveikatos sutrikimai galėjo paūmėti dėl tarnybos veiksnių, į tai nurodo anamnezė (pvz., šuolis su parašiutu), tačiau lėtinių ligų paūmėjimas sužalojimu nevertinamas.

26Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, esą 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas patyrė nugaros traumą, kuri galėtų būti laikoma jam šiuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi. Šioje skundžiamo sprendimo dalyje Komisija pagrįstai rėmėsi Nuostatų 28.12 punktu.

27Nors pareiškėjas nurodo, kad Komisija neteisingai vertino jo prašyme išdėstytus faktus, neteisingai apklausė liudytojus, kadangi pratybų metu, priešingai nei nurodo Komisija, jam nereikėjo atlikti šuolio parašiutu, o jis treniravosi šokti iš nenusileidusio sraigtasparnio be parašiuto, tokie argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Tiek iš skundžiamo sprendimo turinio, tiek iš Komisijos paklausimų renkant medžiagą aiškiai matyti, kad Komisija iš esmės teisingai įvertino pareiškėjo prašyme išdėstytas tariamai įvykusios traumos faktines aplinkybes. Kaip matyti, Komisija paklausime Karo medicinos tarnybai aiškiai išdėstė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog 2003 m. šokdamas iš sraigtasparnio patyrė stuburo traumą (nenurodyta, kad šuolis buvo su parašiutu). Komisijos paklausime Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadui taip pat tinkamai atskleista pareiškėjo prašymo esmė, t. y. kad, jo teigimu, jis 2003 m. birželio 26 d. ruošiantis parodomajai programai atlikinėjo šuolius iš sraigtasparnio. Šiame paklausime prašoma pateikti informaciją apie pratybas, susijusias su šuoliais iš sraigtasparnio 2003 m. birželio mėn. (taigi nenurodoma, kad šuoliai atlikti su parašiutu). Nors paskutinėje šio paklausimo pastraipoje prašoma pakomentuoti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 2003 m. birželio 26 d. jis atlikinėjo šuolius su parašiutu iš sraigtasparnio <...>, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia paklausimo formuluotė negalėjo suklaidinti adresato ir, atitinkamai, lemti netikslios informacijos gavimo, kadangi kartu buvo pridėta pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. prašymo kopija. Be to, pastebėtina, kad Batalionas Komisijai pateikė informaciją, jog 2003 m. birželio 26 d. buvo organizuojama treniruotė sraigtasparniu, tačiau duomenų, kad pareiškėjas dalyvavo minėtoje treniruotėje, neturi. Taigi matyti, kad Batalionui buvo aiški Komisijos paklausimo esmė ir jis pateikė visą turimą informaciją, susijusią su aptariama treniruote (nepriklausomai, koks buvo galimas šuolių iš sraigtasparnio pobūdis). Pastebėtina, kad batalione apklaustas pareiškėjo nurodytas liudytojas V. K. tarnybiniame pranešime teigė, kad pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. prašyme nurodytos aplinkybės jam nėra žinomos, pareiškėjo minimų įvykių jis neprisimena. Taigi šis liudytojas paaiškinimus davė būtent dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių. Komisijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. paklausime Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos rinktinės vadui paprašyta užtikrinti, kad liudytojai A. Ž. ir E. Ž. duotų paaiškinimus dėl paklausime nurodyto įvykio. Šiame paklausime aprašant įvykį tiksliai išdėstytos paties pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės, neminima, kad pareiškėjas galimai šuolius atliko su parašiutu. Taigi liudytojų E. Ž. ir A. Ž. paaiškinimai buvo duoti tiksliai dėl paties pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių, paklausime jų neiškraipant. Galiausiai, sprendimo turinys patvirtina, kad Komisija pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių neiškraipė. Skundžiamame sprendime tai, kad pareiškėjui buvo nurodyta atlikti šuolį su parašiutu, buvo paminėta kitų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių kontekste, šia aplinkybe kaip teisinga Komisija nesirėmė ir jos nevertino. Apibendrinant konstatuotina, kad Komisija reikiamą informaciją (įskaitant liudytojų paaiškinimus) rinko būtent pagal paties pareiškėjo nurodytas esmines įvykio aplinkybes, o netikslumai Komisijos paklausimo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadui paskutinėje pastraipoje dėl šuolio iš sraigtasparnio būdo negalėjo suklaidinti adresato ir, atitinkamai, lemti netikslios informacijos gavimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija neteisingai vertino jo prašyme išdėstytus faktus, neteisingai apklausė liudytojus, ar kad liudytojai neteisingai suprato Komisijos paklausimus, t. y. kad buvo surinkta netiksli informacija, būtina sprendimui dėl nurodomos traumos priimti.

28Dėl sveikatos sutrikimų ryšio su bendromis tarnybos sąlygomis.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymuose Komisijai sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais G55.1, G55.2, M47.26, siejo ne tik su trauma, bet ir su bendromis tarnybos sąlygomis – nurodė, kad nugara buvo žalojama pratybų, užduočių metu, kai dėvėdavo neperšaunamą liemenę bei nešiojo ginkluotę, be to, tarptautinių misijų metu nuolat buvo dėvima neperšaunama liemenė bei pilnai sukomplektuota amunicija. Todėl Komisijai, remiantis Nuostatų 28.10 punktu, kilo pareiga nustatyti, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai iš tiesų nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Teismo vertinimu, Komisija tokio vertinimo tinkamai neatliko.

30Pastebėtina, kad Komisija KMEK prašė pateikti medicininę išvadą, ar pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šių sveikatos sutrikimų pobūdį, galėtų būti laikomi sveikatos sutrikimu (liga), atsiradusia dėl karo tarnybos sąlygų ir pan. (t. 1, b. l. 111). KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė išvadą (b. l. 38-39), kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų. Šia KMEK išvada Komisija rėmėsi priimdama skundžiamą sprendimą. Teismo vertinimu, tokia išvada buvo padaryta neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, ji nėra tinkamai motyvuota.

31Teismo manymu, išvada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų, galėjo būti daroma tik surinkus išsamius duomenis apie konkrečias pareiškėjo karo tarnybos sąlygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius. Iš KMEK susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 40-45) pateikiamų medicininių duomenų matyti, kad nuo 2000 m. pareiškėjo medicininiuose dokumentuose fiksuoti bei objektyviais metodais buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (osteochondrozė, spondiliozė); ligai progresuojant, per kelis metus išsivystė ir kitos lydinčios klinikinės būklės: lėtinė radikulopatija, tarpslankstelinio disko protrūzija ir vėliau išvarža, kairiosios pėdos lengvo laipsnio perifetinė parezė. KMEK nuomone, pareiškėjo sveikatos sutrikimai daugiausiai sietini su degeneraciniais stuburo pakitimais. Iš KMEK susirinkimo protokole pateikiamos medicininės informacijos bei teismo posėdžio metu apklausto KMEK nario gydytojo neurologo A. M. paaiškinimų matyti, kad tiek degeneracinių stuburo pakitimų, tiek stuburo skausmų priežastimis gali būti įvairūs veiksniai, tačiau tarp jų yra ir tokie veiksniai, kurie galimai galėjo veikti pareiškėją jam atliekant tarnybos funkcijas (per didelio krūvio kėlimas, ilgalaikė nefiziologinė poza, intensyvus fizinis krūvis, peršalimai, kt.). Kaip nurodoma 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 1 punkte, distrofines – degeneracines stuburo ligas žymimas G55.1, G55.2, M47.26 sukelia dinaminiai involiuciniai pokyčiai stuburo judesio segmente. Tad, tik nustačius pareiškėjo tarnybos sąlygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, buvo galima daryti motyvuotą išvadą, ar jie galėjo įtakoti pareiškėjo susirgimų atsiradimą. Šiuo atveju Komisija duomenų apie konkrečias pareiškėjo tarnybos sąlygas nesurinko, nepateikė jų įvertinti KMEK. Tad išvada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sąlygų, vertintina kaip nemotyvuota. Teismas pažymi, kad Komisijai nepakanka konstatuoti, jog medicinoje žinomos įvairios pareiškėjo susirgimų priežastys – Komisijai būtina įvertinti, ar karį tarnybos metu veikę konkretūs veiksniai (pvz., fizinių treniruočių krūviai, jų dažnumas, intensyvumas, pobūdis, karį veikę svoriai, tarp jų ginkluotės, neperšaunamos liemenės svoriai, tarnybos vieta, kūno padėtis ir kt.) mediciniškai gali būti susiejami su objektyviai pasireiškusiais sveikatos sutrikimais. Teismas pažymi, kad darbo medicinoje juosmeninės stuburo dalies diskų ligos gali būti siejamos su darbo sąlygomis ir vertinamos kaip profesinė liga (žr., pvz., profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198).

32Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl tarnybos sąlygų priežastinio ryšio su kario sveikatos būkle, būtina įvertinti netiesioginio priežastinio ryšio buvimo galimybę, t. y. nereikalaujama, kad vykdomos funkcijos būtų buvusios vienintele sveikatos sutrikimo priežastimi, priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad vykdomos funkcijos buvo pakankama sveikatos sutrikimo priežastimi, nors ir ne vienintele (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-907-602/2015). Kaip nurodė KMEK susirinkimo protokole, pareiškėjui 2000 m. nustatyta liga tarnybos metu progresavo, t. y. buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (osteochondrozė, spondiliozė), o ligai progresuojant, per kelis metus išsivystė ir kitos lydinčios klinikinės būklės: lėtinė radikulopatija, tarpslankstelinio disko protrūzija ir vėliau išvarža, kairiosios pėdos lengvo laipsnio perifetinė parezė. Taigi, pagal šiuos duomenis, pareiškėjo būklę įtakojo lėtinio susirgimo progresavimas. Aptariamu atveju Komisija nevertino ir neprašė KMEK pateikti medicininės išvados, ar pareiškėją veikę tarnybos veiksniai galėjo įtakoti ligos progresavimą ir būti pakankama (bet nebūtinai vienintele) esamos pareiškėjo būklės priežastimi. Iš medicininių dokumentų galima daryti prielaidą, kad tarnybos sąlygos įtakojo pareiškėjo sveikatos būklę. Pavyzdžiui, iš įrašų Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje matyti, kad pareiškėjas 2006 m. kreipėsi dėl nugaros skausmų, atsiradusių po fizinių krūvių (t. 2, b. l. 99-101). 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 4 punkte pateikiama išvada, kad pareiškėjui nustatyti sveikatos sutrikimai galėjo paūmėti dėl pareiškėjo nurodomų tarnybos veiksnių (didelių svorių kėlimo, didelių fizinių krūvių), į tai nurodo anamnezė.

33Apibendrindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, skundžiamame sprendime tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo Nuostatų 28.10 punkto taikymo aspektu, t. y., ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo Komisijos sprendimo 2 punktas, kuriame nesant pakankamo pagrindo konstatuojama, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu, naikintinas kaip nepagrįstas ir Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. prašymų dalį, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Komisija, iš naujo nagrinėdama šią prašymų dalį, turėtų surinkti išsamius duomenis apie konkrečias pareiškėjo karo tarnybos sąlygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, motyvuotai įvertinti, pasitelkiant specialiųjų žinių turinčius asmenis, ar karį tarnybos metu veikę konkretūs veiksniai (pvz., fizinių treniruočių krūviai, jų dažnumas, intensyvumas, pobūdis, karį veikę svoriai, tarp jų ginkluotės, neperšaunamos liemenės svoriai, tarnybos vieta, kūno padėtis ir kt.) gali būti susiejami su objektyviai pasireiškusiais sveikatos sutrikimais (jų atsiradimu ar progresavimu).

34Dėl pirminės arterinės hipertenzijos susirgimo ryšio su tarnybos sąlygomis.

35Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame prašyme (t. 1, b. l. 99-100) prašė Komisijos susieti su tarnyba ir kitą sveikatos sutrikimą – pirminę arterinę hipertenziją (PAH). AKS padidėjimas II laipsnio <...>. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad su šiuo sveikatos sutrikimu susidūrė tarnaudamas PAG-1, PAG-6, PAG-13, t. y. šį sveikatos sutrikimą siejo su tarnybos minėtų operacijų metu sąlygomis. Pareiškėjas skunde teismui detalizavo, kad šis susirgimas sietinas su tokiomis tarnybos tarptautinių operacijų metu sąlygomis, kaip aukštu žemės reljefu, deguonies trūkumu, netinkamomis gyvenimo sąlygomis, netaisyklinga ir nenormalia mityba, poilsio stoka.

36Pastebėtina, kad Komisija 2015 m. spalio 12 d. kreipėsi į KMEK, prašydama paaiškinti, ar tokio pobūdžio susirgimai pagal savo esmę ir pobūdį galėtų būti siejami su tarnybinių pareigų vykdymu ir jei taip, tai kokie su karo tarnyba susiję faktoriai galėtų įtakoti tokio pobūdžio ligų atsiradimą (t. 1, b. l. 111). KMEK pateikė išvadą, kad mažai tikėtina, kad pareiškėjui nustatyta PAH ir lydinčios būklės galėtų būti siejamos su tarnybinių pareigų vykdymu, kadangi PAH, dar vadinama esencialine, priežastys nėra žinomos, ligos išsivystymui įtakos gali turėti rizikos veiksniai, kurie nėra būdingi išimtinai tik karo tarnybai. Komisija, priimdama skundžiamo sprendimo 3 punktą, rėmėsi šia KMEK išvada, nurodė aplinkybes, kad pareiškėjui tarnybos tarptautinėse operacijose PAG-1, PAG-6 ir PAG-13 metu ir sveikatos patikrinimų po šių tarptautinių operacijų metu jokių nusiskundimų dėl padidėjusio AKS nebuvo.

372016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 8 ir 9 punktuose teismo ekspertas pateikė išvadą, kad hipertoninė liga – nežinomos etiologijos susirgimas. Teismo ekspertas nurodė, kad pirminė arterinė hipertenzija (ir kitos susijusios būklės) negalėjo būti sąlygota pareiškėjo skunde nurodomų priežasčių, susijusių su tarptautinių operacijų vykdymu (aukštu žemės reljefu, deguonies trūkumu, poilsio stoka ir kt.), nes ligos etiologija nežinoma.

38Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjo susirgimas tarnybos tarptautinėse operacijose metu ir po jų pareiškėjui nebuvo nustatytas. Iš medicininių dokumentų ir teismo medicinos ekspertizės akto 7 punkto matyti, kad šis susirgimas pareiškėjui nustatytas tik 2012 m. vasario 6 d. Tiek karo medikai (KMEK), tiek teismo ekspertas pateikė išvadas, kad susirgimo priežastys nėra žinomos, ligos išsivystymui įtakos gali turėti įvairūs rizikos veiksniai, kurie nėra būdingi tik karo tarnybai. Teismo eksperto teigimu, pareiškėjo nurodytos tarnybos sąlygos (aukštas žemės reljefas, deguonies trūkumas, poilsio stoka ir kt.) tarptautinių operacijų metu susirgimo negalėjo sąlygoti. Taigi, atsižvelgus į šių įrodymų visumą, konstatuotina, kad Komisija skundžiamo sprendimo 3 punktu pagrįstai nenustatė pirminės arterinės hipertenzijos susirgimo ryšio su pareiškėjo nurodytomis tarnybos sąlygomis, todėl pagrindo naikinti šios sprendimo dalies nėra, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

39Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, esą 2003 m. birželio 26 d. pareiškėjas patyrė nugaros traumą, kuri galėtų būti laikoma jam šiuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi. Komisija pagrįstai nustatė ir tai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas II l. Hipertenzinės KSH. RD. ŠN B st.) taip pat nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Tačiau, kaip buvo nurodyta aukščiau, Komisija neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir tinkamai nemotyvavo išvados dėl to, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su bendromis tarnybos sąlygomis. Todėl pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, Komisijos skundžiamo sprendimo 2 punktas naikintinas ir Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. prašymų dalį, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

Nutarė

41pareiškėjo K. G. skundą iš dalies patenkinti.

42Panaikinti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 antrąjį punktą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. prašymų dalį, ar pareiškėjo K. G. sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

43Kitą pareiškėjo K. G. skundo dalį atmesti.

44Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas... 3. pareiškėjas K. G. skundu ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 1-3, 12-14),... 4. Atsakovas KAM atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 24–27) su juo... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi... 6. Teismo posėdžio metu Karinės medicinos ekspertizės komisijos narys... 7. Teismo ekspertas P. P. paaiškino, kad šiuo atveju pagal pareiškėjui... 8. Teismas konstatuoja:... 9. Dėl bylai aktualaus teisinio reglamentavimo.... 10. KASOKTĮ 67 straipsnio (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1641... 11. Komisijos darbo tvarka ir kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su... 12. Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir skundžiamo sprendimo esmės.... 13. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir... 14. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta,... 15. Po šio teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. prašymu... 16. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, surinko informaciją iš Karo... 17. Pagal Nuostatų 27 punktą (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531... 18. Dėl sveikatos sutrikimų ryšio su 2003 m. birželio 26 d. tariamai įvykusia... 19. Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, sutrikus kario sveikatai... 20. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymuose nurodytas... 21. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų,... 22. Vertinant įrašus medicininiuose dokumentuose, esančiuose Kario sveikatos... 23. Be to, nors pareiškėjas prašymuose Komisijai savo sveikatos būklę siejo... 24. Taigi Komisijos surinktuose medicininiuose ir kituose dokumentuose nesant... 25. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovo Komisija... 26. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad Komisija... 27. Nors pareiškėjas nurodo, kad Komisija neteisingai vertino jo prašyme... 28. Dėl sveikatos sutrikimų ryšio su bendromis tarnybos sąlygomis.... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymuose Komisijai sveikatos... 30. Pastebėtina, kad Komisija KMEK prašė pateikti medicininę išvadą, ar... 31. Teismo manymu, išvada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjo... 32. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų... 33. Apibendrindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija,... 34. Dėl pirminės arterinės hipertenzijos susirgimo ryšio su tarnybos... 35. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame prašyme (t. 1, b. l.... 36. Pastebėtina, kad Komisija 2015 m. spalio 12 d. kreipėsi į KMEK, prašydama... 37. 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b.... 38. Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjo susirgimas tarnybos... 39. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. pareiškėjo K. G. skundą iš dalies patenkinti.... 42. Panaikinti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo... 43. Kitą pareiškėjo K. G. skundo dalį atmesti.... 44. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...