Byla 2S-281-124/2013
Dėl proceso atnaujinimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą ir suinteresuoto asmens E. I. atskiruosius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-906-136/2010 pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, prašymu atnaujinti procesą (3–9 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-906-136/2010, išnagrinėjus bylą panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį, atmesti pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą. Prašymas grindžiamas naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma nepilnametės K. B. nuomonė, su kuo vaikas nori gyventi ateityje. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ teikiant 2010 m. rugsėjo 29 d. išvadą, nebuvo konkrečiai užduodamas specialistui klausimas, kur nori vaikas gyventi ateityje. Nepilnametės nuomonė, su kuo ji nori gyventi ateityje, paaiškėjo tik E. I. pareiškimo pagrindu Raseinių rajono apylinkės teisme užvestoje civilinėje byloje Nr. 2-867-476/2011. Šioje byloje teismo nurodymu pateiktoje VšĮ „Saugaus vaiko centras“ 2011 m. spalio 27 d. psichologo konsultacijos išvadoje nurodyta, jog nepilnametė K. B. yra prisirišusi prie močiutės, taip pat vyresniojo brolio E. ir senelio, juos neabejodama laiko savo šeima, o senelių namus – savo namais, savo norą dėl gyvenamosios vietos išsako vienareikšmiškai – norėtų gyventi namuose, pas močiutę. Teismui tai pat nebuvo pateikti 2008 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. balandžio 19 d. globojamo vaiko apsilankymo aktai, patvirtinantys, jog visais tikrintais atvejais globa buvo vykdoma tinkamai. Dėl nepateiktų įrodymų teismas neturėjo galimybės atlikti visapusiško faktų bei aplinkybių vertinimo. Vienas iš teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi konstatuotų globėjos E. I. nušalinimo pagrindų – jos girtavimas – nepatvirtintas įrodymais, 2010 m. liepos 23 d. E. I. girtumas alkoholio kiekio matuokliu nebuvo nustatytas. 2008 m. rugsėjo 15 d. – 2010 m. liepos 23 d. laikotarpyje Raseinių rajono policijos komisariate nebuvo užregistruota duomenų apie jos girtavimą ar kitokio pobūdžio nusižengimus.

4Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (90–94 b. l.) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad prašyme nurodytos aplinkybės priimant teismo sprendimą buvo žinomos ir naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra, todėl prašė bylos nagrinėjimo neatnaujinti.

5Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (96–98 b. l.) suinteresuotas asmuo E. I. prašė Generalinio prokuroro prašymą patenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-906-136/2010, nes šis prašymas yra pagrįstas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi (102–104 b. l.) Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad klausimas dėl proceso atnaujinimo Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-906-136/2010 jau buvo nagrinėtas pagal E. I. prašymą, kuri kaip ir generalinis prokuroras grindė Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-906-136/2010 ir Nr. 2-867-476/2011 teismui pateiktų 2010 m. rugsėjo 29 d. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ir 2011 m. spalio 27 d. VšĮ „Saugaus vaiko centras“ specialistų išvadų prieštaringumu. Raseinių rajono apylinkės teismo užvestoje civilinėje byloje Nr. 2-267-237/2012 2012 m. kovo 30 d. nutartimi E. I. prašymas buvo atmestas, atsisakant atnaujinti procesą. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl generalinio prokuroro viena iš prašymą atnaujinti procesą grindžiančių aplinkybių – 2010 m. rugsėjo 29 d. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ir 2011 m. spalio 27 d.VšĮ „Saugaus vaiko centras“ specialistų išvadų prieštaringumas – kaip pakartotinė, todėl teismas nevertino.

8Teismas nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto 2008 m. rugsėjo 15 d., 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. balandžio 19 d. globojamo vaiko aplankymo aktai, yra pateikti naujai, civilinėje byloje šių rašytinių įrodymų nėra, tačiau padarė išvadą, kad minimi rašytiniai įrodymai nebūtų sąlygoję priešingo sprendimo priėmimo.

9Teismas konstatavo, kad prašant įvertinti E. I. girtumo (girtavimo) nustatymą iš esmės teismo prašoma revizuoti (patikrinti) tiek pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 8 d., tiek apeliacinės instancijos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarčių pagrįstumą. Reiškiant abejones teismo išvadų pagrįstumu nenurodoma jokia bylos nagrinėjimo metu buvusi nežinoma aplinkybė, nepateikiami jokie pastarąją patvirtinantys įrodymai, todėl prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu šioje dalyje teismas laikė akivaizdžiai nepagrįstu. Be to, prašymas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. buvo pateiktas praleidus LR CPK 368 str. 2 d. nustatytą naikinamąjį vienerių metų terminą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą (116–119 b. l.) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sprendžiant klausimą dėl E. I. nušalinimo nuo globėjos pareigų, teismui nebuvo pateikti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto 2008-09-15, 2009-02-03, 2009-12-22 ir 2010-04-19 globojamo vaiko apsilankymo aktai, todėl teismas, vadovaudamasis LR CPK 370 str. 3 dalimi, turėjo atnaujinti procesą. Kadangi šie įrodymai nebuvo pateikti, todėl, galimai, jais nebuvo remiamasi, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šie įrodymai nekelia abejonių dėl 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties pagrįstumo.
  2. Pateikti globojamo vaiko apsilankymo aktai paneigia faktą dėl netinkamo globėjos elgesio ir rodo, kad po 2006 m. rugpjūčio 10 d. E. I. elgesys pasikeitė, ji pareigingai ir atsakingai prižiūrėjo anūkę, negirdavo. Taigi, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šie rašytiniai įrodymai nekelia abejonių 2010-11-08 nutarties pagrįstumu.
  3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad generalinis prokuroras siekia apginti viešąjį interesą, t. y. išsklaidyti bet kokias abejones teismo nutartimi, nuo kurios priklauso mažametės ateitis. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-267-237/2012 buvo nagrinėjamas E. I. prašymas atnaujinti procesą, o ne generalinio prokuroro, kuris minėtoje byloje nedalyvavo.
  4. Nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d. Raseinių policijos komisariate nėra užregistruota duomenų apie I. I. girtavimą ar kitokio pobūdžio nusižengimus. Minėta informacija patvirtina, kad civilinė byla dėl nušalinimo nuo globėjos pareigų išnagrinėta nesant oficialių duomenų, jog E. I. 2010 m. liepos 23 d. buvo išgėrusi. Tai reiškia, kad nušalinimo pagrindu negali būti laikomas globėjos girtavimas, nes kaip paaiškėjo, šis faktas nėra patvirtintas įrodymais.

12Atskiruoju skundu (110–112 b. l.) suinteresuotas asmuo E. I. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-906-136/2010. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. LR Generalinis prokuroras pagrįstai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl globėjos nušalinimo ir paskyrus globos kokybės įvertinimą, psichologams tiesiogiai nebuvo pateiktas klausimas, kur ateityje norėtų gyventi K. – su seneliais ar globos namuose. Šis klausimas buvo užduotas tik tada, kai E. I. buvo nušalinta nuo globėjos pareigų. Todėl Generalinis prokuroras pagrįstai daro išvadą, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe pripažintina nepilnametės Kornelijos nuomonė, pareikšta psichologams uždavus konkretų klausimą apie jos norą, į kurį atsižvelgti įpareigoja įstatymai.

142. Generalinis prokuroras prašyme atnaujinti procesą nurodė tik vieną pagrindą – LR CPK 366 str. 1 d. 2 punktą. Jam pateikti nustatytas 5 metų terminas, todėl teismas visiškai nepagrįstai atmetė prokuroro prašymą dar ir LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu.

153. Teismas nė žodžiu neužsiminė apie svarbiausio šios bylos dalyvio – K. B. – likimą. O tik ji ir yra svarbiausia. Teismo nutartis neteisėta anūkės K. atžvilgiu, nes jos valios ir norų teismas neišklausė.

16Atsiliepimu į E. I. atskirąjį skundą (124 b. l.) Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo E. I. atskirąjį skundą tenkinti, nurodo, kad visi išsamūs motyvai, kuriais remiantis ginčijama teismo nutartis turi būti panaikinta, yra išdėstyti prokuroro atskirajame skunde.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

18teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirieji skundai atmestini.

20LR CPK 369 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui, 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta, jog prašyme turi būti nurodyti proceso atnaujinimo pagrindas ir motyvai. Šio straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad prie prašymo dėl proceso atnaujinimo būtų pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad LR Generalinis prokuroras prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

21Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

22Iš prašymo atnaujinti procesą matyti, kad LR Generalinis prokuroras vieną iš naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodo nepilnametės K. B. nuomonę, pareikštą psichologams uždavus klausimą, kur ji nori gyventi – globos namuose ar pas močiutę E. I..

23Iš civilinės bylos Nr. 2-906-136/2010 medžiagos matyti, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismas nutarė paskirti K. B. globos kokybės įvertinimą, pavedant psichologams atsakyti į teismo pateiktus klausimus (41 b. l., c. b. Nr. 2-906-136/2010). Viešoji įstaiga „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2010-09-29 atliko globos kokybės įvertinimą, pateikdama išvadą, kurioje nurodyta, kad K. B. nuolatinė globa E. I. šeimoje neatitinka vaiko interesų, E. I. netinkamai atliko globėjos pareigas ir nesugebėjo užtikrinti esminių globotinės poreikių. Išvadoje pasiūlyta ieškoti nuolatinių globėjų, kurie gebėtų užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, tinkamoje saugiai augti, vystytis ir tobulėti (43–45 b. l.). Raseinių rajono apylinkės teismas, spręsdamas globėjos E. I. nušalinimo nuo globėjos pareigų klausimą, vadovavosi, būtent, šia VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ išvada. Šiaulių apygardos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, 2011 m. sausio 11 d. nutartimi palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2010-11-08 nutartį, taip pat vadovavosi VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ išvada. LR Generalinis prokuroras, prašydamas atnaujinti procesą Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-906-136/2010, vadovaujasi Viešosios įstaigos „Saugaus vaiko centras“ išvada, kurioje nurodyta, kad savo norą K. B. išreiškė vienareikšmiškai – ji norėtų gyventi namuose, pas močiutę (c. b. 2-867-476/2011, 68 b. l.). Iš Viešosios įstaigos „Saugaus vaiko centras“ psichologo konsultacijos išvados matyti, kad minėta išvada surašyta 2011 m. spalio 27 d., t. y. gerokai vėliau po Raseinių rajono apylinkės teismo civilinės bylos dėl globėjos nušalinimo išnagrinėjimo ir net po Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarties, kuria E. I. apeliacinis skundas atmestas, išnagrinėjimo. VšĮ „Saugaus vaiko centras“ išvada surašyta praėjus 9 mėnesiams po nutarties civilinėje byloje Nr.2-906-136/2010 įsiteisėjimo, taigi, vaiko nuomonė, kad ji nori gyventi pas močiutę, nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo, t. y. neegzistavo, todėl ir negalėjo būti žinoma. Kadangi ši vaiko nuomonė išreikšta po teismo 2010-11-08 nutarties įsiteisėjimo, ši aplinkybė yra naujai atsiradusi aplinkybė (nova producta), nes nebuvo nagrinėjant bylą ir atsirado tik po teismo 2010-11-08 nutarties įsiteisėjimo. Aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurių dar nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, negali daryti įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarčiai), nes byloje sprendžiama dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, atsiradusių prieš priimant teismo sprendimą. Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas.

24Auksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad vaiko nuomonė, išreikšta po teismo nutarties įsiteisėjimo, yra naujai atsiradusi, o ne naujai paaiškėjusi aplinkybė ir todėl negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

25LR Generalinis prokuroras nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą dėl globėjos nušalinimo ir paskyrus globos kokybės įvertinimą psichologams nebuvo pateiktas klausimas kur norėtų gyventi mergaitė – su seneliais ar globos namuose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ išvadoje skyriuje „vaiko nuomonė“ yra nurodyta, kad K. gerai adaptavosi vaikų lopšelyje-darželyje, ji lanko paruošiamąją mokyklai grupę, jai patinka gyventi globos grupėje. Mergaitė teigia, kad ji myli senelius, pasiilgo jų, norėtų aplankyti, tačiau sugrįžti gyventi pas juos nenorėtų. Tarp labiausiai mylimų žmonių, mergaitė įvardija savo brolius ir krikšto tėtį K. (44 b. l., c. b. 2-906-136/2010). Iš nurodytos išvados matyti, kad vaiko nuomonė yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta – gyventi pas senelius K. nenorėtų, nors juos ir myli.

26Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko tai, jog nagrinėjant globėjos nušalinimo klausimą, į bylą nebuvo pateikti įrodymai – 2008-09-24, 2009-02-03, 2009-12-22 ir 2010-04-19 globojamo vaiko aplankymo aktai, todėl teismas neturėjo galimybės atlikti visapusiško faktų bei aplinkybių įvertinimo (49–52 b. l.). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant globėjos nušalinimo klausimą, todėl turėjo atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. 2008-09-24 ir 2009-12-22 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto išvadose nurodyta, kad globa vykdoma tinkamai, 2009-02-03 Pakartotinio šeimos aplankymo akto išvadoje nurodyta, kad E. I. rekomenduota kreiptis į vieną iš Raseiniuose esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir pateikti prašymą dėl K. B. ugdymo, o 2010-04-19 nurodyta, kad buvo paskambinta į duris, tačiau jų niekas neatidarė, globėjai paliktas pranešimas atvykti į Vaikų teisių apsaugos skyrių (49–52 b. l.). Iš minėtų įrodymų matyti, kad tik dviejose globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose konstatuota, jog globa yra vykdoma tinkamai (49, 51 b. l.). 2010-04-19 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas aplamai negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis tinkamą E. I. globą, nes 2010-04-19 vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė nepateko pas globėją E. I., nes niekas neatidarė durų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 sprendimas nebuvo priimtas remiantis tik vienadieniu, t. y. 2010 m. liepos 23 d., įvykiu. Iš teismo posėdžio, vykusio 2010-11-08, protokolo civilinėje byloje Nr. 2-906-136/2010 matyti, kad E. I. nurodė, kad nuo 2008 metų ji neturi problemų dėl alkoholio, įrodinėjo, kad nori globoti anūkę ir gali tinkamai ja pasirūpinti (55–59 b. l., c. b. Nr.2-906-136/2010). Todėl teismas, nagrinėdamas globėjos nušalinimo klausimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus, tame tarpe ir globėjos E. I. parodymus, ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne vien tik įrodymais, patvirtinančiais globėjos nušalinimo pagrįstumą, bet ir tais įrodymais, kurie paneigė šias aplinkybes, todėl bylos aplinkybes vertino visos bylos kontekste.

27Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad civilinė byla dėl nušalinimo nuo globėjos pareigų išnagrinėta nesant oficialių duomenų, jog E. I. 2010 m. liepos 23 d. buvo išgėrusi. Tai reiškia, kad nušalinimo pagrindu negali būti laikomas globėjos girtavimas, nes kaip paaiškėjo, šis faktas nėra patvirtintas įrodymais. Apeliantas vadovaujasi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko K. U. pranešimu (39 b. l.).

28Iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko K. U. pranešimo matyti, kad 2010-07-23 Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui R. L. nuvykus pas mažametės mergaitės K. B. globėją E. I. nustatyti jos girtumo laipsnį, pastaroji į alkoholio kiekio matuoklį neįpūtė, o po to tai daryti atsisakė. Iš minėto pareigūno 2010-07-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-07-23 pagal Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjos R. K. telefoninį prašymą jis apie 14 val. 30 min. nuvyko patikrinti ar E. I. yra blaivi. Nuvykęs į įvykio vietą prie E. I. namų jis rado Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistę R. K., kuri nurodė, kad globėja E. I. blogai vykdo mažametės K. B. globėjos pareigas. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pati E. I. paaiškino, kad yra išgėrusi alaus, bet į alkoholio tikrintuvą neįpūtė, vėliau atsisakė pūsti į alkoholio tikrintuvą (9 b. l., c. b. Nr. 2-906-136/2010). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-07-23 Sprendime dėl vaiko laikino paėmimo iš tėvų (globėjų) ar kitos jų buvimo vietos nurodyta, kad 2010-07-23 gauta informacija iš Raseinių PK, kad mergaitės globėjai kelias dienas girtauja, o mergaitė prie kiemo vartelių verkia. Nedelsiant nuvykus pas I. šeimą, globėja E. I. buvo akivaizdžiai neblaivi, nerišliai kalbėjo. Globėja negalėjo paaiškinti, kur yra jos globojama anūkė K. Atsižvelgus į E. I. elgseną, buvo iškviesti PK pareigūnai, patikrinti jos girtumą. E. I. dėl savo būsenos, iš kelių kartų nesugebėjo įpūsti į alkotesterį (10 b. l.). Iš minėto Sprendimo matyti, kad alkoholio kiekis E. I. organizme nebuvo nustatytas todėl, kad E. I. dėl savo neblaivumo kelis kartus nesugebėjo įpūsti į alkotesterį. Kad E. I. minėtą dieną buvo girta patvirtino ir mažametė K. 2010-07-23 vaiko apklausos protokole (12 b. l., c. b. Nr.2-906-133/2010), nurodydama, kad „vakar močiutė buvo dar labiau girta, seneliai dažnai geria ir nenorėčiau toliau pas juos gyventi“. Atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad E. I. akivaizdų neblaivumą 2010-07-23 raštu patvirtino ir du policijos pareigūnai (92 b. l.). Iš nurodytų dokumentų matyti, kad globėjos E. I. girtumą konstatavo atsakingi valstybės pareigūnai, šį faktą pripažino ir pati E. I., todėl atmestinas kai nepagrįstas apelianto argumentas, kad šis faktas nėra patvirtintas įrodymais. LR CPK 197 str. 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Minėtų pareigūnų konstatuoti faktai neleidžia abejoti nurodytų aplinkybių teisingumu ir pagrįstumu, jie nėra nuginčyti, Raseinių rajono apylinkės teismas spręsdamas globėjos nušalinimo klausimą juos visapusiškai ištyrė ir įvertino, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad civilinė byla dėl nušalinimo nuo globėjos pareigų išnagrinėta nesant oficialių duomenų, jog E. I. 2010 m. liepos 23 d. buvo išgėrusi.

29Apelianto argumentas, jog nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d. Raseinių policijos komisariate nėra užregistruota duomenų apie I. I. girtavimą ar kitokio pobūdžio nusižengimus, laikytinas nepagrįstu, nes K. B. globa nustatyta 2005-10-18 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.3)-A1-945, 2006 metais E. I. administracine tvarka bausta tris kartus, 2010 m. liepos 23 d. vėl nustatytas girtavimo faktas. LR Generalinis prokuroras siaurai vertino tik tą laikotarpį, per kurį nebuvo užregistruota duomenų apie I. I. girtavimą ar nusižengimus. Pažymėtina ir tai, kad nušalinus E. I. nuo globėjos pareigų, Vaiko teisių apsaugos skyrius nesidomėjo E. I. gyvenimo būdu, nes neturėjo tam pagrindo, todėl byloje ir nėra duomenų apie neblaivumą.

30Apeliantė E. I. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nė žodžiu neužsiminė apie K. B. likimą, o tik ji ir yra svarbiausia. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su K. B. likimu, jos gyvenamosios vietos nustatymas ar kiti su vaiku susiję klausimai šioje byloje nėra nagrinėjamos. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ar LR Generalinio prokuroro prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-906-136/201.

31Nesutiktina su apeliantės E. I. argumentu, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė prokuroro prašymą LR CPK 366 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, nes LR Generalinis prokuroras atnaujinti procesą šiuo pagrindu neprašė.

32Vadovaujantis auksčiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, kad nepateikė įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, o taip pat ir tai, kad dėl to buvo priimta teisiškai nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas jau išnagrinėtoje Raseinių rajono apylinkės teismo byloje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

34Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį... 4. Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (90–94 b. l.) Raseinių... 5. Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (96–98 b. l.)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi (102–104 b.... 8. Teismas nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko... 9. Teismas konstatavo, kad prašant įvertinti E. I. girtumo (girtavimo)... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekiantis... 12. Atskiruoju skundu (110–112 b. l.) suinteresuotas asmuo E. I. prašo... 13. 1. LR Generalinis prokuroras pagrįstai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl... 14. 2. Generalinis prokuroras prašyme atnaujinti procesą nurodė tik vieną... 15. 3. Teismas nė žodžiu neužsiminė apie svarbiausio šios bylos dalyvio –... 16. Atsiliepimu į E. I. atskirąjį skundą (124 b. l.) Lietuvos Respublikos... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 18. teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirieji skundai atmestini. ... 20. LR CPK 369 straipsnyje, kuriame nustatyti reikalavimai prašymo dėl proceso... 21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą LR CPK 366 straipsnio 1... 22. Iš prašymo atnaujinti procesą matyti, kad LR Generalinis prokuroras vieną... 23. Iš civilinės bylos Nr. 2-906-136/2010 medžiagos matyti, kad 2010 m. rugsėjo... 24. Auksčiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad vaiko nuomonė,... 25. LR Generalinis prokuroras nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą dėl... 26. Kita naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko tai, jog nagrinėjant... 27. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad civilinė byla dėl nušalinimo nuo... 28. Iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 29. Apelianto argumentas, jog nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. liepos 23 d.... 30. Apeliantė E. I. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nė žodžiu... 31. Nesutiktina su apeliantės E. I. argumentu, kad teismas visiškai nepagrįstai... 32. Vadovaujantis auksčiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad apeliantas... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio... 34. Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį...