Byla 1A-167-531/2019
Dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistajam V. Š., gynėjui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d. V. Š. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. lapkričio 13 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

4Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 25 d., 12.40 val. iki 2017 m. liepos 27 d., 12.25 val. ir 2019 m. sausio 23 d.

5Iš V. Š. nukentėjusiosios B. M. naudai priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

71.

8V. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule įgyti piniginių lėšų, pasikėsino sukčiauti, o būtent: 2017 m. liepos 25 d., laikotarpiu nuo 10.09 val. iki 13.52 val., nenustatytam bendrininkui mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus B. M. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir telefoninio pokalbio metu apgaule, melagingai prisistačius gydytoju R. K. ir melagingai pranešus, kad mergaitės, kurią krisdama nuo laiptų sužalojo jos dukra G., gydymui reikalingi papildomi pinigai, nukentėjusiajai sutikus mokėti 9000 Eur, nenustatytam bendrininkui duodant nurodymus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) – skambinant ir rašant trumpąsias žinutes į jo (V. Š.) naudojamą mobilųjį telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykti adresu (duomenys neskelbtini), tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškinus nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t.y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, kad prisistatyti K. K., po to, jis (V. Š.) apie 12.00 val. automobiliu iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į B. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai B. M. priklausančius 9000 Eur.

92.

10V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nebuvo vadovaujamasi nešališkumo, objektyvumo, teisingumo, nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principais, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose, pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., 305 str. 1 d., neteisingai taikyti BK 44 str., 54 str., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų, abejonių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų viseto. Visos abejonės buvo nepagrįstai aiškinamos jo nenaudai. Liudytojų nepatikimi bei subjektyvūs parodymai nebuvo patikrinti ir įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pažeidžiant BPK 7 str. ir paliekant nepaneigtus jo argumentus dėl nekaltumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą ir rungimosi principus, BPK 255 str. ir 256 str. nustatytą nusikalstamos veikos esminių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo tvarką, 301 str. 1 d. ir 305 str. 1 ir 2 p. nuostatas. Tokie pažeidimai laikytini esminiais.

112.1.

12Pažymi, kad iš byloje surinktų ir teisme įvertintų įrodymų aišku, kad 2017 m. liepos 25 d. nukentėjusioji B. M. nebuvo suklaidinta, niekam neketino duoti jokių pinigų, nes dar 2017 m. liepos 24 d. suprato, kad buvo apgauta, kreipėsi į policiją, todėl tyrimo metu nenustatytas asmuo buvo V. Ž. provokuojamas daryti nusikaltimą, siekiant nusikaltimą bandančius įvykdyti asmenis sulaikyti ir tai nelėmė nei B. M., nei V. Ž. apsisprendimo įvykdyti asmenų, apgaulę siekiančių įgyti turtą, prašymų. V. Ž. veiksmai neatitiko įstatymų reikalavimų, kadangi jis, būdamas (duomenys neskelbtini) ir atstovaudamas valstybę, negalėjo veikti taip, kad „sukurti“ nusikaltimą, apibrėžiant jo apimtį 9000 Eur, o po to, už tai siekti nubausti. Provokacijos būdu surinkti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais.

132.2.

14Apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios, liudytojų V. Ž. ir R. Ž. duotus parodymus įvertino kaip patikimus ir jais rėmėsi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė prieštaringus parodymus. Nei jos, nei kitų liudytojų parodymų prieštaringumas šiuo atveju vertintas nebuvo. Kaip prieštaringi buvo įvertinti tik jo parodymai, taigi tokie teismo veiksmai laikytini šališkais. Atkreipia dėmesį, kad B. M. ir R. Ž. parodymų nepatikimumą rodo tai, kad asmens parodymo atpažinti metu buvo atpažintas K. S., kaip asmuo 2017 m. liepos 24 d. paėmęs B. M. pinigus, nors, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, šis asmuo nėra susijęs su tokiais veiksmais. Nebuvo įvertintas tas faktas, kad nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini) V. Ž. žmonos R. Ž. senelė. Taigi liudytojais buvo pats (duomenys neskelbtini) ir jo žmona. Visi byloje apklausti asmenys buvo apklausti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjų, kurie su jais atliko ir kitus procesinius veiksmus, nors siekiant objektyvaus tyrimo ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Tokie procesiniai veiksmai neužtikrino objektyvaus ikiteisminio tyrimo, todėl minėtų asmenų duoti parodymai, kuriais vadovavosi teismas, negali būti pripažinti teisėtais. Be to, apylinkės teismas neįvertino liudytojo S. G. parodymų, nors jie turėjo svarbią reikšmę vertinant jo kaltę.

152.3.

16Paaiškina, kad teisėtais negali būti pripažinti ir jo paties pirmosios apklausos metu duoti parodymai, nes jis buvo sulaikytas jam net nepasakius jo atvykimo tikslo, o sulaikymą ir apklausą vykdė V. Ž. pavaldūs policijos pareigūnai, prieš jį naudojant fizinį ir psichologinį smurtą. Šiuo atveju buvo pažeistas draudimas versti duoti parodymus prieš save. Taip pat jo parodymai buvo gauti pažeidžiant jo teisę į gynybą, gynėjo atsisakymas nebuvo tinkamas, nes objektyviai jo nebuvo. Nors byloje esantys duomenys rodo, kad jis atsisakė teisės į advokatą, kadangi pasirašė protokole, tačiau asmuo atsisakyti advokato galima tik tuomet, kai advokato dalyvavimas realiai užtikrintas, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Gynėjo atsisakymas buvo deklaratyvus ir priverstinis.

172.4.

18Policijos pareigūnai jau 2017 m. liepos 24 d. turėjo patikimos ir pakankamos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo visi įstatyme numatyti pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jis turėjo būti pradėtas ir bet kokie veiksmai turėjo būti atliekami BPK nustatyta tvarka, kas atliekant 2017 m. liepos 25 d. tyrimo veiksmus nebuvo vykdoma.

192.5.

20Pažymi, kad kadangi jis parodė, jog atvyko pas B. M. paimti pinigus sūnaus V. K., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, pažįstamo paprašymu, o S. G. parodė, kad jis prašė V. K. nurodyto asmens telefonu, kad paimtų R. K. jam žadamus grąžinti pinigus virš 1000 Eur, kad rašė žinutes, kurias gavo jis, šių aplinkybių neištyrus, apylinkės teismas negalėjo paneigti minėtų parodymų, todėl nuosprendis yra neobjektyvus ir laikytinas šališku. Šių aplinkybių svarbą apylinkės teismas pripažino 2019 m. balandžio 3 d. priimdamas nutartį, kuria pranešė prokurorui apie kito asmens – S. G. galimai padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. l d., kas tai pat rodo, kad teismas daro prielaidą apie S. G. galimą bendrininkavimą su juo padarant nusikaltimą, tačiau jis nebuvo kaltinamas bendrininkavimu su S. G., ir dėl to nebuvo teisiamas.

212.6.

22Taip pat teigia, kad pas ji rastų žinučių turinys nerodo nusikalstamos veikos kėslų, veikos turinio. Žinutės nėra informatyvios, jos tik įrodo, kad jo buvo prašoma paimti pinigus. Nei žinutėse esantys duomenys, nei kiti įrodymai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad jis žinojo apie tariamą sužalojimą ir pinigų reikalingumą gydymui.

232.7.

24Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pakeistas jam pareikštas kaltinimas. Šiuo atveju kaltinimas buvo išplėstas ir pasunkintas, kadangi teismas nurodė, kad jis bendrininkų grupėje veikė ne tik su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bet ir kitais asmenimis, nors jam pateiktame kaltinime buvo nurodoma, kad jis veikė bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir V. K.. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, kadangi apie šį kaltinimo keitimą jam nebuvo pranešta. Be to, atkreipia dėmesį, kad nėra nustatyta, jog be telefonu su nukentėjusiąja ir V. Ž. kalbėjusio asmens, kas nors dar dalyvavo galimoje nusikalstamoje veikoje.

252.8.

26Nurodo, kad nukentėjusiajai iš jo nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Iš B. M. pareikšto civilinio ieškinio turinio nėra aišku, kuo pasireiškė jo veika dėl neturtinės žalos padarymo, neatskleistas neturtinės žalos jo veiksmais padarymo pagrindas leidžiantis spręsti dėl padarytos žalos dydžio.

273.

28Atsiliepimų į V. Š. apeliacinį skundą negauta.

294.

30Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti.

315.

32Apeliacinis skundas atmetamas.

336.

34Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

35Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarymo;

367.

37Pateiktu apeliaciniu skundu V. Š. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. bei pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad apylinkės teismas neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų, abejonių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų viseto.

388.

39Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis V. Š. atžvilgiu dėl BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo buvo priimtas pagrįstai. V. Š. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai aprašytais ir įvertintais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir naikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino, kad V. Š. su bendrininkais apgaulę naudojo kaip turto įgijimo būdą, t.y. papasakodami išgalvotą istoriją suklaidino nukentėjusiąją B. M., tokiu būdu siekė įgyti 9000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, pinigų neįgijo, dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, nes buvo sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

409.

41BK 22 str. 1 d. įtvirtina, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ja panaikino.

4210.

43V. Š. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė, bei davė nevienareikšmiškus parodymus, t.y. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2017 m. liepos 25 d., ryte, paprašė pažįstamo K. nuvežti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) norėjo užeiti į grožio saloną apsikirpti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vėlesnių apklausų metu, nurodė, kad apie 11 val. jam paskambino vaikinas, kurio jis nepažįsta, skambino iš telefono numerio, kuris užvardintas „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kartu su K. S. ir A. L. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykus prie nurodyto namo, kieme sutiko senyvo amžiaus moterį, kuri pakvietė užeiti į namo vidų ir koridoriuje jį sulaikė policijos pareigūnai. Nuvyko paimti pinigų iš močiutės, nes jam buvo pasakyta, kad tai V. pažįstamo močiutė, kuri negali išsiųsti pinigų ir reikia juos paimti. Apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. Š. parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jam iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų paskambino sūnaus V. K., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, pažįstamas ir paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) bei paimti iš močiutės pinigus. Skambinęs, o vėliau SMS pranešimus rašęs asmuo liepė prisistatyti kitu asmeniu. Nuvykęs nurodytu adresu buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pats nukentėjusiajai neskambino, nežino, kas paskambino ir išgalvojo istoriją apie sužalotą mergaitę. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kiekvienos apklausos metu V. Š. pateikė vis kitokią įvykusio įvykio versiją, todėl apeliacinės instancijos teismas jo duotos parodymus vertina tik kaip išimtinai pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jais nesivadovauja.

4411.

45Nagrinėjamu atveju V. Š. teiginius dėl jo nekaltumo paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Jo kaltę padarius BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką patvirtina, priešingai nei teigia apeliantas, išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios B. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. liepos 24 d. jai paskambino vyriškis, prisistatęs gydytoju ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, t. y. jos dukra griuvo nuo laiptų ir grūdama nusitempė 12 metų mergaitė, kuriai lūžo kaukolės pamatas. Vyriškis prašė pinigų už mergaitės gydymą. Tuomet ji paskambino anūkei R. Ž.. R. Ž. toliau bendravo su minėtu gydytoju, surašė padiktuotą susitaikymo protokolą. Vyriškis pasakė, kad pinigų į jos kiemą ateis pasiimti T. K.. Po maždaug valandos į jos kiemą atėjo vyriškis, pasirašė protokole ir paėmęs 7000 Eur išėjo. 2017 m. liepos 25 d. jai vėl paskambino tas pats vyriškis ir paprašė prie telefono pakviesti anūkę. Suprato, kad skambina sukčiai, todėl prie telefono pakvietė anūkės vyrą V. Ž.. Bendraudamas telefonu su sukčiais, V. Ž. iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė pinigų paimti atvažiavusį vyriškį. Tai buvo ne tas pats vyriškis, kuriam ji atidavė pinigus 2017 m. liepos 24 d. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nukentėjusioji paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. jai į laidinį telefoną paskambino asmuo, prisistatęs gydytoju ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti jos dukra krisdama nuo laiptų sužalojo kitą mergaitę ir jos operacijai reikalingi pinigai. Tą dieną atvykusiam vaikinui atidavė turėtus pinigus. Kitą dieną, vėl paskambino tas pats asmuo ir pasakė, jog sužalotos mergaitės gydymui reikalinga daugiau pinigų, suprato, kad tai apgaulė, todėl iškvietė policiją, kuri atvažiavusį pasiimti pinigų vyriškį sulaikė. Pažymėtina, kad šias įvykio aplinkybes B. M. nurodė ir savo 2017 m. liepos 25 d. protokole – pareiškime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina liudytojų V. Ž. ir R. Ž. duoti parodymai. Liudytojas V. Ž. apklaustas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad 2017 m. liepos 24 d. iš sutuoktinės močiutės B. M. asmenys išviliojo 7000 Eur. Kitą dieną tie patys asmenys vėl skambino nukentėjusiajai, reikalavo papildomų pinigų, todėl B. M., supratusi, jog tai sukčiai, jam perdavė telefoną tolimesniam pokalbiui. Jis apsimetė B. M. vyru ir suorganizavo atvykstančio asmens sulaikymą. Tuo metu su juo bendravęs asmuo reikalavo 9000 Eur, kurie buvo reikalingi neva sužalotos mergaitės gydymui. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. Ž. apklausta apylinkės teisme paaiškino, kad 2017 m. liepos 24 d. močiutei B. M. paskambino asmuo, prisistatęs gydytoju ir paaiškino, jog močiutės dukra griuvo nuo laiptų ir nusitempė mergaitę, prašė pinigų gydymui. Tą kartą ji taip pat bendravo su minėtu asmeniu, patikėjo jo sukurta istorija ir atvykusiam pasiimti pinigų vyriškiui atidavė 7000 Eur. Kitą dieną paskambino tas pats asmuo, prašė daugiau pinigų. Su juo pokalbį tęsė jos vyras V. Ž., kuris suorganizavo pasalą ir atvykusį pasiimti pinigų vyrą sulaikė policijos pareigūnai. Tai buvo ne tas pats asmuo, kuriam perdavė 7000 Eur. Tokias pačias įvykio aplinkybes R. Ž. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje. Aplinkybę, jog V. Š. suprato savo atliekamus veiksmus ir siekė apgaulės būdu iš nukentėjusiosios gauti 9000 Eur patvirtina jo telefone užfiksuotas susirašinėjimas su abonentu „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, kad V. Š. nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) buvo liepta prisistatyti K. K., nešnekėti, skubėti, pasirašyti, kad pretenzijų neturi, ko vykdyti V. Š. neatsisakė. Be kita ko, iš susirašinėjimų taip pat matyti, kad apeliantas teikė tam asmeniui informaciją apie savo buvimo vietą. Šią aplinkybę patvirtinto ir liudytojai K. S. ir A. L.. K. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad likus maždaug 12 km iki (duomenys neskelbtini), suskambo V. Š. telefonas, kaip suprato iš pokalbio, skambinęs asmuo klausė kur V. Š. yra dabar ir kiek laiko liko iki (duomenys neskelbtini). V. Š. tam asmeniui atsakė, kad liko apie 10-12 km ir padėjo ragelį. A. L. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. sėdėjo automobilio gale ir ne vieną kartą kalbėjo telefonu. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, jo duotų parodymų, jog jis tiesiog važiavo paimti pinigų V. K. pažįstamo prašymu ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė, nepatvirtina ir S. G. duoti parodymai, kadangi jis nurodė, kad susiekęs su apeliantu prašė paimti pinigus iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio žmogaus, prisistatant ne savo vardu, kas vėlgi tik patvirtina, kad V. Š. suprato, kad vykdo apgaulę.

4612.

47Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymu visuma yra pakankama pripažinti, kad V. Š. padarė jam inkriminuotą, BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. įtvirtintą, nusikalstamą veiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas apeliantą kaltu, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pripažino pagrįstai.

48Dėl V. Š. paskirtos bausmės;

4913.

50BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

5114.

52Pirmosios instancijos teismas V. Š. už BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2015 m. lapkričio 13 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir V. Š. skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

5315.

54Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, daro išvada, jog apylinkės teismas teisingai ir tinkamai įvertino V. Š. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus BK 54 str. įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei parinko ir paskyrė apeliantui bausmę už minėtos nusikalstamos veikos padarymą, nustatė jos dydį. Jokių pažeidimų šią bausmę bendrinant su 2015 m. lapkričio 13 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantui paskirta bausme padaryta nebuvo. Tiek skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dėl to neteisingos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti nuosprendžio ir švelninti juo V. Š. paskirtą bausmę.

5516.

56Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. teistas 2 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nėra pagrindo manyti, kad jis nepavojingas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas jam neturi būti atidėtas vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis.

57Dėl civilinio ieškinio;

5817.

59Apeliaciniame skunde V. Š. nurodo, kad nukentėjusiajai B. M. nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Iš B. M. pareikšto civilinio ieškinio turinio nėra aišku, kuo pasireiškė jo veika dėl neturtinės žalos padarymo, neatskleistas neturtinės žalos jo veiksmais padarymo pagrindas leidžiantis spręsti dėl padarytos žalos dydžio.

6018.

61Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6219.

63Iš byloje esančio B. M. civilinio ieškinio matyti, kad juo buvo prašoma iš apelianto priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, t.y. iš V. Š. jai priteisė 500 Eur. Apeliantas yra teisus teigdamas, jog B. M. pareikštu ieškiniu prašydama jai atlyginti patirtą neturtinę žalą, nenurodė kuo pasireiškė ši žala, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tai nelaikytina pagrindu išvadai, jog nukentėjusioji jokių išgyvenimų nepatyrė ir neturtinė žala jai negali būti priteista. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad B. M. dėl apelianto jai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą ir nerimą, kadangi pateikta istorija, kurios pagrindu buvo siekiama iš jos gauti 9000 Eur sumą, buvo susijusi su jos dukra ir dėl jos veiksmų susižalojusia 12 metų mergaite, todėl priteisti jai neturtinę žalą buvo nuspręsta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia nukentėjusiajai priteista suma, ji laikytina adekvati ir proporcinga B. M. patirtiems dvasiniams išgyvenimams.

64Dėl BPK pažeidimų;

6520.

66V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo veiksmus apelianto argumentų kontekste, daro išvadą, kad apelianto skundo teiginiai bei bylos duomenys nepagrindžia fakto, kad V. Š. skundžiamą teismo nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais.

6721.

68Taip pat V. Š. kelia klausimą ir dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumo, kadangi liudytojas V. Ž., kuris yra nukentėjusiosios B. M. anūkės R. Ž. vyras dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate. Pažymi, kad visi byloje apklausti asmenys buvo apklausiami šiame policijos komisariate, nors siekiant objektyvaus tyrimo ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šie apelianto argumentai dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnų šališkumo atmetami. Pažymėtina, jog apeliantas yra teisus teigdamas, kad šiuo atveju ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šis procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2017 m. rugpjūčio 25 d. Iki šio pavedimo tam tikri procesiniai veiksmai buvo atlikti ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate. Vien tik tai, kad vėliau tyrimą atlikti buvo nuspręsta kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, nesudaro pagrindo abejoti prieš tai atliktų veiksmų teisėtumu ir jų metu gautus duomenis pripažinti netinkamais. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog V. Ž. dirba šiame komisariate nereiškia, jog šioje institucijoje dirbantys tyrėjai negalėjo atlikti jokių proceso veiksmų ir jie buvo šališki. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliekamas netinkamai, naudojant neleistinus būdus ar priemones, jų nepateikė ir apeliantas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Š., manydamas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą atlieka šališkai, galėjo dėl to reikšti nušalinimus, tačiau to nedarė.

6922.

70Apelianto pateiktame skunde nurodoma, kad teisėtais negali būti pripažinti jo pirmosios apklausos metu duoti parodymai, nes jis buvo sulaikytas nepasakius sulaikymo tikslo, o sulaikymą ir apklausą vykdė V. Ž. pavaldūs pareigūnai, prieš ji naudojant fizinį ir psichologinį smurtą. Be to, parodymai buvo gauti pažeidžiant jo teisę į gynybą, nes gynėjo atsisakymas nebuvo tinkamas, kadangi objektyviai gynėjo nebuvo.

7122.1.

72Kaip jau minėta, vien tik tai, kad V. Š. buvo sulaikytas ir apklausiamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame dirba liudytojas V. Ž., pareigūnų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atlikti procesiniai veiksmai neteisėti. Pažymėtina, kad po įvykusios apklausos apeliantas neteikė jokių skundų dėl jos metu patirto smurto ir psichologinio spaudimo, todėl tokie jo teiginiai laikytini deklaratyviais ir yra atmetami.

7322.2.

74BPK 52 str. 1 d. įtvirtina, kad įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, išskyrus BPK 433 str. numatytą atvejį. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Prieš gynėjo atsisakymą įtariamajam ar kaltinamajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti išaiškintos gynėjo atsisakymo pasekmės, įskaitant galimybę bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją. Atkreiptinas dėmesys, jog ši BPK nuostata nėra siejama su konkretaus gynėjo atsisakymu, todėl apelianto teiginiai, jog atsisakymas buvo netinkamas, nes nebuvo žinomas, galėsiantis jį ginti, gynėjas, atmetami. Apeliantui turėtų būti žinoma, jog visų pirma yra siekiama išsiaiškinti ar asmuo apskritai pageidauja turėti gynėją ir jei toks noras yra pareiškiamas, tuomet laukiama kol jo pasirinktas gynėjas atvyks arba sprendžiamas klausimas dėl gynėjo paskyrimo. Be to, byloje nėra duomenų, jog V. Š. buvo verčiamas atsisakyti gynėjo, jų nepateikė ir pats apeliantas. BPK 52 str. 1 d. nustatyti reikalavimai šiuo atveju pažeisti nebuvo.

7523.

76V. Š. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šiuo atveju V. Ž. išprovokavo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą, kadangi 2017 m. liepos 25 d. nukentėjusioji B. M. nebuvo suklaidinta, niekam neketino duoti jokių pinigų, nes dar 2017 m. liepos 24 d. suprato, kad buvo apgauta, kreipėsi į policiją.

7723.1.

78Pagal formuojamą teismų praktiką provokacija laikytinas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-895/2018).

7923.2.

80Teisėjų kolegija įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir pateiktą provokacijos sampratą konstatuoja, kad šiuo atveju V. Ž. veiksmai negali būti laikomi provokacija, kadangi jis nei apelianto, nei telefonu skambinusio nenustatyto asmens neskatino daryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje situacijoje, pats nenustatytas asmuo paskambino B. M. ir reikalavo 9000 Eur sumos, dėl kurios perdavimo V. Ž. tik susitarė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Š. su V. Ž. net nekontaktavo, t. y. dėl pinigų paėmimo tarėsi ne su juo, o su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Taigi, jokių veiksmų, kurie leistų teigti, jog V. Ž. primygtinai skatino nenustatytą asmenį ar apeliantą atvykti ir pasiimti minėtus pinigus byloje nėra. Be to, ir pats V. Š. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų provokacijos fakto buvimą. Vien tik tai, kad V. Ž. suprato, jog B. M. 2017 m. liepos 24 d. buvo apgauta ir tai buvo stengiamasi padaryti ir kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 25 d., bei dėl to kreipėsi į policiją, nėra laikoma provokacija. Įstatymas tokiu būdu ginti savo teises nedraudžia.

8124.

82Apeliaciniame skunde V. Š. nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pakeistas jam pareikštas kaltinimas. Jis buvo išplėstas ir pasunkintas, kadangi apylinkės teismas nurodė, kad jis bendrininkų grupėje veikė ne tik su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bet ir kitais asmenimis, nors jam pateiktame kaltinime buvo nurodoma, kas jis veikė bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir V. K..

8324.1.

84BPK 255 str. 2 d. įtvirtina, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal BP 256 str. 1 d. tais atvejais kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai teismas nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Pagal to paties straipsnio 3 d. nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.

8524.2.

86Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir V. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, tai, kad V. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog V. Š. veikė bendrininkų grupėje su V. K.. Buvo nurodyta, kad V. Š. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis.

8724.3.

88Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas, pakeisdamas V. Š. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, pažeidė jo teisę į gynybą, nėra. Pažymėtina, kad vien tik tai, kad buvo nurodyta, jog V. Š. veikė bendrininkų grupėje su tyrimo nenustatytais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės iš esmės buvo pakeistos, o jam pareikštas kaltinimas buvo išplėstas ir pasunkėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos apie tokį kaltinimo pakeitimą pranešti V. Š. bei duoti laiko jam pasirengti gynybai. V. Š. žinojo kuo buvo kaltinamas ir gynėsi nuo kaltinimo visa apimtimi, o vien tik tai, kad vietoje „nenustatyto asmens“, buvo įrašyta daugiskaita - „nenustatyti asmenys“, paties fakto, jog V. Š. veikė bendrininkų grupėje nekeičia, be to, sprendžiant dėl jo atsakomybės, neturi teisinės reikšmės tai, ar jis bendrininkų grupėje veikė su vienu nenustatytu asmeniu, ar su keliais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo atmetami.

8925.

90Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas. Byloje nėra duomenų, jog apeliantui ir kaltinimą palaikiusiam prokurorui buvo suteiktos nelygios teisės užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, pareikšti nuomonę sprendžiamais klausimais, dalyvauti įrodymų tyrime, teikti prašymus.

9126.

92V. Š. taip pat teigia, kad policijos pareigūnai jau 2017 m. liepos 24 d. turėjo patikimos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, buvo visi įstatyme numatyti pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jis turėjo būti pradėtas ir bet kokie veiksmai turėjo būti atliekami BPK nustatyta tvarka, kas atliekant 2017 m. liepos 25 d. tyrimo veiksmus nebuvo vykdoma. Šie apelianto skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. liepos 24 d. ir nusikalstamos veikos padarytos 2017 m. liepos 25 d. buvo pradėti atskiri ikiteisminiai tyrimai. Be to, jie buvo pradėti pagal 2017 m. liepos 25 d., B. M. pareiškimus, taigi pagrindo 2017 m. liepos 24 d. pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo, kadangi policijos pareigūnams apie galimai padarytą nusikalstamą veiką dar nebuvo žinoma.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

94Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d. V. Š. paskirta bausmė dalinio sudėjimo... 4. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017... 5. Iš V. Š. nukentėjusiosios B. M. naudai priteistas 500 Eur neturtinės žalos... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. 1.... 8. V. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais... 9. 2.... 10. V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos... 11. 2.1.... 12. Pažymi, kad iš byloje surinktų ir teisme įvertintų įrodymų aišku, kad... 13. 2.2.... 14. Apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios, liudytojų V. Ž. ir R. Ž.... 15. 2.3.... 16. Paaiškina, kad teisėtais negali būti pripažinti ir jo paties pirmosios... 17. 2.4.... 18. Policijos pareigūnai jau 2017 m. liepos 24 d. turėjo patikimos ir pakankamos... 19. 2.5.... 20. Pažymi, kad kadangi jis parodė, jog atvyko pas B. M. paimti pinigus sūnaus... 21. 2.6.... 22. Taip pat teigia, kad pas ji rastų žinučių turinys nerodo nusikalstamos... 23. 2.7.... 24. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pakeistas jam pareikštas... 25. 2.8.... 26. Nurodo, kad nukentėjusiajai iš jo nepagrįstai buvo priteistas neturtinės... 27. 3.... 28. Atsiliepimų į V. Š. apeliacinį skundą negauta.... 29. 4.... 30. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde... 31. 5.... 32. Apeliacinis skundas atmetamas.... 33. 6.... 34. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata,... 35. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.,... 36. 7.... 37. Pateiktu apeliaciniu skundu V. Š. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 22 str. 1... 38. 8.... 39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus,... 40. 9.... 41. BK 22 str. 1 d. įtvirtina, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką... 42. 10.... 43. V. Š. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos... 44. 11.... 45. Nagrinėjamu atveju V. Š. teiginius dėl jo nekaltumo paneigia byloje... 46. 12.... 47. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 48. Dėl V. Š. paskirtos bausmės;... 49. 13.... 50. BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai... 51. 14.... 52. Pirmosios instancijos teismas V. Š. už BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.... 53. 15.... 54. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 55. 16.... 56. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. teistas 2 kartus, naują nusikalstamą veiką... 57. Dėl civilinio ieškinio;... 58. 17.... 59. Apeliaciniame skunde V. Š. nurodo, kad nukentėjusiajai B. M. nepagrįstai... 60. 18.... 61. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.... 62. 19.... 63. Iš byloje esančio B. M. civilinio ieškinio matyti, kad juo buvo prašoma iš... 64. Dėl BPK pažeidimų;... 65. 20.... 66. V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 67. 21.... 68. Taip pat V. Š. kelia klausimą ir dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių... 69. 22.... 70. Apelianto pateiktame skunde nurodoma, kad teisėtais negali būti pripažinti... 71. 22.1.... 72. Kaip jau minėta, vien tik tai, kad V. Š. buvo sulaikytas ir apklausiamas... 73. 22.2.... 74. BPK 52 str. 1 d. įtvirtina, kad įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo... 75. 23.... 76. V. Š. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šiuo atveju V. Ž.... 77. 23.1.... 78. Pagal formuojamą teismų praktiką provokacija laikytinas spaudimas, aktyvus... 79. 23.2.... 80. Teisėjų kolegija įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir pateiktą... 81. 24.... 82. Apeliaciniame skunde V. Š. nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai... 83. 24.1.... 84. BPK 255 str. 2 d. įtvirtina, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl... 85. 24.2.... 86. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad BK 22 str.... 87. 24.3.... 88. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo... 89. 25.... 90. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant bylą pirmosios... 91. 26.... 92. V. Š. taip pat teigia, kad policijos pareigūnai jau 2017 m. liepos 24 d.... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 94. Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti....