Byla 2A-252-467/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Dalios Višinskienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant

3Gražinai Glavackaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui Andrej Žindul, atsakovui

4L. L.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovui L. L. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo - UAB „Bendruva“.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2007-05-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo L. L. 449,78 Lt skolos už patiektą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Bendruva“, vadovaudamasi 1999-02-01 su AB „Lietuvos energija“ filialu „Vilniaus elektros tinklai“ sudaryta sutartimi, vykdė mokesčių už suvartotą elektros energiją paskirstymo ir surinkimo iš bendrabučio tipo gyvenamųjų namų gyventojų funkciją, tame tarpe ir name ( - ). Nuo 2003-06-01 UAB „Bendruva“ nutraukė mokesčių už bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose suvartotą elektros energiją paskirstymą bei surinkimą iš minėtų namų gyventojų. Dėl to bendrabučio tipo gyvenamųjų namų gyventojai prarado galimybę atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Nors mokesčiai iš gyventojų nebuvo renkami, elektros energija buvo tiekiama ir toliau. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos išieškojimo iš UAB „Bendruva“, tačiau teismas konstatavo, kad pagal minėtą sutartį UAB „Bendruva“ privalo atsiskaityti su ieškovu už laikotarpį iki 2003-06-01, o nuo šios datos ieškovas turi rinkti mokesčius už elektros energiją tiesiogiai iš gyventojų. Dėl užsitęsusių teisminių ginčų ieškovas tik nuo 2004-04-01 pradėjo rinkti mokesčius iš bendrabučių savininkų ir nuomininkų už suvartotą elektros energiją. Susidarius tokiai situacijai nuo 2003-06-01 iki 2004-04-01 už namui tiekiamą elektros energiją įmokos iš gyventojų nebuvo renkamos. Atsakovas L. L. iki 2004-04-02 gyveno jam nuosavybės teise priklausiusiame bute ( - ), jo butui buvo tiekiama elektros energija, už kurią jis pilnai neatsiskaitė. Iš viso nurodytu laikotarpiu paskaičiuota 503,06 Lt skola. Kadangi UAB „Bendruva“ perskaičiavo L. L. mokesčius ir sumokėjo ieškovui 53,28 Lt, ieškovas prašo priteisti likusius 449,78 Lt.

8Atsakovas L. L. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog neatmeta tikimybės, kad galėjo susidaryti skirtumas tarp jo vykdytų atsiskaitymų už elektros energiją ir bendrai tiektos elektros energijos kainos, kadangi jis neatsiskaitė už laiptinių ir bendrų patalpų apšvietimą. Nesutinka padaręs ieškovui nuostolių, nes ieškovas elektros energiją namo, esančio ( - ), gyventojams, taip pat ir atsakovui, tiekė pagal 1999-02-01 sutartį su SP UAB „Bendruva“, kuri buvo nutraukta 2003-06-01. Tačiau atsakovo apie šios sutarties nutraukimą ir, kad ateityje už elektros energiją turėtų atsiskaityti kita tvarka, neinformavo nei UAB „Bendruva“, nei ieškovas. Todėl atsakovas manė, kad jo įsipareigojimai dėl nuosavybės teise priklausančio buto komunalinių paslaugų, taip pat ir elektros energijos, tiekimo tęsiasi su UAB „Bendruva“, su kuria jis ir toliau atsiskaitinėjo. Negaudamas iš UAB „Bendruva“ informacijos apie elektros energijos suvartotą kiekį, mokėdavo pagal bute įrengto poskaitiklio rodmenis. Už suvartotą elektros energiją bent dalinai yra sumokėjęs ir atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimus geranoriškai vykdė, nors nebuvo informuotas apie savo neveikimą ar netinkamą veikimą, su ieškiniu nesutinka.

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo L. L. ieškovui AB Rytų skirstomieji tinklai 449,78 Lt skolos už laikotarpį nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d., penkių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai pagal 1999-02-01 su UAB „Bendruva“ sudarytą elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutartį tiekė elektros energiją, o UAB „Bendruva“ – teikė duomenis apie suvartotą elektros energiją bei už ją atsiskaitė. Ši sutartis nuo 2003-06-01 yra nutraukta ir sutarties šalių sutartiniai santykiai nebesaisto. Rašytine forma sutartis dėl atsiskaitymo už elektros energiją ar kitas paslaugas ieškovo su atsakovu L. L. sudaryta nebuvo, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija, t.y. abiejų šalių valia (tiekti ir gauti elektros energiją) buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Teismas iš UAB „Bendruva“ pateikto mokesčio už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus apyvartos žiniaraščio (laikotarpis nuo 2000 m. gegužės iki 2007 m. liepos) nustatė, jog UAB „Bendruva“ žiniaraštyje kiekvieną mėnesį, be kitų mokesčių, nurodydavo ir elektros kainą, ši mokėjimo eilutė žiniaraščiuose liko nepanaikinta, tačiau nuo 2003 m. birželio mėn. pildoma nebuvo, mokesčiai už elektrą nenurodomi. Laikotarpiu nuo 2003-06-01 iki 2004-03-31 buto ( - ) savininkas buvo atsakovas L. L., pranešimus apie mokesčius jis gaudavo ir laiku apmokėdavo, tačiau žinojo ir apie skolą, netgi dalį mokesčių už elektrą sumokėjo, tačiau pats trejus metus nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kam ir kiek jis skolingas. Be to jis nesielgė kaip kiekvienas apdairus asmuo ir nepranešė namą administruojančiai įmonei apie tai, kad bute negyvena ir nenaudoja elektros. AB Rytų skirstomieji tinklai tiesiogiai iš buitinių vartotojų priiminėti įmokas pradėjo tik nuo 2004-04-01, t.y. jau po to, kai L. L. 2004-03-19 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į butą ( - ). Kadangi atsakovas L. L., įsigijęs patalpas ( - ) priėmė ieškovo tiekiamą elektros energiją, todėl privalėjo už ją atsiskaityti. Atsakovas sutarties nei su minėto gyvenamojo namo administratoriumi UAB „Bendruva“, nei su energijos tiekėju AB Rytų skirstomieji tinklai sudaręs nebuvo ir nepateikė įrodymų, kad už visą nurodytą laikotarpį (nuo 2003-06-01 iki 2004-03-31) yra atsiskaitęs su ieškovu kokiu nors kitokiu būdu, t.y. pagal skaitiklio ar kt. parodymus, todėl ieškovo pateiktas įmokų už sunaudotą elektros energiją paskaičiavimas, kuriuo nuo 2003-06-01 iki 2004-03-31 suvartota elektros energija paskirstyta pagal bendrą apskaitą, atsižvelgiant į atsakovo buto plotą, laikytinas pagrįstu. Todėl, nors įsiskolinimas susidarė dėl UAB „Bendruva“ ir AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ bylinėjimosi, o ne dėl to, kad atsakovas piktybiškai vengė vykdyti savo prievolę, tačiau atsakovas priėmė ieškovo tiekiamą elektros energiją, ja naudojosi ir privalo už ją atsiskaityti.

10Apeliaciniu skundu atsakovas L. L. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1999-11-11 buvo sudaryta „Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis“, kuri iš atsakovo pusės buvo tinkamai vykdoma. Tretysis asmuo UAB „Bendruva“ tvirtina, kad pranešimus apie tai, jog keičiasi apmokėjimo už elektros energiją taisyklės, buvo iškabinęs namo laiptinėje ir net siuntė į butą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Minėtoje sutartyje punkto, jog nenaudojant elektros, apie tai reikia pranešti namo administratoriui, nėra. Tai reikia padaryti tik pasikeitus buto gyventojų skaičiui, buto plotui arba gavus pranešimą dėl tarifų ir kainų už paslaugas pasikeitimo. Gyventojų skaičius atsakovo bute niekada nesikeitė. Tiesiog nebuvo vartojama elektros energija. Parduodamas butą atsakovas iš SP UAB „Bendruva“ pasiėmė 2004-03-16 pažymą, kurioje aiškiai parašyta, jog atsiskaityta už viską, išskyrus apšvietimą. Iš SP UAB „Bendruva“ teismui pateiktų atsakovo mokesčių perskaičiavimo matyti, kad galutinio atsiskaitymo dieną atsakovo permoka už visas paslaugas siekia 61 Lt. Iš SP UAB „Bendruva“ 2007-09-26 pažymos matyti, jog sumokėtus 53,28 Lt AB Rytų skirstomieji tinklai ir UAB „Bendruva“ 2003 - 2004 metų laikotarpiu siuntinėjo viena kitai, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad apie situaciją būtų tinkamai informuotas atsakovas. Šios pinigų sumos neįtraukimas į apskaičiuotą pradinę skolą 503,06 Lt ir tai, kad net nebuvo bandoma pranešti, jog nepriimamos įmokos už elektros energiją, rodo ieškovo aplaidumą arba nesąžiningumą. Ginčo skolos laikotarpiu (2003-06-01 iki 2004-04-01) ieškovas vienašališkai pakeitė galiojančios elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su SP UAB „Bendruva“ sąlygas, paskirstydamas atsakovui priklausantį elektros energijos kiekį, už kurį atsakovas turėjo apmokėti pagal LR ūkio ministro 200-11-03 įsakymu Nr.4-412 patvirtintą „Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką“, tačiau šalis neturi teisės vienasmeniškai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygų. Minėta metodika buvo patvirtinta tik 2003-11-03, o ginčo skolą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2003-06-01. Ieškovas aplaidžiai vykdė savo tiesioginę veiklą ir būdamas teisiniuose santykiuose su atsakovu kaip elektros vartotoju, pats nesilaikė vartojimo sutartims taikomų specialųjų reikalavimų ir sąlygų, pažeidė normas, numatančias energijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo bei nutraukimo sąlygas ir tvarką. Ginčo laikotarpiu niekas neadministravo elektros energijos apskaitos visame name, o atsakovas už butui ( - ) patiektą elektros energiją yra atsiskaitęs ir įvykdęs sutartinę prievolę.

11Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2003-06-01 UAB „Bendruva“, paskelbusi apie 1999-02-01 sutarties su AB Rytų skirstomieji tinklai nutraukimą, tuo pačiu atsisakė tarpininkauti gyventojams atsiskaitant už vartojamą elektros energiją. Nuo 2003-06-01 iki 2004-04-01 tretysis asmuo jau neberinko iš gyventojų įmokų už elektros energiją, o ieškovas dar nebuvo pradėjęs jų rinkti, nors elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas, gyventojai ja naudojosi, tačiau nemokėjo. Butų savininkams skirstant įmokas už suvartotą elektros energiją vadovaujamasi CK ketvirtoje knygoje įtvirtinta principine nuostata, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu. Vadovaujantis tuo pačiu principu parengti LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“, kuriais ir buvo vadovautasi apskaičiuojant suvartotos elektros energijos kiekį.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Bendruva“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad UAB „Bendruva“, remdamasi 1999-02-01 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartimi ir vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 1997-03-29 sprendimu Nr.553V iki 2003-05-31 skaičiavo ir rinko mokesčius už suvartotą energiją Vilniaus miesto bendrabučio tipo namuose. 1999-01-30 UAB „Bendruva“ ir buto ( - ) savininkė D. D. pasirašė elektros energijos apskaitos pagal poskaitiklį sutartį. L. L., tapęs šio buto savininku, naujos elektros energijos apskaitos pagal poskaitiklį sutarties su UAB „Bendruva“ nepasirašė, bet mokesčiai už suvartotą elektros energiją šiam butui buvo skaičiuojami pagal tvarką, numatytą sutartyje su ankstesne savininke, t.y. pagal poskaitiklio parodymus, pridedant 15 proc. už bendro naudojimosi patalpas.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovas - prašė atmesti.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo L. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai 1999 m. vasario 1 d. sudarė su UAB „Bendruva“ elektros energijos tiekimo-vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutartį (b.l. 17-18), kuria Vilniaus elektros tinklai įsipareigojo tiekti elektros energiją, o UAB „Bendruva“ – teikti duomenis apie suvartotą elektros energiją bei už ją atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartyje konstatavo, kad ši elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis nuo 2003 m. birželio 1 d. yra nutraukta. L. L. – buto ( - ) savininkas 2004 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į šį butą.

17Atsakovas L. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis (atsakovas) nebuvo sudaręs sutarties nei su energijos tiekėju AB Rytų skirstomieji tinklai, nei su gyvenamojo namo administratoriumi UAB „Bendruva“. Atsakovas remiasi su SP UAB „Bendruva“ 1999 m. lapkričio 22 d. sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartimi (b.l. 123), pagal kurią buto savininkas per buto ūkio organizaciją atsiskaito už teikiamas paslaugas: šaltą ir karštą vandenį, kanalizaciją, centrinį šildymą, dujas, elektros energiją ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo įrodymų apie sutarties tarp atsakovo ir UAB „Bendruva“ sudarymą. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikta 1999 m. lapkričio 22 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeičia, kadangi ši aplinkybė nebuvo vienintelė ir tuo labiau pagrindinė, lėmusi bylos rezultatą. Pirmosios instancijos teismo poziciją, kad atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai lėmė ne tai, kad UAB „Bendruva“ teigimu, atsakovas nebuvo su ja sudaręs jokios sutarties, bet atsakovo neveikimas, susijęs su apmokėjimu už bendro naudojimo patalpų apšvietimą.

18Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja UAB „Bendruva“ nesąžiningumą, nurodo, kad tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų, jog pranešimai apie tai, kad keičiasi apmokėjimo už elektros energiją taisyklės buvo iškabintos namo laiptinėje ir siųstos į butą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nors UAB „Bendruva“ nepateikė pranešimo kopijos, tačiau ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokie pranešimai nebuvo siunčiami.

19Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad gali būti skolingas už bendro naudojimo patalpų apšvietimą, tačiau pabrėžė paties ieškovo nepakankamą rūpestingumą ir nesąžiningumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai namo, esančio ( - ), gyventojams nuolat (nepertraukiamai) tiekė elektros energiją, taip pat ir atskovui L. L. priklausančiam butui, t.y. AB Rytų skirstomieji tinklai savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. To byloje niekas ir neginčijo. Tuo tarpu atsakovas pripažino, kad gali būti skolingas už bendro naudojimo patalpų apšvietimą. Nors, kaip teigia atsakovas, bute ( - ) negyveno ir elektros visiškai nenaudojo, tai neatleidžia jo nuo prievolės apmokėti jam tenkančią dalį už bendrųjų patalpų apšvietimą. CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta principinė nuostata, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovas L. L., net ir žinodamas, kad yra skolingas už apšvietimą, nevykdė įsipareigojimų ir skolos neapmokėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 31 d. nutartyje konstatavo, kad 1999 m. vasario 1 d. sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis tarp AB „Lietuvos energija“ filialo Vilniaus elektros tinklai ir UAB „Bendruva“ nuo 2003 m. birželio 1 d. yra nutraukta (b.l. 24-26). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Bendruva“ nuo 2003 m. birželio 1 d. neturėjo nei teisės, nei pareigos rinkti iš gyventojų (savininkų) mokesčių už suvartotą elektros energiją, o AB Rytų skirstomieji tinklai negalėjo reikalauti iš energijos vartotojų mokesčius mokėti tiesiogiai energijos tiekėjui, kol nebuvo priimtas galutinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. sausio 31 d. nutartis). Susidarius situacijai, jog nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. nebuvo renkami mokesčiai už suvartotą elektros energiją ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo laikotarpiu elektros energijos tiekimas nebuvo nutrauktas, atsakovo prievolė apmokėti susidariusią skolą neišnyko.

20Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas be skolos priteisti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pradinio ieškinio suma – 503,06 Lt, apėmė 449,78 Lt sumą, todėl palūkanas skaičiuoti tik nuo tos dienos, kai sumažėjo ieškinio suma, nėra pagrindo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas nenumato kitokios termino pradžios metinėms palūkanoms priteisti, nei skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

21Kartotiniai atsakovo argumentai dėl tariamo ieškovo aplaidumo ar nesąžiningumo, o būtent: kad ieškovas nepateikė tam tikrų įrodymų, neturi įtakos, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kadangi pats atsakovas nepateikė jokių kitų pagrįstų argumentų ar įrodymų, išskyrus dėl 53,28 Lt sumokėjimo.

22Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo skolos laikotarpiu (2003-06-01 – 2004-04-01) ieškovas vienašališkai pakeitė galiojančios elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 1999-02-01 su SP UAB „Bendruva“ sąlygas. Klausimo dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo atsakovas nekėlė pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimo galimybę apeliacinės instancijos teisme. Normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą, analizė suponuoja išvadą, kad apeliacinio proceso paskirtis nėra naujų faktinių aplinkybių tyrimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme nustatytas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus. Šis atsakovo argumentas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nepaneigia fakto, kad atsakovas yra skolingas ieškovui už patiektą elektros energiją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas privalo atsiskaityti už jo butui patiektą elektros energiją. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas neįrodė, kad visiškai atsiskaitė už patiektą elektros energiją, tuo tarpu, bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 449,78 Lt.

23Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi šių nuostatų ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Višinskienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant... 3. Gražinai Glavackaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui Andrej... 4. L. L.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2007-05-15 kreipėsi į teismą su... 8. Atsakovas L. L. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas L. L. prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas AB Rytų skirstomieji... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Bendruva“ prašo... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus... 17. Atsakovas L. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja UAB „Bendruva“ nesąžiningumą,... 19. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad gali būti skolingas už... 20. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas be skolos... 21. Kartotiniai atsakovo argumentai dėl tariamo ieškovo aplaidumo ar... 22. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo skolos laikotarpiu... 23. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti...