Byla 2A-1591-163/2012
Dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. K., M. K., A. K., A. K., VĮ „Klaipėdos butai“, išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti kartu su šeimos nariais nuomojamą gyvenamąją patalpą, adresu Taikos pr. 10-20, Klaipėda bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996-10-10 Klaipėdos miesto valdybos sprendimo Nr. 455 pagrindu jai buvo leista susikeisti gyvenamosiomis patalpomis su broliu, 1996-10-14 Klaipėdos miesto tarybos valdyba išdavė gyvenamosios patalpos orderį Nr. 007191, kuriuo ji įgijo teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje ( - ), todėl ji su šeima apsigyveno dviejų kambarių, 41,25 kv. m bendrojo ploto gyvenamosiose patalpose, adresu ( - ). 2004-09-27 ieškovė ir atsakovas pasirašė neterminuotą gyvenamosios patalpos, adresu ( - ) nuomos sutartį. 2009-10-28 gavo raštą, kad jai leidžiama persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, adresu ( - ), todėl 2009-10-30 nuomos sutartį nutraukė ir nuo 2009-11-09 kartu su savo šeimos nariais pradėjo gyventi bute, adresu ( - ). Mano, kad įrašius 1992-03-21 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 52, gyvenamąjį namą, adresu ( - ), į neprivatizuojamų gyvenamųjų namų sąrašą kaip avarinį, ji įgijo teisę privatizuoti jai suteiktas gyvenamąsias patalpas adresu ( - ).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-11 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001-01-01, todėl naikinamasis įstatymo galiojimo terminas negali būti pratęstas ar atnaujintas, tačiau teisės įgytos šio įstatymo galiojimo metu gali būti įgyvendinamos, jei jos nebuvo realizuotos dėl tam tikrų priežasčių laiku. Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu nenustatyta, kad ieškovė nustatyta tvarka ir terminais būtų išreiškusi savo valią privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl laikytina, kad ji neįgijo subjektinės teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti pagal BPĮ nuomojamą butą, be to šis būstas suteiktas 2009 metais, nenurodant jo suteikimo pagrindo, todėl nėra galimybės jo vertinti kaip tinkamo privatizavimo objekto. Teismas konstatavo, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka, forma ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, neišreiškė savo valios įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, todėl, neįgijus subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, negalimas tolesnis teisės realizavimas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

4Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Nurodo, kad ieškinio netenkinimo pagrindu tapo tai, kad ieškovė nustatytu laiku neišreiškė valios privatizuoti nuomojamas patalpas. Mano, kad toks atsisakymo tenkinti ieškinį motyvas nepagrįstas. Nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nesigilino į ieškinyje išdėstytą ieškovės nuostatą, jog patalpos ( - ), buvo jai suteiktos dėl negalimumo eksploatuoti gyvenamąjį namą adresu ( - ). Teigia, kad priešingai, nei nustatyta skundžiamame sprendime, ieškovė nustatyta tvarka bei terminais žodžiu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovą su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu ji gali pateikti prašymą dėl leidimo privatizuoti patalpas adresu ( - ), tačiau atsakovės atstovai nuroė, kad vietoje tokio pareiškimo ar prašymo pateikimo ieškovei bus suteiktos kitos patalpos nuomos pagrindais. Teigia, kad teismui buvo nurodyta aplinkybė, jog ji nepasinaudojo teise į patalpų privatizavimą dėl teisinių žinių stokos bei dėl netinkamo atsakovės atstovų informavimo, kadangi nurodytos aplinkybės apskritai nebuvo tiriamos teisminio nagrinėjimo metu, o teismas sprendime dėl to nepasisako, teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes teismas neištyrė visų aplinkybių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nepaneigė to fakto, kad gyvenamasis namas ( - ), buvo pripažintas avariniu. Teigia, kad pirmosios inastancijos teismas ieškovės argumentus laikė abstrakčiais ir neatsižvelgė į tai, jog atsakovės darbuotojai neatliko veiksmų, kurie užtikrintų ieškovės teises vykdant privatizavimą. Mano, kad atitinka Butų privatizavimo įstatymo nustatytas sąlygas ir kad skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos minėto įstatymo galiojimo metu jos įgytos subjektinės teisės.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų ( - ), privatizavimo. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįgijo subjektinės teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti 2009 metais suteikto butą.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Ši byla nagrinėjama ieškovės A. K. apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

9Dėl faktinių bylos aplinkybių.

10Klaipėdos miesto Tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52 buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ) priskiriamas prie neprivatizuotinų namų. Klaipėdos miesto valdyba 1996-10-10 sprendimu Nr. 455 leido keistis butais A. K., gyvenusiai ( - ) su G. D., gyvenusiu ( - ). 1996-10-17 tarp minėtų asmenų buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta mainų sutartis. Klaipėdos miesto valdyba 1996-10-14 A. K. išdavė orderį Nr. 007191, suteikiantį teisę jai apsigyventi savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, adresu ( - ). Kadangi namas, esantis ( - ) buvo pripažintas avariniu, 2009-10-30 A. K. buvo perkelta į butą, esantį ( - ), su ja pasirašyta šio buto nuomos sutartis. 2010-03-03 A. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašydama leisti jai privatizuoti butą, esantį ( - ) lengvatinėmis sąlygomis. Jos prašymas nebuvo patenkintas.

111991 metais sprendžiant valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo klausimus, buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuris yra disponavimo valstybiniu turtu aktas ir kuriuo valstybė išsprendė valstybinio ir visuomeninio turto įsigijimo asmeninei nuosavybei tvarką. Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė; ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Būtent Butų privatizavimo įstatymo pagrindu buvo derinami ir ginami asmenų, gyvenusių valstybinėse gyvenamosiose patalpose, interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Asmenys, turėję teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, galėjo tai padaryti galiojant šiam įstatymui, tačiau valstybė, suteikusi asmenims teisę privatizuoti valstybinį turtą atitinkamo teisės akto pagrindu, turėjo ginti ir tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, interesus, t. y. asmenų, negalėjusių tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti visuomenines gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

12Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. K. bute, esančiame ( - ) apsigyveno 1996-10-14. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Jeigu butas, kuriame apsigyveno A. K. nebūtų avarinis ir nebūtų Klaipėdos savivaldybės Tarybos sprendimu įtrauktas į neprivatizuojamų namų sąrašą, ieškovė galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją dėl leidimo paduoti pareiškimą gyvenamosioms patalpoms privatizuoti ir jas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo suteiktą jai teisę, t. y. lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn suteiktas gyvenamąsias patalpas. Tačiau pripažinus namą avariniu ir 1992 metais įtraukus į neprivatizuojamų namų sąrašą, ieškovė ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti. Dėl ne nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių ieškovė iškeldinta iš avarinio namo ir jai gyvenamoji patalpa suteikta pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas numato atvejus, kada gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kokias iš esmės jiems suteikė dabar negaliojantis Butų privatizavimo įstatymas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog lengvatinėmis sąlygomis privatizuojamos savivaldybės patalpos, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šio įstatymo pagrindu ieškovė turi teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti dabar nuomojamą gyvenamąją patalpą, negaliojant Butų privatizavimo įstatymui, nes ji yra iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, kurių nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą dėl to, kad pastatas buvo avarinis ir įtrauktas į neprivatizuojamų pastatų sąrašą.

13Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo sąlygas, kurioms esant galima privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė nurodyta tvarka ir terminais nebuvo išreiškusi savo valios privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl ji neįgijo subjektinės teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti šiuo metu nuomojamą butą. Nagrinėjamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo tvarka ir terminais negalėjo išreikšti savo valios privatizuoti butą, esantį ( - ), nes šis namas buvo pripažintas avariniu ir 1992 metais įtrauktas į neprivatizuojamų namų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad terminai išreikšti valią sukurti privatizavimo teisinius santykius netaikomi tiems nuomininkams, kurie nori privatizuoti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas, nes jie buvo iškeldinti iš ankstesnių gyvenamųjų patalpų jas paėmus visuomenės poreikiams, įrašius į griaunamų namų sąrašus ar iškeldinus iš avarinių pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2007).

14Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nurodo, kad 2009 metais ieškovei būstas suteiktas nenurodant jo suteikimo pagrindo, todėl nėra galimybės jo vertinti kaip tinkamo privatizavimo objekto. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis ( - ), kurio 5 bute pagal 1996-10-14 orderį apsigyveno ieškovė, buvo avarinis, įtrauktas į neprivatizuojamų pastatų sąrašą ir, kad ieškovei butas adresu ( - ) buvo suteiktas iškeldinus ją su šeima iš avarinio namo. Tai patvirtina šalių paaiškinimai ir byloje surinkti įrodymai (UAB „Marių valdos“ pažyma, Klaipėdos miesto Tarybos 1992-03-31 sprendimas), todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad butas Taikos per. 10-20 į kurį ieškovė su šeima buvo įkeldinta iš avarinio namo, nebuvo tinkamas privatizavimo objektas.

15Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodo, kad ieškovės vyras A. K., būdamas pilnametis dalyvavo tėvui V. K. 1992-02-22 privatizuojant pagal Butų privatizavimo įstatymą butą ( - ), kurio ½ dalis nuo 2010-12-08 nuosavybės teise priklauso ieškovės sutuoktiniui, todėl jie negali būti tinkami subjektai privatizuoti nuomojamas patalpas. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių savo sprendime nepasisakė. Ieškovė ir jos sutuoktinis neigia pastarojo dalyvavimą privatizavime. Iš nagrinėjamojoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad butą esantį ( - ) privatizavo ieškovės sutuoktinio tėvas V. K.. Tai, kad nuo A. K. nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 4 000 rub. vienkartinėm išmokom, dar nepatvirtina fakto, kad jis dalyvavo privatizuojant butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nuosavybės teises į ½ minėto buto jis įgijo pagal 2010-11-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir tai patvirtina, kad buto privatizavime A. K. nedalyvavo.

16Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkamas privatizavimo subjektas, tačiau Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu negalėjo privatizuoti buto, esančio ( - ), nes gyvenamasis namas buvo pripažintas avariniu ir Klaipėdos miesto Tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52 įtrauktas į neprivatizuojamų namų sąrašą; savivaldybei laiku neįvykdžius pareigos suteikti iškeldinamajai gyventojai kitą gyvenamąją patalpą, ši ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jai Butų privatizavimo įstatyme suteiktos teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamą butą; ši ieškovės įgyta teisė gali būti ginama teismo tvarka, pripažįstant ieškovei teisę privatizuoti jo nuomojamą butą, remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

17Esant išdėstytiems motyvams teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

18CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas pilnai. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 400 Lt. sumokėto žyminio mokesčio (po 200 lt. paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą) ir 400 Lt. turėtas išlaidas už teisinę pagalbą bei procesinių dokumentų paruošimą teismui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai ir vadovaujantis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, ieškovei iš atsakovės priteistina 800,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

21Pripažinti ieškovės A. K. teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jos, kartu su šeimos nariais, nuomojamas gyvenamąsias patalpas adresu ( - ).

22Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovei A. K. 800 (aštuonis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti teisę... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-11 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. K. apeliacinio skundo ribose.... 9. Dėl faktinių bylos aplinkybių.... 10. Klaipėdos miesto Tarybos 1992-03-31 sprendimu Nr. 52 buvo nustatyta, kad... 11. 1991 metais sprendžiant valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo... 12. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. K. bute, esančiame ( - )... 13. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo... 14. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nurodo, kad 2009 metais... 15. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tiek atsiliepime į... 16. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 17. Esant išdėstytiems motyvams teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 18. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą... 21. Pripažinti ieškovės A. K. teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jos,... 22. Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos...