Byla 2A-325-123/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybei, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), sodo bendrijoje „Šyša“ ir įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti šio pastato teisinę registraciją. Nurodo, kad 1988-07-21 Šilutės rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 115 sodo bendrijoje jam buvo suteiktas žemės sklypas ir pagal pateiktą individualų projektą išduotas statybos leidimas sodo namelio statybai šiame sklype. Sodo namelio statybą baigė 1990 m. spalio mėnesį, jo neįregistravo, nes nebuvo sutvarkęs žemės dokumentų. Vėliau to padaryti negalėjo, nes dingo dokumentai. Sodo pastatas niekam nepriklauso, pareiškėjas jį valdo sąžiningai, nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų ir šis statinys nepriklauso valstybei ar savivaldybei, daiktinės teisės į jį niekam neįregistruotos.

52010-09-09 patikslintu pareiškimu prašo pakeisti reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtą sodo namelį pastatė nepažeisdamas tuo metu galiojančių įstatymų, reglamentuojančių statybas. Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-09-14 nutartimi pareiškimą priimti atsisakė.

6Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-09-16 sprendimu pareiškimą atmetė. Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į statinius kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Pareiškėjas sodo namelį pastatė, tai yra pagamino naują daiktą ir jam reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ne nuosavybės nustatymui, o teisinei registracijai atlikti. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti.

7Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-16 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, faktą, todėl įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui turėjo būti taikomos, nes daiktas sukurtas tuo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, nes joje kalbama apie pradėto valdyti statinio neišlikimą ir naujo pastatymą jo vietoje, prieštaraujant statybą reglamentuojantiems teisės aktams.

8Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą ir įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti šio pastato teisinę registraciją.

11CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 str. 2 d.).

12Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įgyjamosios senaties institutą, nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; Teismų praktika 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.).

13Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad 1989-07-12 pareiškėjui buvo išduotas statybos leidimas sodo namelio statybai žemės sklype, kuris jam buvo suteiktas naudotis 1988-07-21 Šilutės rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimu (b. l. 15, 19, 44). 1990 m. baigęs statybą pareiškėjas sodo namelio neįregistravo viešame registre, nes, kaip nurodo, dar nebuvo sutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentai, o vėliau dokumentai dingo. Pareiškėjas 1992-12-10 įgijo nuosavybės teises į 0,06 ha žemės sklypą, esantį, esantį SB „Šyša“, ir 1993-08-24 VĮ Registrų centre įregistravo nuosavybės teises į jį (b. l. 18). Sodo namelio statybos projektas šiuo metu nėra išlikęs (b. l. 44). Pareiškėjui išaiškintina, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006).

14Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis nuosavybės teisę į pastatą įgijo CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatytu įgyjamosios senaties pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, pastatęs statinį, nuosavybės teisę į šį turtą įgijo kitu CK 4.47 straipsnio 1 punkte numatytu pirminiu būdu – sukurdamas naują daiktą. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčija pareiškėjo nuosavybės teisės į jo nurodytą statinį. Kadangi pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytą statinį vienu CK 4.47 straipsnyje nustatytu pagrindu – jį sukurdamas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas (CK 4.47 str. 1 p., 4.68 str. 1 d.).

15Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nurodytoje byloje teismas nagrinėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi taikymo atvejus, kurie yra sprendžiami ir nagrinėjamoje byloje.

16Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą nustatyti nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai