Byla 2-512-877/2018
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. K., R. D

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, Vilmai Mikelionienei, Ievai Valatkevičiūtei, dalyvaujant atsakovui A. C., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovams Ž. K. ir A. C. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. K., R. D..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė 2016 m. gruodžio 27 d. ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų Ž. K. ir R. S. 3 875,46 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 3-4). 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovė ieškinio atsakovui R. S. atsisakė, jis buvo pakeistas nauju atsakovu A. C. (II t. b. l. 30).
    1. ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. Kaune, Juozapavičiaus g., dėl Ž. K., vairavusio R. S. priklausančią transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės: „VW Touran“, valst. Nr. ( - ), ir „Opel Tigra“, valst. Nr. ( - ) bei sužalota asmens sveikata. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovės vardu atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau — TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama: 1652,07 Eur dėl „VW Touran“, valst. Nr. ( - ), sugadinimo; 670,10 Eur dėl „Opel Tigra“, valst. Nr. ( - ) sugadinimo: 1 553,29 Eur dėl Ritos O. V. sveikatos sužalojimo, iš viso 3 875,46 Eur. Ieškovė, vykdydama minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo akcinei bendrovei „Lietuvos Draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas, iš viso 3 875,46 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – Ž. K.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – R. S.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi ieškovei 3 875,46 Eur.
    2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Prašė R. S. pašalinti iš bylos, o bendraatsakoviu įtraukti A. C..
    3. 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovė ieškinio atsakovui R. S. atsisakė (II t. b. l. 30).
  2. Atsakovas R. S. 2017 m. balandžio 14 d. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti, pakeisti bendraatsakovį tinkamu, bendraatsakoviu patraukiant A. C.. Nurodė, kad eismo įvykiu metu transporto priemonė „Audi 80“ atsakovui nepriklausė, ji buvo parduota A. C.. Teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį 2013 m. iš R. B. nusipirko trumpam laikui, turėjo automobilį su vairu dešinėje pusėje, su kuriuo bijojo važinėti Lietuvoje. Vėliau (2015 m. rugpjūčio mėn.) automobilį „Audi 80“ pardavė automobilį A. C., sudarė žodinį susitarimą. A. C. gerai pažįsta, susitarė draugiškai, juo pasitikėjo. Automobilį pardavė už 1 300 Lt. Vėliau sužinojo, kad A. C. pardavė automobilį, surašė pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu, perdavė A. C., tačiau jis pirkimo-pardavimo sutarčių negrąžino. Automobilio savo vardu neregistravo, buvo tik sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad automobilis jam buvo nereikalingas.
  3. Atsakovas A. C. 2017 m. rugsėjo 26 d. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti, pakeisti netinkamą bendraatsakovį tinkamu, t. y. patraukiant bendraatsakoviu A. K. ir iš bendraatsakovų Ž. K. ir A. K. priteisti ieškovo prašomus nuostolius. Atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, nes transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), kurią eismo įvykio metu (2015 m. rugsėjo 15 d. A. Juozapavičiaus g., Kaune) vairavo Ž. K., A. C. nuosavybės teise jau nepriklausė, maždaug 2015 m. balandžio mėnesį A. C. minėtą automobilį pardavė savo kaimynui A. K., gyvenančiam ( - ). Vėlesni sandoriai susiję su minėtu automobiliu jam nėra žinomi. Esant šioms aplinkybėms A. C. neturėjo pareigos sudaryti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nurodo, kad vairuotojas, Ž. K., sukėlęs eismo įvykį privalėjo informuoti, kad A. C. nėra automobilio „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), teisėtas valdytojas. Dėl šių priežasčių mano, kad A. C. nėra tinkama šalis šioje civilinėje byloje, t.y. ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sugedo jo automobilis, tada iš pažįstamo R. S. nusipirko automobilį važinėjimui į darbą. Automobilio savo vardu neregistravo, draudė savo vardu. Kai automobilį pardavė, draudimo sutartį nutraukė. Automobilį pardavė kaimynui A. K., gyvenančiam ( - ) už 115 Eur, sudarė žodinę sutartį. Automobilį pardavė apie 2 mėnesius iki eismo įvykio.
  4. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad tarpininkavo R. D. automobilį nusiperkant iš A. C.. A. C. pasakė, kad nuimti nuo įskaitos (išregistruoti) automobilio negalima, nurodė „sėsk ir važiuok“. Paaiškino, kad savininkas Lazdijuose, savininko nėra, perrašyti negalima. Automobilį R. D. pasiėmė iš A. C. kiemo po savaitės. Pinigus A. K. paėmė iš R. D. ir perdavė A. C.. Vėliau automobilį pardavė savo pažįstamam R. D.. Jis sakė, kad pavažinės, kol galios techninė apžiūra ir vėliau parduos į metalo laužą.
  5. Liudytoja M. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su A. C. gyvena kartu 19 metų. Trečiasis asmuo A. K. yra liudytojos kaimynas. Automobilį, kuriuo vyras važinėjo, sugalvojo atiduoti į metalo laužą, tačiau kaimynas pasakė, kad šį automobilį paims. Pinigus už automobilį perdavė A. K., kas vėliau nutiko su automobiliu, liudytoja nežino.
  6. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas A. C. yra jos patėvis, trečiąjį asmenį žino tik tiek, jog kartais ateidavo pas patėvį. Matė, kaip A. atnešė pinigus už automobilį, tačiau tiksliai neprisimena, kada automobilį pasiėmė A. K., matė automobilį stovintį prie A. K. namų.
  7. Atsakovas Ž. K. bei trečiasis asmuo R. D. atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, procesiniai dokumentai šiems asmenims buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.
Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., Kaune, Juozapavičiaus g., dėl transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), vairavusio Ž. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės „VW Touran“, valst. Nr. ( - )“ ir „Opel Tigra“, vaslt. Nr. ( - ) bei sužalota asmens sveikata (1 t. b. l. 6-7). Nustatyta, kad transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ pagal šiame eismo įvykyje nukentėjusiųjų asmenų pretenzijas, 2015-12-30 metais išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1 553,29 Eur žalos atlyginimą (1 t. b. l. 87), o 2016-01-11 ir 2016-01-13 išmokėjo nukentėjusiems asmenims atitinkamai 670,10 Eur ir 1 652,07 Eur žalos atlyginimą (1 t. b. l. 33). Ieškovas, vadovaudamasis paslaugų teikimo sutarties Nr.1 2.1.3. p., 2016-04-05 išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ žalos atlyginimą (1 t. b. l. 34,88). Žalos dydis susideda iš 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 8,03 Eur atlyginimo už medikamentus, 0,70 Eur už autobuso bilietą, 544,56 Eur negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu (1 t. b. l. 59-86), ir 2 322,17 Eur išlaidų automobilio remonto darbams bei keičiamoms dalims, šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (1 t. b. l. 17-57).
  2. Sumokėtą sumą ieškovė regreso tvarka TPVCAPDĮ 4 str., 23 str. pagrindu prašo priteisti iš atsakovų, kadangi transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), kuria buvo padaryta žala, eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė A. C., tačiau ja naudojosi ir eismo įvykį sukėlė Ž. K.. Nei transporto priemonės savininkas A. C., nei naudotojas Ž. K. nebuvo apdraudę transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2016-04-12 ir 2016-06-02 ieškovė pretenzijomis 3 875,46 Eur sumai kreipėsi į atsakovus (1 t. b. l. 89-92), tačiau žala nebuvo atlyginta.

5Dėl transporto priemonės valdytojo eismo įvykio dieną

  1. Byloje kilo ginčas, kas eismo įvykio 2015 m. rugsėjo 15 d. dieną buvo teisėtu transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) ir privalo atsakyti pagal ieškovo ieškinį. Ieškinys yra pareikštas A. C., kuris transporto priemonę įsigijo iš VĮ Regitra įregistruoto transporto priemonės savininku R. S.. A. C. teigia automobilį pardavęs A. K., o pastarasis nurodo, kad jis tik tarpininkavo A. C. parduodant automobilį R. D..
  2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal civilinio kodekso 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys turi būti rašytinės formos. Teismas pažymi, kad šis motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimas įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1851 pagrindu.
  3. Šiuo atveju A. C. nurodė, kad jis pardavė automobilį apytiksliai 2015 m. balandžio mėnesį, nes 2015 m. balandžio 23 d. įsigijo kitą automobilį. A. K. nurodė, kad jis tarpininkavo R. D. perduodant A. C. 115 Eur sumą už ginčo automobilį, tačiau tikslių žodinių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo datų nurodyti negali, bet ieškovas iš trečiojo asmens priekabą įsigijo apie 2012 m. Kasacinis teismas buvo išaiškinęs, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų CK nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis) (byloje vadovaujamasi ginčui aktualių 2012 m. galiojusių teisės aktų aiškinimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, šiuo atveju transporto priemonės sutartis galėjo būti sudaryti žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nupirktą daiktą pirkėjui atsiranda nuo jo įgijimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis).
  5. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014).
  6. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs šalių bei liudytojų nurodytas ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad faktinis transporto priemonės „Audi 80“ savininkas (valdytojas) 2015 m. rugsėjo 15 d. nėra nustatytas. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), yra registruota R. S. vardu, tačiau atsakovas A. C. pripažino faktą, jog šią transporto priemonę iš R. S. jis nusipirko (CPK 187 str.). Aplinkybę, kad automobilį vėliau pardavė A. K., grindžia savo paties paaiškinimais, liudytojų M. A. bei L. S. parodymais. Tai, kad A. C. 2015 m. rugsėjo 15 d. jau nebuvo transporto priemonės valdytoju, nes ją pardavė, patvirtina ir trečiojo asmens A. K. paaiškinimai, kad jis susitarė su atsakovu dėl automobilio pirkimo, atsakovui perdavė 115 Eur sumą už automobilį. A. K. paaiškinimai, kad automobilį pirko ne jis, o R. D., jis tik susitarė dėl pardavimo, perdavė atsakovui 115 Eur, kuriuos buvo gavęs iš R. D., o automobilį iš A. C. kiemo paėmė pirkėjas R. D. yra išsamūs, nuoseklūs bei logiški. Nei A. C., nei liudytojos nematė, kas paėmė automobilį iš kiemo, nematė, kad A. K. automobiliu naudotųsi, tačiau matė, kad ginčo automobiliu pas A. K. po sandorio sudarymo atvykdavo kitas asmuo. Tai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad automobilį A. C. pardavė ne A. K., o R. D.. Be to, A. K. paaiškinimais, R. D. prieš eismo įvykį automobilį taip pat pardavė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. A. C. nebuvo transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), valdytoju, todėl nėra tinkamu atsakovu pagal ieškovės ieškinį.
Dėl žalos atlyginimo
  1. Padarytą asmeniui ar turtui žalą turi atlyginti ją padaręs ar už ją atsakingas asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.245, 6.256, 6.263 straipsniai). Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis). Eismo įvykio metu tretiesiems asmenims ir jų turtui padarytos žalos atlyginimo pagrindus reglamentuojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau TPVCAPDĮ) numato, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o eismo įvykio metu padarytą žalą, jeigu kaltininkas arba už žalos padarymą atsakingas transporto priemonės savininkas nebuvo apsidraudęs šio įstatymo nustatytu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, o ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato naudos gavėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
  2. Šiuo atveju atsakovo ir reikalavimą iš žalą patyrusio asmens perėmusio ieškovo sutartiniai santykiai nesiejo, todėl turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp tų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala, iš kurių kaltė yra preziumuojama, nustačius skolininko veiksmų neteisėtumą (CK 6.245-6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.
  3. .Transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio A.Juozapavičiaus pr., Kaune, 2015 m. rugsėjo 15 d. dieną nebuvo apdrausta. Dėl šio eismo įvykio atsirado žala- buvo apgadintos transporto priemonės VW TOURAN, valst. Nr. ( - ) ir OPEL TIGRA, valst. Nr. ( - ) bei sužalota Rita O. V.. Žala padaryta dėl automobilį „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) vairavusio Ž. K. neteisėtų veiksmų – Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Taigi, šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovo Ž. K. civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245-6.249, 6.263, 6.270 straipsniai, CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas 185, 187 straipsniai). Minėto eismo įvykio metu patirtą žalą atlygino ieškovas, todėl eismo įvykio kaltininkui Ž. K., vairavusiam neapdraustą privalomuoju draudimu transporto priemonę, atsirado prievolė kompensuoti šiuos nuostolius ieškovui (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis).
  4. Ieškovas atlygino kito asmens eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiems asmenims išmokėdamas 3 875,46 Eur draudimo išmoką, todėl įvykdęs už atsakovą Ž. K. prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti jos atlyginimo iš atsakovo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnis).
  5. Ginčo dėl žalos dydžio byloje nekilo.
  6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas įrodymais, teisėtas, todėl tenkintinas iš dalies – iš atsakovo Ž. K. priteistina ieškovui 3 875,46 Eur nuostoliams atlyginti regreso teise, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (nuo 3 875,46 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (TPVCAPDĮ 4 str., 10 str., 17 str., 23 str., 41 str., CK 6.249 str., 6.263str., 6.270 str., 6.280 str., 6.38 str. 6.210 str., CPK 178 str.). Atsakovo A. C. atžvilgiu ieškinys atmestinas.
  7. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas. Visa ieškovės reikalauta suma priteista iš atsakovo Ž. K.. Todėl 227,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 116 Eur žyminis mokestis ir 19 Eur ieškovo atstovo kelionės į teismo posėdį išlaidas ir 92,72 Eur išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priteistinos ieškovui iš atsakovo Ž. K. (1 t., b. l. 94, 2 t., b. l. 25-29).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovas A. C. prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 500 Eur už konsultavimą bei procesinių dokumentų parengimą. Prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovas prašo priteisti 500 Eur sumą civilinėje byloje suteiktas paslaugas: atsiliepimo į pareikštą ieškinį parengimą, konsultavimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas maksimalus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už atsiliepimą į ieškinį yra 2,5 (t. y. 2,5 x 817,6 Eur x 80 proc.=1 635,20 Eur), taigi, bendras maksimalus advokato padėjėjos užmokesčio dydis, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis galėtų sudaryti apie 1 600 Eur, tačiau už visas atsakovo atstovės suteiktas paslaugas atsakovas prašo priteisti apytiksliai trečdalį minėto maksimalaus atlyginimo. Prašoma priteisti suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas analizuojant teismų praktiką, rengiant atsiliepimą ir atstovaujant atsakovą teisme. Ieškovės ieškinį atsakovui A. C. atmetus, bei nustačius, kad atsakovas Ž. K. ieškovei ir teismui nepranešė, kas yra faktinis transporto priemonės savininkas, dėl tokio atsakovo procesinio elgesio yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės bei atsakovo A. C. patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo Ž. K. (CPK 93 str. 4 d.).
  2. Valstybei iš atsakovo priteistinos 31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

8ieškinį tenkinti iš dalies.

9Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, buveinė Vilniuje, Algirdo g. 38, iš Ž. K., asmens kodas ( - ) 3 875,46 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 46 ct) nuostoliams atlyginti regreso teise, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 875,46 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 227,72 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškinį, pareikštą atsakovui A. C., atmesti.

11Priteisti A. C., asmens kodas ( - ) iš Ž. K., asmens kodas ( - ) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

12Priteisti iš Ž. K., asmens kodas ( - ) valstybei 31 Eur (trisdešimt vieno euro) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

13Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai