Byla 2A-114-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant G. Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. N. Šmitui, atsakovo atstovei J. Žibūdienei, trečiojo asmens LR Vyriausybės atstovui A. Skarbauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Valstybės turto fondas, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys LR Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB „Bagira“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-05-30 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (b.l. 4-6, 60-62), prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondas, 769,69 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė tuo, kad Lietuvos Respublika nesilaikė CK 96 str. numatyto reikalavimo valdant turtą nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, nesiėmė reikiamų civilinės atsakomybės priemonių (įspėti nuomininką, nutraukti nuomos sutartį ir pan.) 106,44 kv.m. ploto patalpų, esančių ( - ) F(toliau – ginčo patalpos), kurios nuosavybės teise priklausė valstybei, nuomininko UAB „Bagira“ atžvilgiu, kad su šilumos tiekėju būtų atsiskaityta. Todėl už nurodytoms patalpoms tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 1999-10-01 iki 2000-01-31 atsakinga Lietuvos Respublika, neįpareigojusi nuomininko sudaryti šilumos tiekimo sutarties su ieškovu.

4VĮ Valstybės turto fondas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos Respublikai, atsiliepime į ieškinį (b.l. 26-29, 65-70) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondas šiuo metu nevaldo patikėjimo teise ginčo patalpų, todėl neturi įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikai pagal pareikštą ieškinį. Siekiant tinkamai apginti valstybės interesus byloje Lietuvos Respublikai turėtų atstovauti LR Vyriausybė. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Bagira“ 1995-07-10 sutaryta nuomos sutartimi UAB „Bagira“, kaip negyvenamųjų ginčo patalpų nuomininkas, įsipareigojo apmokėti faktines išlaidas už komunalines paslaugas ir šiuos įsipareigojimus vykdė iki 1999-10-01. VĮ Valstybės turto fondas buvo įsteigtas tik 1998-01-01, todėl įtakoti šios sutarties nuostatų vykdymo negalėjo ir nežino, dėl kokios priežasties nuomininkas UAB „Bagira“ nesudarė tiesioginės rašytinės sutarties su šilumos tiekėju. Tačiau laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2000-01-31 patalpomis naudojosi būtent nuomininkas, su kuriuo, atsakovo manymu, nurodytu laikotarpiu ieškovas buvo sudaręs sutartį dėl patalpų šildymo konkliudentiniais veiksmais. Taigi visas pretenzijas dėl šios sutarties nevykdymo ieškovas turėjo reikšti nuomininkui. Kadangi nuomininkas nemokėjo nuomos mokesčio už patalpas, VĮ Valstybės turto fondas 1999-07-09 kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio išieškojimo ir nuomininko iškeldinimo iš patalpų. UAB „Bagira“ iš patalpų priverstinai iškeldinta 2000-03-08, tačiau 37 664,83 Lt įsiskolinimas liko nepadengtas. Taip pat pažymėjo ir tai, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo teisė kreiptis į teismą atsirado 1999-11-11, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog kada nors kreipėsi į patalpų savininką su reikalavimu padengti įsiskolinimą.

5Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį (b.l.89) nurodė, jog jai nėra suteikta įgaliojimų atstovauti Valstybės turto fondui bylose dėl neįvykdytų Valstybės turto fondo prievolių ar šias prievoles vykdyti.

6Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-05-05 sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Valstybės turto fondas, atmetė. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad trečiajam asmeniui UAB „Bagira“ tuo metu išnuomotos ginčo patalpos į Atsiskaitymo už negyvenamųjų patalpų ir karštą vandenį sutarties, 1999-10-29 sudarytos tarp SP AB Vilniaus šilumos tinklų, kurių teisių perėmėjas yra ieškovas, ir VĮ Valstybės turto fondas priedą Nr.1, kuriame išvardinti visi valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai, už kuriuos Valstybės turto fondas prisiėmė prievolę apmokėti už jiems patiektą šilumos energiją, nebuvo įtrauktos (b.l. 34-36). Minėtoje sutartyje šalys taip pat susitarė, kad su išnuomotų ir neįtrauktų į sutarties priedą Nr.1 objektų nuomininkais sutartis dėl paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo už jas šilumos tiekėjas sudarys atskirai, su kiekvienu vartotoju. Todėl atsakovas VĮ Valstybės turto fondas neprisiėmė prievolės apmokėti už UAB „Bagira“ išnuomotoms patalpoms tiekiamą šilumos energiją, ją apmokėti turėjo patįs nuomininkas. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas net ir po 2000 m. balandžio mėnesio ginčo patalpų įtraukimo į sutarties priedą Nr.1 VĮ Valstybės turto fondui reikalavimų dėl skolos padengimo nereiškė iki 2003 m. (b.l. 134-136).

7Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (b.l.147-151,166-167) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 769,69 Lt skolą už šildymo energijos tiekimo paslaugas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1634,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 61 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, 177 Lt už ieškinio parengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 140,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu trečiajam asmeniui, 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, 1190 Lt už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad VĮ Valstybės turto fondas ir UAB „Bagira“ pasirašyta nuomos sutartis reguliavo nuomotojo ir nuomininko santykius, o sutartyje nurodytas UAB „Bagira“ įsipareigojimas atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis už jų teikiamas paslaugas sukelia atitinkamus teisinius padarinius ne šilumos tiekėjui, o Lietuvos Respublikai, nes sutartis galioja tik tiems, kurie ją pasirašo. Nuomotojas privalėjo rūpintis nuomininko sutarties sąlygų vykdymu ir laiku imtis civilinės atsakomybės priemonių. Pažymi, jog vadovaujantis sutarties laisvės principu, jis (ieškovas) negali įpareigoti nuomininko pasirašyti sutartį, tuo tarpu atsakovas, kaip patalpų nuomotojas, privalėjo įpareigoti nuomininką atvykti pas šilumos tiekėją ir sudaryti šilumos tiekimo sutartį, prižiūrėti, ar atsiskaitoma už šilumos tiekimo paslaugas. Pasak apelianto, šilumos energijos tiekimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudimo priimti pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, kurie nėra sudarę šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, o pagal iki 2001-07-01 galiojusio CK 179 str. kreditorius privalėjo priimti mokėjimus iš trečiojo asmens UAB „Bagira“. Tačiau tuo atveju, jeigu prievolė atsiskaityti su šilumos tiekėju vykdoma netinkamai, atsakomybė už šiuos veiksmus tenka patalpų savininkui. Pažymi, jog tik tuomet, kai apeliantas gauna vartotojo prašymą sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį siųsti kitu adresu, nei yra tiekiama šilumos energija, sąskaitos yra siunčiamos pagal vartotojo pageidavimą. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas tvirtinti, kad tarp ieškovo ir nuomininko konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Mano, jog šiuo atveju yra taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido, kadangi teisė kreiptis į teismą ieškovui atsirado 1999-11-11.

8VĮ Valstybės turto fondas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos Respublikai, atsileipimu į apeliacinį skundą (b.l.159-164) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimą. Ieškovas nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis elgėsi rūpestingai, apdariai ir sąžiningai ir dėjo visas pastangas sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, o susidarius įsiskolinimui už ginčo patalpų šildymą nedelsdamas ėmėsi priemonių šį įsiskolinimą išsireikalauti iš patalpų nuomininko. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kada nors kreipėsi į ginčo patalpų savininką ir reikalavo padengti įsiskolinimą už ginčo patalpų šildymo paslaugas, o VĮ Valstybės turto fondą apie skolos buvimą informavo tik 2003-04-15, praėjus daugiau kaip trims metams. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi iki 2001-07-01 galiojusio CK 179 str. ir 232 str. nuostatomis, kadangi nepateikė jokių įrodymų, jog VĮ Valstybės turto fondas buvo jo skolininku. Ieškovas nenurodė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties formai ir tokios formos nesilaikymo padarinių, todėl namo, kad sutartinių santykių tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Bagira“ būvimą gali patvirtinti ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Be to, ieškovas nepateikė patį skolos faktą patvirtinančių įrodymų, o dėl reikalavimo atlyginti žalą ieškovas kreipėsi praėjus daugiau nei devyneriems metams nuo teisės kreiptis į teismą atsiradimo dienos, nors 2001-07-01 įsigaliojęs CK taip pat nustato trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad 2000-01-12 Ūkio ministro įsakymo Nr. 20, kuris įsigaliojo tik 2000-01-22, nuostatos negali būti taikomos teisiniams santykiams, susiklosčiusiems iki šio įsakymo įsigaliojimo.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su atsakovo, kaip 106,44 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), savininko atstovo pareigos apmokėti šio nekilnojamojo daikto išlaikymo (šildymo) išlaidas byloje aktualiu laikotarpiu buvimu, su tokios pareigos apimtimi, taip pat neteisingo faktinių aplinkybių konstatavimo bei netinkamo jų teisinio įvertinimo klausimai.

11Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesines teisės normų reikalavimų ir įrodymų vertinimo taisyklių, savo išvadas sprendime tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.).

12Apeliantas savo reikalavimus atsakovui kildina iš laikotarpiu nuo 1999-10-1 iki 2000-01-31 ginčo patalpoms jo pirmtako SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo fakto, ir iš patalpomis šiuo laikotarpiu disponavusio atsakovo (b.l. 10-12) prievolės sumokėti 769,69 Lt įsiskolinimą pagal paties apelianto sudarytą skolos apskaičiavimą (b.l.13). Minėtu laikotarpiu galiojusio 1964 m. CK nuostatos (165 str.) bet kokios prievolės atsiradimą siejo su sutarties sudarymu arba su CK 4 str. įvardintais pagrindais. Pastaroji teisės normoje apibrėžta, kad civilinės teisės bei pareigos gali kilti tiesiogiai iš įstatymo, iš sandorių, iš administracinių aktų, kaip išradimo ar kūrinio sukūrimo rezultatas, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sąskaita, taip pat dėl įvykių, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą. Toks galiojęs teisinis reglamentavimas neabejotinai suponuoja kiekvieno asmens, kildinančio savo reikalavimą iš prievolės nevykdymo, įrodyti pačios prievolės atsiradimo faktinį bei teisinį pagrindą. Apeliantas ieškinyje įvardijo tokius, jo manymu, reikšmingus teisinius faktus, kurie, pasak jo, ir nulemia atsakovo atsakomybę nagrinėjamojoje situacijoje: 1) ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovui priklausė nuosavybės teisė į ginčo patalpas; 2) paslaugos (centralizuotos šilumos) tiekėjas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutartimis (b.l.14-17, 18) jam perleido skolos reikalavimo teisę tame tarpe ir į šį vartotoją; 3) vartotojų pripažintinas būtent atsakovas, kadangi patalpų nuomininkas UAB „Bagira“ su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nebuvo sudaręs individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties; 4) atsakovo pareiga sumokėti skolą kyla iš CK 176 str. nuostatų.

13Vertindama apelianto argumentus dėl nuosavybės teisės ir savininko pareigų apimties, teisėjų kolegija atsižvelgia į ginčo laikotarpiu nustatytą teisinį reglamentavimą. Viešosios nuosavybės teisės subjektas – valstybė nuosavybės teisę į savo turtą įgyvendina per valstybines įmones, įstaigas ir organizacijas, kurios šiuo turtu disponuoja patikėjimo teise (1964 m. 97 str., 99 str.). Savininko teisių turinys buvo atskleistas CK 96 str., tačiau galiojusios materialinės teisės normos turto savininko pareigos išlaikyti turtą tiesiogiai nereglamentavo. Antai butų savininkų pareiga mokėti mokesčius už komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus bei jos vykdymo tvarka bylai aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta 1995-10-04 Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtinta “Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarka“. Nuo 1994-10-01 mokesčius už šildymą ir karštą vandenį Vyriausybės 1994-08-11 nutarimo Nr.727 pagrindu rinko šilumos tiekėjas. Tačiau patalpų nuomininkų pareiga padengti nusinuomoto turto išlaikymo išlaidas, kurių kategorijai priskirtinos ir patalpų šildymo išlaidos, jau buvo įtvirtinta pačiu įstatymu (CK 307 str., 327 str.). Kitais (įstatymų leidėjo tiesiogiai neaptartais ir nesureguliuotais) atvejais atsiskaitymas už tokio pobūdžio paslaugas buvo galimas sutartiniu pagrindu, pagal sudarytas šilumos energijos tiekimo – vartojimo sutartis (CK 176 str., 270 str.).

14Byloje nustatyta, kad paslaugos tiekėjas tokios sutarties su patalpų nuomininku UAB „Bagira“, kuris pagal 1995-07-10 sutartį su Vilniaus m. savivaldybe įsipareigojo apmokėti visas komunalines paslaugas (7 p., b.l.31), o tai, kaip minėta, atitiko ir tuometinį teisinį reguliavimą, nebuvo sudaręs, dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau pati savaime ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantas, dar neapsprendžia atsakovo VĮ Valstybės turto fondas (toliau -Fondas) tiesioginės pareigos apmokėti patalpų šildymo išlaidų skolas. Apelianto įvardijama kasacinio teismo praktika buvo suformuota esant kitokioms, nei šioje byloje, faktinėms aplinkybėms, todėl kaip precedentas nagrinėjamu atveju netaikytina.

15Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamojoje byloje susidariusią specifinę situaciją, kuomet ir pats turtas (ginčo patalpos), ir paslaugos tiekėjas specialios paskirties AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš esmės buvo valstybės dispozicijoje, o ginčo turtas Fondui administruoti Vyriausybės nutarimu buvo perduotas specialiam tikslui ir terminui (privatizavimo procedūroms įgyvendinti), sprendžia, kad paslaugos tiekėjo ir Fondo tarpusavio atsiskaitymo teisiniai santykiai taip pat turėjo būti grindžiami atitinkama sutartimi. Pažymėtina, kad realiai susiklosčiusi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Fondo bendradarbiavimo praktika tik patvirtina išvadą apie šių institucijų santykių privalomą įforminimą sutartimi, kuria yra nustatomos paslaugos teikimo sąlygos, jos apmokėjimo tarifai (įkainiai), kiekvienos sutarties šalies tarpusavio įsipareigojimai bei atsakomybė (b.l. 34-35). Į bylą pateiktoje 1999-10-29 sutartyje Nr.86 aptarti konkretūs objektai, kuriems tiekiama šilumos energija, šios paslaugos teikimo laikotarpis; aptariamos konkrečios paslaugos teikėjo pareigos – apskaičiuoti ir pateikti Fondui mokėjimo už paslaugas sąskaitą už praėjusį mėnesį iki kiekvieno kito mėnesio 10 dienos (5 p.), įtvirtinamas Fondo įsipareigojimas gautas sąskaitas apmokėti per 5 dienas (7 p.). Sutarties šalių susitarimu, objektų, kuriems šioje sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka teikiamos paslaugos, sąrašas, priklausomai nuo naujų patalpų Fondui perdavimo, jų išnuomojimo ar nuomos sutarties pasibaigimo, gali būti plečiamas arba siaurinamas (3 p.). Ginčo patalpos taip pat pateko į sutarties objektų tarpą po papildomo sutarties šalių susitarimo, tačiau šildymo laikotarpis, kurį įsipareigojo apmokėti Fondas – 2000 m. balandžio mėnuo ir vėliau (b.l. 37). Dėl ankstesniu laikotarpiu suteiktų šildymo paslaugų minėtoms patalpoms apmokėjimo šalys nesusitarė.

16Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo paties reikalavimo teisę apeliantas nepagrįstai kildina iš trumpalaikio turto 2002-03-26 perleidimo sutarties (b.l. 18), kuria, pasak jo, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perleido jam reikalavimo teisę į visas iš vartotojų gautinas sumas (2.3. p.). Į bylą pateiktas dar vienas- 2002-04-16 pasirašytas susitarimas tarp apelianto ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (b.l.38) patvirtina tik tai, kad apeliantas perėmė visas pastarosios bendrovės teises ir prievoles atsakovo VĮ Valstybės turto fondas atžvilgiu būtent pagal minėtą 1999-10-29 atsiskaitymo už negyvenamųjų patalpų ir karštą vandenį sutartį Nr. 86 (b.l. 34-35). Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo atsikirtimų poziciją, kad jis pareigos sumokėti ginčo laikotarpiu galimai susidariusio įsiskolinimo neturi – jam, kaip reikalavo minėtos sutarties Nr. 86 nuostatos, sutartyje numatytais terminais nebuvo teikiami jokie duomenys (sąskaitos, paskaičiavimai) apie suteiktas paslaugas bei jų vertę, apie skolos egzistavimą, kaip matyti iš atsakovo pranešimų (b.l. 46, 47), jis nežinojo. Be to, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo 1999-12-01 (b.l. 99) ir 2000-12-01 (b.l. 101) aktai taip pat neabejotinai patvirtina, kad pagal sutartį Nr. 86, į kurią yra įtrauktos ir ginčo patalpos ( - ) (b.l.37), atsakovo įsiskolinimų SP AB „Vilniaus šilumos tinklams“ nesama. Taigi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, pati neturėdama reikalavimo teisės, atitinkamai neperdavė jos ir apeliantui, nes tokio atsakovo įsipareigojimo apmokėti nuomininko skolas nebuvo, dėl jo sutartimi nesulygta ir atsakovo prievolė atlyginti skolą pagal CK 176 str. neatsirado.

17Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą apelianto skundo argumentą. kad atsakovo pareiga atlyginti skolą kyla iš 2000-01-12 Ūkio ministro įsakymo Nr. 20 .36 p.ir 38 p., pripažįstant atsakovą šilumos vartotoju, kadangi pasirašytos su faktiniu vartotoju (nuomininku UAB „Bagira“) individualios rašytinės sutarties nėra. Viena vertus, šis teisės aktas priimtas ir įsigaliojo vėliau, nei apelianto nurodomas skolos susidarymo laikotarpis (iki 2000-01-31), taigi jo taikymas nagrinėjamame ginče akivaizdžiai prieštarautų teisės aktų galiojimo laike principui (CK 1.7 str. 2 d.). Kita vertus, kolegija jau išdėstė motyvus, kodėl tokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir buvus tokiam teisiniam reglamentavimui atsakovas prievolės apeliantui neturi. Pasikeitus ginčo turtu disponuojančiam asmeniui (nuomotojui), nuomos sutartis liko galioti, tą numatė CK 311 str., todėl nuomininko įsipareigojimų turinys kas mėnesį sumokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir visus komunalinių paslaugų mokesčius, nepasikeitė.

18Pasisakant dėl skolos fakto ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog šalių rungimosi principas lemia kiekvienai ginčo šaliai pareigą įrodyti aplinkybes, nurodomas jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Šio principo įgyvendinimas tiesiogiai susietas su įrodinėjimo priemonių pakankamumu, jų leistinumu. Skolos faktą bei jos dydį apeliantas grindžia tik savo paties parengtais skolos paskaičiavimais (b.l. 13), šių išvestinių duomenų, kilus šalių ginčui dėl paties skolos susidarymo fakto, esant atsakovo reikalavimui pateikti atitinkamas sąskaitas bei teismo įpareigojimui tą padaryti, nepagrįsdamas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Todėl procesiniuose dokumentuose ieškovui nenurodžius skolos apskaičiavimo principų, nepateikus duomenų apie tuo laikotarpiu galiojusius šilumos energijos tarifus ir įkainius, nepateikus sąskaitų ir jų neapmokėjimo įrodymų, vien paties apelianto darbuotojų parengtos skolos lentelės ar jo atstovo patikinimo buvus tokiai skolai, akivaizdžiai nepakanka. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę taip pat įvertino tinkamai.

19Nenustačius apelianto (ieškovo) subjektinės teisės pažeidimo, jos gynimo teismine tvarka klausimas bei ieškinio senaties instituto taikymo klausimai nekyla. Tokie apelianto argumentai teisinės reikšmės jau neturi, todėl neaptarinėtini. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo.

20Iš apelianto valstybės naudai priteistina 16,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų ( b.l. 172) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

21Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 16 (šešiolika) litų 55 centus pašto išlaidų valstybės naudai

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-05-30 kreipėsi į Vilniaus m.... 4. VĮ Valstybės turto fondas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos Respublikai,... 5. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos... 6. Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-05-05 sprendimu ieškovo UAB... 7. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (b.l.147-151,166-167)... 8. VĮ Valstybės turto fondas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos Respublikai,... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo... 12. Apeliantas savo reikalavimus atsakovui kildina iš laikotarpiu nuo 1999-10-1... 13. Vertindama apelianto argumentus dėl nuosavybės teisės ir savininko pareigų... 14. Byloje nustatyta, kad paslaugos tiekėjas tokios sutarties su patalpų... 15. Kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamojoje byloje susidariusią specifinę... 16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo paties reikalavimo teisę apeliantas... 17. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstą apelianto... 18. Pasisakant dėl skolos fakto ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog... 19. Nenustačius apelianto (ieškovo) subjektinės teisės pažeidimo, jos gynimo... 20. Iš apelianto valstybės naudai priteistina 16,55 Lt procesinių dokumentų... 21. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 22. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą... 23. Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 16 (šešiolika) litų 55 centus...