Byla 1A-661-166-2012
Dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų

2Lauretos Ulbienės, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui, nuteistajai K. B., nukentėjusiajai K. B.,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

4K. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteista 7 MGL dydžio-910 (devynių šimtų dešimt) litų bauda.

5K. B. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista jos naudai iš K. B. 1.368 (tūkstantį tris šimtai šešiasdešimt aštuoni) litai neturtinės žalos, likusioje dalyje K. B. civilinį ieškinį netenkino.

6Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7K. B. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

82011-11-21 apie 16.40 val., Ukmergės m., ties Kauno g. pastatu Nr. 8 esančioje pėsčiųjų perėjoje, K. B., vairuodama jai priklausantį automobilį „AUDI-A4", valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimus, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, nepastebėjo ir nepraleido į pėsčiųjų perėją išėjusios pėsčiosios K. B., kurią vairuojamu automobiliu pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir dėl padarytų nubrozdinimų kairiajame kelyje ir kairiojo žastikaulio lūžimo K. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusioji K. B. prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-04-19 nuosprendį ir priteisti iš kaltinamosios K. B. 6.368 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

11Apeliantė su priimtu nuosprendžiu bei jo motyvais nesutinka, nes mano, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino žalos atlyginimą reguliuojančias materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

12Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai sumažino iš kaltinamosios neturtinės žalos atlyginimą iki 1.368 Lt ir atsisakė jai iš kaltinamosios priteisti 6.368 Lt neturtinės žalos atlyginimą kurią sudaro fizinis ir moralinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

13Apeliantė pažymi, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes apklausdamas ją, nedavė pasisakyti dėl įvykusio eismo įvykio pasekmių, dėl kaltinamosios elgesio po eismo įvykio.

14Kaip teigiama skunde, po įvykio apeliantė negalėjo miegoti, valgyti, nuolat verkdavo, nes kentė ir fizinį, ir moralinį skausmą, kankino nežinia dėl ateities. Trys savaites apeliantė buvo įtampoje, nes gydytojas traumatologas svarstė, ar jai daryti operaciją Kadangi ranka buvo pritvarstyta prie liemens, apeliantė be aplinkinių pagalbos negalėjo apsirengti, nusiprausti, pasidaryti valgyti, nuo gulėjimo vienoje pozoje, skaudėjo ne tik ranką bet ir nugarą, patyrė ir kitokių įvairiausių nepatogumų. Dėl nemigos, nervinio pervargimo, didelių išgyvenimų ir patirto streso apeliantė kreipėsi psichologo pagalbos, kuris paskyrė gydymą, nuolat vartoja raminamuosius vaistus.

15Apeliantė sužalota buvo savo sūnaus šešiolikto gimtadienio išvakarėse, kurį sūnus atsisakė švęsti, nes visiems buvo liūdna dėl įvykio, taipogi teko atsisakyti planuotos naujametinės kelionės, į kurią planavo vykti su savo mama. Apeliantė teigia, kad dėl skaudančios rankos negali mokintis vairuoti. Po eismo įvykio apeliantė neteko 30 procentų darbingumo, pradėjo tirpti kairė koja,. nuolat patiria skausmą, turi vartoti vaistus, patiria dvasinius išgyvenimus.

16Pasak apeliantės kaltinamosios K. B. teiginiai apie visišką kaltės pripažinimą yra nepagrįsti, nes ji savo kaltę pripažino tik verčiama objektyvių aplinkybių. Apeliantė pažymi, kad po eismo įvykio, kaltinamoji K. B. nebuvo atvykusi pas ją, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu neišreiškė jokio apgailestavimo dėl jai sukelto didelio fizinio skausmo, todėl pasak apeliantės, nėra pagrindo teigti, kad kaltininkės gailestis dėl padaryto nusikaltimo yra nuoširdus,

17Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai netyrė kaltininkės elgesio iki nusikalstamos veikos padarymo ir po nusikalstamos veikos padarymo, nekreipė dėmesio į kaltinamosios K. B. asmenybę, visiškai nepasisakė apie apeliantės netektą darbingumą, padarytos žalos pasekmes, nepagrįstai motyvavo savo sprendimą gydymo išlaidomis, kurios, be to, nurodytos neteisingai.

18Teismo posėdyje nukentėjusioji, prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistoji, jos gynėjas prašė skundą atmesti.

19Nukentėjusiosios K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

21Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

22Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nukentėjusioji K. B. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės dydžio, priteistos turtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį padidinti ir priteisti iš nuteistosios K. B. 6.368 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos dydžio – keistinas.

23Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

24Pagal civilinį įstatymą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

25Pažymėtina, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-420/2007).

26Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (LAT nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-171/2008, 2K-204/2009).

27Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos K. B. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 16.262, 86 Lt, dėl 1.262,86 Lt turtinės ir 15.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. UAB DK „PZU LIETUVA“ K. B. atlygino 1.048,40 Lt turtinės ir 8.632 Lt neturtinės žalos. Kadangi nukentėjusioji neginčija priteistinos turtinės žalos dydžio, aukštesnės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako. Tačiau K. B. be jau draudimo atlygintinos 8.632 Lt neturtinės žalos, prašė iš kaltinamosios papildomai priteisti jai dar 6.368 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu K. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai iš K. B. 1.368 Lt neturtinės žalos. Kolegijos manymu, ši suma per maža, todėl yra dydintina, dėl žemiau išvardintų aplinkybių.

28Byloje nustatyta, kad K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs padarytų nubrozdinimų kairiajame kelyje ir ir kairiojo žastikaulio lūžimu, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo suardyti jos planai. Po patirto sužalojimo nukentėjusioji negalėjo miegoti, valgyti, nuolat verkdavo, tris savaites buvo įtampoje dėl galimai gręsiančios operacijos, kankino nežina dėl ateities. Kadangi ranka buvo pritvarsyta prie liemens, nukentėjusioji be aplinkinių pagalbos negalėjo apsirengti, nusiprausti, pasidaryti valgyti, nuo gulėjimo skaudėjo nugarą, patyrė kitų nepatogumų. Dėl nemigos, nervinio sukrėtimo nukentėjusioji kreipėsi psichologo pagalbos, nuolat vartoja raminamuosius vaistus, jaučia rankos skausmus. Pažymėtina, kad po patirto įvykio, nukentėjusioji neteko 30 procentų darbingumo, metams buvo nustatytas nedarbingumas.

29Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei į tai, kad kaltinamoji, neturėdama tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju eismo įvykis įvyko pėščiųjų perėjoje. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas ir pan. Be to, nuteistoji žinojo apie šią pėščiųjų perėją, tadėl šiuo atveju ji turėjo būti itin apdairi.

30Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į nuteistosios asmenybę, į jos turtinę padėtį taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, K. B. yra išsituokusi, dirba UAB „U. K.“ sarge, ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

31Aukštenės instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes mano, kad pirmosios apylinkės teismas K. B. priteisdamas 1.368 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai ir per mažai priteisė iš K. B. K. B. naudai neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje – keistinas ir neturtinė žala iš nuteistosios K. B. K. B. naudai dydintina iki 3000 Lt.

32Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, dėl nuteistosios K. B. asmenybės, jos elgesio, kad gailestis dėl padaryto nusikaltimo yra nenuoširdus. Byloje nustatyta ir teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad K. B. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. K. B. po įvykio, iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Nėra jokių duomenų, kad nuteistoji savo kaltę būtų pripažinus verčiama kokių nors objektyvių aplinkybių ar, kad K. B. elgesys būtų nenuoširdus, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

33Be to, nepagrįstas ir skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nedavė nukentėjusiajai pasisakyti dėl įvykusių eismo įvykio pasekmių, kaltinamosios elgesio, taip pažeisdamas procesines normas. Kaip matyti iš teisiamojo psėdžio protokolo, nukentėjusioji apie eismo įvykį buvo apklausta, jai buvo suteiktas žodis per baigiamąsias kalbas, todėl teigti, kad teismas nedavė nukentėjusiajai pasisakyti, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismas apklausia su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Kolegija nenustatė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų pažeidimų.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3,4 d.

Nutarė

35Nukentėjusiosios K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

36Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

37Priteistą iš K. B. K. B. neturtinei žalai atlyginti 1.368 ( tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių litų) sumą padidinti iki 3000 Lt (trijų tūkstančių litų).

38Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lauretos Ulbienės, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ilonai... 3. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 4. K. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 5. K. B. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista jos naudai iš K. B.... 6. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. K. B. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių... 8. 2011-11-21 apie 16.40 val., Ukmergės m., ties Kauno g. pastatu Nr. 8... 9. Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji K. B. prašo pakeisti Ukmergės rajono... 11. Apeliantė su priimtu nuosprendžiu bei jo motyvais nesutinka, nes mano, kad... 12. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai sumažino iš kaltinamosios neturtinės... 13. Apeliantė pažymi, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes... 14. Kaip teigiama skunde, po įvykio apeliantė negalėjo miegoti, valgyti, nuolat... 15. Apeliantė sužalota buvo savo sūnaus šešiolikto gimtadienio išvakarėse,... 16. Pasak apeliantės kaltinamosios K. B. teiginiai apie visišką kaltės... 17. Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai netyrė kaltininkės elgesio... 18. Teismo posėdyje nukentėjusioji, prokurorė prašė skundą tenkinti,... 19. Nukentėjusiosios K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 21. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik... 22. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nukentėjusioji K. B. neginčija... 23. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir... 24. Pagal civilinį įstatymą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip... 25. Pažymėtina, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama... 26. Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį,... 27. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos K. B. pareiškė patikslintą... 28. Byloje nustatyta, kad K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas,... 29. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 30. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 31. Aukštenės instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes mano, kad... 32. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo... 33. Be to, nepagrįstas ir skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 35. Nukentėjusiosios K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 36. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendį... 37. Priteistą iš K. B. K. B. neturtinei žalai atlyginti 1.368 ( tūkstančio... 38. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....