Byla Iv-1084-406/2011

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjo „( - )“ atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Inai Giedrikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „( - )“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėjas „( - )“ prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 51.125 Lt turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2008 m. kovo 28 d. su P. L. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo visų draudimo liudijime išvardintų draudiminių rizikų buvo apdraustas UAB „Danske lizingas“ priklausantis lengvasis automobilis Mazda CX-7. 2008 m. birželio 21 d. apie 18 val. 50 min. prie Kaune ( - ) esančio pastato ant šia gatve važiuojančio automobilio užvirto pakelėje augę medžiai ir smarkiai jį apgadino. Atlikus šiai transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkas UAB „Danske lizingas“ dėl šio įvykio patyrė nuostolius, todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, jam išmokėjo 51.125 Lt draudimo išmoką ir CK 6.101 str. 4 d. 4p., 6.1015, 6.280 str. 1 d., 6. 50 str. 2 d. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pareiškėjas mano, kad atsakovas buvo atsakingas už medžio būklės stebėseną ir priežiūrą, kuri užtikrintų, kad medis niekam nekeltų grėsmės. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme numatyta, kad želdynai turi nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelių keliuose, o savivaldybių teritorijoje esančių medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo, taip pat želdinių būklės kontrolės vykdymo klausimus priskiria savivaldybėms. Pareiškėjo nuomone, pagal įvykio metu galiojusią įstatymo redakciją - Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 p. savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra priskirtas savivaldybių funkcijoms, todėl būtent atsakovas turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra bei apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Nurodo, kad nugriuvę medžiai augo savivaldybės teritorijoje, valstybinėje žemėje. Namo gyventojai nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl šių medžių išpjovimo, atsakovas išdavė leidimą, tačiau jų pašalinimo darbų dėl aplaidaus neveikimo neatliko. Mano, kad būtent atsakovo neveikimas, nevykdant jam pagal kompetenciją priskirtos funkcijos, o ne vėjas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d.). Pareiškėjo atstovė taip pat nurodo, kad ginčo atveju taikomas ne vienerių, bet sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi pareiškėjo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja. Todėl mano, kad termino pareiškėjas nepraleido, o jeigu praleido, tai prašo atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių – sąžiningo suklydimo.

3Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėją ir atsakovą sieja būtent draudimo teisiniai santykiai, todėl ginčo atveju taikytinas CK 1.125 str. 5 d. 7 p. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Draudimo išmoka automobilio savininkui UAB „Danske lizingas“ buvo išmokėta 2008 m. rugpjūčio 7 d., todėl pareiškėjas į teismą vėliausiai galėjo kreiptis 2009 m. rugpjūčio 7 d. Tuo tarpu į teismą jis kreipėsi tik 2011 m. birželio mėnesį, akivaizdžiai praleisdamas skundo padavimo terminą. Atsakovo atstovė taip pat nurodo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, prievolė atlyginti žalą nekyla. Kaip teigia atstovė, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog medis nuvirto veikiamas stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos. Šią aplinkybė įrodo byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos aplinkos ministerijos 2010 m. spalio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas ir pavojingą meteorologinį reiškinį (vėjo greitis siekė 22 m/s.) įvykio dieną. CK 6.253 str. 2 d. nustatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str.). Nesant pagrindo teigti, jog Kauno miesto savivaldybė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar atliko neteisėtus veiksmus, turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Be to, pats pareiškėjas pripažįsta, kad draudimo išmoka išmokėta ne dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (tokiu draudimu automobilis draustas net ir nebuvo), bet dėl stichinės nelaimės. Dėl 5 procentų palūkanų priteisimo mano, jog CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams, o žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų priteisimo atveju viešoji teisė tokių palūkanų mokėjimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenumato, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

5Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą už tai, kad jos teritorijoje nuvirtę medžiai apgadino ( - ) gatve važiavusią transporto priemonę. Pareiškėjas „( - )“ subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), mano, kad turtinę žalą – 51.125 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

6Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

7Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. birželio 21 d. apie 18 val. 50 min. prie ( - ) Kaune esančio pastato nuvirto trys medžiai, vienas iš jų užvirsdamas ant šia gatve važiuojančio automobilio Mazda CX-7 ir smarkiai jį apgadindamas. Automobilis buvo draustas draudimo kompanijoje „( - )“, kuri transporto priemonės savininkui UAB „Danske lizingas“, išmokėdama draudimo išmoką, kompensavo patirtus nuostolius.

8Dėl ieškinio senaties taikymo.

9Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

10CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę, net kai ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, pats teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareikštą ieškinį, pateiktą teismui, prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 85-90), todėl, esant tokiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalu patikrinti, ar šis terminas tikrai praleistas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti atsakovas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ginčo atveju atsakovas nepagrįstai nurodo, jog tarp šalių susiklostę draudimo teisiniai santykiai, nes pareiškėjo „( - )“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės tokie santykiai nesieja, todėl pagrįsta pareiškėjo pozicija, jog šiame ginče turėtų būti taikomas ne CK 1.125 str. 7 d. numatytas, bet CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad subrogacija, nustatyta CK 6.1015 straipsnyje, yra ne regresas, bet CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nustatyta įstatyminė cesija (lot. cessio – „kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą“), t. y. CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pati subrogacijos formuluotė (lot. subrogare – „pakeisti, išrinkti vietoje kito“) parodo kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Toks aiškinimas atitinka ir taisykles suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, atskleidžiant subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės draudimo atveju esmę. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v. UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas“, M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006). Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad Estijos bendrovė ,, ( - ) ” 2008 m. rugpjūčio 7 d., vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudimo išmoką, taigi ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ne tuo metu, kai pareiškėjas gavo iš atsakovo atsakymą į pretenziją (taip nurodo pareiškėjas), bet nuo draudimo išmokos pervedimo dienos, t. y. 2008 m. rugpjūčio 7 d. Skundas Kauno apygardos administraciniam teismui paduotas 2011 m. liepos 7 d., taigi, taikant CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, darytina išvada, jog pareiškėjas dėl žalos atlyginimo kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.

11Dėl žalos atlyginimo.

12Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtinos 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011, kuriose nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės, todėl teismas remsis suformuota praktika.

13Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos (neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.

14Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

15Byloje nėra ginčo dėl paties įvykio fakto, žalos dydžio, pagrįsto byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ginčas kilęs dėl to, ar medžiai Vaidoto g. Kaune ant transporto priemonės nuvirto esant pašaliniam poveikiui, dėl stipraus vėjo ar dėl atsakovo, kaip valdžios institucijos darbuotojų neveikimo taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos (neveikimas) ar atliko neteisėtus veiksmus, todėl negali būti atsakinga už padarytą žalą. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad būtent atsakovo neveikimas, nevykdant Želdynų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme numatytų pareigų, tiesiogiai sąlygojo atsiradusią žalą.

16Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas būtent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

17Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus ir ar atsakovas aplamai veikė, t.y. atliko veiksmus, kuriuos vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, privalėjo atlikti.

18Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. sausio 18 d. redakcija, galiojusi įvykio metu) 7 str. buvo nustatytos savivaldybėms priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos. Šio straipsnio 12 punkte, kaip viena iš tokių funkcijų, įvardinta kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, stebėsenos vykdymas. Vietos savivaldybė, vykdydama viešosios teisės aktų numatytą želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kt, funkciją, veikia viešojo administravimo srityje. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o būtent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuris įvykio dieną galiojo ir kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sąvoka, kuri reikšminga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu ( - ) Kaune, nesuformuotas, nei nuosavybės, nei patikėjimo teise atsakovui - Kauno miesto savivaldybei nepriklauso (b.l. 59-63), tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikšminga, kadangi nagrinėjamu atveju tai valstybinis žemės sklypas ir yra atsakovo teritorijoje. Byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad gyvenamojo namo ( - ) gyventojai yra teisėtai įgiję privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudoja įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitais pagrindais, todėl ginčo atveju įvykio metu jie negalėjo būti atsakingi už želdinių priežiūrą ir tuo pačiu už netinkamai prižiūrėtų želdinių – nuvirtusių siauralapių klevų padarytą žalą.

19Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt.

20Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje Vaidoto gatvėje Kauno mieste augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui. Atsakovas nurodo, kad medis nuvirto veikiamas stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, kuri buvo neišvengiama, skolininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė ir kuri objektyviai negalėjo būti numatyta. Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamam ginčui ši aplinkybė yra reikšminga. Byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos aplinkos ministerijos 2010 m. spalio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas ir pavojingą meteorologinį reiškinį iš tiesų patvirtina, kad vėjo greitis įvykio dieną siekė 22 m/s (b.l. 38). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 4.5 punktą, audra yra stiprus vėjas, kai vėjo greitis yra 20m/s ir didesnis, o transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl audros laikomas stichine nelaime. Taigi šiuo aspektu byloje kyla klausimas, ar atsakovo neveikimas buvo neteisėtas, taip pat ar buvo priežastiniame ryšyje su pasekmėmis. Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjant šį ginčą bei nustatant kaltus atsakovo veiksmus bei priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis pagrindinės aplinkybės, įtakojusios medžio nugriuvimą, nustatymas yra svarbus bei reikšmingas, kadangi tai gali būti vertinama kaip civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tačiau, kolegijos nuomone, šiuo aspektu itin svarbios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurios paneigia atsakovo poziciją.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š., gyvenanti ( - ) Kaune, 2008 m. balandžio 11 d. su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl grėsmę keliančių medžių, augančių šalia jos gyvenamojo namo, išpjovimo. 2008 m. gegužės 6 d. atsakovas išdavė leidimą nupjauti šiems 4 medžiams – uosialapiams klevams, tačiau nei vienas iš jų nebuvo nupjautas ir vėliau būtent šie nulūžę medžiai apgadino transporto priemonę. Ginčo atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, nors ir nebūdama medžių nupjovimo iniciatorė, tačiau išdavusi leidimą juos pašalinti ne privačioje teritorijoje, bet valstybinėje žemėje privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, kontroliuoti medžio nupjovimo procesą, įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių įgyvendinti leidime numatytus darbus iki pat draudiminio įvykio. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad leidimas buvo išduotas namo gyventojams, kurie šiuos darbus privalėjo atlikti savo lėšomis, šias aplinkybes patvirtina ir Komunalinio ūkio skyriaus 2008 m. gegužės 22 d. raštas Nr. 43-4-300, tačiau iš paties leidimo matyti, kad kirsti žemės sklype ( - ) Kaune 4 medžius leista Komunalinio ūkio skyriui, bet ne namo gyventojams. Taigi minėtame rašte nurodytas pavedimas dėl darbų atlikimo patiems namo gyventojams prieštaravo teisės aktų reikalavimams, kadangi, kaip jau buvo minėta, visi medžiai augo savivaldybės teritorijoje, valstybinėje žemėje, todėl jų pašalinimo (nupjovimo) darbus privalėjo atlikti būtent atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija dėl šių aplinkybių nenuosekli bei prieštaringa. Kauno miesto savivaldybė 2009 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (A27V128)-R-1558, atsakydama į pareiškėjo pretenziją nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė želdynų ir želdinių priežiūrą bei tvarkymą faktiškai naudojamose teritorijose atlieka tik gavusi iš šių teritorijų naudotojų prašymą raštu bei atitinkamą leidimą. Pretenzijoje teigiama, jog prašymo iš minėtos teritorijos naudotojų dėl medžių nupjovimo nebuvo gauta. Tuo tarpu iš jau minėtų dokumentų matyti, kad atsakovui buvo pateiktas vienos iš namo gyventojų prašymas, nustatyta tvarka išduotas leidimas. Beje, iš ant prašymo esančios atsakingo tarnautojo rezoliucijos matyti, kad dėl šių medžių pjovimo buvo kreiptasi ir praėjusiais metais, taigi prašymas buvo pakartotinis. Pabrėžtina ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytojos J. Š. ir R. K., kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, patvirtino, jog medžiai buvo labai seni, pažeisti, išpuvusiais kamienais, keliantys grėsmę žmonėms, jų turtui, vaikams, troleibusų laidams. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trys iš keturių leidime nurodytų nupjautų medžių buvo sutvarkyti tik jiems nuvirtus, praėjus kelioms dienoms po įvykio, o atsakovo neteisėtas neveikimas vis dar tęsiasi iki dabar, nes ir šiuo metu kol kas dar nėra nupjautas likęs vienas iš buvusių keturių medžių, kurio būklė taip pat kritinė, su išpuvusiu vidumi ir kuris nuolat kelia grėsmę žmonėms, jų turtui.

22Apibendrinus byloje surinktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. būdama atsakinga už želdinių priežiūrą, esant nevienkartiniam namo gyventojų kreipimuisi dėl medžių išpjovimo, išdavus leidimą medžiams nupjauti, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos – neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad medžiai buvo nuversti dėl pašalinės jėgos – vėjo, atsakovui neatlikus tų veiksmų, kuriuos jis pagal teisės aktus privalėjo atlikti, atsakomybės nešalina, kadangi pagrindine sąlyga medžiams nuvirsti pripažintinas atsakovo neveikimas, o vėjas tebuvo papildomas veiksnys, sąlygojęs šių medžių nuvirtimą būtent įvykio dieną. Taigi teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjui – Estijos draudimo kompanijai „( - )“ iš atsakovo priteistinas 51.125 Lt turtinės žalos atlyginimas.

23Dėl palūkanų.

24Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2011 m. liepos 7 d. (b. l. 4). Todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2011 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjas

Nutarė

27Skundą tenkinti.

28Priteisti Estijos draudimo kompanijai „( - )“ iš Kauno miesto savivaldybės 51.125 Lt turtinės žalos atlyginimą ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras... 2. Pareiškėjas „( - )“ prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto... 3. Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėją ir atsakovą... 4. Skundas pagrįstas ir tenkintinas.... 5. Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės... 6. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte... 7. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. birželio 21 d. apie 18 val. 50 min.... 8. Dėl ieškinio senaties taikymo.... 9. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą praleido... 10. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą... 11. Dėl žalos atlyginimo.... 12. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad... 13. Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose... 14. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1)... 15. Byloje nėra ginčo dėl paties įvykio fakto, žalos dydžio, pagrįsto byloje... 16. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 17. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R... 18. Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. sausio 18 d. redakcija, galiojusi įvykio... 19. Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad 20. Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š., gyvenanti ( - )... 22. Apibendrinus byloje surinktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad... 23. Dėl palūkanų.... 24. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų... 25. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. Skundą tenkinti.... 28. Priteisti Estijos draudimo kompanijai „( - )“ iš Kauno miesto... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...