Byla 2-41-776/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo galiojančiu bei daikto pripažinimo priklausiniu ir pagal atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ priešieškinį ieškovui V. R. ir tretiesiems asmenims G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys B. J., J. S., K. A., UAB „APSAGA“ ir notarė G. Š., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovui V. R. ir jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, tretiesiems asmenims B. J., K. A., J. S. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių melioracija“, tretieji asmenys G. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. J., J. S., K. A., UAB „APSAGA“ ir notarė G. Š., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo galiojančiu bei daikto pripažinimo priklausiniu ir pagal atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ priešieškinį ieškovui V. R. ir tretiesiems asmenims G. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys B. J., J. S., K. A., UAB „APSAGA“ ir notarė G. Š., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teismas

Nustatė

4

  1. ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinęs jo dalyką prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ už bendrą 17 377,20 Eur kainą pardavė, o ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis nupirko 50/100 dalį pastato – gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), aikštelę b4 (plotas 795 kv. m) ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m), kas sudaro 1156/10670,84 dalių kiemo aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), patvirtinti 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovės sudarymą, pagal kurią ieškovas nupirko ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priėmė kiemo aikštelę b4 ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7, o atsakovė šį nekilnojamąjį turtą pardavė ir perdavė ieškovui, pripažįstant, kad ieškovas šią pirkimo–pardavimo sutartį visiškai įvykdė, bei taikyti alternatyvų teisių gynybos būdą – pripažinti kiemo aikštelę b4 ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7, 50/100 dalies pastato – gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis priklausiniais, ir nustatyti, kad pagal 2011 m. vasario 1 d. ieškovo ir atsakovės pasirašytą 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo aikštelę b4 ir 361/2009 dalį kiemo aiktelės b7, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą nurodė jo esminį suklydimą pasirašant 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kai jis klaidingai manė, kad kiemo aikštelių nėra atsakovės balanse, todėl jos neįrašomos į 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o kiemo aikšteles laikė perkamos daikto (pastato) dalies priklausiniais, be to, nežinojo, kad kiemo aikštelės b4 ir b7 yra įregistruotos kaip nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre, o sudarant sandorį jį tvirtinusi notarė šių aplinkybių nenurodė ir nepaaiškino. Ieškovas nurodė, kad prieš sudarant 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo susitarta, kad kartu su dalimi pastato – gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis bus parduodamos ir kiemo aikštelė b4 ir dalis kiemo aikštelės b7, o ieškovas sumokėjo visą kainą už perkamą turtą, sudarius sutartį visas šis turtas buvo perduotas ieškovui. Ieškovo teigimu, kiemo aikštelės nuolatinai tarnauja 2011 m. vasario 1 d. pasirašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje įvardintai pastato daliai ir jos bendra ūkine paskirtimi susijusios su šio pastato dalimi, todėl yra pastato dalies priklausiniai.
  2. Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu nebuvo tartasi dėl aikštelių pardavimo, šalys aiškiai suprato, kas yra aikštelių savininkas, o ieškovas, būdamas brandaus amžiaus, sveikos nuovokos bei gana sėkmingu verslininku, turėjo suprasti, kad už bendrą 17 377,20 Eur kainą perka tik 50/100 dalis pastato – gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis ir negalėjo dėl šių aplinkybių suklysti, o jei suklydo, tai tik dėl savo didelio neatsargumo. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas pripažinti sandorio dalį dėl jo dalyko ir kainos yra nepagrįstas, nes nėra pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pripažinti negaliojančiu galima tik visą sandorį, o pripažįstant sandorį negaliojančiu negalima modifikuoti sandorio turinio. Atsakovė taip pat nurodė, kad atmestinas ieškovo reikalavimas patvirtinti sutartį, nes ieškovas reikalaudamas pripažinti sandorį iš dalies negaliojančiu pats pripažįsta, kad sandoris neatitiko abipusės šalių valios, o sandorio patvirtinimui būtina, kad sandorio šalių valia būtų suderinta. Atsakovė nurodė, kada aikštelės yra savarankiški statiniai tiek pagal oficialius registro duomenis, tiek ir faktiškai, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015 aikštelė b7 pripažinta savarankiškai funkcionuojančiu statiniu.
  3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam nėra žinomi tikrieji ieškovo ir atsakovės ketinimai prieš sudarant 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau įvertinus šalių elgesį po sutarties sudarymo, kiek tai susiję su perleistiems nekilnojamiesiems daiktams reikalingos žemės sklypo dalies nustatymu, valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymu, jų keitimu, manytina, kad atsakovė veikė taip, lyg būtų laikiusi, kad jos ieškovui išnuomotoje valstybės žemės sklypo dalyje nebėra atsakovei nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių nekilnojamųjų daiktų, kuriems eksploatuoti būtų reikalinga valstybinė žemės. Trečiojo asmens nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015 pasisakius, kad aikštelė b7 yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, šios aikštelės dalis taip pat negali būti pripažinta priklausiniu. Trečiasis asmuo sutiko, kad aikštelės b4 galėtų būti laikoma 50/100 dalių pastato – gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis priklausiniu.
  4. Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ pateikė priešieškinį ir prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti 2011 m. liepos 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-594 ir priteisti iš atsakovų pagal priešieškinį bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad valstybinės žemės nuomotojas pažeidė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.4, 7, 8, 28, 34, 34.3 ir 35 punktus, nes ieškovui ir G. R. išnuomojo valstybinės žemės sklypo dalį, kuri nėra reikalinga jiems priklausančio nekilnojamojo daikto dalies eksploatavimui, bei išnuomojo atsakovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinio žemės sklypo dalis. Atsakovės nuomone, ginčijamas sandoris ne tik pažeidžia jos teises, bet ir prieštarauja viešajai tvarkai.
  5. Ieškovas V. R. ir trečiasis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį G. R. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad prieš sudarant prašomą pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį buvo sudarytas žemės sklypo paskirstymo planas, kuriame aiškiai išskirta ieškovui paskirta valstybinės žemės sklypo dalis ir kurį patvirtino atsakovė. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pati atsakovė pateikė prašymą sumažinti jai išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies plotą pagal žemės sklypo paskirstymo planą ir tai rodo, kad žinojo, jog atsisakomoje nuomotis valstybinės žemės sklypo dalyje nebėra jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų.
  6. Tretieji asmenys B. J. ir K. A. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašė jį atmesti.
  7. Trečiasis asmuo J. S. pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė atsisakydama valstybinės žemės sklypo dalies nuomos, kurioje buvo aikštelių b4 ir b7 dalys, nebelaikė, kad ten yra jai nuosavybės teise priklausančių savarankiškai funkcionuojančių nekilnojamųjų daiktų, kuriems eksploatuoti būtų reikalinga valstybinė žemė. Trečiojo asmens nuomone, tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta pagal žemės sklypo paskirstymo planą, kurį pasirašė atsakovė, reiškia, kad nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės pritarimu, o vėliau penkerius metus atsakovė neginčijo ieškovo valstybinės žemės naudojimo, nuomos mokesčio mokėjimo.
  8. Trečiasis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad pati atsakovė geriausiai turėjo žinoti, kur yra jai priklausančios kiemo aikštelės ir galėjo spręsti, kokį valstybės žemės sklypo dalies plotą ji pati naudojo ir į kokį plotą nuomos teisė buvo perleista kartu su perleistais statiniais sudarant 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nuomos sutartis sudaryta laikantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nuostatų.
  9. Ieškovas V. R. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas paaiškino, kad norėjo įsigyti aikšteles savo verslui ir su atsakove susitarė dėl garažo už 11 584,80 Eur ir aikštelių už 5 792,40 Eur pardavimo, kainą sumokėjo dalimis, apžiūrėjo perkamus nekilnojamuosius daiktus, vėliau buvo sudarytas valstybinės žemės sklypo planas dėl statinių bendrasavininkų naudojamų valstybinės žemės sklypo dalių. Ieškovas nurodė, kad sudarant sutartį suprato, kad įsigyja ir aikšteles, o jam buvo paaiškinta, kad aikštelės nėra įtrauktos į atsakovės balansą, todėl mano, kad dėl to nebuvo įtrauktos į pirkimo–pardavimo sutartį.
  10. Ieškovo V. R. atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Atstovas paaiškino, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas su atsakove susitarė už 17 377,20 Eur nupirkti pastato dalį ir atitinkamas kiemo aikštelių dalis. Atstovas nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis atitinka susiklosčiusius faktinius teisinius santykius ir nepažeidžia niekieno teisėtų interesų ir viešosios tvarkos.
  11. Atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atstovas nurodė, kad nesutikimo su ieškiniu argumentai nurodyti atsiliepime į ieškinį. Atstovas paaiškino, kad ieškovo teiginys, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta jam esmingai suklydus yra grindžiamas tik subjektyviais bei nenuosekliais jo paties paaiškinimais, o aplinkybę, kad šia sutartimi šalys sukūrė būtent tas pasekmes, kurių iš tikrųjų siekė patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atstovas nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui buvo parduotos ir aikštelės, taip pat yra neįrodytas. Atstovas nesutikimą su alternatyviu reikalavimu pripažinti ginčo aikšteles pastato dalies priklausiniu grindė tuo, kad nėra duomenų, kad aikštelės ir pastatas būtų buvę projektuojami, statomi ir naudojami kaip vienas kito priklausiniai. Atstovo nuomone, valstybinės žemės nuomos sutartis yra niekinis sandoris ir priešieškinis galėtų būti netenkinamas tik tuo atveju, jei būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo aikšteles.
  12. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti. Atstovė nurodė, kad nei ieškovas, nei atsakovė, kreipdamiesi dėl valstybinės žemės nuomos po ginčo nekilnojamųjų daiktų perleidimo, nepateikė duomenų, kad valstybinės žemės sklypo dalyje yra likusių atsakovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų. Atstovė nurodė, kad atsakovės valia dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės atsisakymo buvo aiškiai išreikšta, o atsakovės pateiktas žemės sklypo paskirstymo planas atitiko teisės aktų reikalavimus.
  13. Trečiasis asmuo K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė priešieškinio netenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė, kurios direktoriumi jis buvo sandorio sudarymo metu, nusprendė parduoti dalį pastatų, buvo tariamasi dėl dalies pastato ir kiemo aikštelių pardavimo, tačiau kodėl jos nebuvo įtrauktos į pirkimo–pardavimo sutartį nežino.
  14. Trečiasis asmuo B. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė priešieškinio netenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad žemės sklypo paskirstymo planas buvo rengiamas 6-8 mėnesius ir būtent pagal jį buvo derinamos pirkimo–pardavimo sąlygos, atsakovė įsipareigojo perleisti ir pastato dalį, ir aikšteles. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė buvo įsitikinusi, kad sudarant sutartį aikštelių nėra galimybės įtraukti į sutartį, nes jos nebuvo atsakovės balanse.
  15. Trečiasis asmuo J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė priešieškinio netenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovui atsakovė siūlė įsigyti ne tik pastato dalį, bet ir aikšteles, t. y. tikroji šalių valia buvo parduoti visą ginčo nekilnojamąjį turtą ir perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį. Trečiasis asmuo paaiškino, kad žemės sklypo paskirstymo planas buvo rengiamas siekiant nustatyti, kokiomis valstybinės žemės sklypo dalimis bus naudojamasi nekilnojamųjų daiktų eksploatavimui. Trečiasis asmuo nurodė, kad aikštelės buvo atlaisvintos ir perduotos naudotis ieškovui dar vykstant deryboms dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

6

7Dėl ieškovo pasirinktų gynybos būdų

  1. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami, t. y. kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Asmuo taip pat turi teisę tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus, kad bet kurio iš pareikštų reikalvimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Teismas gina pažeistas asmens teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje išvardytais būdais.
  2. Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo pripažinti sandorio dalį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu ir pripažinti sandorį galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat taikyti alternatyvų jo teisių gynimo būdą ir pripažinti daiktą priklausiniu. Nors ieškovas patikslinęs ieškinio dalyką reikalavo pripažinti sandorio dalį negaliojančia jam iš esmės suklydus dėl sandorio dalyko ir kainos, tačiau iš esmės nurodė ir įrodinėjo, kad atsakovė su pastato dalimi pardavė ir atitinkamas dalis kiemo aikštelių b4, b7, o ieškovas sutartas sąlygas visiškai įvykdė, atsiskaitė su atsakove už šį turtą, tačiau buvo suklysta neįrašant į ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, jog minėta kaina yra už pastato dalį bei atitinkamas dalis kiemo aikštelių b4, b7 ir, kad sutartimi ieškovui parduodamos ir minėtų kiemo aikštelių atitinkamos dalys, o šiuo metu atsakovė atsisako pripažinti, kad ginčo sutartimi perleista nuosavybės teisė į dalis kiemo aikštelių b4, b7.
  3. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Todėl nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų teisinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
  4. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškiniu keliami reikalavimai pripažinti sandorio dalį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu ir pripažinti sandorį galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu kartu negali būti tenkinami. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes yra kilęs ginčas dėl vengimo įforminti susitarimą dėl ginčo kiemo aikštelių b4, b7 dalių pirkimo–pardavimo notarine forma.
  5. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Kaip minėta, ieškovas, nors ir patikslinęs ieškinio dalyką, vienu ieškiniu iš esmės prašo pripažinti sandorį galiojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu.
  6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Tam, jog teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016).
  7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi teismui nesuteikta visiška diskrecijos teisė kiekvienu atveju savo nuožiūra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali būti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).
  8. Tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Teismo vertinimu, šioje byloje yra susidariusi situaciją, kad neleidus ieškovui remtis liudytojų parodymais būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
  9. Ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad derybos dėl pastato dalies ir aikštelių b4, b7 dalių įsigijimo vyko atitinkamą laiką, buvo ruošiamas valstybinės žemės sklypo paskirstymo planas, kuriuo šalys tarėsi, kokia valstybinės žemės sklypo dalimi naudosis nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Paties ieškovo, trečiųjų asmenų B. J., K. A., J. S. paaiškinimai patvirtina, kad minėtų aikštelių dalys ieškovui jau buvo perduotos iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir jis jomis naudojosi, remontavo. Liudytojų Č. M. ir Stasio G. M. teismui duoti parodymai patvirtina, kad buvo susitarta pardavinėti atsakovės pastatų dalis su suformuotomis aikštelėmis, bei leidžia teismui vertinti, kad neįrašymas apie aikštelių pardavimą atsakovės 2010 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 4 ir ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje buvo techninė klaida.
  10. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad kilus ginčui dėl to, kad yra vengiama patvirtinti notariškai ginčo aikštelių dalių pirkimą ir pardavimą, ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje neįrašyta sąlyga dėl jų perleidimo nuosavybės teise ieškovui negali patvirtinti, kad dėl jų pirkimo–pardavimo nebuvo tartasi. Ieškovas būtent ir įrodinėja, kad ginčo sandorio dalykas buvo nurodytas neteisingai, o atsakovė vengia įforminti savo įsipareigojimą parduoti ginčo aikštelių dalis.
  11. Nesutiktina su atsakove, kad atsakovės 2010 m. gruodžio 7 d., 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. sausio 13 d., 2011 m. sausio 27 d. ir 2011 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderio kvitai Nr. 0000658, Nr. 0000667, Nr. 0000668, Nr. 0000674, Nr. 0000677 patvirtina tik kainos sumokėjimą už pastato dalį. Vien tai, kad kvituose atsakovės finansininkė nurodė buhalterinės operacijos turinį pagal savo supratimą, įrašydama, kad mokami pinigai kaip avansas, dalinis apmokėjimas ar galutinis atsikaitymas už pastatą ar patalpą, nepaneigia aplinkybės, kad kaina buvo sumokėta ir už ginčo aikštelių dalis.
  12. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).
  13. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su atsakove, kad liudytojų Č. M. ir Stasio G. M. parodymai gali būti nesąžiningi dėl jų eitų pareigų UAB „Šiaulių melioracija“. Teismui, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nekilo abejonių šių liudytojų parodymų patikimumu. Liudytojų parodymai šiuo atveju yra netiesioginiai įrodymai apie susitarimą pirkti ir parduoti ginčo aikštelių dalis ir dėl to jie vertintini kritiškai, tačiau akivaizdu, kad kartu su kitais įrodymais jie patvirtina teismo nustatytas aplinkybes dėl ginčo aikštelių dalių įsigijimo ieškovo nuosavybėn.
  14. Atsižvelgiantį į tai ir nebetaikant ieškovo pareikšto alternatyvaus teisių gynimo būdo pripažinti daiktą priklausiniu, konstatuotina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis iš atsakovės įsigijo ne tik pastato dalį, bet ir atitinkamas kiemo aikštelių b4, b7 dalis yra įrodytos. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ginčo pirkimo–pardavimo sutartis, ta apimtimi, kiek susitarta dėl ginčo aikštelių dalių pirkimo–pardavimo, pripažintina galiojančia.

8Dėl priešieškinio

  1. Ieškinį tenkinus iš dalies ir pripažinus galiojančią ginčo pirkimo–pradavimo sutartį dėl ginčo aikštelių dalių pardavimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teise ieškovui, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį. Pripažintina, kad valstybinės žemės patikėtinis išnuomojo valstybinės žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga ieškovui priklausančio nekilnojamojo daikto dalies eksploatavimui, bei neišnuomojo atsakovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinio žemės sklypo dalies. Todėl ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis yra teisėta.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau pagal jame keltų reikalavimų turinį laikytina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 217,00 Eur žyminis mokestis ir 726,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  3. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 30,16 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės priteisiamos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
  4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, po ko jos nebetenka galios.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

Nutarė

11ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

12Pripažinti notariškai nepatvirtintą 2011 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovo V. R., a. k. ( - ), ir atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“, kodas 175788722, dalį, pagal kurią ieškovas V. R. nupirko ir bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine G. R., a. k. ( - ), teisėmis priėmė 795/5859,08 dalį kiemo aikštelės b4 (plotas 795 kv. m) ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m), kas sudaro 1156/10670,84 dalių kiemo aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), o atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė ir perdavė ieškovui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine G. R. teisėmis 795/5859,08 dalį kiemo aikštelės b4 (plotas 795 kv. m) ir 361/2009 dalį kiemo aikštelės b7 (plotas 361 kv. m), kas sudaro 1156/10670,84 dalių kiemo aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), pripažįstant, kad ieškovas V. R. šią pirkimo–pardavimo sutartį visiškai įvykdė sumokėdamas atsakovei UAB „Šiaulių melioracija“ už minėtas dalis aikštelių b4, b7 ir 50/100 dalį pastato – gamybinio pastato su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), iš viso 17 377,20 Eur, galiojančia.

13Priteisti ieškovui V. R., a. k. ( - ), iš atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“, kodas 175788722, 217,00 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 726,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

14Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“, kodas 175788722, valstybei 30,16 Eur (trisdešimties eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

15Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

16Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai