Byla 1A-585/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės, teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei, gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, nuteistajam G. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3Iš G. J. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt turėtoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 374,30 Lt turtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus vyr. prokurorės apeliacinį skundą,

Nustatė

5G. J. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2012 m. spalio 4 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.30 val. G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, bute, esančiame ( - ), kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus smūgiavo į veidą A. G. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

6Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokurorė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti:

7- G. J. veiką iš BK 140 straipsnio l dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

8- pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybe tai, kad jis sužalojo A. G. veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnis);

9- nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš G. J. 40 000 Lt nukentėjusiajam A. G. neturtinei žalai atlyginti.

10Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs G. J. veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio l dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad G. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties bei nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11Prokurorės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiajam A. G. sunkų kūno sužalojimą padarė V. J., todėl tik jis ir yra atsakingas už kilusias pasekmes. Darydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamus veiksmus G. J. atliko ne vienas, o veikdamas bendrininku grupe su V. J. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką visi bendrininkai atsako pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. G. nuosekliai parodė, kad jam 2012-10-04 bute, ( - ), smūgius sudavė G. J. ir V. J. Specialisto išvadose Nr. ( - ) nurodyta, kad A. G. nustatytas galvos sumušimas su daugybinėmis masyviomis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis virš dešinio antakio, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės pamato lūžimas priekinėje dauboje, oro patekimas į kaukolės ertmę. Galvos sužalojimas A. G. galėjo gautis dėl bukos traumos, paveikus jo galvą kietais bukais daiktais, A. G. galvoje galima išskirti ne mažiau trijų trauminio poveikio vietų (kaktos dešinės, nosies sritis, veidas). Teismo medicinos ekspertas teisme parodė, kad A. G. sužalojimas, kaukolės pamato lūžimas, kuris vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas galvai esant fiksuotai, žmogui gulint aukštielninkam, galva prispausta prie grindinio, neatmetant galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir kumščiu. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad jam parkritus ir gulint ant grindų, jį mušė tiek G. J., tiek V. J., suduodami smūgius rankomis ir kojomis. Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo. Juos patvirtino ir liudytojas A. K. Taigi tiek G. J., tiek V. J. tyčia suduodami smūgius nukentėjusiajam ir betarpiškai matydami vienas kito smurtinius veiksmus nukreiptus į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, šiems veiksmams pritarė ir neabejotinai suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojime. Jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad V. J. peržengė bendrininkų susitarimo ribas. Vien tas faktas, kad V. J. sudavė smūgius parkritusiam nukentėjusiajam koja apautu batu, negali būti vertintinas kaip vykdytojo ekscesas. G. J. ir V. J. kartu mušdami nukentėjusįjį, abu suduodami smūgius į galvą, gyvybiškai svarbų organą bei matydami vienas kito veiksmus, suvokė veikos pavojingumą ir galimybę atsirasti įvairiems šios veikos padariniams, tame tarpe ir sunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl abu jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius. V. J. mirus, baudžiamasis procesas jam nutrauktas.

12Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad konfliktas tarp A. G. ir G. J. bei V. J. būtų kilęs dėl asmeninių nesutarimų. Nuosekliais nukentėjusiojo A. G. parodymai nustatyta, kad jis ankščiau nei G. J., nei V. J., nei bute buvusių A. K. ir A. K. nepažinojo, jų neįžeidinėjo. Liudytojas A. K. parodė, kad nukentėjusysis tik jam kažką įžeidžiančio pasakė, tačiau nei G. J., nei V. J. neįžeidinėjo, prie jo motinos A. K. nepriekabiavo, pats muštynių nepradėjo. Todėl darytina išvada, kad G. J. ir V. J. kaip pretekstą savo smurtiniams veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį, todėl G. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

13Apeliantė nuteistajam G. J. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą prašo skirti laisvės atėmimo bausmę didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tokį prašymą argumentuoja tuo, kad G. J. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra ne tik teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad jis sužalojo A. G. veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnis), taip pat atsižvegtina į tai, kad G. J. nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino, tačiau dirba, ankščiau neteistas.

14Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sumažino A. G. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus aplinkybes, kad G. J. veikdamas bendrininkų grupe su V. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasekmes nukentėjusysis jaučia ir šiuo metu, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nukentėjusiojo A. G. pareikštas 40 000 Lt dydžio civilinis ieškinys atitinka protingumo principą, todėl visiškai tenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis G. J. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

16Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Skundžiamu nuosprendžiu G. J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Apeliantė prašo G. J. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 metams, taip pat pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė nusikaltimą veikdamas grupe, bei visiškai tenkinant nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį iš G. J. priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

18Dėl įrodymų vertinimo ir G. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

19Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi aptariamą baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nesilaikė, teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų, todėl padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

21G. J. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir perduotas teismui už tai, kad 2012 m. spalio 4 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su V. J., Klaipėdoje, bute, esančiame ( - ), panaudodamas kaip pretekstą mažareikšmę dingstį, kad G. J. ir V. J. nepatinka A. G. veidas ir šukuosena, ir neva pastarasis kažką negražaus pasakė A. K. atžvilgiu, G. J. ir V. J. kiekvienas kumščiais ne mažiau penkių kartų smūgiavo į galvą ir nemažiau penkių kartų spyrė A. G. į galvą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas galvos sumušimas su daugybinėmis masyviomis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis virš dešinio antakio, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, ūmaus periodo vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimu, kaukolės pamato lūžimu priekinės daubos srityje, oro patekimu į kaukolės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip dėl chuliganiškų paskatų G. J. sunkiai suluošino A. G.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme kaltinamasis V. J. mirė ir jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas (b. l. 191-192, t.2).

23Pirmos instancijos teismas pripažino, kad G. J. įvykio metu smūgiavo kumščiais ne mažiau penkių kartų nukentėjusiajam A. G. į veidą, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir perkvalifikavo G. J. nusikalstamus veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 140 straipsnio 1 dalį.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl pirmos instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. J. nusikalstamus veiksmus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

25Teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo A. G. parodymai yra nuoseklūs, jais patikėjo ir rėmėsi nuosprendyje. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio metu girtaujant G. J. namuose, A. K. jam ištiesta ranka sudavė du - tris smūgius į skruostikaulį, po to V. J. stovėdamas priešais sudavė jam kumščiu į nosį ir kaktą ir nuo šių smūgių pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Vonioje nusiplovus kraują, jam pasidarė silpna ir jis nugriuvęs ant grindų. Iš vonios kambario jį ištempė V. J. ir sakydamas ,,ko tu čia apsimetinėji“ ėmė mušti kumščiais bei spardyti. Kumščiais mušė ir spardė taip pat ir G. J. Abu mušė jį gulintį ant grindų, vėliau pasodino, A. K. padedant nusivalyti nuo veido kraują, G. J., sakydamas „ko priekabiauji prie mano sugyventinės“ dar kelis kartus smūgiavo kumščiu į veidą. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad A. K. suduoti smūgiai buvo nestiprūs, nuo jų sužalojimų nebuvo ir jam dėl suduotų smūgių jis pretenzijų neturi bei nurodė, kad intensyviausiai jį mušė V. J. Nukentėjusiojo parodymus apie panaudotą fizinį smurtą jo atžvilgiu patvirtino ir liudytojas A. K. Jis parodė, kad G.J. sakydamas, jog jam nepatinka nukentėjusiojo šukuosena ar veidas, smūgiavo pastarajam į galvą, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam pradėjo bėgti iš nosies kraujas, kurį jis plovėsi vonios kambaryje, matė, kaip ant grindų gulintį nukentėjusįjį mušė kumščiais ir spardė V. J. su G. J. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. G. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su daugybinėmis masyviomis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis virš dešinio antakio, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės pamato lūžimas priekinės daubos srityje, oro patekimas į kaukolės ertmę. Dėl kaukolės pamato lūžimo priekinės daubos srityje su oro patekimu į kaukolės ertmę A. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 51-52, t.1). Remdamasis šiais bei kitais nuosprendyje aptartais įrodymais, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiajam visus sužalojimus padarė fizinį smurtą naudoję V. J. ir G. J., tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismo išvada, kad nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą padarė tik V. J., suduodamas smūgius ranka į nosį ir koja į kaktą, nepagrįsta surinktais įrodymais.

26Kaip jau minėta, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jį gulintį ant žemės į galvą ir kitas kūno vietas kumščiais mušė ir spardė abu – V. J. ir G. J. Tokius jo parodymus tvirtino ir liudytojas A. K. Teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad tik V. J. apavas buvo suteptas krauju, nepaneigia šių parodymų. Papildomo tyrimo metu nustatyta, kad galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, muštine žaizda virš antakio, kaktikaulio - kaukolės pamato priekinės daubos lūžimu dešinėje A. G. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje, paveikus šią galvos vietą kietu buku daiktu, tikimiausia – smūgio poveikio pasėkoje. Kaktikaulio – kaukolės pamato priekinės daubos lūžimas dešinėje gavosi nuo vieno konkretaus trauminio poveikio į šią sritį (kaktos dešinę pusę) (b. l.59-60, t.1). Teismo medicinos ekspertas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad smūgis į kaktos dešinę pusę turėjo būti suduotas stiprus ir nukentėjusiojo galva turėjo būti fiksuota, remtis į kažką pakaušine dalimi, ir jei žmogus guli aukštielninkas, o galva pakaušiu prispausta prie grindų, tai galva yra fiksuota. Būtent tokia įvykio situacija aptariamoje byloje ir nustatyta – V. J. ir G. J. kumščiais mušė ir spardė nukentėjusįjį gulintį ant grindų, pastarojo galvai esant fiksuotai. Byloje nustatytas tik smurto naudojimo faktas, tačiau nenustatyta, kuris iš smurtavusių asmenų sudavė lemiamą smūgį į nukentėjusiojo kaktos dešinę pusę, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl laikytina, jog šį sveikatos sutrikdymą padarė V. J. ir G. J. bendrais veiksmais, t. y. veikdami bendrininku grupe.

27Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys 2K-340/2012, 2K–475/2012).

28Aptariamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. G. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė vienas sužalojimas – kaukolės pamato lūžimas priekinėje dauboje su oro patekimu į kaukolės ertmę, kuris atsirado nuo trauminio poveikio į kaktos dešinę pusę. Byloje taip pat nustatyta, kad V.J. pirmas smogė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusiajam nusiplovus vonios kambaryje kruviną veidą ir nugriuvus, jis buvo ištemptas į koridorių, kur gulintį nukentėjusįjį mušė rankomis ir spardė ne tik V. J., bet ir G. J., kuris vėliau smogė nukentėjusiajam ir sėdint. Taigi nustatyta, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo du asmenys - V. J. ir G. J. ir kiekvienas jų matė vienas kito neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį, taigi yra nustatyti objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, realizuojant BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Bendrininkų susitarimo ribų peržengimo aptariamoje byloje nenustatyta. V. J. ir G. J. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t. y. abu naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, t.y. veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno smūgiais nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas sunkus galvos sužalojimas, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių atsakingi abu smurtą naudoję asmenys. Įvykio aplinkybės rodo, kad G. J. veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jis suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė padarinius, jų norėjo, tačiau jų nedetalizavo.

29Dėl to, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje taikytinas bendrininkavimo institutas, pripažįstant, kad nukentėjusiajam A. G. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bendrais V. J. ir G. J. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo G. J. keistinas.

30BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis 2K–166/2013).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. su G. J. ir kitais bute buvusiais asmenimis iki įvykio pažįstamas nebuvo, jis į butą atėjo su savo pažįstamu E. J., kuris po kurio laiko iš buto pasišalino. Iš nukentėjusiojo A. G. bei iš dalies ir liudytojo A. K. parodymų matyti, kad V. J. ir G. J. ėmė priekabiauti prie nukentėjusiojo sakydami, jog nepatinka jo šukuosena, veidas, V. J., sakydamas „tuoj padarysiu tvarką“ pradėjo mušti, prie pastarojo veiksmų prisidėjo ir G. J. Tokia įvykio situacija leidžia daryti išvadą, kad G. J. ir V. J. kaip pretekstą savo smurtiniams veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį, todėl tokie veiksmai, laikytina, atlikti dėl chuliganiškų pastatų, todėl G. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir už šio nusikaltimo padarymą G. J. baustinas.

32Dėl bausmės ir civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

33Apeliantės skundu prašoma pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas grupe ir už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

34Šis prašymas tenkinamas iš dalies.

35Apeliantė pagrįstai prašo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad G. J. nusikaltimą padarė veikdamas grupe. Ši aplinkybė įrodyta ir aptarta šiame nuosprendyje pasisakant dėl G. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl aplinkybė, jog G. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

36Teisėjų kolegija, skirdama G. J. bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atsižvelgia į tai, kad šis nusikaltimas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant neapibrėžta tyčia, nustatytos dvi G. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 ir 9 punktas), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. G. J. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimo padarymo metu dirbo, charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. J. skirtina padaryto nusikaltimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio bausmė.

37Apeliantės prašymas nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį – 40 000Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir priteisti iš G. J. tenkinamas iš dalies.

38Pirmos instancijos teismas nuosprendžiu pagrįstai pripažino, kad G. J. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. neturtinę žalą, tačiau atsižvelgdamas į G. J. padarytų nusikalstamų veiksmų, kuriuos teismas pripažino, apimtį, priteisė 5 000 Lt šiai žalai atlyginti.

39Teisėjų kolegija, nustatydama priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų sveikatos sutrikdymo atveju – žalos pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl G. J. pavartoto smurto patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Iš G. J. padaryto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais G. J. veiksmais, kuriais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismine praktika analogiškose bylose, nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas, priteistą 5 000 Lt sumą didinant iki 20 000 Lt.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti:

42Pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43G. J. nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir už šio nusikaltimo padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

44Panaikinti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto pritaikymą.

45Iš G. J. priteistą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. 5000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų.

46Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. J. paskirtos... 3. Iš G. J. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. 5 000 Lt... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros... 5. G. J. nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:... 6. Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 7. - G. J. veiką iš BK 140 straipsnio l dalies perkvalifikuoti į BK 135... 8. - pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybe tai, kad jis sužalojo... 9. - nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš G.... 10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs G. J.... 11. Prokurorės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiajam A. G.... 12. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad konfliktas tarp A. G. ir G. J. bei V.... 13. Apeliantė nuteistajam G. J. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą prašo... 14. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sumažino A. G. pareikštą ieškinį... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Klaipėdos... 16. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas... 17. Skundžiamu nuosprendžiu G. J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos... 18. Dėl įrodymų vertinimo ir G. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi aptariamą... 21. G. J. buvo kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir perduotas... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant Klaipėdos... 23. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad G. J. įvykio metu smūgiavo... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo... 25. Teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo A. G.... 26. Kaip jau minėta, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme... 27. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 28. Aptariamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. G. sunkų sveikatos... 29. Dėl to, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje... 30. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis –... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. su G. J. ir kitais... 32. Dėl bausmės ir civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti... 33. Apeliantės skundu prašoma pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia... 34. Šis prašymas tenkinamas iš dalies.... 35. Apeliantė pagrįstai prašo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti... 36. Teisėjų kolegija, skirdama G. J. bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8... 37. Apeliantės prašymas nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį – 40 000Lt... 38. Pirmos instancijos teismas nuosprendžiu pagrįstai pripažino, kad G. J.... 39. Teisėjų kolegija, nustatydama priteistiną neturtinės žalos dydį,... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti:... 42. Pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą... 43. G. J. nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK... 44. Panaikinti BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto pritaikymą.... 45. Iš G. J. priteistą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. 5000 Lt... 46. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....