Byla 2A-440-212/2015
Dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės R. K. įmonės „Širšė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-940/2015 pagal ieškovės BUAB „Jokana“ ieškinį atsakovei R. K. įmonei „Širšė“ dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais jo atsiskaitymus su atsakove pagal atsakovės 2013-12-12 išrašytą pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 7197294, 231,44 Eur sumai ir priteisti iš atsakovės ieškovui 231,44 Eur skolą, 6 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iš atsakovės pirko prekes ir už šias prekes atsiskaitė grynais pinigais. UAB „Jokana“ jau nuo 2009 m. buvo siųsti raginimai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, debetiniai nurodymai bankuose, civiliniai ieškiniai, antstolių vykdomieji raštai dėl skolų išieškojimo, ieškiniai dėl bankroto iškėlimo, todėl R. K. įmonė turėjo ir privalėjo žinoti apie tai, kad gaudama atsiskaitymą už prekes pažeis kitų asmenų - kreditorių interesus.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp UAB „Jokana“ ir R. K. įmonės „Širšė“ sudarytą atsiskaitymą už prekes grynaisiais pinigais pagal 2013-12-12 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 7197294 799,12 Lt sumai, taikė restituciją ir iš atsakovės R. K. įmonės „Širšė“ priteisė 231,44 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 231,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Jokana“ naudai; priteisė iš atsakovės 20 Eur žyminį mokestį ir 2,16 Eur pašto išlaidas valstybės naudai. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-04-24 nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Panevėžio apygardos teismas 2014-11-19 nutartimi patvirtino BUAB „Jokana“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir nustatė, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 139 909,85 Lt. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Jokana“ su atsakove R. K. įmone „Širšė“ atliko atsiskaitymus už prekes grynaisiais pinigais pagal 2013-12-12 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 7197294 231,44 Eur (799,12 Lt) sumai (apmokėta 2013-12-12 PVM sąskaita-faktūra SRK 10829). Atsižvelgdamas į tai, kad minėti atsiskaitymai buvo atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, BUAB „Jokana“ bankroto administratorius L. P. 2014-10-31 raštu Nr. 56 kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti 799,12 Lt sumą, tačiau atsakovė to nepadarė.

6Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-09-28 nutartimi atsisakė iškelti UAB „Jokana“ bankroto bylą tik dėl to, kad įmonė buvo nurodžiusi vystysianti naują veiklą, ko pasėkoje gaus papildomai pajamų ir tuo pačiu pelno ir iš to iki 2013-01-01 visiškai atsiskaitys su VSDFV, t. y. sumokės 26 201,50 Lt skolą. Tačiau UAB „Jokana“ pripažino, kad šio įsipareigojimo neįvykdė. Priešingai, ji ne tik nelikvidavo skolos, bet tuo metu buvusi skola nuo 26 201,50 Lt padidėjo iki 34 173,52 Lt. Bendrovė jau 2011 metais buvo nemoki. UAB „Jokana“ nuo 2012-07-27 buvo skolinga ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri sprendimu Nr. (23.17-08)-320-37051 iš įmonės į valstybės biudžetą nusprendė išieškoti 2 455,29 Lt. UAB „Jokana“ atstovė A. K. nuo 2013-10-01, t. y. prieš bankroto bylos iškėlimą ir esant 2014-04-24 nutartimi uždėtam areštui visam bendrovės turtui, tame tarpe piniginėms lėšoms, atsiskaitinėjo su kreditoriais pažeisdama eiliškumą. Per 2013 m. spalio - gruodžio mėnesius tiekėjams buvo sumokėta 39 695,49 Lt, o darbuotojams – 5 591,94 Lt ir liko jų kreditorinis reikalavimas 22 157,9 Lt. VSDFV sumokėta 660 Lt, o jos kreditorinis reikalavimas – 36 772,66 Lt.

7Ginčo sandoriu atlikus mokėjimus grynaisiais pinigais, nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė būtent atsakovei gauti viso reikalavimo patenkinimą, kartu sumažintos tuo metu buvusių UAB ,,Jokana“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, galimybės atgauti savo skolas, trečios eilės kreditoriams buvo nepagrįstai suteikta pirmenybė prieš pirmos ir antros eilės kreditorius (darbuotojus, valstybę), ir nors sudarant minėtą sandorį žymiai nepakito ieškovės turto masė ir jos turtinė padėtis, kaip tai nurodo atsakovė, tačiau tokiu sandoriu buvo pažeistos aukščiau minėtų kreditorių teisės gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau.

8Įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Jokana“ vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino savo įsipareigojimus ar didino turtą, byloje nėra, šalys tokių duomenų taip pat nepateikė, todėl teismas darė išvadą, kad ginčijamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo sudarytas, kai ieškovės turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. bendrovė buvo faktiškai nemoki, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nors UAB „Jokana“ privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybe. Taigi akivaizdu, kad dar iki minėto 2013-12-12 ieškovo atlikto atsiskaitymo grynaisiais pinigais su atsakove buvo aišku, kad UAB „Jokana“ yra nemoki, todėl ieškovas, žinodama apie savo nemokumą, ginčijamu sandoriu atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių – atsakove R. K. įmone „Širšė“ – nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Teismas vertino, kad sudarant ginčijamą sandorį UAB „Jokana“ buvo faktiškai nemoki ir taip be pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus savo kreditorius, tokiu būdu pažeisdama jų teises. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtą sandorį ieškovas turėjo pareigą sudaryti pagal įstatymą, teismo sprendimą ar esant kitoms aplinkybėms. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo bei vertindamas šalių sudarytą tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas turėjo pareigą sudaryti ginčijamą mokėjimą grynaisiais pinigais.

9Atsakovė nurodė, jog ji buvo sąžininga, pasitikėjo ieškovo vadove, nes tam turėjo pagrindo, kadangi ir pats Panevėžio apygardos teismas, 2012-09-28 nutartimi atsisakęs ieškovui iškelti bankroto bylą, tikėjo ja. Abi susitarimo šalys – verslininkai, kuriems panašaus pobūdžio sandorių sudarymas ir įvykdymas yra įprasta veikla. Atsakovė, būdama verslininke, turėjo suprasti, kad ieškovas, vykdydamas savo ūkinę-komercinę veiklą, turi verslo santykių ne tik su ja (atsakove), bet ir su kitais asmenimis (prekių, paslaugų tiekėjais ir pan.). Atsakovė, būdama verslininke, laikydamasi apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto standarto, privalėjo pasidomėti ieškovo turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, ginčais teisme, daiktinių teisių suvaržymais ir įvertinti, ar sudarant ginčo sandorius nebus pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės, o ne sudaryti su ieškove sandorį ir taip atgauti savo skolą pirmiau už kitus kreditorius. Tačiau atsakovė, nebūdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, juo labiau, kad verslo subjekto statusas nustato dar aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą, nesidomėjo ieškovo finansine padėtimi, nors, kaip pažymėjo ieškovo atstovas ir kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo turtas buvo areštuotas, bankuose buvo pateikti VSDFV debeto mokėjimo nurodymai, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, ieškovo balansas rodė aiškų nemokumą, apie ieškovo turto areštą buvo paskelbta viešai Turto arešto aktų registre, atsakovė neįvertino, jog sudaromas sandoris, kuriuo ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, atliko atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakove, taip atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi ir išskirdamas jį iš kitų, pažeidė kitų kreditorių interesus. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, teismas darė išvadą, kad atsakovė R. K. įmonė „Širšė“, sudarydama ginčijamą sandorį, netinkamai vykdė jai tenkančią pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie kitos šalies – ieškovo – turtinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, todėl pripažino nesąžiningais.

10Dėl išdėstytų aplinkybių patvirtino, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą. UAB „Jokana“ ir R.K. įmonė „Širšė“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, šis sandoris pažeidė kitų UAB „Jokana“ kreditorių teises, o R. K. įmonei „Širšė“ buvo žinoma sunki UAB „Jokana“ finansinė padėtis, t. y. ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo, kad pažeidžia UAB „Jokana“ kreditorių teises ir interesus, todėl ieškinį tenkino, atsiskaitymą už prekes grynaisiais pinigais pagal 2013-12-12 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 7197294 799,12 Lt (231,44 Eur) sumai pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) bei taikė restituciją.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės sumokėtą žyminį mokestį bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra aktuali smulkių verslininkų atžvilgiu, bylos eiga susidomėjo žiniasklaida, visuomenė. Nurodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės įvyko paprastas prekių pirkimas – pardavimas ir už prekes atsiskaityta kaip įprasta. Pirkdamas kokybiškas prekes iš atsakovės, ieškovas tik padidino savo bendro turto vertę, o pardavus ir gavus pridėtinę vertę galėjo ir toliau vykdyti ūkinę veiklą. Tai, kad po pusės metų gal bus keliama bankroto byla, nedaro prielaidos nutraukti veiklą, t. y. pirkti bei parduoti prekes. Jei eilinės ūkinės operacijos būtų prilyginamos ginčytiniems sandoriams, tai iš esmės tektų riboti bet kokią ūkinę veiklą ir didžiąją dalį laiko skirti klientų mokumo, jų kredito istorijos, turto arešto bei bylinėjimosi istorijų nagrinėjimui. Tai gali žeisti kliento teises bei žeminti jų orumą. Tokiu atveju per keletą metų būtų galima sužlugdyti visą Lietuvos ekonomiką. Be to, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenumato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas parodo į kokią absurdišką situaciją gali patekti kiekvienas Lietuvos verslininkas. Įstatymai priimti tam, kad apsaugotų ir kreditorių ir bankrutuojančių įmonių interesus, bet jie nesuteikia bankroto administratoriui piktnaudžiauti jais ir reikalauti gražinti pinigus už jo atstovaujamos bankrutuojančios įmonės pirktas ir vėliau parduotas prekes. Mano, jog administratorius piktnaudžiauja tuo, jog smulkūs verslininkai yra per silpni bylinėtis teismuose, akivaizdžiai šantažuoja juos susimokėti, vertina tai, kaip teisėto reketo sistema. Pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi jokios sąsajos su skundžiamu sandoriu, kadangi tose nutartyse nagrinėjama dėl milijoninių sandorių bei neteisėtų akcijų perleidimų.

13Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai ištyrė visas bylos aplinkybes, šalių parodymus bei tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Apeliantė pati pripažįsta, jog ji vykdo didmeninę prekybą, ji nepardavinėja prekių kaip kad yra pardavinėjama eilinėse parduotuvėse, todėl pažįsta savo klientus ir juos gali identifikuoti. Apeliantė nesidomėdama pirkėju, kuris yra juridinis asmuo ir atsiskaito grynais pinigais buvo neatidi ir nerūpestinga, neapdairi, o pagal civilinį kodeksą ir tuo pačiu laikytina nesąžininga šalimi. Mano, jog atsakovė yra nesąžininga sutarties šalis, todėl teismas pagrįstai atsiskaitymo sandorį pripažino negaliojančiu. Ieškovas su atsakove atsiskaitė pažeisdamas CK atsiskaitymo eiliškumą ir to apeliantė neginčija. Taip pat neginčija, jog ieškovo turtas buvo areštuotas, nes jis buvo skolingas aukštesnės eilės kreditoriams, taikytos sankcijos atsiskaitomosioms sąskaitoms. Apeliantė būdama verslininke didmenininke, atsiskaitydama su kitu juridiniu asmeniu turi pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai ir nebūtų neteisėtų atsiskaitymų. Negalima siekti pelno bet kokiomis priemonėmis. Atsakovė parduodama prekes ieškovui, nepatikrinusi jo galimybių atsiskaityti ir ar toks atsiskaitymas nepažeis įstatymų, kitų asmenų teisių, prisiėmė riziką ir turi atsakyti pagal įstatymus. Atsakovė buvo nesąžininga, todėl atsiskaitymo sandoris pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Visiškai nepagrįstai apeliantė teigia, jog yra žlugdomi smulkieji verslininkai, kad administratorius reiškia nepagrįstus ieškinius. Pagal įstatymą administratorius yra įpareigotas patikrinti visus sandorius sudarytus už 5 metus, nes ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

16Byloje nustatyta, kad pagal 2013-12-12 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 7197294 231,44 Eur sumai ieškovas BUAB „Jokana“ apmokėjo 2013-12-12 atsakovės R. K. įmonės „Širšė“ PVM sąskaitą-faktūrą SRK 10829 (b. l. 74, 75). Panevėžio apygardos teismo 2014-04-24 nutartimi UAB „Jokana“ buvo iškelta bankroto byla, o 2014-11-19 nutartimi BUAB „Jokana“ bankrotą pripažino tyčiniu (b. l. 4-5, 14). Nustatęs atsiskaitymų pažeidimą, 2014-10-31 raštu Nr. 56 administratorius nusiuntė atsakovei raginimą grąžinti neteisėtai gautas lėšas (b. l. 15).

17Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog ji buvo sąžininga, tuo metu ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla ir ji neprivalo tikrinti pirkėjo kreditingumu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

18Pagal CK 6.66 str. 2 dalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Todėl visiškai nepagrįstai apeliantė nurodo, jog ji neprivalėjo domėtis ieškovo turtine padėtimi vien dėl to, jog dar nebuvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog abi šalys yra juridiniai asmenys ir atsiskaitymas už atliktą paslaugą paprastai yra atliekami mokėjimo pavedimu per banką, tačiau šiuo atveju buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Be to, pati apeliantė nurodė, jog ji nesidomėjo pirkėjo kreditingumu, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, kokia ieškovo mokumo būsena. Apeliantė vykdo didmeninę prekybą ir ji turi visas galimybes individualizuoti kiekvieną pirkėją, nes išrašo PVM sąskaitą-faktūrą. Toks apeliantės elgesys akivaizdžiai parodo, jog ji yra suinteresuota tik prekių pardavimu ir atsiskaitymu už jas, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, galimai pažeidžiamas kitų kreditorių teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė dėl savo nepakankamo atidumo, elgėsi neapdairiai dėl to ji pripažintina nesąžininga, ypač įvertinus tai, kad ieškovui buvo taikomas turto areštas, konstatuoti įsiskolinimai VMI ir VSDFV ir jau nuo 2009 metų buvo vykdomi išieškojimai (b. l. 32-64). Šie duomenys yra vieši ir atsakovė, kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, turėjo realią galimybę šiuos duomenis gauti ir juos įvertinti.

19Pažymėtina, kad sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis, o žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama sudaryti sandorius, nepažeidžiančius įstatymų ir kreditorių interesų, buvo pakankamai atidi ir domėjosi apie skolininką kaip ginčo sutarties šalį. Be to, apeliantė pripažįsta, jog niekada nesidomėjo ieškovo kreditingumu, netikrino ieškovo galimybių atsiskaityti ir ar toks atsiskaitymas nepažeis įstatymų, ar kitų asmenų teisių, todėl darytina išvada, jog apeliantė tokiais veiksmais prisiėmė sau riziką ir sudarė sandorį neįsitikinusi, ar sandoris nepažeis kitų asmenų interesų. Apeliantė elgėsi ne pagal įprastai verslui keliamus aukštesnius elgesio standarto reikalavimus, tačiau bet kokiomis priemonėmis siekė greito pelno ir tokiu būdu pažeidė CK 1,5 straipsnio nurodytus principus, sudarydama sandorį, kuris pažeidžia kitų kreditorių interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas mokėjimų atlikimo aplinkybes, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl Actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo vertinimo.

20Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog administratorius reikšdamas ieškinį yra nesąžiningas. Priešingai, įstatymas įpareigoja bankroto administratorių patikrinti visus sandorius sudarytus už 5 metus, nes BUAB „Jokana“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Taigi, administratorius, vykdydamas savo įsipareigojimus, pagrįstai tikrina ieškovo sudarytus sandorius bei atitinkamai reiškia ieškinius teisme, jei skolininkai nesutinka gražiuoju įvykdyti administratoriaus raginimus dėl skolos sumokėjimo.

21Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

22Apeliantė prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.

23Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, iš R. K. įmonės „Širšė“ priteistinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

24Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Sumokėtas mokestis grąžintinas, nes sumokėtas be pagrindo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš R. K. įmonės „Širšė“, įm. kodas 147179059, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų BUAB „Jokana“, įm. Kodas 168640292, naudai.

28R. K. įmonės „Širšė“, įm. kodas 147179059, grąžinti 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-03-19 DNB banke, mokėjimo nurodymu Nr. 3063. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Proceso dalyviai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais jo atsiskaitymus su atsakove... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį... 6. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-09-28 nutartimi atsisakė... 7. Ginčo sandoriu atlikus mokėjimus grynaisiais pinigais, nepagrįstai buvo... 8. Įrodymų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Jokana“ vykdė... 9. Atsakovė nurodė, jog ji buvo sąžininga, pasitikėjo ieškovo vadove, nes... 10. Dėl išdėstytų aplinkybių patvirtino, kad yra visos sąlygos taikyti actio... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 16. Byloje nustatyta, kad pagal 2013-12-12 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 7197294... 17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog ji... 18. Pagal CK 6.66 str. 2 dalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu... 19. Pažymėtina, kad sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis... 20. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog administratorius reikšdamas... 21. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 22. Apeliantė prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas... 24. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį.... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1... 26. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš R. K. įmonės „Širšė“, įm. kodas 147179059, 300 Eur... 28. R. K. įmonės „Širšė“, įm. kodas 147179059, grąžinti 20 Eur...