Byla 1A-523/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų: Svajūno Knizlerio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei, gynėjams advokatams Arūnui Petrauskui, Arvydui Martinkevičiui, nuteistosioms R. P., O. G., civilinio ieškovo atstovui Vidmondui Vėgeliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, nuteistųjų R. P., O. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2009 m. liepos 18 ir suėmimo laikas nuo 2009 m. liepos 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d.

4R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

5O. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu 2 dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Į paskirtą bausmę įskaityta viena diena - 2009 m. liepos 18 d. - laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. liepos 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 6 d.

7Iš R. P. ir O. G. solidariai priteista Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos naudai 373500,05 Lt turtinei žalai atlyginti.

8Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 62566,55 Lt dydžio civilinis ieškinys, pareikštas R. P. atmestas.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10R. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, dirbdama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, įmonės kodas 188605295, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, Finansų departamento Turto ir piniginių lėšų apskaitos skyriaus Piniginių lėšų apskaitos ir atsiskaitymo poskyrio kasininke, pagal 2007-08-30 įsakymu Nr. 460-PA-23 patvirtintą pareiginę instrukciją, pagal 1998-07-17 Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 3, 2008-06-26 darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai materialiai atsakinga už jai LRS Kanceliarijos patikėtas pinigines lėšas ir piniginių lėšų apskaitą kasoje nacionaline valiuta ir užsienio šalių valiuta bei turėdama įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 8, 11, 16, 17 punktų ir Inventorizacijos taisyklių 4, 8, 39, 56 punktų reikalavimuose numatytą grynųjų pinigų išdavimo iš kasos tvarką, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2009-07-12 neteisėtai, pagal dokumentus neturinčius juridinės galios – paskolos raštelius, surašytus ant LRS Kanceliarijos buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų - perleido O. G. kasoje buvusius grynuosius pinigus:

11- pagal 2008-01-11 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt;

12- pagal 2008-01-22 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;

13- pagal 2008-02-22 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;

14- pagal 2008-03-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

15- pagal 2008-04-08 kasos išlaidų orderį 1000 Lt;

16- pagal 2008-04-30 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

17- pagal 2008-05-12 kasos išlaidų orderį 800 Lt;

18- pagal 2008-05-16 kasos išlaidų orderį 2 200 Lt;

19- pagal 2008-05-28 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

20- pagal 2008-06-05 kasos išlaidų orderį 2 400 Lt;

21- pagal 2008-06-19 kasos išlaidų orderį 2 600 Lt;

22- pagal 2008-06-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;

23- pagal 2008-07-28 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;

24- pagal 2008-07-29 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

25- pagal 2008-09-02 kasos išlaidų orderį 900 Lt;

26- pagal 2008-09-08 kasos išlaidų orderį 2 100 Lt;

27- pagal 2008-09-12 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;

28- pagal 2008-09-16 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

29- pagal 2008-09-19 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;

30- pagal 2008-09-24 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

31- pagal 2008-09-29 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt;

32- pagal 2008-10-22 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

33- pagal 2008-10-31 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;

34- pagal 2008-11-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

35- pagal 2008-11-17 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;

36- pagal 2008-11-20 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

37- pagal 2008-11-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;

38- pagal 2008-11-27 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

39- pagal 2008-11-28 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;

40- pagal 2008-12-02 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

41- pagal 2008-12-03 kasos išlaidų orderį 11 000 Lt;

42- pagal 2008-12-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

43- pagal 2008-12-15 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;

44- pagal 2008-12-31 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt;

45- pagal 2009-01-05 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;

46- pagal 2009-01-09 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;

47- pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;

48- pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

49- pagal 2009-01-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;

50- pagal 2009-01-23 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt;

51- pagal 2009-01-26 kasos išlaidų orderį 14 213 Lt;

52- pagal 2009-01-27 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

53- pagal 2009-01-28 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;

54- pagal 2009-02-03 kasos išlaidų orderį 2 787 Lt;

55- pagal 2009-02-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

56- pagal 2009-02-06 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;

57- pagal 2009-02-09 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;

58- pagal 2009-02-13 kasos išlaidų orderį 3464,50 Lt;

59- pagal 2009-02-17 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

60- pagal 2009-02-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;

61- pagal 2009-02-25 kasos išlaidų orderį 1535,55 Lt;

62- pagal 2009-03-02 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt;

63- pagal 2009-03-09 kasos išlaidų orderį 6 500 Lt;

64- pagal 2009-03-18 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;

65- pagal 2009-03-19 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;

66- pagal 2009-03-20 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;

67- pagal 2009-03-24 kasos išlaidų orderį 500 Lt;

68- pagal 2009-03-25 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt;

69- pagal 2009-04-02 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;

70- pagal 2009-04-03 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

71- pagal 2009-04-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

72- pagal 2009-04-08 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;

73- pagal 2009-04-22 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;

74- pagal 2009-04-24 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;

75- pagal 2009-04-27 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;

76- pagal 2009-05-04 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt;

77- pagal 2009-05-06 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;

78- pagal 2009-06-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

79- pagal 2009-06-15 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;

80- pagal 2009-06-19 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;

81- pagal 2009-06-26 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;

82- pagal 2009-07-08 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt;

83- pagal 2009-07-10 kasos išlaidų orderį 3 500 Lt;

84- pagal 2009-07-12 kasos išlaidų orderį 20 000 Lt

85bendrai 373 500,05 litų grynųjų pinigų, tokiu būdu iššvaistė didelės vertės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį 373 500,05 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

86R. P. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, dirbdama LR Seimo kanceliarijos kasininke laikotarpiu nuo 2009-05-13 iki 2009-07-17 pasisavino kasoje esančius grynuosius pinigus – 67 564,22 litų, iš bendros 2009-07-17 LR Seimo kanceliarijos kasos inventorizacijos akte nustatyto 441 064,27 litų grynųjų pinigų trūkumo sumos ir tokiu būdu pasisavino didelės vertės Seimo kanceliarijai priklausantį turtą bei tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

87Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

88O. G. nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, ji, turėdama tikslą apgaule iš asmens, kuriam buvo patikėtas, įgyti svetimą turtą, dėl ankstesnių tarpusavio santykių įgijusi R. P., dirbančios Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų departamento Turto ir piniginių lėšų apskaitos skyriaus Piniginių lėšų apskaitos ir atsiskaitymo poskyrio kasininke, pasitikėjimą, skųsdamasi sunkia materialine padėtimi bei nurodydama tikrovės neatitinkančius teiginius, kad gavusi papildomą paskolą, užsienio kapitalo įmonėje įgijusi ir pelningai pardavusi akcijas, butą, jai paskolintas lėšas grąžins, žinodama, kad R. P. jai skolina Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijai priklausančias pinigines lėšas, Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos kasos patalpose, adresu Gedimino pr. 53, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2009-07-12, kaip skolinamą sumą dalimis nuo 500 iki 20 000 litų, pagal dokumentus neturinčius juridinės galios – paskolos raštelius, surašytus ant LRS Kanceliarijos buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų - iš R. P., kuriai pagal 1998-07-17 Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 3, 2008-06-26 darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį buvo patikėti kasoje esantys grynieji pinigai, ji įgijo Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijai priklausančius grynuosius pinigus:

89- pagal 2008-01-11 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt

90- pagal 2008-01-22 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt

91- pagal 2008-02-22 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt

92- pagal 2008-03-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

93- pagal 2008-04-08 kasos išlaidų orderį 1000 Lt

94- pagal 2008-04-30 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

95- pagal 2008-05-12 kasos išlaidų orderį 800 Lt

96- pagal 2008-05-16 kasos išlaidų orderį 2 200 Lt

97- pagal 2008-05-28 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

98- pagal 2008-06-05 kasos išlaidų orderį 2 400 Lt

99- pagal 2008-06-19 kasos išlaidų orderį 2 600 Lt

100- pagal 2008-06-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt

101- pagal 2008-07-28 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt

102- pagal 2008-07-29 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

103- pagal 2008-09-02 kasos išlaidų orderį 900 Lt

104- pagal 2008-09-08 kasos išlaidų orderį 2 100 Lt

105- pagal 2008-09-12 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt

106- pagal 2008-09-16 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

107- pagal 2008-09-19 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt

108- pagal 2008-09-24 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

109- pagal 2008-09-29 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt

110- pagal 2008-10-22 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

111- pagal 2008-10-31 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt

112- pagal 2008-11-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

113- pagal 2008-11-17 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt

114- pagal 2008-11-20 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

115- pagal 2008-11-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt

116- pagal 2008-11-27 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

117- pagal 2008-11-28 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt

118- pagal 2008-12-02 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

119- pagal 2008-12-03 kasos išlaidų orderį 11 000 Lt

120- pagal 2008-12-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

121- pagal 2008-12-15 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt

122- pagal 2008-12-31 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt

123- pagal 2009-01-05 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt

124- pagal 2009-01-09 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt

125- pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt

126- pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

127- pagal 2009-01-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt

128- pagal 2009-01-23 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt

129- pagal 2009-01-26 kasos išlaidų orderį 14 213 Lt

130- pagal 2009-01-27 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

131- pagal 2009-01-28 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt

132- pagal 2009-02-03 kasos išlaidų orderį 2 787 Lt

133- pagal 2009-02-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

134- pagal 2009-02-06 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt

135- pagal 2009-02-09 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt

136- pagal 2009-02-13 kasos išlaidų orderį 3464,50 Lt

137- pagal 2009-02-17 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

138- pagal 2009-02-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt

139- pagal 2009-02-25 kasos išlaidų orderį 1535,55 Lt

140- pagal 2009-03-02 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt

141- pagal 2009-03-09 kasos išlaidų orderį 6 500 Lt

142- pagal 2009-03-18 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt

143- pagal 2009-03-19 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt

144- pagal 2009-03-20 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt

145- pagal 2009-03-24 kasos išlaidų orderį 500 Lt

146- pagal 2009-03-25 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt

147- pagal 2009-04-02 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt

148- pagal 2009-04-03 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

149- pagal 2009-04-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

150-pagal 2009-04-08 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt

151- pagal 2009-04-22 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt

152- pagal 2009-04-24 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt

153- pagal 2009-04-27 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt

154- pagal 2009-05-04 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt

155- pagal 2009-05-06 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt

156- pagal 2009-06-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

157- pagal 2009-06-15 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt

158- pagal 2009-06-19 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt

159- pagal 2009-06-26 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt

160- pagal 2009-07-08 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt

161- pagal 2009-07-10 kasos išlaidų orderį 3 500 Lt

162- pagal 2009-07-12 kasos išlaidų orderį 20 000 Lt

163bendrai 373 500,05 litų grynųjų pinigų, tačiau pasiskolintų pinigų negrąžino, juos išleisdama savo reikmėms, tokiu būdu apgaule iš asmens, kuriam buvo patikėtas, įgijo didelės vertės svetimą, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį 373 500,05 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

164Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti:

1651.

166Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., nepagrįstai neįvertino nuteistosios atliktų veiksmų bei nekvalifikavo jų kaip patikėto turto iššvaistymo, t.y. atitinkančių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., požymius. Apeliantės teigimu, tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kad 67564,22 Lt R. P. buvo pasisavinti, neduoda pagrindo apskritai nenagrinėti jos veiksmų dėl minėtos pinigų sumos trūkumo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi pačios R. P. parodymais, kad ji jokių Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančių pinigų sau neėmė, o šis trūkumas susidarė per ilgą laiką, skolinant pinigus iš kasos D. P., kuri ir yra skolinga Seimo kasai, bei kitomis aplinkybėmis, ir padarė išvadą, kad galimai kiti asmenys skolinosi pinigines lėšas. Nors analogiškomis aplinkybėmis padarytą veiką – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančių piniginių lėšų perleidimą O. G. - teismas pagrįstai įvertino kaip patikėto turto iššvaistymą, tačiau likusios piniginių lėšų dalies neteisėto perleidimo kitiems asmenims neįvertino.

167Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad R. P., pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 460-PA-23 patvirtintą pareiginę instrukciją, 1998 m. liepos 17 d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 3, 2008-06-26 darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį, buvo visiškai materialiai atsakinga už Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų departamento Turto ir piniginių lėšų apskaitos skyriaus Piniginių lėšų apskaitos ir atsiskaitymo poskyrio kasoje esančias pinigines lėšas, t.y. šios lėšos R. P. buvo patikėtos. Teisminio nagrinėjimo metu nėra gauta jokių duomenų, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasos šios piniginės lėšos - 67564,22 Lt - būtų paimtos ar kitokiomis aplinkybėmis dingę be R. P. žinios, priešingai - nustatyta, kad R. P. (išskyrus jos atostogų laiką) vienintelė turėjo galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis, todėl darytina pagrįsta išvada, kad piniginės lėšos negalėjo būti perduodamos kitiems asmenins R. P. nežinant. Todėl, anot prokurorės, konstatuotina, kad ir 67564,22 Lt sumą R. P. kitiems asmenims perleido neturėdama tam pagrindo, t. y. išmokėjo ne įstatymų nustatyta tvarka, o neteisėtai, pagal dokumentus neturinčius juridinės galios - paskolos raštelius, surašytus ant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos buhalterinėje apskaitoje nebenaudojamų kasos išlaidų orderių blankų, perleido kaip paskolintas lėšas, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 8, 11, 16, 17 punktų ir Inventorizacijos taisyklių 4, 8, 39, 56 punktų reikalavimuose numatytą grynųjų pinigų išdavimo iš kasos tvarką.

168Turto iššvaistymas yra tada, kai turtas nėra pasisavinimas, tačiau su juo atliekami nenaudingi, net žalingi nukentėjusiajam (turto savininkui) veiksmai, t. y., kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai perleidžia kitiems asmenims, laikomas baigtu nuo perleidimo trečiajam asmeniui momento. Prokurorės teigimu, faktiškai teismas nuosprendyje nurodė, kad R. P. iššvaistė ne tik 373500,05 Lt, už ką skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista, bet ir 67564,22 Lt. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjimo metu surinktų įrodymų analizė duoda pagrindą abejonei dėl R. P. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. pagrįstumo, turėjo įvertinti jos veiksmus kaip atitinkančius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., požymius bei R. P. veiksmus vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

169Prokurorės nurodo, kad šioje byloje pats veikos perkvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 dalį, jei būtų galimybė vertinti šią nusikalstamą veiką kaip atskirą epizodą, nevaržytų R. P. teisės į gynybą, kadangi pastaroji pati pripažįsta atlikusi šiuos veiksmus - t. y. ir 67564,22 Lt sumą be teisėto pagrindo paskolinusi kitiems asmenims. Tačiau vertinant, kad šiuo atveju R. P. inkriminuojama nusikalstama veika turėtų būti vertinama kaip viena tęstinė veika - tai yra visos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasoje trūkstamos sumos iššvaistymas, būtų išplėstos nusikalstamos veikos apimties ribos. Teismų praktika patvirtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybe pakeisti iš esmės skirtingomis, kai to prašoma apeliaciniame skunde.

170Civilinis ieškovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. P. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., ir šioje dalyje priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį bei visiškai patenkinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos civilinį ieškinį ir iš nuteistosios R. P. priteisti 62566,55 Lt turtinę žalą.

171Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra duomenų, parodančių, jog Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasos piniginės lėšos buvo išmokamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos darbuotojams, pildant kasos raštelius ir neišrašant kasos išlaidų orderių bei neįrašant išmokėtų sumų į kasos knygas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad R. P. jai patikėtą turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleido (ką patvirtino ir pati nuteistoji) tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad šių veiksmų padarymo metu R. P. pagal patvirtintą instrukciją, pagal individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį buvo materialiai atsakinga už Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikėtas pinigines lėšas ir piniginių lėšų apskaitą kasoje bei turėjo įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, nuteistosios veiksmus reikėtų vertinti ne kaip turto pasisavinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., bet kaip turto iššvaistymą pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. Šiuo atveju egzistuoja visos baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos aplinkybės ir pagrindai tokiam kaltinimo pakeitimui.

172Nuteistoji R. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

173Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmės skyrimo motyvai jos atžvilgiu turėjo būti dėstomi daug plačiau ir išsamiau, kas galėjo pakeisti teismo nuomonę dėl jai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas jai skiriamą bausmę, sugretino ją su kita nuteistąja – O. G., t. y. teismas vienu metu pasisakė apie jas abidvi, o taip bausmės skyrimo motyvai negali būti dėstomi, kadangi jos ir O. G. veiksmai teismo įvertinti ir kvalifikuoti iš esmės skirtingai. Anot nuteistosios, jos atlikti veiksmai buvo sąlygoti neatsargumo, O. G. poveikio – apgaulės, o O. G. jos atžvilgiu veikė turėdama iš anksto susiformavusią tyčią. Todėl šioje dalyje bausmės skyrimo motyvai turėjo būti skirtingi.

174Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas bausmės skyrimo motyvą – pakankamai ilgą nusikalstamos veikos laikotarpį nuo 2007 m. pradžios iki 2009 m. liepos mėnesio, nebuvo tikslus. Anot nuteistosios, ji buvo kaltinama ir yra nuteista už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. liepos mėnesio. Klaidingai nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis, nuteistosios teigimu, galėjo įtakoti teismo nuomonę dėl bausmės dydžio ir rūšies.

175Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išsamiai išanalizuoti ją charakterizuojantys duomenys. Apeliantė pažymi, kad ji ilgą laiką dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, dėl darbinės veiklos neturėjo nei vienos nuobaudos, iki nagrinėjamo įvykio nebuvo gavusi ir jokių žodinių pastabų ar įspėjimų, iš teismo nurodytų trisdešimties liudytojų dauguma ją charakterizavo teigiamai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo skiriamos bausmės dydžiui ir rūšiai įtakos turėjo žalos dydis bei tai, kad ji nėra atlyginta. Nuteistoji pažymi, kad 50000 Lt, kuriuos jai paskolino artimi žmonės, ji atlygino dar iki kasos patikrinimo akto surašymo, to byloje esančiuose buhalteriniuose dokumentuose nesimato dėl to, kad žalos dalį ji atlygino dar iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

176Apeliantės nuomone, jos veiksmų vertinimui turi ypatingą reikšmę ir nusikalstamos veikos padarymo priežastys bei sąlygos, motyvai, tikslai. Anot R. P., ji, skolindama pinigus O. G., tikėjo, kad reikiamu momentu pinigai bus grąžinti, tačiau ji buvo apgauta žmogaus, kuriuo pasitikėjo, O. G. ją apgavo, pasinaudojo jos pasitikėjimu. Nuteistoji nurodo, kad skolindama pinigus ji klaidingai manė, kad nedaro taip blogai, kad už tai būtų nuteista laisvės atėmimo bausme, ji bandė padėti žmogui, o tai nėra susiję su materialinės naudos siekimu. Visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nuteistosios R. P. nuomone, duoda pagrindą taikyti jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir apsvarstyti jai paskirtos bausmės rūšį ir dydį.

177Nuteistoji O. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, taikyti jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti jai bausmę, nesusijusią realiu laisvės atėmimu.

178Nuteistoji skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pilnai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sąžiningai ir nuoširdžiai paaiškindama visas jai žinomas bylos aplinkybes, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui operatyviai ir teisingai nustatyti visas bylos aplinkybes ir išnagrinėti baudžiamąją bylą. Apeliantės teigimu, ji šiuo metu yra pensininkė, šeimos neturi, viena rūpinasi savo motina, kuriai dabar yra 85 – eri metai ir, kuriai yra nustatytas specialus nuolatinis slaugos poreikis, jai pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, jos motina liktų viena.

179Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo atstovas prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji R. P. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji O. G. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

180Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos apeliaciniai skundai tenkinami, nuteistųjų R. P. ir O. G. apeliaciniai skundai atmetami.

181Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. už tai, kad iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį turtą – 373500,05 Lt, O. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.2 d. už tai, kad apgaule iš asmens, kuriam buvo patikėtas – R. P. – įgijo didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį turtą - 373500,05 Lt. R. P. taip pat buvo kaltinama tuo, kad pasisavino didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį turtą – 67564,22 Lt, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei teisiamajame posėdyje ištyręs ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisino neįrodžius, kad R. P. padarė šią nusikalstamą veiką. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad R. P. parodymų kaltinimo dalyje dėl svetimo turto pasisavinimo apie tai, jog jokių Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančių pinigų ji sau neėmė, šis pinigų trūkumas susidarė per ilgą laiką, jai skolinant pinigus iš kasos D. P., negalima pripažinti tik gynybine, objektyviais faktiniais duomenimis nepatvirtinta, pozicija. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog byloje surinktų įrodymų – liudytojų D. Z., B. P., J. L., I. S., J. P. parodymų, kitų faktinių duomenų – analizė duoda pagrindą abejonėms dėl R. P. pareikšto kaltinimo pagrįstumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., o prielaidomis ir abejonėmis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

182Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu R. P. veiksmų, susijusių su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančiomis piniginėmis lėšomis – 67564,22 Lt, teisiniu įvertinimu, nurodo, kad tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kad 67564,22 Lt R. P. buvo pasisavinti, neduoda pagrindo apskritai nenagrinėti jos veiksmų dėl minėtos pinigų sumos trūkumo. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų analizė duoda pagrindą abejonei dėl R. P. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. pagrįstumo, turėjo įvertinti jos veiksmus kaip atitinkančius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., požymius bei R. P. veiksmus vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Prokurorė tiek savo apeliaciniame skunde, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė pakeisti kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje, konstatuoti, kad ir 67564,22 Lt sumą R. P. kitiems asmenims perleido neturėdama tam pagrindo, t. y. iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą bei šią R. P. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, t. y. pripažinti R. P. kalta ir nuteisti ne tik už Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančių piniginių lėšų – 373500,05 Lt iššvaistymą, bet taip pat ir už kitos dalies – 67564,22 Lt svetimo turto iššvaistymą.

183Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinęs teisę, o pagal minėto straipsnio antrą dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas arba tam tikros turtinės teisės, kurių atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais to turto atžvilgiu. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad R. P., dirbant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų departamento Turto ir piniginių lėšų apskaitos skyriaus Piniginių lėšų apskaitos ir atsiskaitymo poskyrio kasininke bei pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 460-PA-23 patvirtintą pareiginę instrukciją, pagal 1998 m. liepos 17 d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 3, 2008 m. birželio 26 d. darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį esant visiškai materialiai atsakingai už jai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patikėtas pinigines lėšas bei piniginių lėšų apskaitą kasoje nacionaline valiuta ir užsienio šalių valiuta ir turint įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, 2009 m. liepos 17 d. atlikus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų departamento kasos inventorizaciją, buvo nustatytas 441064,27 Lt trūkumas kasoje (t. 1, b. l. 2 – 3). Nuteistoji R. P. apie šį pinigų trūkumą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasoje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad maždaug nuo 2008 m. pradžios ji pradėjo iš Seimo kanceliarijos kasos skolinti pinigus O. G., Skolindama pinigus O. G., ji visada užpildydavo seno pavyzdžio nenaudojamą kasos išlaidų orderį, kuriame O. G. pasirašydavo. R. P. teigimu, tokiu būdu nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. liepos mėnesio ji O. G. iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasos paskolino 373500,05 Lt. Dėl likusios 67564,22 Lt sumos nuteistoji R. P. nurodė, jog šią pinigų sumą iš kasos taip pat pagal kasos išlaidų orderius ji paskolino departamento direktorei D. P.. Nuteistoji R. P. taip pat parodė, kad dirbdama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasininke pinigus iš kasos ne kartą skolindavo ir kitiems Seimo darbuotojams, Seimo nariams. Šiuos nuteistosios R. P. parodymus iš dalies patvirtino ir nuteistoji O. G., kuri parodė, kad jai R. P. iš Seimo kanceliarijos kasos paskolino daugiau nei tris šimtus tūkstančių litų, taip pat liudytojai D. Z., B. P., J. L., I. S., kurie parodė, kad, pasirašydami kasos išlaidų orderiuose, skolindavosi iš R. P. Seimo kanceliarijos pinigus. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad tiek 373500,05 Lt, už kurių iššvaistymą R. P. pripažinta kalta ir nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tiek ir likusi 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų departamento kasos inventorizacijos metu nustatyto pinigų trūkumo dalis – 67564,22 Lt, iš Seimo kanceliarijos kasos buvo paimta su R. P. žinia. Byloje nėra duomenų, kad R. P. 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 460-PA-23 patvirtintos pareiginės instrukcijos, 1998 m. liepos 17 d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 3, 2008 m. birželio 26 d. darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu patikėtos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos piniginės lėšos – tiek 373500,05 Lt, tiek 67564,22 Lt – būtų paimtos ar dingę kitokiomis aplinkybėmis be R. P. žinios - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasoje įrengta signalizacija, duomenų apie neteisėtą patekimą į kasos patalpas nebuvo gauta, taip pat nebuvo gauta duomenų ir apie vagystę iš kasos patalpų. Priešingai – byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad vienintelė R. P. (išskyrus jos atostogų laiką) turėjo galimybę disponuoti – paimti iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasos patalpoje esančio seifo – piniginėmis lėšomis, todėl, kaip minėta, šios piniginės lėšos negalėjo būti paimamos iš kasos bei perduodamos kitiems asmenims R. P. nežinant. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų departamento kasos inventorizacijos metu kasoje nustatyto 441064,27 Lt trūkumo dalis - 373500,05 Lt, už kurios iššvaistymą R. P. pripažinta kalta ir nuteista skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tiek ir likusi - 67564,22 Lt trūkumo dalis kasoje susidarė dėl tų pačių priežasčių bei analogiškomis aplinkybėmis, t. y. R. P., kuri dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Finansų departamento Piniginių lėšų apskaitos ir atsiskaitymo skyriuje kasininke bei 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 460-PA-23 patvirtintos pareiginės instrukcijos, 1998 m. liepos 17 d. Individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutarties Nr. 3, 2008 m. birželio 26 d. darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu buvo materialiai atsakinga už jai patikėtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pinigines lėšas ir piniginių lėšų apskaitą kasoje bei turėjo įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai ir neatlygintinai, neturėdama tam pagrindo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pinigines lėšas – 441064,27 Lt perleido kitiems asmenims. Nuteistosios R. P. veikoje tiek jai svetimus ir jai patikėtus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 373500,05 Lt perleidžiant (paskolinant) O. G., tiek 67564,22 Lt perleidžiant kitiems asmenims, yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., sudėties požymiai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme liudytoja apklausta D. P., kuriai, pasak nuteistosios R. P., ji paskolino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pinigus – 67564,22 Lt, neigė kada nors skolinusis pinigus iš Seimo kanceliarijos kasos, tvirtino, kad niekada iš Seimo kanceliarijos kasos pinigų savo reikmėms nesiskolino ir neduodavo R. P. nurodymų be dokumentų išmokėti iš kasos grynuosius pinigus, su Seimo kanceliarijos pinigų dingimu iš kasos ji niekaip nėra susijusi. Tačiau aplinkybės, kam kaltininkas - šiuo atveju nuteistoji R. P., perleidžia svetimą turtą ir kas su tuo turtu vėliau atsitinka, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iššvaistymas laikomas baigtu nusikaltimu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio praradimo momento.

184Kaip jau minėta nuteistosios R. P. veika, susijusi su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančiomis piniginėmis lėšomis – 67564,22 Lt, kaltinamajame akte bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., kaip turto pasisavinimas ir pagal šį kaltinimą R. P. pirmosios instancijos teismo buvo išteisinta. Prokurorė apeliaciniame skunde bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateiktame prašyme prašo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, t. y. konstatuoti, kad tiek svetimą - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį turtą – 373500,05 Lt , tiek ir svetimas – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančias pinigines lėšas - 67564,22 Lt R. P. kitiems asmenims perleido neturėdama tam pagrindo, t. y. iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą bei šią R. P. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

185Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus. Teisinga baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas, gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.).

186Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d., 256 str. nustatytų sąlygų ir tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų jo teisę į gynybą. Tai, ar, keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Pagal teismų praktiką iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos tais atvejais, kai jos lemia: veikos kvalifikavimą pagal kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą; veikos kvalifikavimą pagal kitą Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį; kito tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyviojo požymio arba, esant blanketinei dispozicijai, kito to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnio (jo dalies, punkto ir pan.) inkriminavimą; griežtesnės bausmės skyrimą.

187Lietuvos Respublikos BPK 256 str. tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba taip kvalifikuoti veiką iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raštu prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Tuo tarpu veiką kvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jokia speciali procedūra Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, gindamasis nuo jam pareikštų įtarimų ar kaltinimų, neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų. Jei kaltinimas yra keičiamas ne vien tik siaurinant kaltinimo apimtį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo. Pagal teismų praktiką kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu.

188Šioje baudžiamojoje byloje prokurorė tiek apeliaciniame skunde, tiek laikydamasi Lietuvos Respublikos BPK 256 str. reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui pateiktame rašytiniame prašyme prašo R. P. veiką, susijusią su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos piniginėmis lėšomis – 67564,22 Lt, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos 184 str. 2 d., kaip svetimo turto iššvaistymą bei konstatuoti, kad R. P. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką – iššvaistė jai patikėtą svetimą – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį turtą – 441064,27 Lt. Nuteistosios R. P. teisė žinoti kuo yra kaltinama bei gintis nuo pakeisto kaltinimo nebuvo pažeista, R. P. apeliacinės instancijos teisme buvo supažindinta su nauju kaltinimu, ji davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su 67564,22 Lt dingimu iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasos, nuteistoji iš esmės pripažino, jog ir 67564,22 Lt iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos kasos ji, neturėdama teisėto pagrindo, perleido kitiems asmenims, t. y. ir šiuos pinigus iššvaistė.

189Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, nustatant, kad R. P.

190Tiek nuteistoji R. P., tiek nuteistoji O. G. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su joms paskirtomis bausmėmis, abi nuteistosios prašo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti joms bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.

191Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis.

192R. P. ir O. G. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tiek už R. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., tiek už O. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. P. ir O. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – R. P. ir O. G. prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, jog tiek R. P., tiek O. G. teisiamos pirmą kartą, administracine tvarka nuteistosios nebaustos, į padarytos žalos dydį, tiek nuteistajai R. P., tiek nuteistajai O. G. paskyrė bausmes straipsnių, nustatančių baudžiamąją atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų ribose, nustatydamas bausmių dydį – mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, nei nuteistosios R. P., nei nuteistosios O. G. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo (to nėra prašoma ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose).

193Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Kaip minėta, nuteistosios R. P. ir O. G. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais nuteistųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, R. P. iššvaistė jai patikėtą svetimą - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį 441064,27 Lt turtą, O. G. apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį 373500,05 Lt vertės turtą, t. y. R. P. iššvaistyto svetimo turto, o O. G. apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertė daugiau nei dešimt kartų viršija 250 MGL dydžio sumą – ribą, nuo kurios pagal Baudžiamąjį kodeksą turtas yra laikomas didelės vertės. Nei nuteistoji R. P., nei nuteistoji O. G. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai padarytos žalos neatlygino. Kaip matyti iš byloje esančio patikslinto Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos civilinio ieškinio, R. P., vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, pervedė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai 300 Lt (t. 11, b. l. 115 – 116), tačiau ši nuteistosios pervesta suma, lyginat su padaryta žala ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančių pinigų suma, kurią nuteistoji iššvaistė, yra labai maža ir nežymi. Kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė abi nuteistosios, šiuo metu nei viena iš jų neturi galimybių atlyginti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai padarytą žalą. Tiek nuteistoji R. P., tiek nuteistoji O. G. apeliaciniuose skunduose prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, tačiau nei vienos iš nuteistųjų apeliaciniame skunde nenurodomos jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas R. P. ir O. G. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistosios R. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – dėl darbinės veiklos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje ji neturėjo nei vienos tarnybinės nuobaudos, daugumos darbuotojų ji yra charakterizuojama teigiamai, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pinigus skolino norėdama padėti žmogui, o ne siekdama turėti materialinę naudą, dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo į kasą ji įnešė dalį savo asmeninių lėšų – nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. P. prieštarautų teisingumo principui. Nuteistoji O. G. savo apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe ar padarytos veikos pavojingumu. O. G. nurodytos aplinkybės, kad ji šiuo metu yra pensininkė, šeimos neturi, viena rūpinasi savo 85 – erių metų motina, yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų aplinkybės, kurios nėra išimtinės. Nuteistosios O. G. apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę – prisipažinimą padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi – pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia bei į ją atsižvelgė skirdamas O. G. bausmę ir nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis bausmės dydį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su R. P. ir O. G. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistųjų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas R. P. ir O. G. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tiek R. P., tie O. G. paskirtoji bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą, paskirtosios bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nuteistosioms R. P. ir O. G. paskirtosios bausmės tiek rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, nuteistosioms paskirtų bausmių švelninti nėra teisinio pagrindo.

194Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu konstatavus, kad tiek svetimą - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausantį turtą – 373500,05 Lt , tiek ir svetimas – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priklausančias pinigines lėšas - 67564,22 Lt R. P. kitiems asmenims perleido neturėdama tam pagrindo, t. y. iššvaistė jai patikėtą svetimą didelės vertės turtą bei šią R. P. veiką kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, pilnai tenkinamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pareikštas civilinis ieškinys. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu 373500,05 Lt suma Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų R. P. ir O. G., likusi civilinio ieškinio suma – 62566,55 Lt šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai priteisiama iš nuteistosios R. P..

195Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 d., 328 str. 4 p., 329 str. 2 p.,

Nutarė

196Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (už svetimo didelės vertės turto – 67564,22 Lt pasisavinimą) išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

197R. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. už svetimo didelės vertės turto – 67564,22 Lt iššvaistymą.

198Nustatyti, kad R. P., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., iššvaistė svetimą didelės vertės turtą – viso 4

19941064,27 Lt.

200Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą.

201Iš R. P. priteisti 62566,55 Lt Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai.

202Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

203Nuteistųjų R. P. ir O. G. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir nuteista... 3. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. liepos 17... 4. R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. išteisinta, neįrodžius,... 5. O. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteista... 6. Į paskirtą bausmę įskaityta viena diena - 2009 m. liepos 18 d. - laikino... 7. Iš R. P. ir O. G. solidariai priteista Lietuvos Respublikos Seimo... 8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 62566,55 Lt dydžio civilinis... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. R. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą didelės vertės... 11. - pagal 2008-01-11 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt;... 12. - pagal 2008-01-22 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;... 13. - pagal 2008-02-22 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;... 14. - pagal 2008-03-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 15. - pagal 2008-04-08 kasos išlaidų orderį 1000 Lt;... 16. - pagal 2008-04-30 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 17. - pagal 2008-05-12 kasos išlaidų orderį 800 Lt;... 18. - pagal 2008-05-16 kasos išlaidų orderį 2 200 Lt;... 19. - pagal 2008-05-28 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 20. - pagal 2008-06-05 kasos išlaidų orderį 2 400 Lt;... 21. - pagal 2008-06-19 kasos išlaidų orderį 2 600 Lt;... 22. - pagal 2008-06-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;... 23. - pagal 2008-07-28 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;... 24. - pagal 2008-07-29 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 25. - pagal 2008-09-02 kasos išlaidų orderį 900 Lt;... 26. - pagal 2008-09-08 kasos išlaidų orderį 2 100 Lt;... 27. - pagal 2008-09-12 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;... 28. - pagal 2008-09-16 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 29. - pagal 2008-09-19 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;... 30. - pagal 2008-09-24 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 31. - pagal 2008-09-29 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt;... 32. - pagal 2008-10-22 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 33. - pagal 2008-10-31 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;... 34. - pagal 2008-11-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 35. - pagal 2008-11-17 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;... 36. - pagal 2008-11-20 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 37. - pagal 2008-11-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;... 38. - pagal 2008-11-27 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 39. - pagal 2008-11-28 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;... 40. - pagal 2008-12-02 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 41. - pagal 2008-12-03 kasos išlaidų orderį 11 000 Lt;... 42. - pagal 2008-12-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 43. - pagal 2008-12-15 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;... 44. - pagal 2008-12-31 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt;... 45. - pagal 2009-01-05 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;... 46. - pagal 2009-01-09 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;... 47. - pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;... 48. - pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 49. - pagal 2009-01-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;... 50. - pagal 2009-01-23 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt;... 51. - pagal 2009-01-26 kasos išlaidų orderį 14 213 Lt;... 52. - pagal 2009-01-27 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 53. - pagal 2009-01-28 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;... 54. - pagal 2009-02-03 kasos išlaidų orderį 2 787 Lt;... 55. - pagal 2009-02-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 56. - pagal 2009-02-06 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;... 57. - pagal 2009-02-09 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;... 58. - pagal 2009-02-13 kasos išlaidų orderį 3464,50 Lt;... 59. - pagal 2009-02-17 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 60. - pagal 2009-02-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt;... 61. - pagal 2009-02-25 kasos išlaidų orderį 1535,55 Lt;... 62. - pagal 2009-03-02 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt;... 63. - pagal 2009-03-09 kasos išlaidų orderį 6 500 Lt;... 64. - pagal 2009-03-18 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt;... 65. - pagal 2009-03-19 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;... 66. - pagal 2009-03-20 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt;... 67. - pagal 2009-03-24 kasos išlaidų orderį 500 Lt;... 68. - pagal 2009-03-25 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt;... 69. - pagal 2009-04-02 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;... 70. - pagal 2009-04-03 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 71. - pagal 2009-04-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 72. - pagal 2009-04-08 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;... 73. - pagal 2009-04-22 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;... 74. - pagal 2009-04-24 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;... 75. - pagal 2009-04-27 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt;... 76. - pagal 2009-05-04 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt;... 77. - pagal 2009-05-06 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt;... 78. - pagal 2009-06-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 79. - pagal 2009-06-15 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt;... 80. - pagal 2009-06-19 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt;... 81. - pagal 2009-06-26 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt;... 82. - pagal 2009-07-08 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt;... 83. - pagal 2009-07-10 kasos išlaidų orderį 3 500 Lt;... 84. - pagal 2009-07-12 kasos išlaidų orderį 20 000 Lt... 85. bendrai 373 500,05 litų grynųjų pinigų, tokiu būdu iššvaistė didelės... 86. R. P. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, dirbdama LR Seimo kanceliarijos kasininke... 87. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu R. P. pagal... 88. O. G. nuteista už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o... 89. - pagal 2008-01-11 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt... 90. - pagal 2008-01-22 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt... 91. - pagal 2008-02-22 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt... 92. - pagal 2008-03-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 93. - pagal 2008-04-08 kasos išlaidų orderį 1000 Lt... 94. - pagal 2008-04-30 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 95. - pagal 2008-05-12 kasos išlaidų orderį 800 Lt... 96. - pagal 2008-05-16 kasos išlaidų orderį 2 200 Lt... 97. - pagal 2008-05-28 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 98. - pagal 2008-06-05 kasos išlaidų orderį 2 400 Lt... 99. - pagal 2008-06-19 kasos išlaidų orderį 2 600 Lt... 100. - pagal 2008-06-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt... 101. - pagal 2008-07-28 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt... 102. - pagal 2008-07-29 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 103. - pagal 2008-09-02 kasos išlaidų orderį 900 Lt... 104. - pagal 2008-09-08 kasos išlaidų orderį 2 100 Lt... 105. - pagal 2008-09-12 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt... 106. - pagal 2008-09-16 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 107. - pagal 2008-09-19 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt... 108. - pagal 2008-09-24 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 109. - pagal 2008-09-29 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt... 110. - pagal 2008-10-22 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 111. - pagal 2008-10-31 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt... 112. - pagal 2008-11-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 113. - pagal 2008-11-17 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt... 114. - pagal 2008-11-20 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 115. - pagal 2008-11-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt... 116. - pagal 2008-11-27 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 117. - pagal 2008-11-28 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt... 118. - pagal 2008-12-02 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 119. - pagal 2008-12-03 kasos išlaidų orderį 11 000 Lt... 120. - pagal 2008-12-12 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 121. - pagal 2008-12-15 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt... 122. - pagal 2008-12-31 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt... 123. - pagal 2009-01-05 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt... 124. - pagal 2009-01-09 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt... 125. - pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt... 126. - pagal 2009-01-13 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 127. - pagal 2009-01-21 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt... 128. - pagal 2009-01-23 kasos išlaidų orderį 8 000 Lt... 129. - pagal 2009-01-26 kasos išlaidų orderį 14 213 Lt... 130. - pagal 2009-01-27 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 131. - pagal 2009-01-28 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt... 132. - pagal 2009-02-03 kasos išlaidų orderį 2 787 Lt... 133. - pagal 2009-02-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 134. - pagal 2009-02-06 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt... 135. - pagal 2009-02-09 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt... 136. - pagal 2009-02-13 kasos išlaidų orderį 3464,50 Lt... 137. - pagal 2009-02-17 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 138. - pagal 2009-02-20 kasos išlaidų orderį 5 000 Lt... 139. - pagal 2009-02-25 kasos išlaidų orderį 1535,55 Lt... 140. - pagal 2009-03-02 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt... 141. - pagal 2009-03-09 kasos išlaidų orderį 6 500 Lt... 142. - pagal 2009-03-18 kasos išlaidų orderį 6 000 Lt... 143. - pagal 2009-03-19 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt... 144. - pagal 2009-03-20 kasos išlaidų orderį 1 000 Lt... 145. - pagal 2009-03-24 kasos išlaidų orderį 500 Lt... 146. - pagal 2009-03-25 kasos išlaidų orderį 1 500 Lt... 147. - pagal 2009-04-02 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt... 148. - pagal 2009-04-03 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 149. - pagal 2009-04-07 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 150. -pagal 2009-04-08 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt... 151. - pagal 2009-04-22 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt... 152. - pagal 2009-04-24 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt... 153. - pagal 2009-04-27 kasos išlaidų orderį 10 000 Lt... 154. - pagal 2009-05-04 kasos išlaidų orderį 13 000 Lt... 155. - pagal 2009-05-06 kasos išlaidų orderį 7 000 Lt... 156. - pagal 2009-06-04 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 157. - pagal 2009-06-15 kasos išlaidų orderį 3 000 Lt... 158. - pagal 2009-06-19 kasos išlaidų orderį 4 000 Lt... 159. - pagal 2009-06-26 kasos išlaidų orderį 2 000 Lt... 160. - pagal 2009-07-08 kasos išlaidų orderį 18 000 Lt... 161. - pagal 2009-07-10 kasos išlaidų orderį 3 500 Lt... 162. - pagal 2009-07-12 kasos išlaidų orderį 20 000 Lt... 163. bendrai 373 500,05 litų grynųjų pinigų, tačiau pasiskolintų pinigų... 164. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo pirmosios... 165. 1.... 166. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas,... 167. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu... 168. Turto iššvaistymas yra tada, kai turtas nėra pasisavinimas, tačiau su juo... 169. Prokurorės nurodo, kad šioje byloje pats veikos perkvalifikavimas pagal... 170. Civilinis ieškovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija apeliaciniu skundu... 171. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra duomenų, parodančių, jog... 172. Nuteistoji R. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 173. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmės skyrimo motyvai jos... 174. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas bausmės... 175. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 176. Apeliantės nuomone, jos veiksmų vertinimui turi ypatingą reikšmę ir... 177. Nuteistoji O. G. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 178. Nuteistoji skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos... 179. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė... 180. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo – Lietuvos... 181. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. pripažinta kalta... 182. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu R. P. veiksmų, susijusių... 183. Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. atsako tas, kas iššvaistė jam... 184. Kaip jau minėta nuteistosios R. P. veika, susijusi su Lietuvos Respublikos... 185. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą... 186. Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme... 187. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir... 188. Šioje baudžiamojoje byloje prokurorė tiek apeliaciniame skunde, tiek... 189. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos... 190. Tiek nuteistoji R. P., tiek nuteistoji O. G. savo apeliaciniuose skunduose... 191. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 192. R. P. ir O. G. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų... 193. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje... 194. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu konstatavus, kad tiek... 195. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 196. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P.... 197. R. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. už svetimo... 198. Nustatyti, kad R. P., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str.... 199. 41064,27 Lt.... 200. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu R. P. pagal... 201. Iš R. P. priteisti 62566,55 Lt Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai.... 202. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 203. Nuteistųjų R. P. ir O. G. apeliacinius skundus atmesti....