Byla 2S-337-42/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų E. K. , V. K. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, L. K. , L. Š. , trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijos Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui dėl administracinių aktų ir sutarties pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-19 sprendimo Nr.46-1112 ir įsakymo Nr.02-03-6177 dėl nuosavybės teisių į ( - ) ha žemės sklypą, esantį ( - ) atkūrimo bei šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių L. K. ir L. Š. , pripažinimo negaliojančiais.

3Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei L. Š. nuosavybės teise priklausantį ( - ) ha žemės sklypą, esantį ( - ) .

4Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei L. Š. priklausantį nekilnojamąjį daiktą – ( - ) ha žemės sklypą, ( - ) uždraudžiant jį perleisti tretiesiems asmenims bei įpareigojo atsakovę L. Š. areštuotą turtą saugoti ir naudoti pagal paskirtį. Teismas nutartyje nurodo, jog ginčas yra dėl ( - ) ha žemės sklypo, kurį proceso metu perleidus kitiems asmenims gali pasunkėti ieškovų turtinių teisių gynimas bei galimo teismo sprendimo įvykdymas.

5Atskiruoju skundu atsakovė L. Š. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti.

6Skunde nurodoma, jog teismas, laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi:

71) ieškovai nepateikė teismui įrodymų apie tariamą realią tikimybę, kad atsakovė gali turimą žemės sklypą parduoti arba perleisti tretiesiems asmenims.

82) teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemonės taikė atsakovams nepranešus ir tuo pažeidė CPK 148 str., kadangi realios grėsmės, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra. Atsakovė žemės sklypu naudojasi jau du metus ir neketina jo perleisti.

93) teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę areštuotą žemės sklypą saugoti ir naudoti pagal paskirtį. Šis įpareigojimas prieštarauja CPK 145 str.numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir protingumo principui, kadangi nėra jokio reikalo dirvonuojantį žemės sklypą saugoti ir naudoti pagal paskirtį.

10Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

11Skundas atmestinas.

12Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio normos. Šio skirsnio 144 straipsnio pirmoji dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei interesų pusiausvyrą, sprendžia ar yra poreikis užtikrinti, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas

13Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimas, pirmiausiai įvertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 str.).

14Laikytinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, jog ieškovai nepateikė teismui įrodymų apie tariamą realią tikimybę, kad atsakovė gali turimą žemės sklypą parduoti arba perleisti tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui motyvavo tuo, jog ginčas yra dėl 0,75 ha žemės sklypo, kurį atsakovė L. Š. gali perleisti ar atlikti kitokius veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyką, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė turi realią galimybę perleisti ginčijamą turtą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus tokio turinio ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų negalimas. Be to, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus.

15Laikytinas nepagrįstu ir atsakovo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemonės taikė atsakovams nepranešus ir tuo pažeidė CPK 148 str., kadangi realios grėsmės, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra. Pažymėtina, jog teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui gali būti nagrinėjamas ir nesant ieškovo prašymo nagrinėti šių priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovui, ir tai nelaikoma šio prašymo ribų peržengimu. Be to, nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta, dėl to nėra neteisingai išspręstas klausimas.

16Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Atskirąjį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. nutarties nekeisti.

Proceso dalyviai