Byla 2S-1163-413/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai ( - ) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

3Teisėjas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas G. A. prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės visuotinio dalininkų 2017 m. lapkričio 8 d. susirinkimo protokolinę nutartį, kuria buvo nuspręsta atšaukti ieškovą iš VšĮ ( - ) direktoriaus pareigų; 2) panaikinti atsakovės įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo; 3) pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; 4) grąžinti ieškovą į darbą; 5) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 6) priteisti iš atsakovės neturtinę žalą; 7) priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti įregistruoti VĮ Registrų centras tvarkomame Juridinių asmenų registre atsakovės VšĮ ( - ) visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintų ligoninės įstatų pakeitimus, susijusius su vadovo – direktoriaus pareigybės ir pareigų pavadinimo keitimu. Nurodė, kad vadovaujantis viešųjų juridinių asmenų registro duomenimis, šiuo metu viešajame registre nėra įregistruoti pakeitimai, susiję su 2018 m. vasario 20 d. ligoninės dalininkų visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų įgyvendinimu, tačiau ieškovui inicijavus teisminį ginčą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ligoninės dalininkai ėmėsi ieškovo pareigybės panaikinimo veiksmų – įstaigos vadovo direktoriaus pareigybę pervadinant į generalinio direktoriaus, tokiu būdu siekdami apsunkinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo dalies dėl ieškovo grąžinimo į darbą įvykdymą.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovo G. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės tikimybę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu (CPK 178 straipsnis). Teismas darė išvadą, kad šios bylos atveju nėra būtinosios sąlygos ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi nėra pagrindo teigti, kad, neuždraudus įregistruoti ligoninės įstatų pakeitimus, susijusius su vadovo – direktoriaus pareigybės ir pareigų pavadinimo keitimu, būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jeigu būtų panaikinta atsakovės visuotinio dalininkų susirinkimo protokolinė nutartis dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus, įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsakovas grąžintas į darbą. Nors ieškovas ir nurodo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali realiai pasunkėti, tačiau, teismo vertinimu, tokie argumentai nėra pakankami pagrįsti tam, kad, atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų sunku arba visiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad tenkinus ieškovo reikalavimą grąžinti jį į darbą, ši teismo sprendimo dalis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktas), t. y. nelaukiant jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismo sprendimas turintiems jį vykdyti asmenims tampa privalomu ir vykdytinu nuo jo priėmimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei būtų apribotos galimybės vykdyti savo veiklą, kadangi juridinis asmuo negali veikti be vadovo, be to, minėtų laikinųjų priemonių taikymo iniciatoriumi yra ieškovas, o teismo procesas civilinėje byloje gali užsitęsti neapibrėžtą laiko tarpą, kas, teismo nuomone, gali nepagrįstai apriboti viešosios įstaigos teisę įgyvendinti civilines teises ir pareigas per valdymo organą, taip apsunkintų ligoninės veiklą, prieštarautų viešajam interesui, nes vadovo paskyrimas yra susiję su šios įstaigos ilgalaikiais planais ir paslaugų teikimo visuomenei strategija.

8Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas G. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti byloje ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas įrodė, kad nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės gali pasunkėt teismo sprendimo dalies dėl ieškovo grąžinimo į darbą įvykdymas. Po teisminio ginčo inicijavimo ligoninės dalininkai ėmėsi ieškovo pareigybės panaikinimo veiksmų. Šį faktą patvirtina 2018 m. vasario 23 d. ligoninės

10pateikta informacija apie tai, kad 2018 m. vasario 20 d. ligoninės visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė patvirtinti naują ligoninės valdymo struktūrą, pareigybių sąrašą ir naujos redakcijos įstatus. Viešoje interneto svetainėje informuojama, kad ligoninės valdymo struktūrą sudaro generalinis direktorius, direktorius medicinai, direktorius slaugai ir maitinimui, direktorius valdymui ir infrastruktūrai. Todėl, siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimą grąžinti ieškovą į darbą, ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Juridinių asmenų registre įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su ligoninės vadovo, direktoriaus pareigybės ir pareigų pavadinimo keitimu (t. y. įsigaliojus šiems įstatų pakeitimams), teismo sprendimo dalies dėl ieškovo grąžinimo į ligoninės direktoriaus pareigas įvykdymas būtų apsunkintas, nes, atsižvelgiant į ligoninės direktoriaus pareigybės ir pareigų pavadinimo pakeitimus, turėtų būti atliekami papildomi veiksmai, keičiamos su ieškovu sudarytos darbo sutarties sąlygos. Tokiu būdu ieškovo grąžinimo į ligoninės direktoriaus pareigas įvykdymas būtų apsunkintas, t. y. ieškovo grąžinimas į darbą užsitęstų dėl aplinkybių, kurių atsiradimui užkirsti buvo pateiktas prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas neapribotų ligoninės galimybės vykdyti veiklą per valdymo organą, o tuo pačiu ir neprieštarautų viešajam interesui. Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė taip pat neapribotų ligoninės galimybių įgyvendinti civilines teises ir pareigas per valdymo organą, kadangi laikinai ligoninės direktoriumi jau yra paskirtas A. N.. Ieškovas neprašo teismo uždrausti įregistruoti Juridinių asmenų registre kitus, su ligoninės vadovo – direktoriaus pareigybės ir pareigų pavadinimo keitimu nesusijusius 2018 m. vasario 20 d. ligoninės visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintus įstatų pakeitimus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ligoninė neva turėtų veikti be vadovo. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

11Teisėjas

konstatuoja:

12Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai. Taigi, viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė realios grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas teigia, jog Juridinių asmenų registre įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su ligoninės vadovo, direktoriaus pareigybės ir pareigų pavadinimo keitimu, teismo sprendimo dalies dėl ieškovo grąžinimo į ligoninės direktoriaus pareigas įvykdymas būtų apsunkintas. Civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (nauja redakcija nuo 2016-01-01), 2 punkte nustatyta, kad registro paskirtis – registruoti Registro objektus ir registruoti, įrašyti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenis, informaciją ir dokumentus apie juos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-313/2018). Vadovaujantis šios nutarties 14 punkte aptartomis teisės normomis ir teismų praktika, yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju, kol nėra panaikintas ar sustabdytas ieškovo nurodomas atsakovės dalininkų 2018 m. vasario 20 d. sprendimas dėl ligoninės struktūrinių pertvarkymų (b. l. 84), tame skaičiuje ir administracijos vadovo pareigybės pavadinimo pakeitimo, atsakovė turi pareigą įregistruoti šiuos sprendimus Juridinių asmenų registre. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų (įrodymų), kad būtų ginčijamas ar prašomas sustabdyti atsakovės dalininkų 2018 m. vasario 20 d. sprendimas ar jo vykdymas. Todėl konstatuotina, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, taip kaip nurodoma prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatitinka įrodinėjamų aplinkybių loginio ryšio su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (įrodymų sąsajumo taisyklė) (CPK 180 str.). Kita vertus, apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis nekvestionuoja 2018 m. vasario 20 d. sprendimo visa apimtimi, o tik nesutinka su šio sprendimo dalimi dėl administracijos vadovo pareigybės pavadinimo pakeitimo (buvusi „direktoriaus“ pareigybė pakeista į „generalinio direktoriaus“ pareigybę). Ieškovui nepateikus duomenų apie administracijos vadovo funkcijų pasikeitimą įvedus naują administracijos vadovo pareigybės pavadinimą, nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu yra ar bus ateityje pažeistos ieškovo teisės ir jis negalės būti grąžintas į ligoninės administracijos vadovo pareigas (CPK 178 str.). Be to, aptariamo ginčo kontekste dėl galimų struktūrinių įstaigos pertvarkymų svarbu pažymėti, kad teismas neturi įgaliojimų vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo (sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų nurodytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai ir savo rizika), tačiau teismas įgaliotas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti neteisėtai iš darbo atleisto darbuotojo negalimumą grąžinti į pirmesnį darbą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Nagrinėjamu atveju minėta aplinkybė neapima ginčo dalyko (ieškinyje šios aplinkybės nenurodytos), tačiau kilus poreikiui ją aiškintis šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad gali kilti grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes, kaip minėta, tokios aplinkybės būtų nustatinėjamos nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant dėl to atitinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.