Byla 2A-382-601/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad:

  • jis nuo 1952-09-01 iki 1953-12-29 mokėsi ( - ) mokykloje Nr. 4 baldžiaus –staliaus specialybės ir tuo pačiu metu ten atliko gamybinę praktiką, už kurią jam buvo mokamas atlyginimas nuo uždirbto atlygio, taip pat kad;
  • nuo 1954-01-13 iki 1954-07-16 atliko gamybinę praktiką ( - ) fabrike, už kurią jam buvo mokamas 33 proc. atlyginimas nuo uždirbto atlygio.

5Pareiškėjas su tokiu reikalavimu kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas bendrasis pareiškėjo V. R. darbo stažas ir perskaičiuota senatvės pensija.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo V. R. pareiškimą tenkinti iš dalies (b. l. 46-51):

  • Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. laikotarpiu nuo 1954 m. sausio 13 d. iki 1954 m. liepos 16 d., mokydamasis ( - ) mokykloje Nr. 4, atliko gamybinę praktiką, už kurią jam buvo mokamas atlyginimas.
  • Likusioje dalyje pareiškimo netenkino.
  • Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu nustatyti bendrąjį darbo stažą ir perskaičiuoti senatvės pensiją.

8Teismas, remdamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 17 punktu, darė išvadą, kad pareiškėjo gamybinės praktikos laikotarpiai mokymosi ( - ) ir ( - ) amatų mokyklose tiesiogiai įtakotų senatvės pensijos dydį, jeigu pareiškėjas turėtų tai patvirtinančius dokumentus. Teismas sprendė, kad prašomą nustatyti faktą galinčių patvirtinti ar paneigti dokumentų nėra, todėl dėl prašomo nustatyti fakto buvimo ar nebuvimo teismas sprendžia, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma. Pareiškėjas teismui nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1952-09-01 iki 1953-12-29 mokėsi ( - ) mokykloje Nr. 4 ir tuo pačiu metu ten atliko gamybinę praktiką. Byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nurodytu laikotarpiu Ukmergėje tokia mokykla veikė ir kad ji 1953 m. pabaigoje buvo reorganizuota (pertvarkyta). Teismas atmetė pareiškimą šioje dalyje, darydamas išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad jis laikotarpiu nuo 1952-09-01 iki 1953-12-29 mokėsi ( - ) mokykloje Nr. 4 ir tuo pačiu metu ten atliko gamybinę praktiką. Teismas pažymėjo, kad pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1953-12-29 iki 1954-07-16 mokėsi ( - ) mokykloje, to neneigė ir suinteresuoto asmens atstovė, laikė, jog gamybinės praktikos laikas mokantis šioje mokykloje gali būti įskaitomas į darbo stažą, nustačius, jog jis dirbo apmokamą darbą. Mokantis ( - ) mokykloje Nr. 4 pareiškėjui buvo dėstomi gamybos pagrindai, jis gamybinę praktiką atliko ( - ) fabrike, praktikos metu gyveno fabriko bendrabutyje ir gaudavo atitinkamą dalį priskaičiuojamo darbo užmokesčio. Teismui nekilo abejonių, jog įgūdžius darbininkiškos specialybės įgijimui pareiškėjas gavo gamybinės praktikos metu, pareiškėjo gamybinės praktikos metu pagaminti gaminiai būdavo parduodami ir jam buvo mokamas tam tikras atlyginimas už jų darbą. Teismas laikė tikėtina, kad mokydamasis pareiškėjas įgijo ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir specialybę, jog specialybės įgijimui jis atliko gamybinę praktiką mokymosi laikotarpiu, kad mokantis profesinėje mokykloje ir tuo pačiu atliekant gamybinę praktiką, gaudavo atlygį už darbą, kuris buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliantas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1445-598/2015 ir priimti naują sprendimą (b. l. 53-54).

11Motyvuose nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą pateikė teismui rašytinius įrodymus iš Ukmergės rajono savivaldybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kauno statybininkų rengimo centro apie tai, kad duomenų apie pareiškėjo mokymąsi minėtose mokyklose ir atliktą gamybinę praktiką archyvuose fonduose nerasta, tačiau tai, kad praktika buvo atliekama ir gautas darbo užmokestis patvirtina liudytojas B. K.. Nesant tiesioginių įrodymų, teismas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo spręsti remdamasis netiesioginiais įrodymais. Teismo išvada, atmetant pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1952-09-01 iki 1953-12-29 mokėsi ( - ) mokykloje Nr. 4 ir atliko gamybinę praktiką, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Besimokant ( - ) mokykloje Nr. 4 ir ( - ) mokykloje Nr. 4 pareiškėjas ne tik įgijo vidurinį išsilavinimą, atliko gamybinę praktiką bei gavo atlygį už darbą, kuris jam, kaip našlaičiui, buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis.

12Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1445-598/2015 palikti nepakeistą (b. l. 60-61).

13Motyvuose nurodė, kad teismas įvertino visus bylos rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo bylose dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo. Teismas teisingai nustatė, kad prašomą nustatyti faktą galinčių patvirtinti ar paneigti dokumentų nėra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis laikotarpiu nuo 1952-09-01 iki 1953-12-29 mokėsi ( - ) mokykloje ir tuo pačiu metu ten atliko gamybinę praktiką. Archyvuose tokie duomenys nėra išlikę, o vieno liudytojo parodymai ir pareiškėjo paaiškinimai nėra paremti kitais, kad ir netiesioginiais, įrodymais. Pareiškėjas nepateikė informacijos, kad buvo kreipęsis į ( - ) mokyklą dėl informacijos pateikimo. Pareiškėjo pateikti įrodymai neįrodo fakto, kad jis mokėsi ir atliko gamybinę praktiką ( - ) mokykloje, bylos duomenų nepakanka tokiam faktui nustatyti.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

17Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1952-09-01 iki 1953-12-29 mokėsi ( - ) mokykloje Nr. 4 baldžiaus–staliaus specialybės ir tuo pačiu metu ten atliko gamybinę praktiką, už kurią jam buvo mokamas atlyginimas nuo uždirbto atlygio (toliau – ginčo laikotarpis). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

18Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

19Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų nustatyti apelianto prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

20Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 17 punkte nurodyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į valstybinio socialinio draudimo stažą, nustatytas šių Nuostatų 1 priede. Nuostatų 1 priedo 26 punktas numato į stažą įskaitytiną laiką – aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas. Taigi, tam, kad ginčo laikotarpis galėtų būti įskaitytas į stažą ir galėtų būti nustatytas apelianto prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, byloje būtina nustatyti: 1) kad ginčo laikotarpiu apeliantas mokėsi, 2) kuriuo mokymosi laikotarpiu atlikinėjo gamybinę praktiką, nes tik gamybinės praktikos laikas gali būti įskaitytas į stažą, 3) kad gamybinės praktikos laikotarpiu buvo dirbamas apmokamas darbas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, apelianto paaiškinimai, liudytojo B. K. parodymai nėra pakankami (sudarantys didesnę tikimybę) pagrįsti apelianto nurodomas aplinkybes. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus apelianto paaiškinimus ir liudytojo B. K. parodymus, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes. Priešingai, jeigu apeliantas ir mokėsi, labiau tikėtina, 1) kad gamybinė praktika negalėjo sutapti su visu mokymosi laikotarpiu, 2) kad 14-15 metų moksleiviui, kuris tik pradėjo mokytis, negalėtų būti skirta (nustatyta) gamybinė praktika ir negalėtų būti suteikta galimybė (dėl žinių, įgūdžių stokos ir pan.) gamybinės praktikos metu dirbti apmokamą darbą.

21Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę... 5. Pareiškėjas su tokiu reikalavimu kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo... 8. Teismas, remdamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliantas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 11. Motyvuose nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino... 12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į... 13. Motyvuose nurodė, kad teismas įvertino visus bylos rašytinius įrodymus,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo... 18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d.... 21. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325... 23. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti...