Byla A-502-1496-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Indrei Mikaitei,

3dalyvaujant pareiškėjai V. R.,

4atsakovo atstovei J. R.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti atsakovą Utenos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Utenos AVA; atsakovas) priimti įsakymą, kuriuo jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į likusią 3,23 ha ploto žemės, nuosavybės teisėmis priklausiusios M. R..

9Skunde pareiškėja paaiškino, kad buvęs žemės savininkas M. R. 10,08 ha žemės turėjo ( - ) kaime, Ignalinos rajone. Nurodė, jog į šią žemę atkurti nuosavybės teises pretendavo pareiškėjos motina A. R., kuri 1994 metais mirė. Pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimo reikalais rūpinosi pareiškėja. Teigė, jog Utenos AVA 2000 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 46111-45-5039 (toliau – ir 2000 m. vasario 8 d. sprendimas), kuriuo A. R. nuosavybės teises atkūrė į 4,30 ha žemės (natūra grąžinant 3,18 ha žemės ir 1,12 ha miško), esančios ( - ) kaime, Ignalinos rajone. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo paaiškinta, jog likusi buvusio savininko žemė yra užimta ir natūra nebus grąžinama. Nurodė, kad į likusią 5,78 ha ploto žemės dalį pareiškėjos motinai nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 65269-45-8301 (2002 m. spalio 15 d. sprendimas), kuriuo buvo suteikti du sklypai. Atkreipė dėmesį į tai, kad vėliau pareiškėjai Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo paaiškinta, jog, priimant minėtą 2002 m. spalio 15 d. sprendimą, buvo padaryta klaidų, apie tai jai nurodė ir sklypus matavęs matininkas. Pareiškėja neigė rašiusi prašymą dėl Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimo pakeitimo bei dalyvavusi paženklinant ir matuojant naują sklypą. Manė, kad jai dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į M. R. valdytos žemės 3,23 ha ploto dalį.

10Atsakovas Utenos AVA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

11Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisės A. R. yra atkurtos į visą buvusio savininko žemę: dalis buvusio savininko žemės buvo grąžinta natūra, o į 5,78 ha žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos suteikiant du lygiaverčius sklypus. Teigė, jog, paaiškėjus, kad vieno perduoto lygiaverčio sklypo (Nr. 361-1) plotas natūroje neatitinka plane nurodyto ploto, su pareiškėja buvo suderintas prašymas dėl 2002 m. spalio 15 d. sprendimo pakeitimo administracine tvarka. Nurodė, kad naujai suformuoto 2,55 ha ploto žemės sklypo vertė yra didesnė, nes jį užima miškas.

12II.

13Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog, siekdama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę, pareiškėjos motina A. R. 1991 m. spalio 23 d. pateikė prašymą. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius parengė 1999 m. spalio 5 d. pažymą Nr. 740, patvirtinančią pretendentės A. R. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. R. valdytą 10,08 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Ignalinos rajone. Utenos AVA 2000 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 46111-45-5039 pareiškėjos motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 4,30 ha žemės dalį, grąžinant natūra ( - ) kaime, Ignalinos rajone, esantį žemės sklypą Nr. 283 (susidedantį iš 3,18 ha žemės ir 1,12 ha miško), bei nustatant, kad pretendentei į kitą jai tenkančią 5,78 ha žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius parengė 2000 m. vasario 10 d. išvadą Nr. 2028, patvirtinančią, kad A. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5 612 Lt vertės 5,78 ha miško, priskirto valstybės išperkamam miškui. Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 65269-45-8301 pareiškėjos motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į šią turto dalį, perduodant neatlygintinai turėtajam lygiavertį 5614 Lt vertės 2,55 ha miško sklypą, esantį ( - ) kaime, Ignalinos rajone (susidedančio iš dviejų sklypų – 1,85 ha ploto sklypo Nr. 361-1 ir 0,70 ha ploto sklypo Nr. 361-2). Nurodyti sklypai buvo suformuoti Utenos AVA 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 10-08-112, kuriuo buvo patvirtintas priedas, kurio VIII eilės 4 eilutėje nurodyti A. R. perduodami du bendro 2,55 ha ploto miško sklypai Nr. 361-1 ir Nr. 361-2.

15Pažymėjo, kad Utenos AVA sprendimais Nr. 46111-45-5039 ir Nr. 65269-45-8301 A. R. atkurtos nuosavybės teisės buvo perduotos jos turto paveldėtojai, t. y. pareiškėjai, kuri po A. R. mirties 1994 m. rugsėjo 25 d. paveldėjo jos turtą.

16Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Utenos AVA 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 16-969 nauja redakcija išdėstė 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 10-08-112 priedo VIII eilės 4 eilutę, nurodant, kad A. R. neatlygintinai perduodamas vienas 2,55 ha ploto sklypas Nr. 361-1, o 0,70 ha ploto miško sklypas Nr. 361-2 pervedamas į laisvos valstybinės žemės fondą ir prijungiamas prie laisvos valstybinės žemės fondo sklypo Nr. 103. Nurodytas žemės reformos projekto pakeitimas buvo susijęs su valstybės įmonės „Registrų centras” Utenos filialo 2003 m. vasario 20 d. nustatytais A. R. perduoto sklypo Nr. 361-1 ploto plane ir kadastro žemėlapyje netikslumais. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas A. S. parodė, jog jis pareiškėjai buvo išaiškinęs tvarką, kuria, esant jos sutikimui, galima ištaisyti nustatytus sklypo ploto netikslumus. Pareiškėja Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui raštu pateikė prašymą pakeisti Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 65269-45-8301, kas patvirtina, jog buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimo pakeitimo administracine tvarka. Akcentavo, jog pareiškėja pripažino, kad jai Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai ir matininkas paaiškino apie Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendime padarytas klaidas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nors pareiškėja nurodė, jog ji nėra rašiusi nurodyto prašymo, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti, kad Nuosavybės teisių atkūrimo bylos (2001 m.) 46 – ajame lape esantis ranka rašytas prašymas buvo parengtas ne pareiškėjos.

17Pažymėjo, kad, nagrinėjant administracinę bylą, nebuvo nustatyta, jog Utenos AVA priimti administraciniai aktai, kurių pagrindu pareiškėjos motinai A. R. buvo suformuoti grąžintinas natūra ir perduodami lygiaverčiai sklypai bei atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko turtą, yra nuginčyti ar ginčijami. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepareiškė reikalavimo dėl kurio nors iš nurodytų aktų nuginčijimo – ji nesutinka su miško sklypo vertės paskaičiavimu. Akcentavo, jog pareiškėja pripažino, kad ji nuo 2006 m. naudojasi suteiktu 2,55 ha ploto sklypu, yra gavusi jo planą bei Utenos AVA 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 16-969, bet jo neskundusi.

18Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo nustatyta, jog iki Utenos AVA 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 16-969 priėmimo Ignalinos rajono Kazitiškio seniūnijos Švedriškės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius A. S. paskaičiavo perduodamo miško sklypo vertes, be to, dalyvaujant pareiškėjai, 2003 m. spalio 7 d. parengė naują šio sklypo abrisą, patikslindamas sklypo ribas, ir paženklino jas natūroje. Utenos AVA 2003 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (3.18)-10-735 pareiškėjai buvo pranešta, kad yra parengtas pataisytas miško sklypo Nr. 361-1 planas, ir pasiūlyta jai atvykti suderinti šį planą.

19Rėmėsi Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 28 punktu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 18 ir 19 punktais ir padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo tinkamai užtikrinta šiose teisės normose įtvirtinta teisė pareikšti nesutikimus su ženklinamo sklypo ribomis, nustatomomis sklypui specialiosiomis žemės ir vandens telkinio naudojimo sąlygomis, sklypui projektuojamais servitutais. Akcentavo, jog, kaip matyti iš Nuosavybės teisės atkūrimo byloje (2001 m.) esančio akto, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu pareiškėja nepareiškė pastabų, nesutikimų dėl nurodytų aplinkybių, ką patvirtino ir liudytojas A. S. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja iki Utenos AVA 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 61-405 priėmimo būtų ginčijusi suformuotos žemėnaudos tinkamumą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

20Nurodė, kad, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (toliau – ir Įvertinimo metodika) taikoma ir apskaičiuojant žemės sklypų, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Žemės reformos įstatymą perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo, vertę. Rėmėsi Įvertinimo metodikos 2.5 punktu ir konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėja iki Utenos AVA 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 16-969 priėmimo nurodyta tvarka būtų ginčijusi A. S. atliktus sklypo vertės paskaičiavimus.

21III.

22Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Utenos AVA būtų įpareigota atlikti žemės sklypo Nr. 361-1 vertės paskaičiavimą pagal 1999 m. patvirtintus įkainius bei įpareigota, remdamasi žemės vertės paskaičiavimais, priimti įsakymą, kuriuo būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą likusią M. R. nuosavybės teise valdytą žemės dalį, kuri pagal žemės vertę būtų lygiavertė turėtajai 5,78 ha žemei, į kurią nuosavybės teisės pareiškėjos motinai buvo atkurtos 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 65269-45-8301.

23Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Nurodo, kad Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 65269-45-8301 pareiškėjos motinai buvo suteikti du lygiaverčiai žemės sklypai Nr. 361-1 (( - ) kaime) ir Nr. 361-2 (( - ) kaime), kurių bendra vertė yra 5614 Lt, t. y. lygiavertė M. R. turėto 5,78 ha žemės sklypo. Atkreipia dėmesį į tai, kad 1 ha žemės kaina ( - ) kaime ir ( - ) kaime skiriasi – atitinkamai 1 462 Lt ir 2 773 Lt. Pažymi, kad žemės sklypas Nr. 361-1 buvo įvertintas didesne suma negu skaičiaujant pagal 1 ha žemės kainą ( - ) kaime. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į pirmiau paminėtus žemės vertės skirtumus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisės pareiškėjos motinai buvo atkurtos į visą buvusio savininko valdytą žemę.

252. Laikosi pozicijos, kad Utenos AVA 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. 16-969, kuriuo buvo padaryti pakeitimai dėl A. R. nuosavybės teisių atkūrimo į M. R. turėtą 5,78 ha ploto žemės sklypą pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi iš ( - ) kaimo į ( - ) kaimą atkėlus 0,7 ha ploto žemės sklypą, jo vertė sumažėjo. Teigia, kad tokiu būdu naujai pamatuotų žemės sklypų vertė neatitika (yra mažesnė negu) M. R. turėto 5,78 ha ploto žemės sklypo vertės, kas iš principo reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą M. R. turėtą 5,78 ha sklypą. Nurodo, kad žemės sklypų vertės skaičiavimų pareiškėja neginčijo, nes jie jai nebuvo žinomi – apie juos ji sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, taigi objektyviai negalėjo jų ginčyti.

263. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoruoja pareiškėjos paaiškinimus, kad prašymas dėl Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 65269-45-8301 dalinio pakeitimo yra surašytas ir pasirašytas ne pareiškėjos ranka. Be to, minėtas prašymas yra neužregistruotas. Mano, kad jis negali būti vertinamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas.

27Atsakovas Utenos AVA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

28Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos motinai A. R. nuosavybės teisės buvo atkurtos į visą buvusio savininko M. R. turėtą žemę.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Apeliaciniame skunde pareiškėja kelia reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalimi, nagrinės pareiškėjos apeliacinį skundą tiek, kiek jis yra susijęs su pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui pareikštu reikalavimu.

33Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. R. teisių perėmėja (Nuosavybės teisių atkūrimo byla (2001 m.), b. l. 36). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Utenos AVA 2000 m. vasario 8 d. ir 2002 m. spalio 15 d. sprendimais (b. l. 11; Nuosavybės teisių atkūrimo byla (2001 m.), b. l. 45) A. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. R. ( - ) kaime turėtą 10,08 ha ploto žemėvaldą: atitinkamai grąžinant natūra 4.30 ha ploto žemės (sklypas Nr. 283), esančios ( - ) kaime, ir 5,78 ha ploto miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha ploto (5612 Lt vertės) miško sklypą (sklypai Nr. 361-1 ir Nr. 361-2), esantį ( - ) kaime. Taigi tuo metu pareiškėjos motinai A. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą (10,08 ha) buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis ( - ) kaime valdytą žemėvaldą. Pažymėtina, kad to neginčija ir pareiškėja.

34Byloje taip pat nustatyta, jog Utenos apkrities viršininko 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 16-969 (b. l. 33-34) dėl dalinio Utenos AVA 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 10-08-122 (b. l. 29-32), kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 361-1 ir Nr. 361-2, pakeitimo buvo nauja redakcija išdėstyta pastarojo įsakymo priedo VIII eilės 4 eilutė, t. y. buvo nurodyta, kad A. R. neatlygintinai perduodamas 2,55 ha ploto miško sklypas Nr. 361-1 bei 0,70 ha ploto miško sklypas Nr. 361-2 pervedamas į laisvos valstybinės žemės fondą. Utenos apkrities viršininkas 2005 m. gruodžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 61-405 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla (2001 m.), b. l. 49) dėl dalinio Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 65269-45-8301 pakeitimo, kuriuo pakeitė minėto sprendimo 3 punkto įrašą, pašalindamas visą informaciją dėl sklypo Nr. 361-2, bei pripažino netekusia galios Utenos apskrities viršininko 2002 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 10-05-767 (Nuosavybės teisių atkūrimo byla (2001 m.), b. l. 33), kuriuo buvo nustatytas piliečių, kuriems suteikiami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems žemės ir miško sklypai, sąrašas, priedo 19 eilutę (dėl A. R. suteikiamų sklypų Nr. 361-1 ir Nr. 361-2). Dėl pirmiau minėtų pakeitimų pareiškėjos motinai A. R. nuosavybės teisės į likusią dalį 5,78 ha ploto žemės buvo atkurtos, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha ploto miško sklypą Nr. 361-1, esantį ( - ) kaime, o 0,70 ha ploto sklypas Nr. 361-2 buvo pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą. Šie pakeitimai buvo padaryti dėl to, jog buvo nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 361-1 yra didesnis negu buvo manyta prieš tai. Pareiškėjos manymu, tokia situacija vertintina kaip jos motinos A. R. nuosavybės teisių atkūrimas ne į visą buvusio savininko M. R. turėtą žemę, kadangi, jos teigimu, sklypas Nr. 361-1 yra mažesnės vertės negu sklypai Nr. 361-1 ir Nr. 361-2 kartu sudėjus.

35Pažymėtina, jog pareiškėja, nors ir nesutinka su pirmiau paminėtais administraciniais aktais, tačiau dėl jų panaikinimo nėra ėmusis jokių veiksmų, t. y. jie nėra nuginčyti ar ginčijami, kas reiškia, jog jie yra galiojantys ir atitinkamai sukelia teisines pasekmes. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat nėra pareiškusi panašaus pobūdžio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja, nors ir nesutikdama su žemės sklypų Nr. 361-1 ir Nr. 361-2 vertės paskaičiavimu, dėl jų užginčijimo, kaip tai numatyta Įvertinimo metodikos 2.5 punkte, į Utenos apskrities viršininką nesikreipė. Teisiniu požiūriu toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip sutikimas su atliktais žemės sklypų vertės paskaičiavimais.

36Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog pareiškėja neįrodė tos aplinkybės, kad nuosavybės teisės jos motinai A. R. buvo atkurtos ne į visą buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Be to, pabrėžia, jog kol pirmiau minėti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. R. įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti kokį nors sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. R., kadangi minėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra užbaigta.

37Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog prašymas dėl Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 65269-45-8301 dalinio pakeitimo yra surašytas ir pasirašytas ne jos ranka, t. y. ji teigia, jog minėtas dokumentas yra suklastotas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl galimo minėto prašymo suklastojimo Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteismininis tyrimas pagal po požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų konstatuota, jog minėtas dokumentas buvo suklastotas, tai būtų pagrindas atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau, kol toks nuosprendis nėra priimtas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėto dokumento autentiškumu.

38Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip teisėto ir pagrįsto, naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

41Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Indrei Mikaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai V. R.,... 4. atsakovo atstovei J. R.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja;... 9. Skunde pareiškėja paaiškino, kad buvęs žemės savininkas 10. Atsakovas Utenos AVA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su... 11. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad nuosavybės teisės 12. II.... 13. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 19 d.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina,... 15. Pažymėjo, kad Utenos AVA sprendimais Nr. 46111-45-5039 ir Nr. 65269-45-8301... 16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Utenos AVA 2005 m.... 17. Pažymėjo, kad, nagrinėjant administracinę bylą, nebuvo nustatyta, jog... 18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo nustatyta, jog iki Utenos AVA... 19. Rėmėsi Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo... 20. Nurodė, kad, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta... 21. III.... 22. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 23. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 24. 1. Nurodo, kad Utenos AVA 2002 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 65269-45-8301... 25. 2. Laikosi pozicijos, kad Utenos AVA 2005 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr.... 26. 3. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoruoja... 27. Atsakovas Utenos AVA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo,... 28. Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos motinai 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Apeliaciniame skunde pareiškėja kelia reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti... 33. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. R. teisių... 34. Byloje taip pat nustatyta, jog Utenos apkrities viršininko 2005 m. gruodžio 8... 35. Pažymėtina, jog pareiškėja, nors ir nesutinka su pirmiau paminėtais... 36. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog... 37. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog prašymas dėl Utenos AVA 2002 m.... 38. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.... 41. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d.... 42. Nutartis neskundžiama....